Muzikos pagrindai, anksčiau laikyti išsilavinusio ir intelektualaus žmogaus požymiu, šiandien kartais nuvertinami. Tačiau muzikos mokykla ir muzikos užsiėmimai darželyje vaikams yra daug daugiau nei tiesiog išmokti groti ar dainuoti. Muzikos įtaka vaikų vystymuisi yra neįkainojama, formuojanti ne tik estetinius gebėjimus, bet ir stiprinanti kognityvinius bei socialinius įgūdžius.

Diana Mickevičiūtė teigia, kad muzikos įtakos svarbą besiformuojančioms jaunoms asmenybėms sunku pervertinti. Muzika veikia žmogų per klausą, atitraukdama nuo kasdienių darbų ir skubos. Muzikos klausymas, inspiruojantis mąstymo ir vaizdinių asociacijų, padeda įsigilinti į savo ir kitų žmonių dvasinį pasaulį. Jolita Vaitkevičienė antrina, kad muzika turi nemažą įtaką estetinio poreikio ir pasitenkinimo formavimui. Muzikos mokykla padeda jaunam žmogui pažinti ne tik masinę muzikinę kultūrą, bet ir klasikinę, akademinę muziką, kuri skatina ne tik „vartoti“, bet ir mąstyti. „Muzika ugdytas vaikas visuomet emociškai turtingesnis, įžvalgesnis, mąstymas lankstesnis.“

Dalia Miklaševičiūtė, baigusi muzikos mokyklą „Liepaitės“, teigia, kad muzikos mokymasis plečia akiratį, leidžia susipažinti su naujais žmonėmis, mokytis ne tik iš pedagogų, bet ir iš naujų draugų. Muzikinio ugdymo privalumai vaikams yra akivaizdūs:

• Taisyklingas kvėpavimas: Dainavimas vysto taisyklingą kvėpavimą ir palaiko raumenų tonusą.
• Atmintis ir susikaupimas: Choro pamokose išmokstami tekstai lavina atmintį ir susikaupimą.
• Matematiniai gebėjimai: Ritmo skaičiavimo užduotys stiprina matematinius gebėjimus.
• Socialiniai įgūdžiai: Žmogus, turintis muzikinio ugdymo pagrindus, yra komunikabilesnis, empatiškesnis, moka dirbti kolektyve.

Nuo seno pastebėta ypatinga muzikos galia - suburti ir suartinti žmones, o vaikai - ne išimtis. Dalyvavimas muzikos pamokose drauge su būriu klasės draugų, muzikinių būrelių lankymas ar netgi mokyklinio choro įkūrimas yra puikios priemonės, skatinančios vaikus dirbti komandoje, siekti rezultatų, ugdyti muzikinę klausą ir įsijungti į visuomeninę veiklą drauge su bendraminčiais.

Muzikos Įtaka Smegenų Vystymuisi ir Emocinei Būklei

Publikuota daugybė tyrimų, kurie atskleidžia muzikos įtaką smegenims. 2014 metais JAV Nortvesterno universiteto paskelbtame tyrime teigiama, kad muzikos pamokos vaikams daug naudingesnės, nei vien muzikos klausymasis namuose. Kiti tyrimai rodo, kad nuoseklus muzikos mokymasis didina vaikų IQ lygį, gerina atmintį, gebėjimą įveikti kasdienes užduotis ir pagerina skaitymo įgūdžius.

Muzikos kūrimas, dainavimas ir grojimas veikia raminančiai ir atpalaiduoja. 2004 metais Merilando Aleganio koledže atliktas tyrimas parodė, jog muzika sumažina perdegimo simptomus, gerina nuotaiką bei gali būti puiki emocinės sveikatos stiprinimo priemonė. Tyrimai rodo, kad ankstyvas vaiko muzikinis lavinimas teigiamai veikia smegenų centrus, atsakingus už kalbinės raiškos vystymąsi, net skaitymą.

"Mocarto efektas" - tai 1993 m. Kalifornijos universitete atliktų neurologinių-muzikinių tyrimų rezultatas, kai studentai, prieš spręsdami protinio lavėjimo koeficientą vertinantį testą, klausėsi W. A. Mocarto sonatų ir atliko jį geriau nei tie, kurie muzikos nesiklausė. Mokslininkai G. L. Šo, F. Rauchenas, D. Kembelas ir kiti tyrinėjo W. A. Mocarto muziką, kuri padeda nuraminti verkiančius kūdikius, stabilizuoja psichiką ir spartina smegenų vystymąsi. Pavyzdžiui, W. A. Mocarto „Koncertas fleitai“ gerina vaikų viršvirškinimą ir apetitą.

Muzika Nėštumo Metu ir Ankstyvoje Vaikystėje

Anot Astos Kerulytės-Morkūnienės, besilaukianti moteris gali klausytis įvairios, jai patinkančios muzikos, kuri turi padėti sukurti jaukią, ramią ir saugią aplinką motinai ir kūdikiui. Tačiau daugelio garsių muzikavimo su nėščiosiomis metodikų pagrindas yra klasikinė muzika, ypač W. A. Mocarto, A. Vivaldžio, G. F. Hendelio kūriniai. Pasak D. Račienės, geriausia muzika naujagimiams yra mamos balsas, jos dainuojamos lopšinės ir vaikų dainelės. Taip pat folkloro tradicijoje gerai žinomas kykavimas, jodinimas, pirštukų ir delniukų „šokiai”.

Šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad muzika lavina vaikelių girdimąją atmintį, intuiciją, logiką, komunikabilumą, išlaisvina mažylių kūrybiškumą. Daugelis nėščiosioms ir vaikams skirto muzikavimo metodikų remiasi W. A. Mocarto, J. S. Bacho, G. F. Hendelio, A. Vivaldžio, P. Čaikovskio ir kt. kompozitorių kūryba.

Kada Pradėti Ir Kaip Pasirinkti Tinkamą Muzikinę Veiklą?

A. Kerulytė-Morkūnienė teigia, kad vaiko muzikinius gebėjimus galima pastebėti gana anksti, tačiau tai labai individualu. Vaikai gimsta turėdami klausą. Jei neturite galimybių dalyvauti specialiuose užsiėmimuose, galite muzikuoti ir namuose, klausydami W. A. Mocarto, J. Bramso ir kitų kompozitorių muzikos, dainuodami lopšines ir vaikiškas daineles.

Specialistai dažnai rekomenduoja pradėti muzikos mokymą nuo 3-4 metų, kai vaikai jau gali susikoncentruoti bent trumpam laikui. Svarbiausia, kad muzika būtų įdomi, pritaikyta vaikų amžiui ir gebėjimams. Muzikinis užsiėmimas neturėtų trukti ilgiau kaip 30-45 minutes. Jokiu būdu nedėkite kūdikiui ausinių - tai gali jam pakenkti.

Pavyzdžiai ir Skatinimo Būdai

• Dainavimas: Vienas iš lengviausių būdų įtraukti muziką į vaikų gyvenimą.
• Ritmo žaidimai: Paprasti pratimai su rankomis, kojomis ar mažais mušamaisiais instrumentais leidžia vaikams susipažinti su ritmu ir skirtingais garsais.
• Šokis ir judesio muzika: Tai puikus būdas išmokyti vaikus sinchronizuoti judesius su muzika, stiprinti jų koordinaciją ir mokyti ritmo pajautimo.

Kaip skatinti vaiko susidomėjimą muzika?

• Rodykite pavyzdį: Dainuokite, klausykitės muzikos kartu.
• Sudarykite laisvę rinktis: Leiskite vaikui pasirinkti, kokį instrumentą nori išbandyti, kokias dainas dainuoti ar šokius šokti.
• Paverskite muziką žaidimu: Mokykitės ritmo žaidimų, atlikite linksmus dainavimo pratimus ar net patys kurkite paprastas dainas kartu su vaiku.
• Nepamirškite pagyrimų: Kiekvienas vaiko muzikinis pasiekimas, kad ir koks mažas, yra svarbus.

Muzikos Užsiėmimai Darželyje: Programos Ir Metodai

Esminiai ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinio ugdymo tikslai yra „įauginti“ vaiką į tautos muzikinę kultūrą, pratinti jį prie didžiosios muzikos, lavinant muzikinius gabumus, mokėjimus, įgūdžius, formuojant estetinį muzikos suvokimą, gerą muzikinį skonį. Viena svarbiausių sėkmingos ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinės kultūros ugdymo sąlygų yra individualus kiekvieno vaiko psichofizinių muzikos suvokimo ir atlikimo galimybių pažinimas.

Ikimokyklinis amžius yra tas periodas, kada žmogus gali pasiekti aukščiausią muzikinių gabumų išsivystymo lygį. Amerikiečių muzikas ir psichologas E. Gordonas teigia, jog muzikiniai gabumai lavėja tik iki devynerių metų. Vėliau jie stabilizuojasi ir lavėja tik gebėjimai, kurie reikalauja iš žmogaus didelių valios pastangų.

Muzikos Valandėlės ir Metodai

Muzikos valandėlė - pagrindinė veiklos priemonė, kurios metu ugdomi vaikų muzikiniai gebėjimai, formuojami bendros kultūros pagrindai. Muzikos valandėlės metu vaikai dainuoja, šoka, groja, muzikuoja, klausosi muzikos kūrinių, susipažįsta su elementaria muzikos „kalba“, mokosi savarankiškai improvizuoti, kurti muziką. Ją sudaro daug komponentų: dainavimas, muzikos klausymas, ritmika, muzikos „kalbos“ pradmenys, grojimas muzikos instrumentais, muzikinė kūryba, didaktiniai muzikos žaidimai.

Be muzikos valandėlių, įvairioms amžiaus grupėms kurį laiką organizuojamos teminės valandėlės. Tai draminio pobūdžio veikla, kurios metu viena tema jungia įvairias meno rūšis, kartais įpinami gamtos, aplinkos pažinimo, sporto, sveiko gyvenimo būdo propagavimo, saugaus eismo, matematikos ir kt. elementai. Vaikų darželiuose įsitvirtino ir kitos formos, kaip antai: muzikos integravimas į kitą veiklą, individuali muzikos valandėlė ir koncertinė veikla.

Viena iš populiarių ugdymo metodikų yra Suzuki metodas, kuris remiasi principu, kad kiekvienas vaikas gali išmokti puikioje, mylinčioje ir lavinančioje aplinkoje. Šis metodas, dar vadinamas motinos kalbos metodu, akcentuoja tėvų, ypač mamos, dalyvavimą vaiko muzikinėje raidoje.

Kitas svarbus metodas yra ritmika, kurią pagrindė žymus šveicarų pedagogas E. Ž. Dalkroze. Ritika grindžiama improvizavimu ir siekia lavinti ritmo jausmą, gebėjimą išreikšti muzikos kūrinio nuotaiką judesiais, sudaryti sąlygas vaikų saviraiškai. Ritmas glaudžiai siejasi su judesiu, kuris yra smegenų veiklos vidinės raiškos rezultatas. Muzikos ritmas ir plastikos (išraiškos) ritmas yra labai susiję - juos vienija judesys.

Ritmo Žaidimai Šokyje ir Judesyje

Ikimokykliniam amžiui vaikui ypač aktuali žaidimais, rateliais, judėjimu, šokiais grindžiama veikla. Ji apima ne tik judesius, bet ir jų atlikimo įgūdžius, jų prasmę. Ši patirtis apima ir muzikai reikšmingas žinias, pavyzdžiui, ritmo, tempo. Vaikas, mokydamasis ritmo šokiuose, praturtina savo turimas žinias. Šokio pamokėlės turi būti pasirinktos tam, kad vaikui apskritai būdingas intensyvus judėjimas, judesiais pagrįsta žaidimų pobūdžio veikla.

Choreografijoje ritmas yra tada, kai šokio judesio pradžia ir pabaiga sutampa su muzikos kūrinio pradžia ir pabaiga. Daugelis autorių nagrinėja ritmo ugdymo klausimą, tačiau nėra pabrėžiama ar tinkamai darželiuose yra mokomas šis dalykas. Ritmikos negalima išmokti tik iš knygų, svarbiausias dalykas yra muzika, nes tik ji gali atskleisti kūno plastiškumą, judesių įvairovę bei emocinius išgyvenimus. Mokant ritmikos būtina atsižvelgti į kiekvieno vaiko psichofizinius ypatumus.

4 - 5 metų vaikai sugeba ritmiškiau eiti, bėgti, rodo daugiau aktyvumo. Šio amžiaus vaikai įtvirtina tuos judesius, kuriuos išmoko būdami jaunesni, be to, palaipsniui išmoksta naujų, sudėtingesnių judesių. Pravartu tokioje grupėje pratinti vaikus greičiau keisti judesius pagal pasikeitusios muzikos nuotaiką (nuo lengvo ėjimo į greitą, ryžtingą bėgimą ir atvirkščiai). Reaguodami į pasikeitusią muziką (tempas, dinamika, registras), vaikai gali pavaizduoti įvairius personažus (meška - lėtai eina, muzika lėta; kiškučiai ritmas greitas, muzika greita; paukšteliai - ritmas vidutinis, muzika lengva ir t. t.).

Muzikos vadovas gali naudoti įvairius mokymo būdus:

• Vizualinis mokymo būdas: vaikams parodomi šokio elementai.
• Jutiminis mokymo būdas: garsiai komentavimas ar skaičiavimas ritmo, kad vaikams būtų lengviau pajusti muzikos ritmą.
• Garsinis mokymo būdas: ritmikos mokymas, pasitelkiant garsą, dažniausiai plojimais.
• Kalbinis mokymo būdas: trumpas paaiškinimas žodžiu apie šokį ir muziką.
• Žaidybinis mokymo būdas: įvairūs žaidimai, kurie ypač patinka mažiems vaikams, pavyzdžiui, "Mašinėlė", kur muzika nurodo judėjimo ar stovėjimo ritmą.

Skaičiuotės - linksmas mokymo būdas, kuriuo metu vaikai atsipalaiduoja. Tokiu būdu vaikai geriau semiasi žinių, vaikams palengvina mokymąsi, suteikia vaikučiams mokymosi motyvaciją. Be to, tokiu būdu vaikai yra skatinami dalyvauti bendroje veikloje. Kai kurie šokių vadovai šokių moko vaikus be muzikos pritarimo, žingsnelius mokosi plojant, skaičiuojant, tačiau tai gali būti nuobodu vaikams.

Dirbant su vaikais, labai svarbu, kad jie šokį suvoktų ne vien kaip paprastą judėjimą muzikos ritmu pamėgdžiodami muzikos vadovą. Vaikas pats išbandęs įvairius šokio procesus (improvizavimą, šokimą) greičiau suvoks jų prasmę ir teikiamas galimybes. Aktyvi, ritmiška veikla - tai skambančios muzikos palytėjimas ritmingais garsais arba judesiais. Geriausi ritmo pagalbininkai - žodis ir judesys. Jie padeda greičiau pajusti verčių santykius, laiko pulsą. Vaikai stengiasi suderinti judesį su dainuojamu skaičiumi. Tai padeda derinti judesį su tekstu ir melodijos ritmu, paskatina vienodo tempo pajutimą, išmoko kartu su draugais atlikti judesius, formuoja įgūdžius.

Svarbu ne tik lavinti vaiko klausos organus, bet ir išmokyti valdyti kūno judesius: padėti vaikui bendrauti su bendraamžiais, kad jis suvoktų save kaip bendravimo partnerį. Siekiant šio nelengvo tikslo, nemažas vaidmuo priklauso ritmikai. Išgirdę muziką vaikai spontaniškai reiškia savo emocijas - laksto, liuoksi, mojuoja rankomis, tačiau nemoka sujungti judesio su muzika. Šioje vietoje vaikams turi padėti muzikos vadovas, choreografas.

tags: #yotube #ikimokyklinis #muzikinis #ugdymasritmo #zaidimai #diemedis

• Daugiau informacijos apie išmokas dvynukams
• Visuomenės sveikatos priežiūra darželyje
• Darbo ir nėštumo derinimas Anglijoje
• Apie aktyvias mokyklas
• Atkuriantis žodžius žiurkėnas