Vaiko auginimo ir išlaikymo aspektai: Tėvų ir vaikų santykiai bei atsakomybės
Vaiko auginimo ir išlaikymo aspektai: Tėvų ir vaikų santykiai bei atsakomybės
Vaiko auginimas - tai ne tik džiaugsmas, bet ir didelė atsakomybė. Diskusijos apie tai, iki kada tėvai turėtų išlaikyti savo vaikus, kokios pareigos jiems tenka ir kaip užtikrinti jų gerovę, vyksta nuolat. Ši tema palietė ir DELFI skaitytojus, kurie dalijosi savo mintimis ir patirtimi.
Tėvų ir vaikų finansinės atsakomybės
Klausimas, iki kada tėvai turėtų finansiškai remti savo vaikus, kelia daug diskusijų. Kai kurie skaitytojai mano, kad tėvai turėtų išlaikyti vaikus iki pilnametystės (18 metų), o vėliau jie turėtų pradėti savarankišką gyvenimą. Kiti mano, kad tėvų parama turėtų tęstis iki studijų baigimo, ypač jei vaikas mokosi dieniniame skyriuje ir neturi galimybės derinti darbo su studijomis.
Yra ir nuomonių, kad nuo 18 metų gauta parama iš tėvų turėtų būti laikoma „į skolą“, kurią vaikai vėliau turėtų grąžinti. Toks požiūris skatina savarankiškumą ir atsakingesnį požiūrį į pinigus.
„Ne išlaikyti reikia, o dorai auklėti, kad suvoktų pinigų vertę, kaip jie uždirbami ir kur išleidžiami“, - rašo vienas skaitytojas.
Kitas skaitytojas dalijasi savo patirtimi: „Mano manymu (bet ne visai savo pavyzdžiu), tėvai galėtų (jei turi tokią galimybę) išlaikyti iki 18 metų. Toliau - nuo situacijos, bet kas nuo 18-os metų gauta iš tėvų, jau turėtų būti rašoma „į skolą“, taigi ir už mokslus jei tėvai sumokėjo, turėtų vaikai užsidirbę pamažu grąžinti.“
Tačiau yra ir priešingų nuomonių. Kai kurie studentai pabrėžia, kad intensyvios studijos nepalieka laiko darbui, o stipendijos neužtenka net būtiniausioms išlaidoms padengti.
„Mane tėvai išlaiko ir dar bent keletą metų išlaikys. O kaip kitaip, jeigu studijuoji? Paskaitos iki vėlyvos popietės, savarankiško darbo iki išnaktų, tad kada dirbti? [...] O iš 325 Lt stipendijos vargiai ir už bendrabutį bei transportą susimoki“, - rašo skaitytoja.
Kai kurie skaitytojai siūlo žydų šeimos modelį, kurioje šeimos nariai rūpinasi vieni kitais visą gyvenimą. Tokiu atveju amžius tampa nebe esminis kriterijus, o šeima - bendru vienetu, padedančiu vienas kitam.
Vaikų auginimas ir santykiai
Diskusijos taip pat palietė ir santykių su vaikais, ypač tais atvejais, kai partneris turi vaikų iš ankstesnių santykių, temas.
Kai kurie skaitytojai pabrėžia, kad vaikas neturėtų būti kliūtis meilei ir šeimos kūrimui. Jie žavisi vyrais, kurie atsakingai augina savo vaikus, ir moterimis, kurios vienos augina vaikus, vertina jų ryžtą ir drąsą.
„Niekaip nesuprantu, kaip vaikas gali būti problema. [...] Man jis atrodo, kaip drąsus, patikimas ir puikus vyras. Tad leiskite paklausti, kuo moteris skiriasi nuo vyro? [...] Drąsiai galiu teigti - žaviuosi moterimis, kurios vienos augina vaikus, žaviuosi jų ryžtu ir drąsa.“ - dalijasi DELFI skaitytoja.
Tačiau kiti dalijasi ir sudėtingesnėmis patirtimis. Kai kuriose šeimose susilaukus bendro vaiko iškyla pykčiai ir sunkumai dėl meilės paskirstymo.
„Būdama šalia ir bendraudama su pusbroliu taip pat mačiau daug jo dvejonių, bet jis kaip ir pasiryžo priimti viską taip, kaip yra. Laikui bėgant jie susituokė ir susilaukė bendro vaikelio. Va tada buvo nelengva. [...] Tas meilės paskirstymas nebuvo natūralus, kad abu vaikus myli vienodai, bet jis tapdavo didesnis biologinei dukrai nei žmonos dukrelei iš pirmosios santuokos. Ir iš to sekė didelis santykių išbandymas, tarpusavio konfliktai...“ - rašo skaitytoja Jurgita.
Kai kurie vyriškiai prisipažino, kad jiems nepavyko sukurti santykių su moterimi, turinčia vaiką, ne dėl atžalų, o dėl partnerės charakterio ar kitų aplinkybių.
„Man buvo taip. Su vaiku problemų nekilo ir netgi susidraugavom. Problemų kilo su mamyte. Ji gan dažnokai turėjo rinktis tarp manęs ir vaiko. [...] Išsiskyrėm, nors galėjom tas problemas išspręsti, kai pagalvoji.“ - rašo buvęs vyras.
Ypač skaudu, kai vaikai pradeda vadinti naują partnerį „tėčiu“, o vėliau tenka skirtis.
„Manau, pats žmogus turi nuspręsti, ar jau yra tam pasiruošęs. [...] Na, pasakysiu tiesą, tikrai širdis sukirba, kai trečią kartą matydamas vaikas mums bežaidžiant kartu [...] pasakė „Tėti“. Na, man gaila vaikų, nes pats augau be tėviškos meilės.“ - rašo skaitytojas „M2“.
Motinystė ir jos iššūkiai
Auginti vaiką - tai nuolatinis darbas, reikalaujantis daug jėgų ir atsidavimo. Skaitytojos dalijasi patirtimi, kad gyvenimas pasikeičia gimus vaikui, ir kad įsivaizduoti, ką reiškia turėti vaiką, galima tik jį turint.
„Auginu dabar jau ketverių metų dukrytę. Atrodo, kad į praėjusius metus galiu pažvelgti jau iš kitos perspektyvos. Gimus vaikeliui, gyvenimas tikrai pasikeičia. Ir tikrai niekada negali įsivaizduoti, ką reiškia turėti vaiką, kol jo neturi.“
Viena skaitytoja pabrėžia, kad svarbiausia yra ne klausimas „ar derinti vaiko auginimą su darbu“, o „KAIP derinti vaiko auginimą ir darbą“. Toks klausimo formulavimas padeda nukreipti jėgas į visapusiško gyvenimo paieškas.
„Dirbu. 24 valandas per parą. Esu mama ir pasiūlyčiau visiems šyptelėjusiems ar pasišaipiusiems pažiūrėti, kiek ištvertumėte Jūs.“ - tikina viena skaitytoja.
Kitos moterys atvirauja, kad motinystė be kaltės jausmo yra įmanoma, ir kad svarbiausia yra atrasti savo kelią ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Valstybės vaidmuo ir parama šeimoms
Skaitytojai taip pat kelia klausimus dėl valstybės požiūrio į šeimas ir vaikų auginimą. Pastebima, kad gimstamumas Lietuvoje yra žemas, tačiau valstybės parama, ypač auginantiems kelis vaikus, yra nepakankama.
Viena skaitytoja piktinasi, kad susilaukus antro vaiko, kai dar galioja vaiko priežiūros atostogos (VPA) už pirmąjį, moteris turi rinktis, kokią išmoką gauti, nors vaikai yra skirtingi ir jų poreikiai dideli.
„Bet kuo pirmas vaikas prastesnis už antrą? Kuo jie susiję? Tai du skirtingi vaikai. [...] Ką daryti mamai, jei, tarkime, besilaukdama ji netenka vaiko tėvo, paaugus vaikui pastoja antrą kartą ir į NGA jai tenka išeiti būnant VPA? Už pirmą vaiką ji net neturi iš ko prisiteisti alimentų, o iš jos atima visą išmoką!“ - piktinasi skaitytoja.
Politikai pripažįsta, kad sistema nėra tobula ir siūlo peržiūrėti išmokų „lubas“ bei pačių išmokų dydžius, atsižvelgiant į demografinę situaciją ir valstybės biudžetą.
Vaikų teisės ir visuomenės požiūris
Dalis skaitytojų atkreipia dėmesį į tai, kad vaikai yra „apvagiami“ ne tik tėvų, bet ir visos visuomenės. Tai pasireiškia per vaikams neskirtą dėmesį žiniasklaidoje, kultūros įstaigose, žaidimų aikštelėse.
„Vagiame ne tik vaikų nuotraukas, bet ir galimybę jiems būti vaikais - svajoti, juoktis ir verkti.“
Taip pat kalbama apie tai, kad vaikai neturi jiems skirtų radijo stočių, televizijos laidų, muziejų. Trūksta saugių ir įdomių žaidimų aikštelių.
„Vaikai apvagiami, praranda teisę į gražią, saugią, įdomią vaikystę.“
Vaikų raidos specialistai primena, kad kiekvieno vaiko raida yra unikali, ir svarbu suprasti amžiaus tarpsnių ypatumus, kad būtų galima tinkamai padėti vaikui augti ir vystytis.
Diskusijos apie vaikų auginimą, tėvų ir vaikų santykius bei valstybės vaidmenį yra labai svarbios, siekiant sukurti palankią aplinką vaikų vystymuisi ir užtikrinti jų gerovę.
tags: #delfi #skaitytoja #apie #vaikus