Miego svarba vaikui yra neįkainojama. Miego metu organizmas ilsisi, atsistato jėgos, vyksta svarbūs fiziologiniai procesai. Augimo hormonas, svarbus vaiko augimui ir vystymuisi, išsiskiria būtent miego metu. Ikimokyklinio amžiaus vaikams pietų miegas yra labai svarbus. Nors naktį vaikas gerai išsimiega, dienos metu jis pavargsta ir jam reikėtų bent valandą nusnūsti.

Maždaug 5 proc. mokyklinio amžiaus vaikų būdingas kitas sutrikimas - lunatizmas. Tai būklė, kai vaikas nevisiškai išsibudinęs atlieka pusiau tikslingus judesius, vaikšto, bet ryte nieko neprisimena.

Vaiką gali varginti ir „sprogstančios galvos sindromas”: mažylis prabunda nuo labai stipraus ir gąsdinančio triukšmo, kurio iš tiesų nėra. Nors taip pat praeina savaime, bet, kad būtų ramiau, esant bet kokiems miego sutrikimams vertėtų kreiptis į gydytoją.

Dažniausios Vaikų Miego Sutrikimų Priežastys

Mamos nevalgiems ir miegoti nenorintiems mažiesiems dažnai kartoja: nevalgysi/nemiegosi - neaugsi. Tai moksliškai pagrįsta tiesa. Tačiau būna atvejų, kai miegas „neateina”dėl objektyvių priežasčių.

Kūdikio miegą gali trikdyti įvairios fiziologinės priežastys: alkis, diegliai, dygstantys dantukai. Jam gali būti per šalta ar per karšta (palieskite spranduką ir patikrinkite, ar jis nevėsus, nešlapias). Gali būti, kad kūdikėliui nepatogu gulėti, o pats patogiai įsitaisyti dar nesugeba.

Yra ir psichologinės blogo miego priežastys. Galbūt kūdikis jaučia mamos nerimą. Pavargęs vaikas taip pat prasčiau miega, pavyzdžiui, jeigu namai pilni draugų ar giminių. Tėveliai klysta manydami, kad jei vaikas ilgai neis į lovytę, tai visą naktį puikiai išmiegos. Mažyliai pervargsta nuo naujų vaizdų ir žmonių. Visa tai juos išmuša iš ritmo, sukelia sumaištį. Ypač dažnai taip atsitinka miegant kitoje aplinkoje.

Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad vaikų miego sutrikimai prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo.

Užmigimo asociaciniai sutrikimai. Užmigimas sutrinka, kai nesudaromos ar pakeičiamos užmigimo asociacijos, nors prieš tai vaikas užmigdant buvo supamas, nešiojamas, maitinamas ar net migdomas važinėjant mašina arba veikiant radijui, televizijai, pakeičiama jų lova, pradeda lankyti kitą lopšelį, dėl to vaikas nejaučia nuolatinių užmigimo asociacijų ir greitai prabunda.

Nakties valgymo sutrikimai. Sutrikus mitybos refleksui, prabudinėjama 4-8 kartus per naktį ir skysčių išgeriama daugiau kaip 200 gramų, vaikas reikalauja daug maisto naktį, matyti, kad jis yra alkanas, bet jo alkis yra išmoktas, o ne dėl maisto trūkumo. Sutrikimai pasireiškia dauginiais prabudimais ir reikalavimais valgyti, nepavalgius - neužmiegama.

Miego sutrikimai dėl „ribų nustatymo” nebuvimo. Vaikas sugeba užmigti, bet pats sau trukdo. Jis užduoda daug klausimų, sugalvoja norų, stengiasi pabėgti iš lovos ar miegamojo. Tokie vaikai prašo sekti pasakėles, gerti. Kartais jie atbėga pas žiūrinčius televizorių tėvus, įkyriai lenda į jų lovą ar bent prašosi likti kambaryje. Labai greitai vaikai išmoksta aiškinti, kad vėl nori į tualetą, vonią ar negali būti savo kambaryje, nes „mato pabaisas”. Šie sutrikimai prasideda, jeigu tėvai nesukuria gulimosi taisyklių: vaikai užmiega kada nori ir kur nori. Vaikas neužmigs, kol negaus „griežto įsakymo” arba užmigs tik keistoje aplinkoje - triukšmaujant, šalia televizoriaus. Šie rūpesčiai išsivysto vos tik vaikas sugeba pats išlipti iš lovytės, nes nebelieka kliūties atsikelti.

Aplinkos sukelti miego sutrikimai. Labai dažnai pakanka sutvarkyti aplinką, pagerinti ramybę, užtamsinti ties vaiko lovyte, suderinti visos šeimos miegą.

Nemigos dėl maisto alergijos. Mažų vaikų miegas sutrinka dėl alergijos karvės pienui, kai tik juo pradedamas maitinti. Tokie sutrikimai baigiasi sulaukus 2-4 metų. Simptomai pasireiškia sunkiu, vėlyvu užmigimu ir dauginiais prabudimais naktį. Kūdikiams pasireiškia tokie pakitimai kaip pilvo diegliai, traukuliai. Diagnozė pagrindžiama nevartojant pieno proteinų. Miegoti pradedama gana greitai, o kartais tik po mėnesio. Vengiama vartoti pieną, jo baltymų miltelius, kol ilgainiui dingsta dirglumas.

Netinkama miego higiena. Esant netinkamai miego higienai, sunkiau užmiegama, kankina ilgos ir trumpos naktinės budrumo valandėlės, mieguistumas dieną. Mažų vaikų miegas sutrinka daugiausia trūkstant priežiūros, bet vėliau yra svarbesni asmeniniai veiksniai. Žaidimas prieš miegą visada sukelia padidėjusį budrumą. Skirtingas gulimo laikas, snūstelėjimai (iki 3 kartų) dieną trikdo miego-budrumo ritmų formavimąsi. Mitybos nereguliavimas, valgymas tarp maitinimų ypač trikdo paros ritmą.

Miego sutrikimai dėl nerimo. Vaikai, ypač mažieji, dažnai supyksta, kai reikia eiti miegoti, nes nutraukiami žaidimai, jie atskiriami nuo tėvų, lieka vieni tamsoje. Visus vaikus ypač neramina nesutariantys tėvai, jų išsiskyrimas, liga, depresija. Dar daugiau sukrečia gaisrai, apiplėšimai, šeimos narių mirtis. Mažieji sunerimsta, jei jie priversti eiti gulti vieni.

Antriniai miego sutrikimai sukelti tam tikrų ligų. Beveik visos somatinės ligos gali sukelti miego sutrikimus, bet viena iš dažniausių yra bronchinė astma. Jei miego sutrikimo nesukelia pats kvėpavimo pakitimas, tai jį gali sukelti vartojami vaistai, ypač mažiesiems vaikams vartojant inhaliatorius. Pirmaisiais mėnesiais vaikų miegas dažnai sutrinka dėl žarnyno-pilvo skausmų, nes atsiranda dirglumas, ilgai verkiama, ypač po pietų ir vakarais. Gydomi tik pilvo skausmai - miegas gerėja per 3 mėnesius, kol vaikas pradeda miegoti visą naktį. Dažnai miegas sutrinka dėl vidinės ausies uždegimų: skausmas, temperatūra sutrikdo miego vientisumą.

Kiti miego sutrikimai, kurie būdingi vaikams, yra dažnai paveldimi ir baigiasi subrendus nervų sistemai. Tai dažni griežimai dantimis, kalbėjimas pro miegus, šlapinimasis nakties metu ir kt.

Sutrikimai ir Jų Simptomai

Gana dažnai mažus vaikus kamuoja, rodos, tik suaugusiems būdinga bėda - nemiga. Vaikui labai sunku užmigti, o tėvams jo migdymas primena košmarą. Rečiau, bet nemiga „kimba” ir prie mokyklinukų dėl mokykloje patirtų stiprių emocijų (ne visada teigiamų), nerimo, baimės. Sunku užmigti ir vaikams, turintiems hiperaktyvumo sindromą.

Miegą gali trikdyti ir nakties košmarai. Tai besikartojanti būklė, kai vaikas staiga tarsi prabunda, bet neišsibudina, šaukia, klykia, garsiai kalba, atrodo sutrikęs ir nesiorientuoja aplinkoje. Nakties košmarų paprastai atsiranda mažyliams nuo 18 mėnesių iki penktųjų gyvenimo metų. Šie košmarai nėra susiję su sapnais, išgyvenimais, jų priežastis nėra žinoma. Pasveikstama savaime.

Miego kvėpavimo sutrikimai (įskaitant miego apnėją). Naktinis baubavimas (sleep terrors). Miego judesių sutrikimai. Rytinis nuovargis ir dienos mieguistumas. Ilgas užmigimo laikas. Dažni nakties prabudimai. Padidėjęs dirglumas ir nuotaikų kaita. Miego metu girdimas knarkimas ar dusulys. Nepaaiškinami galvos skausmai ar burnos džiūvimas ryte. Netipiški judesiai miego metu.

Ritmiški judesiai. Tai pasikartojantys tipiški kaklo ir liemens judesiai, kurie prasideda užmiegant ir tęsiasi paviršinio miego metu. Gali prasidėti nuo 5 iki 11 mėn., vidutiniškai 8 mėn. amžiaus vaikams ir nutrūksta antraisiais-trečiaisiais metais. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais apie 20% vaikų turi atsitiktinius, nenuolatinius ritmiškus judesius užmigimo metu, kuriuos gali sukelti kūdikio noras sumažinti nerimą užmigimo metu, ritmiško supimo būtinybė užmiegant.

Somnambulizmu (lunatizmu) dažniausiai suserga penkiamečiai. Dažniausiai išnyksta sulaukus penkiolikos. Vaikas sėdasi lovoje, akys pusiau atmerktos, jis tarsi nereaguoja į aplinką. Gali atsikelti, pradėti vaikščioti po kambarius ar net išeiti į lauką. Vaikščiodamas gali valgyti, gerti, kalbėti, groti. Pavaikščiojęs vėl grižta į lovą. Vaikams šis sutrikimas praeina, tačiau svarbu apsaugoti vaiką nuo sužalojimo, užtverti langus.

Košmarai kankina apie 10-50% trejų-penkerių metų vaikus, kai siaubingi sapnai prabudina iš miego. Tai gali sukelti padidėjęs vaiko dirglumas ar uždarumas. Košmaras prasideda ilgu sapnu, pamažu sukeliančiu baimę.

Somnilokvija (kalbėjimas miegant) - įvairaus amžiaus vaikai miegodami kalba. Jie taria žodžius, tačiau yra nesąmoningi. Kartais jie kartoja tuos pačius žodžius, frazes, kalbasi vieni ar su tariamu pašnekovu. Šio sutrikimo gydyti nereikia.

Bruksizmas (griežimas dantimis) - tai tarsi ritmiškas kramtymo judesys, energingas dantų trynimas, girdimas sausas ir nemalonus garsas, trunkantis 4-5 sek. ir besikartojantis dešimtis kartų per naktį. Dantimis dažnai griežia vaikai ir jaunuoliai. To priežastys: netaisyklingi dantys, padidėjęs kvėpavimo takų pasipriešinimas, asmenybiniai psichologiniai veiksniai. Griežimas dantimis gali sukelti dantų ligas, periodonto pažeidimus, dantų nudilimą, žandikaulio sąnarių skausmus.

Šlapinimasis naktį. Liga pasireiškia nevalingu šlapinimusi, pasikartojančiu miego metu. Išnyksta apie 6 metus, bet kartais kankina ir suaugusiuosius. Nakties metu, kai išnyksta valinga tarpvietės raumenų įtempimo kontrolė, šlapinamasi dėl pūslės hiperaktyvacijos. Tai dažnas, greitas noras šlapintis ir nevaldomas šlapimo nutekėjimas. Ligai turi įtakos ir psichologiniai veiksniai: sunki adaptacija mokykloje, barniai su tėvais, netektys.

Vaikų nemigos simptomai gali kelti rūpestį tėvams: padidėjęs mieguistumas dieną, sumažėjęs aktyvumas dieną, nuotaikos pablogėjimas, susikaupimo problemų atsiradimas, mokymosi rezultatų suprastėjimas, susikaupimo sumažėjimas ir atminties pablogėjimas, nenoras užsiimti fizine veikla, nuotaikos pablogėjimas vakare.

Kada Kreiptis į Specialistus?

Jeigu miego sutrikimai vargina daugiau nei mėnesį ir sutrikdo normalų šeimos ritmą, reikėtų kreiptis į specialistus. Pirmiausia reikėtų informuoti šeimos gydytoją ar pediatrą, kurie gali nukreipti specialisto (vaikų neurologo) konsultacijai. Lietuvoje galima atlikti kompiuterinės miego elektroencefalogramos tyrimą.

Konsultuotis galite su šeimos gydytoju, vaikų pulmonologu, otorinolaringologu (kvėpavimo problemoms) arba vaikų neurologu ir miego specialistu.

Sprendimo Būdai ir Patarimai

Ritualai. Sūpavimas ant rankų, bučinukas ar pasaka prieš miegą.

Griežtas grafikas. Sunkiai užmiegantiems vaikams būtinas griežtas grafikas - visada migdykite tuo pačiu metu.

Ramūs vakarai. Prieš miegą neleiskite žiūrėti televizoriaus, žaisti judrių žaidimų, dūkti. Išeikite su mažyliu pasivaikščioti, sugalvokite ramių užsiėmimų.

Tranzitinis objektas. Tai mėgstamiausias žaislas, su kuriuo vaikas nesiskiria: visur nešiojasi, miega kartu. Tai tarsi mamos pakaitalas, ryšys su mama.

Pokalbis prieš miegą. Jei anksčiau vaikui pasekdavote pasakėlę, padainuodavote lopšinę, ir to pakakdavo, tai dabar mažylis trokšta aktyvesnio bendravimo. Jis kupinas dienos įspūdžių, dar nemoka žodžiais išreikšti daugelio savo jausmų, ir visa tai kunkuliuoja jo viduje. Todėl nepraleiskite progos pasikalbėti apie tai, ką jis veikė dieną, paklausinėkite, kas jam šiandien patiko ar nepatiko.

Atnaujinkite vakaro rutiną. Jei jūsų vaikas jau perkopė 2 metus, labai tikėtina, kad jis yra migdomas pagal tą patį scenarijų, kuris nusistovėjo jam sulaukus metukų. Metas šį bei tą atnaujinti. Puiki idėja - sudaryti vakaro „darbelių“ sąrašą paveikslėliais ir prieš einant miegoti kas vakarą sudėlioti pliusus, ką jau atlikote: vakarienė, prausimasis, rūbelių rytojui paruošimas, pasakėlė, pokalbis, labos nakties bučinys. Tai sudomins mažylį įvykių seka, tad jis nebebus taip suinteresuotas priešintis kiekvienam veiksmui.

Paskatinkite gerą elgesį. Ryte būtinai pagirkite vaiką už pažangą: jei jis užmigo greitai, leido jums išeiti iš kambario, užgesinti šviesą ir pan. Pavyzdžiui, užklijuokite ta proga ant jo lovelės lipduką, kurį jis ras ryte pabudęs. Ir paaiškinkite, už ką šis lipdukas gautas.

Leiskite pasirinkti. Kaip jau minėta, viena iš priežasčių, kodėl mažylis nenori eiti miego - saldi pagunda parodyti savo valią. Tad leiskite prieš miegą tai jo valiai pasireikšti kitais būdais. Pavyzdžiui, suteikite bent keletą galimybių ką nors pasirinkti ar nuspręsti: kurią knygelę skaitysite, kada atsisveikinsite labos nakties - prieš jam įlipant į lovą, ar jau įlipus, kurią pižamą šiandien rengsis - žalią ar geltoną? Tik atsargiai: nesuteikite progos pasirinkti to, ko neketinate leisti.

Vidinis laikrodis svarbu. Nors idealiu atveju tokio amžiaus vaikas 9 valandą jau turėtų būti lovoje, vis dėlto miego laikas labai priklauso tiek nuo šeimos gyvenimo ritmo, tiek nuo paties mažylio vidinio laikrodžio. Na, ir kaip gi jam užmigti 21 valandą, jei rytais jis keliasi apie 10 val., o popiečio miegas trunka nuo 15 iki 17 val.? Nenuostabu, jog 21 valandą jis dar nusiteikęs žaisti ir dūkti. Tokiu atveju miego laikas turėtų ateiti bent jau 22 val., o gal net ir šiek tiek vėliau. Nieko blogo, jei tai atitinka jūsų šeimos gyvenimo ritmą. Tačiau jei vaiką žadinate 6.30 ir išruošiate į darželį - teks vis dėlto nakties miego laiką paankstinti: likus 1-1,5 valandos iki numatomo miego imkitės ramesnės veiklos, išjunkite televizorių, išmaudykite mažylį šiltoje vonioje.

Rami mama - ramus kūdikis: Kūdikis jaučia mamą kaip pats save.

Mažiau įspūdžių: Nauji žmonės, nauja aplinka, naujas maistas ir net oro permainos gali trikdyti vaiko miegą.

Režimas: Vaikui reikalingas režimas, kad jis žinotų, kada miegoti.

Stebėkite vaiką: Jei mažylio miegas būna neramus, jis blaškosi, vartosi, rankytėmis mosikuoja, tai dar nereiškia, kad jis nemiega.

Ligos: Bet kokia liga išderina mažylio miegelį.

Dantukų dygimas: Jei skauda, tai skauda.

Pilvelio bėdos: Besikaupiančios dujos žarnyne, sutrikęs virškinimas, vidurių užkietėjimas, alergija, maisto netoleravimas ir šiaip, jautrus žarnynas, tikrai apie save primins.

Kojų skausmai: Jei per vasarą vaiko kelnės tapo per trumpos, gali naktį ir kojas, ir raumenis skaudėti, dilgčioti ir tirpti.

Svarbiausia - nesitikėkite, kad mažieji jūsų mintis skaitys ir jūsų planus vykdys. Stebuklų nebūna. Kaip neįmanoma sau pačiam atsakyti, kodėl būtent šią naktį miegas neima.

Kūdikio miego ypatumai

Kūdikio miegą gali paveikti daugybė dalykų, apie kuriuos net nesusimąstome. Svarbu išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių vaikutis nemiega. Miegas susijęs su daugybe fiziologinių, emocinių ir psichologinių niuansų.

Mažylio sveikata: Pirmiausia visuomet žiūrima, ar miegą gali paveikti sveikatos būklė.

Dienos ritmas: Svarbu pažinti savo mažylio individualius nuovargio, alkio ženklus.

Įpročiai: Kartais tėvai, jausdami vidinį spaudimą užmigdyti mažylius kuo greičiau, imasi intensyvių pagalbos priemonių, prie kurių mažyliai gana greitai pripranta.

Žinių apie kūdikių miego ypatumus trūkumas: Kartais, tiesiog iš nežinojimo, tėvai ne visai teisingai interpretuoja kūdikių miegą.

Tėvų lūkesčiai: Tėvus pasiekia labai skirtinga informacija apie mažylių miegą. Ne veltui sakoma, kad kuo ramesni tėvai, tuo ramesni ir vaikai.

Pirmaisiais metais kūdikio miego poreikiai keičiasi kas mėnesį, vis šiek tiek sumažėdami. Tačiau būtina pabrėžti, kad kiekvieno vaiko miego poreikis yra itin individualus.

Kaip Elgtis Su Vaiku, Kuris Nebeužmiega Savarankišškai

Pirmuoju vaistu nuo vaiko nemigos yra kalbėjimasis su juo. Vaikams baimės ar nerimo jausmas prieš miegą - viena iš pagrindinių problemų užmigti. Vaikas gali bijoti tamsos arba nemėgti būti vienas. Vaikui augant šios baimės dažniausiai išblėsta. O kol jis mažas, įsitikinkite, kad vaiko kambarys, jo aplinka leidžia mažajam atsipalaiduoti ir jaustis ramiam. Apsidairykite aplink kambarį iš vaiko lovos. Ar yra dalykų, kuriuos matote gulėdami lovoje, kurie leidžia jaustis atsipalaidavusiam ir ramina? Jei ne, pridėkite tokių ramybę skleidžiančių elementų. Pakabinkite keletą šeimos ar linksmų nuotraukų, iš kurių matyti linksmiausi vaiko patirti momentai.

Pastaruoju metu vaikas sapnuoja košmarus? Kartais sunku užmigti, nes vaikas bijo susapnuoti baisų sapną, kuris atrodo pernelyg realus? Jei košmarų baimė neleidžia vaikui užmigti, pabandykite su juo pasikalbėti, tegu vaikas detalizuoja situaciją, išsipasakoja. Beje, vaikai daug dažniau sapnuoja košmarus ir nerimastingus sapnus, kai prieš miegą žiūri baisias ar smurtines televizijos laidas ar filmus arba skaito baisias knygas ar istorijas. Stebėkite vaiką. Užuot leidęs tokius dalykus, paskatinkite jį galvoti apie geras mintis prieš miegą, galbūt prisiminti linksmus nutikimus darželyje ar paskutinius smagiausius gimtadienius. Tegu vaikas įsivaizduoja mėgstamą vietą ar užsiėmimą arba galvoja apie žmones, kuriuos myli.

Nemiga taip pat gali pasireikšti, kai vaikas jaudinasi dėl tam tikrų dalykų. Kalbėkite su vaiku ir išsiaiškinkite, ar jis nejaučia kažko panašaus. Leiskite jam išsipasakoti ir pasistenkite nuraminti: juk vis tiek viskas praeis. Padėkite vaikui atrasti pusiausvyrą tarp veiklų. Sudėliokite planą, kurį vaikas priimtų ramiai. Dideli vaiko gyvenimo ar dienos režimo pokyčiai taip pat gali išbalansuoti miegą ir sukelti miego problemas. Tokie pokyčiai kaip tėvų skyrybos, artimo žmogaus mirtis, ligos ar persikėlimas į naują miestą gali turėti įtakos jūsų vaikui išmiegoti visą naktį. Sudėtingu vaikui laikotarpiu tik saugumo jausmas gali nuraminti ir padėti užmigti. Gali praeiti šiek tiek laiko, kol vaikas pasijaus geriau, todėl nuolat palaikykite ryšį ir leiskite papasakoti apie tai, kas neramina.

Jei vaikui per karšta, per šalta, jis alkanas ar persivalgęs, miegas nebus visavertis ir ramus. Dažniausiai miego problema išsprendžiama vaikui kalbantis su tėvais ir dalijantis kasdienėmis patirtimis. Bet jei vaikas turi tikrai sunkių miego problemų, tėvų pagalbos gali ir neužtekti. Jei vaikas tikrai dėl nieko nesijaudina, o miego problemos vis tiek jį kamuoja, galbūt gali padėti miego sutrikimų specialistas.

Prieš eidami miegoti, mintis išdėstykite sąsiuvinyje (galime šį „sąsiuvinį” pavadinti ir dienoraščiu). Ši praktika išvalys jūsų mintis, todėl bandant užmigti galva nebus prikimšta galybės įvairiausių minčių, kurios blaško. Miegokite tamsiame, patogiame kambaryje. Šviesa signalizuoja kūnui, kad laikas pabusti, todėl to tikrai reikėtų vengti naktį. Nemiegokite su augintiniu. Tai gali būti gana sunkus įprotis, kurio teks atsisakyti, jei norite pailsėti. Būtent jūsų mielas šuo ar katė gali būti nemigos priežastis. Kai jūsų augintinis jaukiai patoginaisi prie jūsų ar kelia kad ir nežymų triukšmą, bruzda, nors ir neidentifikuojate, tai gali jus pažadinti. Pabandykite porą naktų miegoti be savo augintinio, kad sužinotumėte, ar miegas nepagerės. Negerkite jokių gėrimų su kofeinu (pvz., kokakolos, šaltos ar žaliosios arbatos) maždaug nuo 15 val. Nesimankštinkite ir nesportuokite naktį. Aktyvia fizine veikla užsiimkite - geriausia - dienai nepersiritus į antrą pusę. Kai gulite lovoje, išbandykite ramaus proto mankštą. Pavyzdžiui, skaičiuokite atgal nuo 100 užmerktomis akimis. Tikimės, kad priartėję prie 10 pasijausite labai mieguisti, prie 5 - jau snūduriuosite, na, ir... 3, 2, 1...

Svarbu suprasti, kad vaikų miego stilius gali būti įgimtas ir sunkiai pakeičiamas. Svarbu suprasti, kad ir vaikų, ir suaugusiųjų miegas nėra lygus. Išskiriamos dvi miego fazės - greitasis miegas (REM), kurio metu pasąmonėje atsispindi dienos įvykiai, ir ramus miegas (NREM), kai atsipalaiduoja kūnas ir smegenys. Naujagimių ir kūdikių greitojo miego fazė yra gerokai ilgesnė nei suaugusiųjų, todėl jie dažnai varto akeles, lyg mirksi, gali net miegoti pusiau atmerktomis akimis, vartosi, spardosi, nubunda.

Jei vaikas dažniausiai miega gerai, bet staiga naktį nubudo, verkia, yra neramus, gali būti, kad jam kažką skauda (ausytę, dygsta dantukai, pašutęs užpakaliukas) arba prasideda virusinė liga.

Visada geriau, kai vaikas yra aktyvus, o ne vangus, apsnūdęs. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kodėl tiek miega. Vangumas gali būti centrinės nervų sistemos slopinimo požymis, ypač neišnešiotiems naujagimiams. Taip pat vangumas gali būti sunkių raumenų, kaulų, sąnarių ligų arba paprasčiausių vaikiškų ligų, pavyzdžiui, rachito, mitybos nepakankamumo, mažakraujystės, požymis.

Neramumas gali būti vienas rachito požymių, tačiau tokiu atveju pastebėsite ir kitus požymius, pavyzdžiui, kad trina galvytę į pagalvę, prakaituoja delniukai. Taip pat labai tikėtina, kad zirziukui kalasi dantukai. Jei nėra jokios objektyvios priežasties, tai gali būti tiesiog neramus kūdikis.

Žagsėjimas - tai nevalingas, trumpas ir staigus įkvėpimas, susitraukus diafragmos raumeniui. Dažniausiai tai nutinka, kai suerzinami išsišakoję diafragmos nervai.

Dažniausia tokio springimo priežastis - kad kūdikis atpila pienuko. Taip gali nutikti ir praėjus trims valandoms po maitinimo. Po maitinimo vaikutį reikia panešioti stačią, o lovelėje ar vežimėlyje guldyti ant šonelio ir maždaug trisdešimties laipsnių kampu pakeltu galvūgaliu.

Vaikų nemigos gydymas yra kompleksinis. Jeigu krūtimi maitinamas kūdikis blogai miega, tai reikia peržiūrėti mamos miegą, nes kūdikis su pienu gauna miego hormoną melatoniną, o jo organizme sintetinama dar nedaug. Kambarys, kuriame miega vaikas, turi būti išvėdintas, pakankamos šilumos ir drėgmės. Kuo anksčiau vaikutį pratinkite prie miego ritualų (migdykite tuo pačiu metu, perrenkite miegui skirtais drabužėliais, išvalykite dantukus, skaitykite pasakas, kalbėkitės, glostykite ir kt.). Kiekvienam vaikui savas ritualas. Stenkitės, kad maždaug dvi valandas iki pasirinkto miego laiko vaikas vengtų kompiuterinių žaidimų, televizoriaus žiūrėjimo net kartais maudymosi, jei pastebėjote, kad vaikutis po to blogiau miega. Nemigai gydyti dažnai skiriami homeopatiniai, žoliniai preparatai. Svarbus vaidmuo tenka valerijono turintiems preparatams. Skiriami ir sintetiniai medikamentai. Gydymas individualus. O gydymui - miego metu uždedama kaukė su aparatu, kuri palaiko pastovų teigiamą slėgį kvėpavimo takuose miego metu.

Svarbiausia - kurti ramius miego ritualus (maudymas, pasakos skaitymas, lopšinės dainavimas). Užtikrinti tinkamą temperatūrą, tylą ir tamsą miegamajame. Venkite sunkaus maisto prieš miegą. Užtikrinkite pakankamą fizinį aktyvumą dienos metu, bet venkite intensyvių treniruočių prieš miegą. Ribokite ekranų naudojimą prieš miegą. Laikykitės reguliaraus miego ir kėlimosi laiko. Jei kūdikis maitinamas krūtimi, pasirūpinkite tinkamu mamos miegu.

Miego sutrikimai vaikams gali turėti reikšmingą poveikį jų sveikatai, elgesiui ir mokymosi rezultatams. Stebėdami pirmuosius požymius, taikydami reguliarią miego rutiną ir tinkamą aplinką, galite ženkliai pagerinti vaiko poilsį.

tags: #2 #metu #vaikas #nebeuzmiega #savarankiskai

• Jonavos lopšelis-darželis "Dobilas"
• Istorija ir pertvarkos
• Cezario pjūvio procedūra
• Išsamus vadovas apie vaikiškus vežimėlius
• Patarimai daržovių pjaustymui