2-3 Metų Vaikų Raidos Ypatumai
2-3 Metų Vaikų Raidos Ypatumai
Vaiko raida - tai nuoseklus mažo žmogaus fizinis, emocinis, socialinis ir pažintinis augimas bei tobulėjimas nuo gimimo iki paauglystės. Žmogaus raida vyksta tam tikrais etapais, kurie apima motorinius gebėjimus, kalbą, mąstymą, emocijų reguliavimą ir socialinius įgūdžius. Kiekvienas žmogus, taigi ir kiekvienas vaikas yra unikalus: vieni tam tikrus raidos etapus pasiekia anksčiau, kiti - vėliau. Vaiko raidą lengva matyti per kasdienes veiklas, stebint kaip jis juda, kalba, žaidžia, bendrauja su kitais. Naudinga retkarčiais pasižymėti trumpas pastabas, o dar geriau - vesti dienoraštį ir fiksuoti svarbius vaiko įgūdžių pokyčius. Jei kyla abejonių, visuomet verta pasitarti su specialistu: šeimos gydytoju, logopedu, psichologu ar raidos terapeutu.
Vaiko raida pagal amžių - plačiai aptarinėjama tema tiek internete, tiek Yes For Skills tinklaraštyje. Raida tai augimo ir pokyčių procesas, kuris vyksta nuo kūdikystės iki paauglystės. Vaiko raidos etapai reikšmingi tiek fiziniams, pažintiniams, emociniams, tiek socialiniams, kalbos, savarankiškumo įgūdžiams. Šiame tinklaraščio įraše aptarsime svarbiausius vaikų iki 2 metų ir vyresnių vaikų lavinimo uždavinius, pateiksime Yes For Skills tinklaraščio įrašų nuorodas, norintiems tam tikrą temą išanalizuoti detaliau.
Vaiko raida iki trejų metų yra labai greit besikeičianti, tad svarbu su kiekviena savaite, mėnesiu padėti mažyliui pažinti ir panaudoti savo galimybes. Auginantiems mažylį tėvams svarbu patenkinti ne tik kasdienius jo poreikius, užtikrinant saugumo jausmą, tačiau būtinas įvairus bendravimas, žaidimas su jo amžiui tinkamomis priemonėmis. Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį bei kaip padėti mažiesiems ugdytis, jums pataria psichologė, knygų tėvams apie vaikų auklėjimą ir ugdymą bendraautorė, mokymų tėvams lektorė Asta Blandė ir visuminio šeimos ugdymosi studijos “Family Lab Academy” Kaune įkūrėja Jovita Starkutė.
Kas Keičiasi Per Pirmuosius Tris Metus?
Vaiko raida pirmaisiais gyvenimo metais yra itin sparti, todėl žinoti, kas vyksta kiekvienam amžiaus tarpsnyje ne tik naudinga, bet ir rekomenduotina. Naudinga tėveliams žinoti, kad būtų galima patenkinti visus vaiko poreikius ir norus, nes skirtingais vaiko amžiaus tarpsniais formuojasi vis kitos savybės, atsiranda naujų poreikių, daugėja norų”, - pastebi Jovita Starkutė. Apie kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingus pokyčius, tuo metu besiskleidžiančius ir stiprėjančius gebėjimus, bei kokius džiaugsmus atneša ar iššūkius tėvams tai kelia, pasakoja psichologė Asta Blandė:
Pirmieji 6 Mėnesiai
Įsivaizduokite, kūdikis jau per pirmąjį pusmetį geba stebėti žmonių veidus, klausytis, bendrauti garsais, jis siekia šalia esančių žmonių artumo, mokosi išgyventi nemalonius jausmus. Tad auginantiems mažylį svarbu patenkinti ne tik kasdienius jo poreikius, užtikrinant saugumo jausmą, tačiau būtinas įvairus bendravimas (kūno kalba, įvairiomis balso intonacijomis, panaudojant ir papildomas raiškos priemones), žaidimas su jo amžiui tinkamomis priemonėmis.
6-12 Mėnesių
Šis laikas yra apie tikrą fizinių kūno galimybių panaudojimo šuolį (išmoksta atsisėsti, šliaužioti, ropoti, atsistoti ir nueiti), kuris atveria naują etapą ir psichologinei raidai. Ji paženklinta poreikiu būti kuo savarankiškesniu. Norisi tiesiog pasiimti visą pasaulį į savo nedidelius delniukus. Tad suaugusiems šis etapas kelia tiek džiaugsmo, tiek nemažai susirūpinimo, kad pasaulio pažinimas nesibaigtų traumomis. Nepaisant to, tėvams ypač svarbu kurti tyrinėjimui, pažinimui palankią aplinką, patiems joje dalyvauti ir leisti kaupti kuo daugiau įdomios patirties.
1-2 Metai
Vaiko raida 1-2 metais - tai laikotarpis, kai kuriasi pirmieji savarankiškumo pagrindai. Vaikai pradeda vaikščioti, aktyviai tyrinėti aplinką, formuoti pirmuosius žodžius. Judesiai tampa tikslingesni - vystosi gebėjimas dėlioti daiktus, statyti bokštelius iš kaladėlių. 2 metų vaikas dažnai jau geba tarti trumpas frazes, įvardinti daiktus, mėgdžioti aplinką. Šiame etape itin svarbus tiek fizinės raidos aspektas, tiek kalbos vystymasis pagal amžių.
Vaikai tampa „išmaniais“ pasaulio tyrinėtojais, nes jie vis geriau valdo savo kūną, kalbą, dalinasi savo mintimis, sprendžia tam tikras problemas, ima suprasti tikrąsias įvairių daiktų funkcijas, tad pradeda naudoti jas pagal paskirtį. Visgi, tuo pat metu pažįsta ir kitą to tyrinėjamo pasaulio pusę - tenka užsigauti, nugriūti, vėl keltis pasiguodus mamai ar tėčiui ir imtis veiklos. Šiame etape svarbu nesugriauti vaiko iniciatyvumo, motyvacijos veikti, nes pasekmės po veiklos būna įvairios ir ne visiems tėveliams paprastai išgyvenamos ar išsprendžiamos.
ANTRAISIAIS GYVENIMO METAIS vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi. Jūsų vaiko norai gali dažnai keistis: vienu metu jis gali norėti laisvės ir drąsiai leistis tyrinėti nepažįstamą teritoriją, o kitu bėgti pas jus nusiraminimo ar pritarimo. Tad pirmiausia suteikite vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinkite, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks.
Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite. Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų, iki kurių vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais - kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę.
Šiuo metu vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų, ir šokinėja per balas ar ant lovos. Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Sprendimai dažnai būna, suaugusiojo akimis žiūrint, neteisingi, bet vaikui jie labai svarbūs, nes yra jo. Štai mama sako „rengsimės į lauką“, jis drąsiai sako „ne“ ir nubėga įgyvendinti savo sprendimo, mama sako „eikime valgyti“, jis vėl sako „ne“. Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykites. Taip pat, šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes, ir jūs negalite tam užkirsti kelio. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis.
Smulkioji motorika - nuo objektų sugriebimo iki tikslesnių judesių atlikimo, pavyzdžiui, paimami smulkūs daiktai. Kūdikiai naudoja savo pojūčius tyrinėdami juos supantį pasaulį. Saugus prisirišimas prie globėjų suteikia saugumo jausmą, todėl mažyliai gali drąsiai tyrinėti aplinką. Kūdikiai pradeda skleisti įvairius garsus ir eksperimentuoti su vokalizacijomis. Jie pradeda suprasti ir reaguoti į paprastas globėjų komandas ir pažįstamus žodžius. Net kūdikystėje vaikai pradeda rodyti savo nepriklausomybę, tyrinėdami aplinką ir išreikšdami pageidavimus. Atėjus laikui skatinkite mažylį valgyti pagal amžių tinkamais įrankiais, tai suteikia nepriklausomumo pojūtį. Gerumo ir pagalbos kitiems skatinimas ugdo empatiją ir gebėjimą suprasti ir atsižvelgti į kitų jausmus. Bendrųjų motorinių įgūdžių tobulinimas: bėgimas, šokinėjimas ir sudėtingesnių žaidimų žaidimas. Daugiau apie vaikų stambiąją motoriką skaitykite tinklaraščio įraše. Bendradarbiavimas su bendraamžiais tampa vis svarbesnis. Ypač gausėja vaiko kalbos žodynas.
Stambiajai motorikai lavinti - Montessori žaislai/baldai. Natūralios medžiagos, saugumas, minimalistinis dizainas. Smulkiajai motorikai lavinti - žymių gamintojų, aplinkai draugiški, tvaresni konstruktoriai. Yes For Skills lavinamosios kortelės - abėcėlei, skaičiavimui, skaitymui, spalvoms, formoms pažinti, žodynui plėsti. Mokymuisi rašyti ir įdomioms užduotėlėms - lavinamosios knygos su daugkartiniais lipdukais! Išmokti dailiai rašyti padės Skilsas ir lavinamoji knyga ,,Mokausi skaityti ir rašyti su Skilsu, 1 dalis". Fantazijai ir vaizduotei išreikšti - Yes For Skills magnetinės lentos.
Vaiko žodynas susideda iš maždaug 50 žodžių. Šie raidos etapai yra nuolat kintantys bei nuolat ugdomi Jūsų vaikui augant, tad labai svarbu individuliai pažvelgti į kiekvieno vaiko sukauptą patirtį, nelyginti tarpusavyje. Vaikas jau atpažįsta garsus - pavyzdžiui skambinančio telefono, durų skambučio ir, juos išgirdęs, atitinkamai reaguoja (pvz. Pamatęs pažįstamą daiktą rodo į jį ir sako pavadinimą. Jei vaikas nežino jį sudominusio daikto pavadinimo - klausia („Kas čia?“). Dauguma tokio amžiaus vaikų jau gerai taria priebalses t, d, k, g, tačiau vis dar gali kilti keblumų su č, dž. Namiškiai paprastai be vargo supranta, ką sako vaikas, tačiau svetimiems dar gali reikėti „vertėjo“. Kalbėkite trumpais sakiniais, kuriuos vaikas pajėgus suprasti ar pakartoti. Jie turėtų būti 1-2 žodžiais ilgesni, nei tie, kuriais vaikas jau kalba. Formuluokite klausimus taip, kad vaikas negalėtų atsakyti tiesiog „taip“ arba „ne“. Pavyzdžiui, vietoj klausimo „Ar nori sausainio?“ geriau klauskite „Ko nori - sausainio ar obuolio?“ arba „Pasakyk man, ko nori?“. Jei vaiką sudomina koks daiktas, papasakokite apie jį plačiau. Pavyzdžiui, jei vaikas rodo į batuką ir sako „Mano batukas“, gali pratęsti: „Taip, tai tavo batukas. Tavo batukas mažas. Kalbos, supratimo raidai paskatinti, skaitykite kartu knygeles, kuriose gausu iliustracijų, o sakiniai trumpi ir paprasti: sudėtingiau šiuo atveju nereiškia geriau.
Vaiko raida yra procesas, kurio metu asmenybė vystosi nuo kūdikystės iki savarankiškos pilnametystės. Be abejo, šis lėtas vaikučio virsmas kelia daug klausimų šeimoms, tokių kaip - ar mano vaiko raida yra tinkama? ką turėtų mokėti vaikas tam tikro amžiaus tarpsnio? Vaiko augimo etapuose yra labai svarbu atsižvelgti į aspektus, kurie padėtų Jums geriau suprasti savo vaiką ir ką jis turėtų gebėti tam tikro amžiaus tarpsnyje, t.y.: stambioji ir smulkioji motorika, kalba, socialinė branda ir suvokimas.
2-3 Metai
3 metų vaikas patiria spartų kalbos ir socialinių įgūdžių šuolį. Mažasis tyrinėtojas pradeda pasakoti paprastus pasakojimus, domisi kitais vaikais, ima kurti savitas žaidimų taisykles. Jo motorika tampa tikslesnė: vaikas geba nubrėžti apskritimą, naudotis žirklėmis, dėlioti sudėtingesnes dėliones. Šiame amžiuje ryškiai pasireiškia visiems tėvams pažįstamas savarankiškumo siekis - vaikas nori viską daryti pats. Šio amžiaus vaiką kūrybiškai lavinti padeda teatriniai žaidimai, lipdymas, judesio žaidimai su dainelėmis.
Vaiko savarankiškumo pojūtis tampa toks stiprus, kad daugeliui prašymų vaikas sako “NE”. Ir ne tam, kad jus erzintų, o tam, kad parodytų, jog jis jaučiasi daug daugiau galintis, norintis ir sprendžiantis. Tai laikas, kai svarbu kartu ieškoti tiek įdomių veiklos formų, priemonių, tiek kalbėti apie susitarimus ir brėžti ribas. Šis laikas - tai ir bendraamžių atradimo laikas, kai dažniau norisi veiklos su panašiais į save.
Mokymasis kalbėti trečiaisiais gyvenimo metais vaikui suteikia galimybę bendrauti su suaugusiaisiais, įgyti žinių apie jį supančią aplinką, išreikšti savo poreikius, mintis ir jausmus. Vaikai gali atskirti liūdnus ir linksmus žmones. Girdėdamas suaugusiųjų kalbą, žaisdamas ir stebėdamas vaikas sužino žodžių reikšmes, išmoksta tarti gimtosios kalbos garsus.
Nuo maždaug 3 metų vaikai pradeda aiškiau, pasitelkdami vaizduotę, pasakoti istorijas. Tai labai svarbu ir naudinga sėkmingai kalbos raidai.
Tėvų Įsitraukimo Svarba
Nuo gimimo ir trejų metų vyksta ypač sparti vaiko fizinė, emocinė ir socialinė raida, ugdomi esminiai charakterio bruožai, formuojasi elgesio įpročiai, kuriuos vėliau tampa sunku koreguoti. Kuo vaikas mažesnis, tuo tą patirtį stipriau fiksuoja ir įsimena. Vystydamasis kūdikis geba lanksčiai prisitaikyti ir lengvai tą prisitaikymą keisti, tad kuo anksčiau tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys atras vaikui tinkamą pavyzdį rodantį elgesį, tuo sėkmingesnių rezultatų galima tikėtis.“
Žinant, koks elgesys yra dažniausiai būdingas tam tikro amžiaus vaikams, jūsų neištiks kaltės ar bejėgiškumo jausmas, jog nežinote, kaip auklėti vaiką ar kaip reaguoti į jo emocinius pokyčius. Supratus, kodėl vaikas elgiasi vienaip ar kitaip, kitas etapas - vaiką mokyti, nukreipti, padėti įveikti neigiamas emocijas ir parodyti teigiamus elgesio raiškos būdus”, - pataria J. Starkutė. Pavyzdžiui, vaikas iki 1,5 metų reikalauja labai daug dėmesio, sunkiai atsiskiria ir palieka mamą, zyzia ir nuolat prašo mamos dėmesio. Tačiau svarbu suvokti, jog šiuo laikotarpiu besivystantis vaiko saugumo jausmas lemia vaiko ateities galimybes pasitikėti artimiausiais žmonėmis ir jis formuojasi priklausomai nuo to, kaip tėvai reaguoja į vaiko poreikius. Čia svarbiausia neignoruoti vaiko verkimo, svarbiausia stengtis suprasti, kalbėtis, nuraminti vaiką ir skirti jam taip norimo dėmesio, nes tokiu būdu vaikas ne lepinamas, o kuriamas saugus jo pasaulis.
1,5-3 metų amžiaus vaikas palengva pradeda atsiskirti nuo mamos ar tėčio ir pradeda suvokti save kaip kitą asmenį, mokosi savarankiškai patenkinti kai kuriuos savo poreikius, todėl aktyviai tyrinėja pasaulį viską apžiūrinėdamas, imdamas, lipdamas ir lįsdamas, šiame etape labai svarbu pačiam vaikui rasti, atrasti, pasiekti ir paimti. Čia padeda tėvų įsitraukimas, paskatinimas bei kantrybė, palaikymas bei pagalba tyrinėti saugiai, nes tai formuoja vaiko savarankiškumą ir pasitikėjimą savo gebėjimais. Šiame gyvenimo etape vaikas gali būti aikštingas ir nedraugiškas. Tačiau žinant, jog tuo laikotarpiu vaikui yra ypač sunku, nes jis dar ne viską supranta, nemoka aiškiai pasakyti, ko nori, o dažnai susiduria ir su įvairiais draudimais. Jei tėvai nuolat kartos, kad negalima, tikėtina, kad vaikai atsakys tuo pačiu: pradės šaukti, griūti ant žemės ir kitokiais būdais reikalauti. Vaiko pyktis gali būti intensyvus ir gali būti išreikštas mušimusi ar kandžiojimusi, todėl svarbu identifikuoti jo emocijas, apie tai mėginti kalbėtis, kartu nusiraminti ir nukreipti dėmesį į kitas veiklas, o tuo pačiu mokytis tinkamai reikšti savo emocijas, nebijoti apie jas kalbėtis”, - pastebi Jovita Starkutė.
Pozityvios Aplinkos Užtikrinimas
“Kalbant apie vaikus, jų ugdymą - pirmiausia žvilgsnį kreipiame į šeimą. Nuo to, kaip jaučiasi tėvai, ar savo vaikams skiria pakankamai laiko, dėmesio, kur gali kreiptis ir sulaukti pagalbos, jei to reikia, priklauso ir vaikų emocinė būsena. Šiuo metu daug rašoma vaikų ugdymo, auklėjimo klausimais, tėvai gali ateiti į paskaitas, kartu su specialistais ieškoti taip reikalingų atsakymų, gauti individualias konsultacijas. Tai rodo, kad tėvystė visuomenėje pripažįstama kaip nemažai iššūkių turinti erdvė, kurioje pagalba žiniomis, nauju požiūriu, konkrečiomis įžvalgomis būtina. Tad visad sakau - jei nerimaujate ir turite klausimų - drąsiai kreipkitės, nelikite vieni”, - pataria psichologė Asta Blandė.
Siekiant sukurti pozityvią aplinką namuose, svarbu atkreipti dėmesį ir į savo vaidmenį:
- Džiaugtis vaiko pasiekimais ir konkrečiai juos įvardinti - kad vaikas fiksuotų savo stiprybes;
- Eksperimentuoti naujose aplinkose ir naudojant kuo įvairesnes priemones;
- Padėti išgyventi nesėkmes, tinkamai reaguojant į vaiko nemalonias emocijas - nesėkmės yra jūsų vertingiausios pamokos;
- Kartu įsitraukti, ypač į žaidybinę veiklą - taip jūs mokote vaiką gyventi visuomenėje;
- Sutarkite dėl svarbiausių taisyklių imantis veiklos - tai padeda vaikui pažinti ribas ir tuo pačiu moko tinkamo elgesio žmonių grupėje.
Visuminio Šeimos Ugdymosi Nauda
“Šiuolaikinės visuminio ugdymosi metodikos leidžia atsižvelgti į skirtingus vaikų amžiaus tarpsnius ir įdomiai bei kūrybiškai organizuoti užsiėmimus su vaikais, parenkant pagal tai veiklas, turinį, veiklų struktūrą ir priemones. Kūrybinės veiklos organizuojamos per žaidimą, patyrimą, tyrinėjimą ir eksperimentavimą, bandymus, spontanišką kūrybą ir improvizavimą apjungiant muziką, šokį, vaidybą ir vizualinę raišką siekiant sužadinti pojūčius. Pasitelkiant žaidimą, kūrybinius tyrinėjimus ir kitas aktyviąsias ugdymosi formas veiklų metu sukuriamos bendravimo ir bendradarbiavimo situacijos, kurių metu vaikai jau mokosi kantrybės, laukti savo eilės, rūpintis kitais, dalintis ir bendrauti, mokosi sukaupti dėmesį, lavina kūrybiškumą, vaizduotę ir fantaziją, ugdo gebėjimą žaisti, mokosi spręsti problemas, atrasti kompromisus dalindamiesi ir kalbėdamiesi žodžiais bei emocijomis, todėl lygiagrečiai ugdomas ir vaikų socialinis bei emocinis intelektas”, - pasakoja Jovita Starkutė.
Visuminiam vaiko ugdymuisi itin svarbus praleistas kasdien kokybiškas „ypatingas“ laikas drauge su tėvais, rodomas tėvų dėmesys vaikui, pozityvus palaikymas ir kalbėjimasis. Tai tikriausiai efektyviausias ingredientas įveikti visus sunkumus ir pagrindinis įrankis tėvų ir vaikų pozityvių santykių kūrime. Tačiau tėvams yra svarbu žinoti, kaip organizuoti tokio amžiaus užsiėmimus vaikams. Pasiūlius veiklą, neatitinkančią vaiko psichologinių ir raidos ypatumų, jis gali nesuprasti ir nesusidoroti, todėl vaikui pasidaro neįdomu. “Itin svarbus yra bent vieno iš tėvų dalyvavimas ir kūryba veiklose drauge. Tokiu būdu tėvai ne tik įsitraukia į veiklas su vaikais, bet ir turi galimybę pasisemti informacijos bei žinių iš tuo metu dirbančių profesionalių pedagogų, užsiėmimų metu naudojamas metodikas ir veiklas perkelti į namus”, - pastebi J. Starkutė.
Nors šiais laikais labai daug informacijos yra prieinama vos per kelias sekundes, rasti konkrečią ir koncentruotą informaciją bei atsirinkti tinkamiausius būdus ir formas tampa vis sudėtingiau. Tėvams norisi bendrauti gyvai, kalbėtis ir gauti praktinius patarimus taikymui namuose. “Todėl tėvams organizuojame modulinius seminarus, kuriuose psichologai ir raidos specialistai dalinasi praktiniais patarimais ir rekomendacijomis apie vaikų auklėjimą ir ugdymą, naujausius ugdymo metodus ir technikas. Savo tėvų akademiją atidarome tema apie dažniausiai šeimas pasitinkančius pirmuosius iššūkius, kuriems įveikti reikia tiek žinių, tiek kantrybės bei išmintingos meilės, tiek bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžių”, - pasakoja J.
Vaikų kalbos ypatumai. Ką daryti jeigu vėluoja vaiko kalba?
