Narkotikų politikos reforma

Narkotikų politikos reforma​

 

Narkotikų politika Lietuvoje iki šiol buvo paremta bausmėmis, o ne realia pagalba sergantiems priklausomybės liga asmenims. Tragiškai mažas finansavimas gydymui, sunkiai prieinamos žemo slenksčio paslaugos, o dėl net menkiausio kiekio narkotinių medžiagų disponavimo – kalėjimas ir galimybių išsivaduoti iš priklausomybės griaužtų sužlugdymas. 

Narkotikų politikos klausimais dirbu jau ne vienus metus: iš pradžių nevyriausybiniame sektoriuje ir Respublikiniame priklausomybės ligų centre, o dabar – Seime, kur vadovauju Priklausomybių prevencijos komisijai. 

2022 m. rugpjūčio 31 d. Vyriausybė pritarė mažo kiekio kanapių dekriminalizacijos projektui. Dabar projektas keliaus į Seimo komitetus svarstymui ir vėliau – į Seimo salę priėmimui.

2022 m. rugpjūčio 11 d. Sveikatos apsaugos ir vidaus reikalų ministrai pagaliau patvirtino pakeistus sveikatos reikalavimus esamiems ir būsimiems statutinės vidaus tarnybos pareigūnams. Pagal juos, atvirai apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą pasisakę kandidatai nebus automatiškai šalinami iš atrankos. Dėl šių reikalavimų nesąžiningumo į minėtas institucijas kreipiausi dar metų pradžioje po sulaukto vieno dėl šios tvarkos nukentėjusio piliečio kreipimosi.

2022 m. liepos 29-rugpjūčio 2 d. dalyvavau Pasaulinio parlamentarų aljanso už sveikatą, teisių apsaugą ir vystymąsi organizuotoje „AIDS2022“ konferencijoje Monrealyje, Kanadoje. 

 

2022 m. birželio 28 d. Seimas per pateikimą pritarė kanapių dekriminalizacijos projektui. Projektas dabar bus svarstomas Seimo komitetuose ir į posėdžių salę turėtų grįžti rudenį.

2022 m. birželio 26 d. paminėjome pasaulinę „Support. Don‘t punish“ kampaniją, raginančią stabdyti baudžiamąsias priemones prieš narkotikus vartojančius žmones ir orientuotis į sveikatos ir žalos mažinimo priemones. Ta proga, Vilniuje ant baro „Paviljonas“ sienos atidengėme kanapių dekriminalizaciją palaikantį gatvės meno kūrinį.

2022 m. gegužės 31 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas užregistravo naujos redakcijos dekriminalizacijos pataisas, sušvelninančias tik kanapių disponavimą. Su šių pataisų mano vertinimu galite susipažinti čia.

2022 m. gegužės 22-25 d. dalyvavau pasaulinio parlamentarų tinklo UNITE, siekiančio sustabdyti užkrečiamų ligų plitimą, susitikime Ženevoje. Aptartos pasirengimo ir atsparumo pandemijoms, sveikatos sistemų modernizavimo ir skaitmeninimo, žmogaus teisių apsaugos temos.

2022 m. gegužės 17 d. Seime suorganizavau spaudos konferenciją „Perdozavimo prevencijos kambariai ir kitos ŽIV prevencijos aktualijos“, skirtą paminėti Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitę.

2022 m. gegužės 13 d. kartu su PPK nariais lankėmės Visagine, kur kartu su savivaldybe ieškojome sprendimų pagerinti priklausomybės ligų gydymo situaciją mieste.

2021 m. lapkričio 15 – gruodžio 23 dienomis Seimo narių edukacija, arba LAIŠKŲ AKCIJA. Jos metu mano kolegos sužinojo 27 faktus apie dekriminalizaciją ir jos naudą visuomenei. Šie faktai – tai ekspertų ir kompetentingų institucijų citatos iš siųstų raštų, pasisakymų Seimo komitetuose, komisijose ir plenariniuose posėdžiuose, taip pat autoritetingų tarptautinių institucijų, tokių kaip Jungtinės Tautos, PSO, pozicijos. 

2021 m. lapkričio 11 d. Dekriminalizacijai nepritarta, projektas grįžta į pagrindinį komitetą.

2022 m. rugsėjo 28 d. Seimui pateikiau svarstyti Kontrabandos (BK 199 str. 4 d.) įstatymo pataisas. Šios pataisos turėjo išspręsti neproporcingo baudimo ir perteklinio reguliavimo problemą, tačiau Seime galiausiai šis dokumentas buvo išimtas iš darbotvarkės. Todėl dėl šio klausimo sprendimo ėmiausi bendradarbiauti su Teisingumo ministerija.

2021 m. birželio 22 d. Spaudos konferencija pasaulinei „Palaikyti. Negalima bausti“ dienai paminėti. Konferencijoje kalbėjo Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos nariai Linas Slušnys ir Jonas Varkalys, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius dr. Renaldas Čiužas, sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė, priklausomybę turintis asmuo Marius Aleksiukas.

Pilną konferencijos įrašą galite pamatyti čia

 

2021 m. birželio 15 d. vyko diskusija apie dekriminalizaciją Seimo salėje vakarinio posėdžio pradžioje.

2021 m. birželio 8 d. pasisakiau Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio susitikime ŽIV ir AIDS klausimais (High-Level Meeting on HIV/AIDS 2021).

2021 m. gegužės 12 d. Sveikatos Reikalų Komisijoje įvyko klausymai dėl dekriminalizacijos.

2021 balandžio 19 d. Seime vyko tarptautinė konferencija „Dekriminalizacija. Užsienio šalių patirtys”

 

 

Konferencijoje savo įžvalgomis dalinosi Pasaulinės narkotikų politikos komisijos narys, Prof. Michel Kazatchkine, Estijos nacionalinio sveikatos plėtros instituto Narkotikų priklausomybės ir infekcinių ligų prevencijos centro vadovė Aljona Kurbatova, Portugalijos parlamento narys, visuomenės sveikatos vadovas Gyd. dr. Ricardo Baptista Leite, Norvegijos sveikatos ir priežiūros paslaugų ministerijos vyresnysis patarėjas Tore Sørensen, Pasaulinės teisėsaugos ir visuomenės sveikatos asociacijos vykdomasis direktorius Prof. Nick Crofts, Europos teisėsaugos veiksmų partnerystės (LEAP) direktorius ir organizacijos valdybos narys JAV Neil Woods.

Pilną konferencijos įrašą galite pamatyti čia

 

Prof. M. Kazatchkine „Narkotinių medžiagų laikymo asmeniniam vartojimui dekriminalizavimas. Pasaulinė perspektyva“
„Penalizing people who possess drugs for personal use, and who cause no harm to others, is neither proportional nor necessary, and can never be a justified interference. We believe that this interference undermines the right to privacy, personal autonomy and human dignity“, – konferencijoje „Dekriminalizacija. Užsienio šalių patirtys“ teigė Pasaulinės narkotikų politikos komisijos narys, buvęs Jungtinių Tautų specialusis pasiuntinys ŽIV ir AIDS klausimais Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje Prof. Michel Kazatchkine.
Pasaulinės narkotikų politikos komisija jau 10 metų siekia, kad visame pasaulyje vadinamasis „Karas su narkotikais“ būtų užbaigtas, o vietoje jo būtų priimtos realiai veikiančios ir į sveikatą orientuotos priemonės.
Aljona Kurbatova „Estija. Patirtis ir geroji praktika“
„The change can not be forced. People have different needs. Our end task is not make all people to stop using drugs. It‘s important that the person has the help he needs, that he understands what are the main problems that need to be addressed“, – teigia Estijos Narkotikų priklausomybės ir infekcinių ligų prevencijos centro vadovė Aljona Kurbatova, savo pranešime konferencijoje „Dekriminalizacija. Užsienio šalių patirtys”.
Estija psichiką veikiančių medžiagų vartojimą dalinai dekriminalizavo dar 2002 m., tačiau įvestos milžiniškos baudos nedavė norimo rezultato. Todėl šalis 2015 m. „perkūrė“ savo požiūrį į esamą problemą – vietoje bausmių, buvo priimta plataus spektro ir į gydymą orientuota politika, kuri suteikė priklausomybę turintiems asmenims galimybę be baimės kreiptis pagalbos.
 

Pavel Bém „Dekriminalizavimas Čekijoje: svarbiausias ekonominės naudos narkotikų politikos etapas“
„Lesson learnt in the Czech Republic in the last 30 years is that the pragmatic and human policies really work“, – teigia Pavel Bém, Čekijos politikas, gydytojas psichiatras ir Pasaulinės narkotikų politikos komisijos narys, savo pranešime konferencijoje „Dekriminalizacija. Užsienio šalių patirtys”.
Čekija psichiką veikiančių medžiagų vartojimą dekriminalizavo 1990 m., tačiau dėl politinio spaudimo 1999 m. grįžo prie baudžiamųjų įstatymų. 2010 m. už disponavimą nedideliu kiekiu buvo grąžinta administracinė atsakomybė. Toks sprendimas priimtas remiantis Čekijoje atliktais moksliniais tyrimais kriminalizavimo laikotarpiu.
Savo pranešime Pavel Bém pasakoja apie narkotikų politikos procesus Čekijoje, pabrėžia mokslo ir įrodymų svarbą bei sėkmingą Čekijos patirtį po pakartotinio dekriminalizavimo.
 

Gyd. dr. Ricardo Baptista Leite „Portugalija. Patirtis ir geroji praktika“

Portugalijos atstovas dr. Ricardo Baptista Leite savo pranešime pabrėžė, jog „Decriminalisation is a first stepping stone that we consider to have been fundamental to put the situation under control here in Portugal“ („Dekriminalizavimas yra pirmasis žingsnis, kuris, mūsų manymu, buvo esminis norint suvaldyti padėtį čia, Portugalijoje“).

Tore Sørensen „Norvegija. Patirtis ir geroji praktika“
“Vyriausybė įgyvendins Narkotikų politikos reformą. Jos tikslas yra užtikrinti geresnes paslaugas žmonėms, kurie kenčia nuo medžiagų vartojimo sutrikimų, perkeliant žmonėms tenkančią atsakomybę už medžiagų vartojimą ir medžiagų turėjimą be tikslo platinti iš teisės srities į sveikatos priežiūros paslaugų sritį”, – Norvegijos išsikeltus tikslus įvardijo Norvegijos Sveikatos apsaugos ministras Bent Høie.
Tore Sørensen, Norvegijos Sveikatos apsaugos ministro patarėjas, savo pranešime kalbėjo apie Norvegijos atliktą darbą reformos link – specialaus komiteto rengtas išvadas ir įstatymo projektą. Norvegijos Vyriausybė pripažįsta, kad narkotikų vartojimas yra sveikatos klausimas ir siekia nedidelių narkotinių medžiagų kiekių vartojimo ir turėjimo be tikslo platinti dekriminalizavimo.
Reforma apima visas nelegalias medžiagas, nustatant skirtingus kiekių slenksčius, priklausomai nuo medžiagų pavojingumo. Taigi, viskas kaip ir mūsų siūlomame projekte Lietuvoje. Tačiau yra ir esminių skirtumų – Norvegijoje nenumatytos piniginės baudos, tik specialisto konsultacija, kuri bus privaloma visais atvejais.

Prof. Nick Crofts Kodėl narkotikai yra visuomenės sveikatos problema ir kodėl policija yra visuomenės sveikatos agentūra“
Apie policijos pastangas kovoti su narkotikų vartojimu konferencijoje „Dekriminalizacija. Užsienio šalių patirtys“ kalbėjęs Pasaulinės teisėsaugos ir visuomenės sveikatos asociacijos vykdomasis direktorius, epidemiologas ir visuomenės sveikatos specialistas Nick Crofts:
„Arresting someone for drug use, sending them through the courts and to goal, doesn’t make them less likely to use drugs – it makes them much more likely to become involved in crime as well as the drug use.”

Neil Woods „Teisėsaugos perspektyva“

Neil Woods kovai su narkotikų platinimu Jungtinėje Karalystėje skyrė 14 m., infiltruodamasis į platintojų gaujas ir taip kasdien rizikuodamas savo gyvybe. Po ilgų metų bendraujant tiek su vienais pavojingiausių nusikalstamo pasaulio atstovų, tiek su žemiausiose platinimo grandyse esančiais pažeidžiamaisiais visuomenės nariais, jis dabar užtikrintai tvirtina – „Policing drugs in a punitive environment regime does not reduce crime. There is no evidence that it ever reduces crime“.

2020 m. gruodžio 22 d. įvyko sėkmingas dekriminalizacijos projekto pateikimas.

Balsavimo rezultatai 

2020 m. gruodžio 15–22 d.  socialiniuose tinkluose vykdžiau akciją #Ašesuįrodymaskuria kviečiau nuo dabartinės narkotikų politikos nukentėjusius žmones papasakoti savo istorijas Seimo nariams.   

2020 m. gruodžio 10 d. Žmogaus teisių dienos proga Seimo nariams įteikiau SupportDon’t Punish skrajutes su Jungtinių Tautų Organizacijos rekomendacijomis dėl dekriminalizavimo. 

2020 gruodžio 9 d. rengiau spaudos konferenciją su Seimo nariu Kaziu Starkevičiumi (TS-LDK), Milda Arlauskaite (VšĮ „Jauna banga“), dr. Mindaugu Lankausku (Vilniaus universitetas) ir gyd. Andriumi Tamašausku. 

2020 m. gruodžio 8 d. registravau mažų kiekių narkotikų dekriminalizavimo projektą. Surinkus reikiamą parašų skaičių, projektas buvo įtrauktas dar į 2020 metų darbotvarkę.

D.U.K. apie DEKRIMINALIZACIJĄ

Ką reiškia dekriminalizacija?

Dekriminalizacija – tai nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) „išbraukimas” iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso. Dekriminalizavus tam tikrą elgesį, šis lieka reguliuojamas, tačiau kitomis (ne baudžiamosios) teisės normomis ir priemonėmis.

Kuo skiriasi dekriminalizacija ir legalizacija?

Dekriminalizuojant tam tikrą elgesį, šis išlieka neteisėtu. Toks elgesys yra draudžiamas ir už jį baudžiama. Legalizacija reiškia, jog elgesys tampa legalus, t. y. teisėtas ir už jį nėra taikoma teisinė atsakomybė.

Koks kiekis psichiką veikiančių medžiagų yra nedidelis?

Psichiką veikiančių ir narkotinių medžiagų normas, pagal kurias teismai traktuoja nedidelį, didelį ar labai didelį šių medžiagų kiekį, nustato LR sveikatos apsaugos ministerija (SAM).


Pagal šiuo metu galiojančias ministerijos rekomendacijas, nedideliais laikomi skirtingų psichiką veikiančių medžiagų kiekiai yra nevienodi. Pavyzdžiui, nedidelis kanapių kiekis yra laikomas iki 5 g., kokaino – iki 0,2 g, heroino – 0,02 g, naujojo sintetinio opioido karfentanilio – iki 0,00006 g.

Dekriminalizavus narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimą nedideliu kiekiu be tikslo platinti, atsakomybė bus parenkama ir taikoma vadovaujantis tuo pačiu SAM įsakymu.

Nuoroda į SAM įsakymą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.210215/asr

Kodėl siūloma dekriminalizuoti disponavimą nedideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais be tikslo platinti?

Tvirti moksliniai įrodymai rodo, jog griežta baudžiamoji politika kovoje su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu tiesiog neveikia. Todėl įvairios tarptautinės organizacijos jau kurį laiką siūlo valstybėms pereiti prie racionalesnės ir mažiau griežtos dekriminalizacijos politikos.


Jungtinių Tautų Organizacija (visos jos agentūros, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo biurą (UNODC) ir kt.), bei daugelis su narkotikų politika dirbančių organizacijų savo pareiškimais jau kurį laiką ragina atsisakyti baudžiamųjų įstatymų minėtais atvejais.

Daugiau informacijos apie JT poziciją dėl dekriminalizacijos galite rasti šioje santraukoje (anglų k.):
https://transformdrugs.org/wp-content/uploads/2019/03/UN-CEB-Briefing-2019.pdf

Kokia konkreti žala yra daroma taikant baudžiamuosius įstatymus?

Baudžiamieji įstatymai daro nemenką žalą ne tik visuomenės sveikatai, bet ir šalies ekonomikai, bei gilina socialines problemas.


Visuomenės sveikata:

Dažnu atveju narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimas nedideliais kiekiais yra būdingas asmenims, sergantiems priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų ligomis. Baudžiamųjų įstatymų taikymas šiems asmenims tampa rimta kliūtimi kreiptis pagalbos tiek dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tiek dėl kitų sveikatos sutrikimų, kurie tam tikrais yra labai sunkūs, lengvai plintantys, o jų uždelstas gydymas gali lemti net asmens mirtį (ŽIV, hepatitas C).

Svarbu suprasti, jog žalingas narkotikų vartojimas ir priklausomybė visų pirma yra sveikatos problema. Minimos sveikatos būklės yra įtrauktos į Tarptautinį ligų kodeksą (TLK-10). Asmenų, sergančių psichikos sveikatos ligomis baudimas nepasiekia norimo rezultato, t. y. baudžiamas asmuo ne tik nėra linkęs keisti savo elgesio – tokios priemonės dažnai sukelia priešingą rezultatą.

Ekonomika:

Asmenims delsiantiems kreiptis dėl pagalbos (gydymo), ilgainiui jų būklė blogėja. Sunkių būklių gydymas valstybei (mokesčių mokėtojams) kainuoja brangiau.

Žalingai vartojančių, priklausomybės liga sergančių, grįžusių iš įkalinimo įstaigų asmenų reintegracija yra brangesnė negu tų, kuriems socialinė, psichologinė ir medicininė pagalba buvo suteikta laiku.

Didelės baudos yra neefektyvi priemonė, kadangi: a) paskatina jaunus žmones emigruoti, b) įsijungus antstoliams išlaidos dar labiau padidėja, dažnai yra visai nesumokamos. Tokiais atvejais yra vengiama dirbti oficialiai, todėl valstybei tenka triguba našta – be to, kad reikia apmokėti ilgą ir neefektyvų antstolių darbą, prarandami mokesčiai tiek iš darbuotojo, tiek iš darbdavio pusių.

Teisėsaugos institucijoms tenka nepagrįstas krūvis dėl perteklinės kriminalizacijos ir taip apribojamos galimybės efektyviai panaudoti išteklius ir mokesčių mokėtojų lėšas sunkesnių nusikaltimų ir nusikaltėlių išaiškinimui.

Baudžiami laisvės atėmimo (taip pat ir arešto) bausmėmis asmenys yra išlaikomi iš valstybės biudžeto. Lietuva yra viena pirmaujančių šalių pagal įkalintų asmenų skaičių.

Socialiniai veiksniai:

Baudžiamosios atsakomybės taikymas, ypač įkalinimo bausmės, stiprina ir taip pažeidžiamų asmenų stigmą visuomenėje.

Baudžiamosios atsakomybės taikymas apsunkina asmenų integravimąsi į darbo rinką – jauniems, eksperimentuojantiems asmenims tai gali užkirsti kelią ateityje tapti kai kurių sričių specialistais.

Baudžiamoji atsakomybė ir didelės baudos tampa emigracijos priežastimi.

Kriminalizacija skatina nepasitikėjimą ir nusivylimą valstybinėmis institucijomis ir valstybės pareigūnais. Asmenys, ypač jauni ir išsilavinę, supranta, jog baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma, kai nėra kitų galimų priemonių arba šios priemonės jau išnaudotos (ultima ratio principas), taip pat atsižvelgiant į veikos pavojingumą. Asmenys, kurie serga priklausomybės liga supranta, jog yra baudžiami už ligą. Pažymėtina, jog dažnai pasitaikantis agresyvus ir pareigūnų vardą diskredituojantis elgesys (fizinis ir psichologinis smurtas, pažeminimas išrengiant asmenis viešoje vietoje ir pan.) sulaikymų metu sukelia dar didesnį pyktį, ir nusivylimą. Tokie asmenys nėra linkę pranešti apie kitas nusikalstamas veikas.

Ar dekriminalizavus neišaugs vartojančių narkotikus asmenų skaičius?

Egzistuoja vis daugiau įrodymų, rodančių, kad narkotikų vartojimas nepadidėjo ar nepadidėjo reikšmingai tose šalyse, kurios netaiko baudžiamosios atsakomybės, kaip atsako į narkotikų vartojimą.


2014 m. atliktame tyrime (nuoroda žemiau) analizuota 11-os šalių narkotikų politika – tų, kurios taiko baudžiamosios teisenos principą ir tų, kurios priėmė dekriminalizuojančius įstatymus. Tyrimo išvadose nurodoma, jog nebuvo pastebėta jokio akivaizdaus ryšio tarp griežtos narkotikų politikos ir disponavimo narkotikais, taip pat narkotikų vartojimo lygio.

Galima pažymėti, jog Prancūzijoje, kur galioja griežčiausi įstatymai ES (nuo 1970 m. kriminalizuotas ir turėjimas, ir vartojimas) bent kartą gyvenime bandžiusių nelegalių psichiką veikiančių medžiagų skaičius siekia 45 proc. populiacijos ir lenkia šalis, kuriose yra taikoma liberalesnė narkotikų politika (pvz. Portugalija – 11,7 proc., Nyderlandai 30,4 proc., LT – 11,5 proc.). Jaunimo tarpe (15-34 m.) šis skaičius siekia 58,4 proc, kai tuo tarpu Portugalijoje – 16 proc., Nyderlanduose – 41,8, LT – 19,3).

Nuoroda į narkotikų politikos tyrimą: https://www.gov.uk/government/uploads/system/uploads/attachment_data/file/368489/DrugsInternationalComparators.pdf

EMCDDA duomenys: https://www.emcdda.europa.eu/data/stats2020/gps

Ar dekriminalizacija siunčia žinutę, jog narkotikų vartojimas yra priimtinas ar net skatintinas elgesys?

Ne. Dekriminalizacijos atveju lieka teisinė atsakomybė ir pasekmės, todėl jokiu būdu negalima teigti, kad tokiais įstatymų pakeitimais skatinamas nelegalių medžiagų vartojimas.


Dekriminalizacija siunčia žinutę apie rimtą riziką ir žalą, susijusią su neteisėtu narkotikų vartojimu asmenims, bendruomenėms ir visai visuomenei, kurią reikia mažinti mokslu grįstais būdais.

Dekriminalizacija – tai priemonė, padėsianti proporcingai reguliuoti narkotikų vartojimo klausimus ir stiprinti į sveikatą orientuotą požiūrį, kuris yra žymiai veiksmingesnis mažinant narkotikų keliamą žalą.

Ar dekriminalizavus psichotropines medžiagas platintojams netaps paprasčiau prekiauti?

Nors šis visuomenės nerimas yra visiškai suprantamas, tačiau, vėlgi, tam nėra jokių pagrįstų mokslinių įrodymų. Šie pokyčiai, tikėtina, kaip tik apsunkins prekybą, nes dekriminalizavimas leis teisėsaugai sėkmingiau kovoti su narkotikų prekyba užsiimančiomis nusikalstamomis grupuotėmis, o ne gaudyti gatvėse esančius „smulkiuosius” prekeivius.


Pasaulinė narkotikų politikos komisija (angl. „Global commission on drug policy“) savo naujausioje 2020 m. ataskaitoje teigia, jog pasaulio šalys turi perkelti savo dėmesį būtent į organizuoto nusikalstamumo mažinimą: parengti tikslines ir realistines strategijas orientuotas į didžiausią žalą keliančius nusikaltimus, stiprinti tarptautinį ir tarpžinybinį bendradarbiavimą.

Tuo tarpu „smulkūs” pavieniai prekeiviai, į kuriuos yra orientuotas policijos darbas nacionaliniu lygmeniu yra pati žemiausia grandis visame narkotikų versle. Jų pašalinimas nenutraukia prekybos grandinės, jie yra lengvai pakeičiami. Dekriminalizacija kaip tik leis teisėsaugos pareigūnams koncentruotis į didesnių kiekių sulaikymą.

Kalbant apie platinimą, svarbu pažymėti, jog vis didesnį vaidmenį įgauna prekyba internete, ir pirkėjas dažnai nebeturi jokio kontakto su pardavėju, taigi vis dažniau tenka keisti taktikas ir policijai. Kitos ES šalys jau yra įgavusios patirties šioje srityje, todėl mūsų valstybės teisėsauga gali šiomis žiniomis pasinaudoti.

Taip pat, pažymėtina, jog „smulkūs” prekeiviai dažnai patys kenčia dėl priklausomybės arba dėl kitų priežasčių (pvz. skurdo) yra visuomenės paraštėse. Dekriminalizacija gali tapti efektyviu postūmiu spręsti šių žmonių priklausomybės problemas veiksmingomis, tai yra į sveikatą orientuotomis priemonėmis.

Šaltinis: „Global commission on drug policy“ 2020 m. ataskaita (http://www.globalcommissionondrugs.org/reports/enforcement-of-drug-laws)

Kokia yra valstybių pritaikiusių dekriminalizaciją patirtis?

2020 m. duomenimis 30 pasaulio valstybių tam tikromis formomis taikė dekriminalizaciją veikoms, susijusioms su narkotikų vartojimu (pagal „International Drug Policy Consortium“ turimus duomenis).


Portugalija yra laikoma gerosios praktikos pavyzdžiu narkotikų politikos kontekste. 2001 m. ši šalis tapo pirmąja Europos valstybe dekriminalizavusia visų nelegalių narkotikų vartojimą. Šios šalies patirtis parodė daug pozityvių rezultatų susijusių su visuomenės sveikata: sumažėjo probleminis narkotikų vartojimas, išaugo besigydančių asmenų skaičius, ženkliai sumažėjo ŽIV atvejų ir mirčių nuo perdozavimų skaičius.

Skaičiuojama, jog Portugalija sutaupė 18 proc. socialinių išlaidų per pirmuosius 10 dekriminalizacijos metų. Tai susiję su išlaikytomis pajamomis ir našumu žmonių, kurie nebuvo nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis, taip pat su netiesioginėmis sveikatos priežiūros išlaidomis, kurių išvengta dėl ženklaus ŽIV atvejų ir mirčių, susijusių su narkotikų vartojimu, sumažėjimo.

Nusikalstamų susijusių su narkotikais skaičius sumažėjo nuo maždaug 14 000 per metus 2000 m. iki vidutiniškai 5 000–5 500 per metus po dekriminalizavimo, 20 proc. sumažėjo įkalintų asmenų skaičius.

Tuo tarpu, Čekija psichiką veikiančių medžiagų vartojimą dekriminalizavo 1990 m., tačiau dėl politinio spaudimo 1999 m. grįžo prie baudžiamosios politikos. Ši tęsėsi iki 2010 m., kai už disponavimą nedideliu kiekiu buvo grąžinta administracinė atsakomybė. Toks sprendimas priimtas remiantis Čekijoje atliktais moksliniais tyrimais kriminalizavimo laikotarpiu.

Dekriminalizavimas Čekijoje nesukėlė neigiamų pasekmių ir narkotinių medžiagų vartojimas neišplito visuomenėje labiau nei valstybėse, kuriose laikomasi prohibistinės politikos. Mirtingumo bei užkrečiamumo ŽIV, susijusių su narkotinių medžiagų vartojimu, rodikliai yra stabilūs ir ženkliai mažesni už ES vidurkį. Šalyje nepaplitusios naujosios psichoaktyviosios medžiagos.

Plačiau apie užsienio valstybių atvejus: „Global commision on drug policy” ataskaita (http://www.globalcommissionondrugs.org/wp-content/uploads/2016/11/GCDP-Report-2016-ENGLISH.pdf)

Tyrimas apie dekriminalizacijos galimą naudą Lietuvoje: P. Varkalio tyrimas „LR BK 259 STR. 2 D. KRIMINALIZAVIMO PROPORCINGUMAS” (https://ejournals.vdu.lt/index.php/LawReview/article/download/376/2029-4239.19.5/)