Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Šie pokyčiai veikia ne tik akivaizdžius dalykus, bet ir subtilesnes organizmo sistemas, įskaitant virškinimo traktą. Viena dažniausių problemų, su kuria susiduria nėščiosios, yra žarnyno veiklos sutrikimai, ypač vidurių užkietėjimas. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl nėštumo metu dažnai užkietėja viduriai, kaip atpažinti šią problemą ir ką daryti, kad palengvintumėte savijautą natūraliais ir saugiais būdais. Taip pat panagrinėsime kitas galimas žarnyno problemas nėštumo metu ir būdus, kaip su jomis kovoti.

Žarnynas atlieka svarbų vaidmenį ne tik virškinant maistą, bet ir palaikant imuninę sistemą. Žarnyno imuninė sistema yra didžiausia visame kūne, kurioje kyla daugiau nei 80 proc. imuninės sistemos gynybinių reakcijų. Ji apsaugo nuo bakterijų, virusų ir kitų patogenų, taip pat nuo nesuvirškintų, svetimų organizmui baltymų, gaunamų iš maisto. Sutrikimai žarnyne gali paveikti imuninės sistemos veiklą ir sukelti įvairių sveikatos problemų.

Žarnyno pralaidumas - tai būklė, kai pažeidžiamos virškinamojo trakto ląstelės ir dėl to plonųjų žarnų gleivinės sluoksnis praleidžia į kraujotaką nesuvirškintas maisto medžiagas, toksinus ir bakterijas. Organizmui svetimos medžiagos, patekusios į kraujotaką, gali sukelti uždegimines ir alergines reakcijas, tokias kaip migrena, dirgliosios žarnos sindromas, egzema, lėtinis nuovargis, maisto alergija, reumatoidinis artritas ir kt. Nėštumo metu svarbu palaikyti sveiką žarnyno būklę, kad būtų išvengta šių problemų.

Vidurių užkietėjimas nėštumo metu: priežastys ir simptomai

Vidurių užkietėjimas - tai gana dažna virškinimo sistemos problema, galinti sukelti nemalonius pojūčius ir netgi tam tikrus sveikatos sutrikimus, jei ji ignoruojama. Skaičiuojama, kad net iki 40-50 % moterų nėštumo metu patiria sunkesnį ar retesnį tuštinimąsi. Ši būklė dažniausiai pasireiškia retesniu tuštinimusi, kietomis ir sunkiai išsiskiriančiomis išmatomis, o kartais ir pilvo pūtimu bei skausmais. Vidurių užkietėjimas gali paveikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau ypač dažnai jis pasireiškia nėštumo metu dėl hormoninių pokyčių ir augančio vaikelio daromo spaudimo virškinimo sistemai.

Dažniausi užkietėjusių vidurių simptomai:

• Retas tuštinimasis - paprastai tuštinimasis turėtų vykti mažiausiai tris kartus per savaitę, tačiau kai užkietėja viduriai, šis procesas gali būti retesnis.
• Kietos ir sausos išmatos - tai vienas iš aiškių užkietėjimo požymių, nes organizmui sunku pašalinti tokią išmatų konsistenciją.
• Sunkumas tuštinantis - užkietėjimas dažnai sukelia diskomfortą ir skausmą bandant išsituštinti, kas gali lemti papildomą įtampą ir norą atidėti šį procesą.
• Pojūtis, kad žarnynas nėra visiškai išsituštinęs - net ir po tuštinimosi gali išlikti nemalonus sunkumo ar pilnumo jausmas pilvo srityje.
• Pilvo pūtimas ir skausmas - dažnai užkietėjimas sukelia dujų kaupimąsi žarnyne, kuris sukelia pilvo pūtimą, diskomfortą ir net skausmus.

Pagrindinės vidurių užkietėjimo priežastys nėštumo metu:

• Hormoniniai pokyčiai: Hormonas progesteronas, kurio kiekis nėštumo metu stipriai padidėja, atsakingas už gimdos raumenų atsipalaidavimą, kad išvengtume priešlaikinio gimdymo. Tačiau jis veikia ir visus kitus lygiuosius raumenis - įskaitant žarnyno sieneles. Dėl to žarnyno peristaltika sulėtėja, maistas juda lėčiau, daugiau vandens įsigeria į žarnyno sieneles, o išmatos tampa sausesnės.
• Spaudimas žarnynui dėl augančios gimdos: Antrąjį ir trečiąjį trimestrą gimda gerokai padidėja ir pradeda spausti gretimus organus - tarp jų ir gaubtinę žarną. Kai žarnynas fiziškai suspaustas, jo judėjimas dar labiau sulėtėja.
• Geležies papildai: Nėščiosios dažnai vartoja geležies papildus, kurie gali sukelti ar sustiprinti vidurių užkietėjimą. Tai nutinka dėl to, kad organizmas nepasisavina visos geležies - nepanaudota jos dalis kaupiasi žarnyne, kietina išmatas ir lėtina peristaltiką.
• Mitybos pokyčiai: Nėščiosios dažnai ima vengti kai kurių produktų, keičia įpročius, mažiau valgo daržovių, grūdų, perdirba mitybą į „lengvesnę“ - tai gali sumažinti ląstelienos kiekį. Jei sumažėja ir skysčių vartojimas (ypač jei pykina), tuštinimasis tampa dar sunkesnis.
• Fizinio aktyvumo trūkumas: Judėjimas skatina žarnyno peristaltiką, todėl sėslus gyvenimo būdas gali lėtinti žarnyno veiklą.
• Stresas ir psichologinė įtampa: Emocinė būsena gali turėti įtakos virškinimo sistemai.

Kaip palengvinti vidurių užkietėjimą nėštumo metu

Nors vidurių užkietėjimas nėštumo metu yra dažnas reiškinys, yra daugybė būdų, kaip jį sušvelninti ir palengvinti savijautą, dauguma jų yra natūralūs ir saugūs:

• Vartokite daugiau skaidulų turinčio maisto: Įtraukite į savo mitybą daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų ir ankštinių augalų. Skaidulos padeda palaikyti žarnyno veiklą ir skatina išmatų judėjimą. Ypač naudingi: slyvos, obuoliai, kriaušės, uogos, špinatai, brokoliai, pilno grūdo duona, avižos, rudieji ryžiai, pupelės, lęšiai, žirniai, linų sėklos, chia sėklos, migdolai.
• Gerkite pakankamai vandens: Siekite suvartoti bent 1,5 - 2 litrus vandens per dieną. Pakankamas skysčių kiekis padeda minkštinti išmatas, todėl jos gali lengviau pasišalinti.
• Reguliariai mankštinkitės: Net paprastas pasivaikščiojimas, plaukimas ar lengvi fiziniai pratimai gali padėti skatinti žarnyno peristaltiką.
• Neignoruokite noro tuštintis: Kuo ilgiau laukiate, tuo sunkiau gali būti vėliau, nes išmatos kietėja, o tuomet jos sunkiau pasišalina.
• Vartokite probiotikus: Jogurtas, kefyras ir kiti fermentuoti produktai gali pagerinti žarnyno mikroflorą, kas padeda reguliuoti virškinimą.
• Šiltas vanduo ryte: Išgerkite stiklinę šilto vandens tuščiu skrandžiu ryte - tai suaktyvina virškinimo sistemą ir paruošia žarnyną dienai.
• Džiovintos slyvos arba slyvų sultys: Veikia kaip natūralus lengvas laisvinamasis, dažnai užtenka 3-4 slyvų per dieną.
• Chia ar linų sėklos: Užmerkus per naktį šaukštelį sėklų vandenyje ir išgeriant ryte, galima paskatinti tuštinimąsi.
• Šiltas maistas: Šiltos sriubos, troškiniai padeda žarnynui dirbti švelniau nei šalti produktai.

Jei šie metodai nepadeda, galite išbandyti vidurius laisvinančius preparatus, tačiau rekomenduojama pirmiausia pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku. Dažniausiai saugiais laikomi glicerino žvakutės ir laktuliozės sirupas, tačiau svarbu vengti stiprių, dirginančių vidurius laisvinančių vaistų, nebent juos paskyrė gydytojas.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors dažniausiai užkietėjusių vidurių problemą galima išspręsti savarankiškai, tam tikrais atvejais svarbu laiku kreiptis į gydytoją, kad būtų išvengta rimtesnių sveikatos problemų.

Kreiptis į specialistą rekomenduojama šiais atvejais:

• Ilgai trunkantis užkietėjimas - jei užkietėjimas trunka ilgiau nei dvi savaites ir naudojant laisvinamuosius vaistus būklė negerėja, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
• Skausmas tuštinantis - jei tuštinimosi metu pasireiškia stiprus skausmas arba diskomfortas, tai gali rodyti, kad yra kitų žarnyno problemų.
• Kraujas išmatose - jei pastebite kraujo išmatose ar šalia išeinamosios angos, tai gali būti rimtesnio sutrikimo požymis.
• Svorio kritimas ir energijos stoka - jei be aiškios priežasties krenta svoris ir jaučiamas nuolatinis nuovargis, tai gali būti žarnyno ligų simptomas.
• Nepadeda laisvinamieji vaistai - jei naudojant laisvinamuosius vaistus nėra jokių rezultatų, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atlikti papildomi tyrimai ir nustatyta vidurių užkietėjimo priežastis.
• Tuštinimasis nevyksta ilgiau nei 4-5 dienas, nepaisant mitybos ir gyvenimo būdo korekcijų.
• Užkietėjimą lydi kraujas išmatose arba kraujavimas iš išangės.
• Jaučiamas stiprus pilvo skausmas, mėšlungis arba spaudimas.
• Atsiranda pykinimas, vėmimas, apetito praradimas.
• Pastebimi itin kieti arba „pieštuko formos“ išmatos.
• Po tuštinimosi lieka jausmas, kad žarnynas neištuštėjo visiškai.
• Kartu su užkietėjimu sumažėja vaisiaus judesiai ar atsiranda kitų nėštumo rizikos ženklų.

Kitos žarnyno problemos nėštumo metu

Be vidurių užkietėjimo, nėštumo metu gali kilti ir kitų su žarnynu susijusių problemų. Vienas dažniausių nepatogumų yra pilvo pūtimas ir dujų kaupimasis, kuris gali būti susijęs su hormonų pokyčiais ir lėtesniu virškinimu.

Kūdikių pilvelio diegliai: Nors tai tiesiogiai nesusiję su motinos žarnynu, svarbu paminėti, kad virškinimo sistemos adaptacija vyksta ir naujagimiams. Nėštumo metu kūdikis visas maisto medžiagas gavo per kraują, o žarnynas buvo nepritaikytas maistui virškinti, jame nebuvo „gerųjų“ bakterijų. Vos gimus, jis turi „išmokti“ tinkamai dirbti. Pradžioje žarnynas ne visada sugeba išstumti susikaupusias dujas. Jos tempia žarnas, o šios, norėdamos išstumti dujas, staigiai susitraukia. Šis spazmas yra skausmingas, todėl vaikelis pravirksta. Iki 2-3 mėnesių pilvelio pūtimo problema paprastai susireguliuoja savaime, bet kartais pilvelio skausmai gali kamuoti net iki metų amžiaus.

Priežastys, galinčios sukelti pilvo dieglius kūdikiams:

• Motinos mityba: Pilvo pūtimas labai priklauso nuo to, ką valgo mažylio mama, nuo to, kokia mamos sveikata. Jei mamos virškinimas sutrikęs, kūdikiui pilvelį gali diegti jau pirmosiomis gyvenimo dienomis.
• Netaisyklingas maitinimas: Išalkęs kūdikis labai skuba pasisotinti, netaisyklingai apžiojęs spenelį, pritraukia daug oro. Jei maitinamas iš buteliuko, gali būti, kad čiulptuko skylutė per didelė.
• Laktazės trūkumas: Naujagimių, ypač mažos gimimo masės, skrandis išskiria nedaug sulčių, jų rūgštingumas mažas. Žarnyno fermentai taip pat nepakankamai veiklūs, jų nedaug. Pirmosiomis gyvenimo dienomis, o kartais net savaitėmis, mažyliui nepakanka ir pieno cukrų skaldančio fermento laktazės.
• Alergija maisto produktams: Prisiminkite, visų maisto produktų, kuriuos valgo mama, medžiagos per pieną patenka ir į vaiko organizmą.

Kaip padėti kūdikiui, kenčiančiam nuo pilvo dieglių:

• Maitinkite kūdikį ne pagal valandas, o atsižvelgdami į jo poreikį.
• Pažindžiusios kūdikį, nepamirškite palaikyti jo stačiai, kad atsirūgtų.
• Svarbu sureguliuoti kūdikio maitinimą, nemaitinti dažniau nei kas 2 valandas, negalima kūdikio permaitinti.
• Patartina duoti vidurių pūtimą mažinančių arbatų.
• Pasitarkite su gydytoju dėl galimos alergijos maisto produktams.

Taip pat svarbu suprasti, kad žarnyno mikrobiota ir nėštumas yra glaudžiai susiję. Žarnyne gyvena trilijonai bakterijų, kurios kartu su virusais, grybeliais ir kitais mikroorganizmais sudaro mikrobiotą. Dauguma bakterijų atlieka svarbų vaidmenį ne tik virškinant bei įsisavinant naudingas medžiagas, bet ir stiprinant sveikatą, mažinant imlumą ne tik žarnyno infekcijoms, bet ir įvairioms kitoms ligoms. Žarnyno mikrobiota sukuria apsauginį mikrobų skydą, kuris neleidžia patogeninėms bakterijoms kolonizuoti žarnyną. Žarnyno epitelio ląstelės sudaro natūralų fizinį barjerą, padengtą gleivių sluoksniu, pilną antikūnų ir kitų baltymų, kovojančių su svetimais mikroorganizmais. Toks apsauginis barjeras neleidžia bakterijoms, virusams, grybeliams ir kitoms svetimoms medžiagoms patekti į kraują. Esant normaliai mikrobiotai žarnynas sudaro tvirtą apsauginį filtrą. Be to, žarnyno gleivinėje sutelkta 80 % imuninių ląstelių, saugančių mūsų sveikatą.

Žarnyno mikrobiotos pusiausvyra sudaro palankias sąlygas vystytis naudingoms bakterijoms. Mikrobiotos įvairovę ir sudėtį gali pakeisti įvairūs veiksniai, ir tai gali sukelti disbiozę. Tarp jų persirgtos žarnyno ir kitos infekcijos, lėtiniai uždegiminiai procesai, medžiagų apykaitos sutrikimai, sutrikusi hormonų pusiausvyra. Bakterijų pusiausvyrą išbalansuoja gydymas antibiotikais, chirurginės intervencijos ir kt. Sutrikus mikrobiotai suprastėja virškinimas ir organizmui ima trūkti gyvybiškai svarbių medžiagų, viena iš kurių imunitetui būtinas vitaminas D.

Organismo apsaugai sustiprinti dažnai patariama vartoti gerųjų bakterijų preparatą (probiotiką). Atkūrę mikrobiotą padėsime ir imunitetui tinkamai reaguoti į įvairias grėsmes. Probiotikus ypač svarbu vartoti gydantis antibiotikais, sergant įvairiomis ligomis, sukeliančiomis disbiozę, apsinuodijus, ne itin sveikai maitinantis, laikantis dietų.

Apie žarnyno valymą nėštumo metu: mitai ir tiesa

Nors organizmo valymo procedūros, įskaitant žarnyno valymą, yra populiarios, nėštumo metu joms reikia skirti ypatingą dėmesį ir atsargumą. Senovės sveikatai palaikyti rekomenduojamos organizmo valymo procedūros, viena iš jų - žarnyno valymas. Hidrokolonoterapija - tai giluminis žarnyno valymas specialia aparatūra. Procedūrų metu storasis žarnynas išvaduojamas nuo per visą jo ilgį užsigulėjusio turinio.

Visgi, daugelis medikų ir specialistų rekomenduoja vengti radikalių žarnyno valymo procedūrų nėštumo metu. Per dažnai naudojant valomąsias klizmas pakinta normali bakterinė flora ir sutrinka žarnų veikla, dėl to gali imti trūkti organizmui būtinų medžiagų. Taip pat, žarnyno valymas gali sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių ir sutrikdyti natūralią organizmo pusiausvyrą.

Nėštumo metu svarbiausia yra subalansuota mityba, pakankamas skysčių vartojimas ir sveikas gyvenimo būdas. Jei kyla abejonių dėl žarnyno veiklos ar kitų sveikatos problemų, visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.

Geležies svarba nėštumo metu: Geležis - mikroelementas, atliekantis itin svarbias funkcijas žmogaus organizme. Esant geležies trūkumui jaučiamas bendras silpnumas ir nuovargis, dėl lėtai atsinaujinančių kūno ląstelių oda tampa plona ir sausa, atsiranda įtrūkimai lūpų kampučiuose, ima slinkti plaukai, lūžinėti nagai, pakinta liežuvio ir burnos gleivinė. Taip pat geležies trūkumas daro įtaką nervų sistemai - atsiranda polinkis į depresiją, nestabilios emocijos. Specialistų teigimu, beveik visos moterys paskutiniais nėštumo mėnesiais patiria geležies trūkumą. Taip nutinka todėl, nes šį gyvybiškai svarbų mikroelementą iš moters organizmo pasiima vaisius, kadangi likus trims mėnesiams iki nėštumo pabaigos jis auga itin sparčiai. Anemija nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek vaisiui, kadangi kartu su geležies trūkumu abiems pradeda trūkti ir deguonies. Taip pat dėl geležies trūkumo nusilpsta imunitetas, „pasigaunamos“ įvairios infekcijos, apima dar didesnis nuovargis ir sutrikusi emocinė būklė.

Vitaminai ir mineralai nėštumo metu: Besilaukianti mama turėtų nepamiršti, kad ji yra vienintelis visų vaisiaus vystymuisi būtinų medžiagų šaltinis savo vaikui. „Geležis - vienas tokių mineralų. Ji itin svarbi tiek mamos, tiek kūdikio sveikatai. Geležis būtina kraujo susidarymui ir deguonies pernešimui. Geležies poreikis itin išauga antrajame nėštumo trimestre, kai moters organizme kraujo gerokai padaugėja. Svarbu žinoti, kad jei geležies trūks mamai, jos trūks ir vaisiui. „Kalcis nėštumo metu svarbus ir pačiai mamai. Jeigu nėščioji kalcio gauna per mažai, vaisius jo atsargas ima iš mamos. Besilaukianti moteris tai greitai pajaus - atsiras problemų su dantimis. Dauguma nėščiųjų susiduria su dar viena problema - kojų mėšlungiu, kai kurios junta ir susitraukimus gimdoje. Visa tai gali būti magnio ir cinko trūkumo požymiai. „Magnio trūkumas gali paskatinti priešlaikinį gimdymą, todėl, pajutus šiuo simptomus, magnio rekomenduojama vartoti papildomai“, - sako A. „Folio rūgštį rekomenduojama pradėti vartoti dar planuojant nėštumą. Jeigu iki pastojimo jos nevartojote, tuomet reikėtų pradėti vartoti kuo anksčiau pastojus. Folio rūgštis apsaugo vaisių nuo įvairių raidos ydų, nervų sistemos defektų. Kodėl folio rūgštį svarbu pradėti vartoti kuo anksčiau? Centrinė nervų sistema ir smegenys yra pirmieji organai, kurie pradeda vystytis. Nėštumo metu būsimai mamai reikėtų gauti ir dvigubai didesnį kiekį vitamino D. „Pakankamas vitamino D kiekis padeda apsaugoti kūdikį nuo rachito, o senatvėje - nuo osteoporozės, I tipo cukrinio diabeto, sąnarių ir kitų ligų.

tags: #zarnyno #valymas #nestumo #metu

• Kaip ginti teises vaiko byloje
• Vaikų galvos traumų priežastys
• Babiloniečių vaisingumo deivė Ištarė
• Ką pasiimti į ligoninę gimdant
• Nepilnamečio sąskaitos areštas ir tėvų įsipareigojimai