Su jautriais žmonėmis esame susidūrę visi, tačiau visai kita patirtis - auginti jautrų vaiką. Net ir toje pačioje šeimoje augantys vaikai gali būti visiškai skirtingi, o pirmą kartą iš arti susidūrus su itin jautriu gali kilti daugybė klausimų.

Žodis jautrus mūsų kultūroje vis dar dažnai turi neigiamą atspalvį. Kitą vadinant „per jautriu“ tarsi nurodoma, kad toks žmogus yra silpnas. Toks pasakymas gali būti naudojamas ir norint sumenkinti kito požiūrį, jausmus. Kalifornijos universiteto pediatrijos ir psichiatrijos profesorius W. Boyce’o komanda, ištyrusi tūkstančius mažų vaikų, nustatė, kad maždaug kas penktas labiau reaguoja į stresą. Jų streso hormono kortizolio (matuojamo seilėse) ir „kovos ar bėgimo“ instinkto reakcija (matuojama pagal širdies ritmą) į lengvus stresorius buvo greitesnė bei intensyvesnė nei kitų 80 proc. Mokslininkai daro išvadą, kad maždaug kas penktas žmogus yra itin jautrus ir tai yra įgimta savybė. Jie yra atviresni, pastabesni savo aplinkai - tiek teigiamai, tiek neigiamai jos pusei.

Mokslininkai jautrius ir mažiau jautrius vaikus lygina su orchidėjomis ir kiaulpienėmis. Ką tai reiškia? Kaip ir orchidėja, pasodinta palankioje, puoselėjančioje aplinkoje, pražysta ir suveši, taip ir jautriems vaikams reikalingas atitinkamas požiūris ir aplinka, kad jie galėtų atsiskleisti. Pasodinta netinkamame dirvožemyje, orchidėja išgyvena sunkiau, kaip ir jautrūs vaikai į įvairius aplinkos dirgiklius reaguoja jautriau nei vidutinio jautrumo žmogus. Tuo tarpu kiaulpienės tipo žmonėms aplinka nėra tokia svarbi jų vystymuisi kaip orchidėjos tipo žmonėms. Tiesa, augdami tinkamoje aplinkoje jautrūs, orchidėjos tipo vaikai gali klestėti ir pranokti lūkesčius.

Ar vaikas yra jautresnis, galima atpažinti jau nuo kūdikystės - tokie vaikai paprastai jautriau miega, smarkiau reaguoja į aplinkos dirgiklius. Pavyzdžiui, gali varginti didelis garsas ar pan. Turbūt daugelis, ypatingai vyresnės kartos atstovų, prisimintų mokykloje girdėtus jautriems vaikams duodamus „patarimus“ „susiimti“ ar „neverkšlenti dėl niekių“ ir pan. Bandymas pakeisti ar „išgydyti“ vaiko jautrumą, jo jausmų ignoravimas, gėdinimas ar pašiepimas ne tik traumuotų, bet ir neišvengiamai vestų prie prastų tarpusavio santykių.

Itin Jautraus Vaiko Bruožai

Vis dėlto, kad ir kaip norisi savo vaikus apsaugoti nuo visų įmanomų pasaulio sunkumų, auginti vaiką šiltnamio sąlygomis taip pat nebūtų išeitis. Kraštutinumai, kaip ir daugelyje gyvenimo situacijų, neturi norimo poveikio. Ką galima padaryti, tai stengtis numatyti vaikui nepatogias situacijas ir surasti joms išeičių. Pavyzdžiui, jei vaikas itin jautrus garsams, einant drauge į renginį pasiimti ausines, kurios padės vaikui komfortabiliai jaustis tokioje aplinkoje. Jei planuojamas didesnis gyvenimo pasikeitimas - persikraustymas, darželio keitimas ar pan., reikėtų skirti daugiau laiko apie tai pasikalbėti, pasiruošti ir nusiteikti adaptaciniam periodui.

Ieškoti išeičių sudėtingose situacijose galima saugiomis sąlygomis - skaityti knygas, sukeliančias stipresnes emocijas ir žiūrėti kaip vaikas reaguoja, kurti įvairiausius siužetus vaizduotės žaidimams, kurie padėtų vaikui į situaciją pažvelgti jam saugioje aplinkoje, t.y. žaidime. Pavyzdžiui, „Istorijų namuose“ organizuodami teminius naratyvinius žaidimus stengiamės sugalvoti tokį siužetą, kuris padėtų atskleisti ir išgyventi visą emocijos ciklą. Iš pradžių sukeliame stiprią emociją, kurią išgyvename visi kartu (pavyzdžiui, „gaisras kieme!“), o tada planuojame, ką darysime toliau ir kaip spręsime iškilusius sunkumus.

T. Boyce išskiria keletą svarbiausių jautriems vaikams padedančių aplinkybių - tai nusistovėjusios rutinos ar tam tikrų ritualų išlaikymas, pozityvi ugdymo įstaigos aplinka, parama vaiko pomėgiams, pagarba jo nuomonei, laiko skyrimas vaizduotės žaidimas ir kt.

Aplinkai jautrūs vaikai paprastai greitai pradeda kalbėti, gali pasižymėti gera klausa ar kitais meniniais polinkiais. Labai svarbu tas savybes pastebėti ir puoselėti, suteikti sąlygas joms skleistis. Srityse, kurios jam sekasi, vaikas jaučiasi pasitikintis savimi, atsipalaiduoja, turi daugiau motyvacijos, patiria gerų emocijų. Jautrūs vaikai greičiau nusivilia, praranda pasitikėjimą savimi, tad plėsti teigiamas patirtis yra būtina.

Visi itin jautrūs vaikai (IJV) turi tarpusavio panašumų, bet tuo pačiu nėra nei vieno vienodo. Jie gali būti irzlūs triukšme, stipriuose kvapuose, sunkiai išgyventi permainas, greičiau susijaudinti net ir nuo įprastinių stimulų. Jautriems vaikams reikia nuolatinio patvirtinimo, kad jie mylimi, saugūs, jie gali sunkiau užmigti po įspūdžių pilnos dienos, kartais norėti pabūti vieni ar stipriai ir garsiai reikšti emocijas. IJV pasižymi stipria intuicija, yra žingeidūs, pastabūs smulkmenoms, empatiški, daug kalba ir klausinėja, turi polinkį į perfekcionizmą.

Jeigu vaikas jautrus tik tam tikru periodu, tai nėra itin jautrus vaikas, lygiai taip pat kaip ir garsiai rėkianti trimetė, kuri sulaukusi 5 tampa ramesnė ir sukalbamesnė. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad itin jautrūs vaikai kasdienybėje patiria daugiau iššūkių negu malonumo, tačiau IJV su savo jautrumu tikrai išmoksta gyventi ir atranda būdų kaip neperdegti, pailsėti, o su laiku pamato, kiek jautrumas atneša privalumų. IJV gerokai stipriau jauia aplinkos dirgiklius ir juos gali varginti tai, ko kiti net nepastebi, tačiau jautrūs vaikai mato daugiau prasmės kasdienybėje, nes yra labai pastabūs ir pastebi tai, pro ką kiti tiesiog prabėga. IJV labai atsidavę šeimai, draugams, kartais atrodo, kad jie tarsi gyvena dėl kitų. Jie moka užmegzti stiprius santykius ir juos palaikyti, jiems tai labai svarbu. Itin jautrūs vaikai labai gerai jaučia save, taigi ir savo jausmus, poreikius, dėl to gali puikiai savimi pasirūpinti iš esmės. IJV yra empatiški, lojalūs, o tai tikrai reikalinga tiek kuriant santykius, tiek renkantis gyvenimo kelią ir profesiją. IJV turi stiprią intuiciją, kuri jiems tarnauja kaip asmeninės krypties ir prasmės šaltinis, sprendimų priėmimo įrankis ir netgi asmeninės apsaugos sistema.

Kaip Padėti Itin Jautriam Vaikui?

Neretai tėvai nežino, ką su vaiko jautrumu daryti - ar saugoti jį nuo atšiauraus pasaulio, ar nekreipti į jautrumą dėmesio. Reikėtų suprasti, kad IJV nervinės sistemos jautrumas yra įgimtas ir negali būti keičiamas, bet tai nereiškia, kad nereikia nieko daryti. Tėvai tikrai gali IJV dienotvarkę ir aplinką pritaikyti taip, kad ji atlieptų jų jautraus vaiko poreikius. Tėvai taip savo IJV gali skatinti bendrauti ir megzti santykius su bendraamžiais, taip kantriai, kiek reikia, neskubinant ir nebandant vaiko „perlaužti“.

Klinikinės psichologės Elaine N. Aron tyrimai rodo, kad apie 15-20% vaikų gimsta itin jautrūs. Tai nėra sutrikimas, kurį reikia gydyti. Visame pasaulyje 15-20 % vaikų patenka į šią kategoriją. Jų nervų sistema labai jautriai reaguoja į emocinę ir fizinę aplinką. Jie stipriau nei kiti reaguoja į neigiamas pasekmes greičiau nei kiti, kartais gali pasirodyti, kad jie skaito mūsų mintis. Mokslininkai pripažįsta, kad jautrūs vaikai yra apdovanoti. Jautrumas - įgimta fiziologinė savybė.

Veiksniai, galintys turėti įtakos vaiko jautrumui:

• Besilaukiančios motinos patirtas stresas. Motinos nuolatinis stresas ir neigiamos emocijos daro neigiamą įtaką dar negimusiam kūdikiui.
• Itin jautri nervų sistema.
• Padidėjęs smegenų dalies, atsakingos už emocijas, aktyvumas. Dėl ypač aktyvios migdolo veiklos jautrus vaikas stipriau išgyvena emocijas ir jausmus.

Mūsų visuomenėje didelis jautrumas dažnai vertinamas kaip silpnumo apraiška. Dideliu jautrumu pasižymintys vaikai mokytojų ir tėvų dažniausiai yra priimami kaip „probleminiai“. Neretai tėvai dėl itin jautraus vaiko labai nerimauja ir stengiasi, kad vaikas kuo aktyviau bendrautų ir žaistų su bendraamžiais bei elgtųsi kaip jie. Yra tėvų, kurie diskriminuoja, skriaudžia ypatingai jautrius vaikus. Toks tėvų elgesys juos žaloja labiau nei nejautrius vaikus. Jautruoliai tampa neramūs, nepaklusnūs ir agresyvesni, iškyla didelė rizika susirgti psichikos ligomis.

Psichologų teigimu, jautrių vaikų kuklumas, pasyvumas, baimė - ne trūkumai. Ypač jautriems vaikams reikia padėti išmokti įžvelgti savo jautrumo privalumus ir atskleisti gerąsias savybes: empatiją, kūrybiškumą, nuovokumą ir įžvalgumą. Jautrumą priimkite kaip dovaną. Įžvelkite įgimtus talentus, būdingus jūsų vaikui. Jautrumas yra neatsiejama kiekvienos kūrybiškos asmenybės ir lyderio savybė.

Svarbu suprasti, kad itin jautrus vaikas - tai ne diagnozė ar sutrikimas, tai išskirtinė psichologinė savybė, būdinga 15-20 proc. vaikų. Tokių vaikų auginimas gali sukelti daug iššūkių tėvams ir globėjams, tačiau iš jų galima daug pasimokyti. Labai jautrus vaikas juslinę informaciją apdoroja daug giliau nei jo bendraamžiai. Šis jautrumas apima ne tik penkis įprastus pojūčius, bet ir emocinius, socialinius bei pažintinius dirgiklius.

Pagrindiniai Itin Jautraus Vaiko Bruožai:

• Emocijų intensyvumas: itin jautrus vaikas intensyviai reaguoja tiek į teigiamus, tiek į neigiamus dirgiklius.
• Stipri empatija ir užuojautos jausmas: jautrūs vaikai, demonstruodami stiprų empatijos jausmą, dažnai susitapatina su kitų žmonių jausmais ir patirtimi.
• Sensorinis jautrumas: gali būti būdingas itin didelis klausos, uoslės, regos ar lytėjimo jautrumas. Itin jautrūs vaikai gali būti per daug stimuliuojami judrioje ar chaotiškoje aplinkoje.

Tėvai, auginantys itin jautrų vaiką, dažnai klausia: ,,Kaip padėti jautriam vaikui?“

Patarimai Tėvams:

• Augindami itin jautrų vaiką stenkitės sukurti kuo stabilesnę aplinką: sukurkite ramią ir organizuotą namų erdvę.
• Priimkite vaiko emocijas: pripažinkite ir priimkite itin jautraus vaiko išgyvenamus jausmus, mokykite, kad visos emocijos yra reikšmingos ir jas reikia išgyventi.
• Daug dėmesio skirkite vaiko miego rutinai: itin jautriam vaikui dažnai reikia daugiau miego nei įprasta jo bendraamžiams.
• Mokykite kurti ribas ir pasakyti ,,Ne“: itin jautriam asmeniui labai sunku pasakyti žodį ,,Ne“. Mokykite vaiką vertinti savo emocinę ramybę.
• Pritaikyta mokymosi aplinka: sukurkite vaikui kuo palankesnę mokymosi aplinką.

Labai jautrių vaikų pasitikėjimo savimi stiprinimas yra esminis jų emocinio ir socialinio vystymosi aspektas. Šie vaikai dažnai susiduria su iššūkiais, kuriuos sukelia didelis jautrumas dirgikliams. Jautrūs vaikai gali išsiugdyti atsparumą, sumažinti patiriamą jautrumą ir įgyti pasitikėjimo savimi. Atminkite, kad pasitikėjimo savimi ugdymas yra nuolatinis procesas, o kiekvienas vaikas yra unikalus.

Norint suprasti ir palaikyti labai jautrius vaikus, būtina suvokti jų unikalumą. Nors drovumas ir jautrumas kartais painiojamos savybės, buvimas itin jautriu - kur kas rimčiau nei drovumas. Labai jautrūs vaikai dažnai kur kas asmeniškiau įsisavina grįžtamąjį ryšį, o konstruktyvi kritika jų atžvilgiu gali būti suvokiama kaip puolimas. Pateikdami pastabą ar kritiką sutelkite dėmesį į konkretų elgesį ir suformuluokite ją tinkamai.

Skaitymas - puiki atsipalaidavimo veikla. Jūsų vaiką sujaudina įvairūs vaizdai ir garsai? Iš pažiūros paprasti dalykai, pavyzdžiui, kojinių siūlės ar drabužių etiketės jį sutrikdo? Išgirdę frazę „labai jautrus“, vartojamą kalbant apie vaiką, turbūt įsivaizduojate vaiką, kuris verkia dėl menkiausios provokacijos. Jis per stipriai įsijaučia į kito žmogaus emocinę būseną. Labai jautrūs vaikai yra ne tik emociškai reaktyvūs, bet ir labai empatiški. Kalba eina ne apie tai, kad pirmenybė teikiama Betmeno, o ne „Frozen“ marškinėliams. Labai jautrus vaikas dėl jutimų apdorojimo sutrikimo (SPD) gali nepakensti jausti kojinių siūles ar odos peršėjimą sukeliančias etiketes - visa tai jį gali erzinti.

Namų areštai, palikimas vienumoje ar griežtas pakeltas tonas neveikia. Dėl išskirtinio suvokimo ir informacijos apdorojimo labai jautriam vaikui reikia taikyti švelnesnius metodus. Labai jautrus vaikas įsisąmonins viską, ką sakote, ir tai sustiprins. Jums kažką sakant vaikas tai išgirs bene 10 kartų garsiau ir maždaug tiek pat kartų sujautrins informaciją. Drausminant svarbu kalbėti ramiai ir faktiškai, t. y. detalizuoti situaciją. Dėl nuolat „įjungtų“ minčių, lakios fantazijos ir stipresnio suvokimo tokiam vaikui kietai ir nuosekliai miegoti - nuolatinis iššūkis. Po įspūdžių kupinos ar intensyvios dienos greitai užmigti, atrodo, neįmanoma.

Labai jautrūs vaikai gali jaustis labai nejaukiai prie naujų žmonių ar nesiryžti naujiems potyriams (patirtims), ir geriausių rezultatų galima pasiekti juos prie „didelių pokyčių“ pratinant pamažu. Apsilankyti, pavyzdžiui, naujoje klasėje, rekomenduojama iš anksto, taip pat puiku, jei mokytojas ar treneris, prieš pradedant naujas veiklas, paruoštų vaiką, supažindintų su tuo, kas laukia treniruočių ar pamokų metu.

Labai jautrus vaikas gali išgirsti lėktuvo gausmą anksčiau už kitus ir užuosti net silpniausią kvapą, kuris beveik nejuntamas kitiems. Jis taip pat greitai pastebi net labai mažus žmogaus išvaizdos ar vietų pokyčius, pavyzdžiui, perkeltą baldą. Ir nors, nepaisant temperamento, stiprūs garsai gali sutrikdyti bet kurį žmogų, gali prireikti daug mažiau nei stipraus sirenos gausmo, kad labai jautrus vaikas pridengtų ausis. Atsarginė apranga - būtinas dalykas jūsų šeimai. Labai jautrūs vaikai nepakenčia ant savo kūno drėgnų, purvinų ar smėlėtų drabužių - tai jiems ypatingi dirgikliai.

Labai jautraus vaiko auklėjimas gali būti didelis iššūkis tėvams, kurie nėra labai jautrūs arba nori, kad jų vaikas būtų lankstesnis ar labiau prisitaikantis. Svarbu toleruoti savo vaiko jautrumą. Stenkitės nepriimti vaiko reakcijų ir elgesio asmeniškai ir sutelkite dėmesį į tai, kaip padėti jam išgyventi aktyvias akimirkas ir sumažinti dirgiklių kiekį.

Ypatingai jautrus vaikas nėra diagnozė. Tai temperamento tipas, kurį turi apie 20% vaikų. Svarbu pažymėti, kad šie vaikai yra ženkliai jautresni tiek teigiamoms, tiek neigiamoms patirtims. Todėl netinkamos sąlygos, kuriose auga itin jautrūs vaikai, gali stipriai pakenkti jų ateičiai. Moksliniai psichologijos duomenys aiškiai rodo, kokią svarbą turi ankstyvosios vaikystės patirtys tolimesnei vaiko raidai. Ankstyvaisiais vaiko gyvenimo metais ypač svarbų vaidmenį atlieka artimiausia aplinka. Vaiko išteklių suvokimas leidžia valdyti ugdymo ir auklėjimo procesą taip, kad būtų puoselėjami, vystomi ir akcentuojami vaiko ištekliai, o ne kreipiamas dėmesys į trūkumus ar sunkumus.

Nupiešti itin jautraus vaiko paveikslą nėra paprasta, nes jautrumas gali būti turėti įvairius skirtingus tipus. Ypatingai jautrus vaikas susidūręs su per daug dirgiklių, perima elgesį, kuris būdingas aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turinčiam vaikui. Itin jautrių vaikų elgesys taip pat apibūdinamas kaip drovumas, atsiribojimas, baimingumas. Šie vaikai yra labiau linkę patirti stresą ir jiems sunkiau nei jų bendraamžiams priimti aplinkos pokyčius. Tokie vaiko asmenybės bruožai dažnai kelia iššūkių tėvams. Neretai kasdienė šio vaiko priežiūra gali būti tikrai varginanti, nes čia svarbi kiekviena smulkmena. Tuomet, pasitelkus atjautą, galima suprasti, kaip jiems sunku. Tikrai gali varginti buvimas mama, kai vaikas turi pasimatuoti 9-ias poras sportbačių, kad surastų sau tinkamus. Mūsų kultūroje yra įprasta atsiriboti nuo mus supančio skausmo ir jausmų, nes tai tikrai vargina. Jei jūsų vaikui neveikia įprasti auklėjimo metodai ir jums atrodo nesuprantamas jo elgesys, labai smalsiai, geranoriškai ir, tarsi, iš šono patyrinėkite savo vaiko elgesį. Ar jį erzina kiekviena drabužio etiketė? Ar būna taip, jog atrodo, kad vaikas skaito jūsų mintis? O gal nuolat užduoda daugybę klausimų? Ar jis neįtikėtinai įžvalgus ir pastebi subtiliausias detales? Ar aplinkiniai vadina jūsų vaiką droviu arba labai emocingu?

Itin jautrus vaikas - tai vaikas, kuris pasižymi sustiprintu emociniu ir jutiminiu jautrumu. Jis intensyviau reaguoja į aplinkos pokyčius, garsus, šviesą ir kitų emocijas. Tėvai ir globėjai dažnai remiasi klaidingais įsitikinimais - pavyzdžiui, kad jautrumas reiškia silpnumą. Šiame straipsnyje analizuojamas itin jautraus vaiko emocinis ir jutiminis jautrumas, kuris apima sustiprintą reakciją į garsus, šviesą, emocijas bei socialinę aplinką. Aptariami pagrindiniai bruožai - empatija, perfekcionizmas, jautrumas rutinai, bei pagalbos būdai: saugi aplinka, struktūruota dienotvarkė, emocijų reguliavimas.

Apie 15-20 % vaikų pasižymi didesniu emociniu ir jutiminiu jautrumu - tai nėra sutrikimas, o įgimtas temperamento bruožas. Sąvoką „labai jautrūs vaikai“ (angl. Highly Sensitive Children) įvedė psichologė Dr. Elaine Aron. Dėl šio jautrumo vaikai greitai pervargsta, ypač chaotiškoje aplinkoje. Labai jautrūs vaikai į emocijas reaguoja stipriau nei dauguma. Jie lengvai nusivilia, jei nepavyksta įgyvendinti aukštų savo lūkesčių. Jų jautrumas apima ir socialinę sritį - jie greitai pastebi tonacijos ar nuotaikos pokyčius, jautriai reaguoja į neteisybę ir kito žmogaus skausmą. Jautrūs vaikai stipriai reaguoja į garsus, šviesą, kvapus, tekstūras ir socialinę aplinką. Jų dirgiklių toleravimo slenkstis yra žemas, todėl net smulkūs aplinkos veiksniai sukelia kumuliacinį stresą. Saugi, nuspėjama ir raminanti aplinka padeda jiems jaustis geriau. Labai jautrūs vaikai giliai išgyvena kitų emocijas ir intuityviai pastebi aplinkos pokyčius. Emocinis jautrumas kyla iš nervų sistemos ir genetinių veiksnių. Itin jautrūs vaikai dažnai kelia sau aukštus standartus ir bijo juos nuvilti. Šie vaikai linkę vengti iššūkių, kad išvengtų nesėkmės. Jautrūs vaikai dažnai remiasi griežta rutina, kad sumažintų nerimą ir pajustų kontrolę. Kasdienė veikla tampa stabilesnė, kai vaikui suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti jam suprantamomis sąlygomis.

Jautrūs vaikai itin jautriai reaguoja į socialinę aplinką. Šis jautrumas sukelia emocinį nuovargį ir trukdo socialinei adaptacijai. Nauja aplinka jautriems vaikams dažnai kelia nerimą ir pasipriešinimą. Stresas iššaukia griežtą laikymąsi pažįstamos rutinos. Ne - labai jautrūs vaikai ir neurodivergentiniai vaikai skiriasi. Nors kai kurie požymiai gali sutapti, labai jautrus vaikas nėra tas pats, kas neurodivergentinio spektro vaikas. Jautrumas yra įgimtas bruožas, kurį veikia ir genetika, ir aplinka. Jautrumas vystosi dėl paveldimumo ir aplinkos sąveikos. Iš tiesų jautrumas yra įgimtas bruožas, būdingas apie 20 % vaikų. Tai nėra emocinis trapumas ar nerimo požymis. Jautrūs vaikai gali vengti chaotiškos aplinkos, tačiau tai gynybinė reakcija, o ne socialinis nerimas. Bandymai slopinti šį bruožą tik padidina stresą. Norint padėti jautriam vaikui, būtina užtikrinti emocinį saugumą ir nuspėjamą aplinką. Svarbu ne tik sukurti saugią aplinką, bet ir pripažinti vaiko emocijas. Kūrybinė veikla padeda jautriems vaikams saugiai išreikšti ir apdoroti emocijas. Šie ženklai rodo, kad vaikui gali reikėti papildomos emocinės paramos.

tags: #ypatingai #jautrus #vaikas

• Istorija ir tradicijos: Vilniaus Arkikatedros choras
• Vaikų prakaitavimo veido srityje priežastys
• Aktyvūs žaislai
• Kūdikio miego sprendimai
• Kada pradėti rūpintis tuštinimosi sveikata