Vaiko auginimas yra nuostabi ir kartu sudėtinga kelionė. Dvejų metų vaiko amžius yra ypatingas etapas, kai mažylis sparčiai tobulėja visose srityse: nuo fizinės ir pažintinės iki socialinės ir emocinės. Norint sėkmingai palydėti vaiką šiuo etapu, svarbu suprasti jo raidos ypatumus ir taikyti tinkamus auklėjimo metodus. Šiame straipsnyje nagrinėsime pagrindinius 1,5-2 metų vaiko auklėjimo aspektus, atsižvelgiant į jo raidą.

Vaiko raidos ypatumai

Vaiko raida yra individualus procesas, kuris tęsiasi iki pilnametystės. Jis apima keturias pagrindines sritis:

• Socialinė-emocinė raida: Tai apima vaiko gebėjimą suprasti ir reikšti emocijas, užmegzti ryšius su kitais žmonėmis ir prisitaikyti prie socialinių situacijų.
• Fizinė raida: Tai apima vaiko motorinių įgūdžių, koordinacijos ir fizinės jėgos vystymąsi.
• Pažinimo raida: Tai apima vaiko gebėjimą mąstyti, mokytis, spręsti problemas ir suprasti pasaulį aplink jį.
• Kalbos raida: Tai apima vaiko gebėjimą suprasti ir vartoti kalbą, bendrauti su kitais žmonėmis.

Nors šis skirstymas padeda aiškiau suprasti vaikų raidos ypatumus, svarbu atsiminti, kad visos šios sritys yra glaudžiai susijusios ir persipynusios.

Pažinimo raida

2 metų vaikai aktyviai kaupia patirtį veikdami: manipuliuodami daiktais, stumdydami, liesdami, lipdami, vartydami, ragaudami, dėliodami vieną daiktą ant kito. Kartodami veiksmus, tyrinėdami daiktus, jų formas ir savybes, vaikai pradeda suprasti veikėjo ir daikto santykį, priemonės ir tikslo ryšį.

Skatinkite vaiko savarankiškumą renkantis veiklą ir suteikite jam galimybę tyrinėti aplinką. Pedagogai ir tėvai turėtų stebėti, patarti, pagirti ir padėti perprasti siūlomas priemones. Šio amžiaus vaikams patinka žinoti, kas bus vėliau, todėl svarbu, kad dienos ir savaitės turėtų šeimai priimtiną tvarką. Svarbu skirti pakankamai laiko miegui, higienai, valgymams, žaidimams, poilsiui ir lavinantiems užsiėmimams. Jei vaikas nemėgsta kokios nors veiklos, neversti jo daryti, nes geriausias mokymas vyksta tada, kai vaikas tuo domisi. Pasiūlykite vaikui įvairios veiklos ir žaidimų, nes tie patys užsiėmimai gali greitai atsibosti.

Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos.

Kalbos raida

Gebėjimas kalbėti yra labai svarbus šio amžiaus tarpsnio dalykas. Iki dviejų metų vaikas bendrauja veido išraiška, kūno judesiais, garsais. Vėliau atsiranda pavieniai žodeliai. Mažyliai greitai suvokia, kad kalbos pagalba galima pasiekti žymiai daugiau. Jie įsisavina kalbos modelį: veikėjas-veiksmas-daiktas.

Bendraukite su vaiku kuo daugiau, įvardinkite daiktus ir veiksmus. Bendraamžių bendruomenė taip pat skatina kalbos vystymąsi.

Nuo pirmojo gimtadienio iki pusantrų metų žodžių skaičius vaiko žodyne išauga nuo 3-6, iki 10-20. Tačiau žodyne yra ne tik jie: žodžiais „dar“, „opa“ ir panašiais vaikas jau bando pasakyti, ko jis nori. Be to, vaikas pradeda naudoti įvardžius „aš“, „tu“, „mano“. Tokie sakinukai paprastai atsiranda 1,5-2 metų. Vaiko kalba tampa vis aiškesnė, žodžiai, ypač prasidedantys priebalsėmis, tariami vis geriau, šio amžiaus vaikai gali kalbėti nebenukąsdami žodžių galūnių ar pradžios, jau gali mokėti ištarti garsą „s“. Kalbėkite paprastai, trumpai ir aiškiai tarkite žodžius. Sakinių struktūra turi būti paprasta - kad vaikui būtų lengva ją atkartoti. Neverskite vaiko pakartoti žodžio ar sakinio taisyklingai - tai gali būti dar ne jo jėgoms. Tiesiog „patikslinkite“ tai, ką jis pasakė. Pavyzdžiui, jei vaikas sako „Noju daj“, parodykykite, kad supratote ir pakartokite tą frazę taisyklingai: „Nori dar? Tuoj duosiu tau dar vandenuko“. Pasistenkite daugiau naudoti įvardžių: „Aš noriu gerti. Kai vaikas jau atpažįsta kokį objektą (tarkime, katę), apibūdinkite jį išsamiau: „Katytė yra juoda“, „Katytė yra maža“, „Ką daro katytė? Katytė miega“ ir pan. Taip vaiko žodyną papildysite pirmaisiais būdvardžiais, veiksmažodžiais. Kartu su vaiku vartykite knygeles ir prašykite parodyti paveikslėliuose esančius daiktus, gyvūnėlius arba klauskite jo „Kas čia?“. Šiuo raidos tarpsniu taip pat pravartu pradėti „treniruotis“ tarti sudėtingus garsus - šššššš, rrrrr.

Fizinis vystymasis

Fizinis dvejų metų vaiko vystymasis vyksta sparčiai. Didėja vaiko gebėjimas savo kūną pritaikyti įvairioms aplinkybėms. Šiuo metu vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti bei pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų ir šokinėja per balas ar ant lovos.

Sukurkite vaikui saugią aplinką judėti ir tyrinėti.

Antraisiais metais vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi. Jūsų vaiko norai gali dažnai keistis: vienu metu jis gali norėti laisvės ir drąsiai leistis tyrinėti nepažįstamą teritoriją, o kitu bėgti pas jus nusiraminimo ar pritarimo. Tad pirmiausia suteikite vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinkite, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks. Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite. Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų, iki kurių vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais - kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę.

Emocijų ugdymas

Vaiko jausmų ugdymas yra toks pat svarbus kaip ir kitos raidos sritys. Vaikai patiria įvairias emocijas: dėkingumą, pasididžiavimą, baimę, susirūpinimą, džiaugsmą, meilę, pyktį ir nusivylimą. Visi šie jausmai yra reikalingi.

Laimingi ir savimi pasitikintys vaikai jaučiasi saugūs. Neigiami jausmai yra nemalonūs ir verčia vaikus priešintis. Baimė skatina gintis. Pedagogai ir tėvai privalo padėti vaikams susivokti jausmuose, mokyti perprasti kitų bendruomenės narių jausmus ir išmokyti tvardytis, jausmus nukreipti kita linkme.

Dvejų metų vaikai pajaučia savo galias, autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintys patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Sprendimai dažnai būna, suaugusiojo akimis žiūrint, neteisingi, bet vaikui jie labai svarbūs, nes yra jo. Leiskite vaikui priimti sprendimus ir įgyvendinti juos, net jei jie atrodo neteisingi. Tai padės jam ugdyti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.

1,5 - 2 metų vaikai nenustygsta vietoje: visur lipa, siekia, ima, meta, griebia, tai yra, įvairiais būdais tyrinėja aplinką. Pagrindinis vaikų poreikis - tyrinėjimas, savarankiškumas, nepriklausomybė.

Mes, suaugusieji, galime jiems padėti saugiai tyrinėti aplinką, parodyti, kur laipioti galima, o kur ne. Paaiškinti, kur yra pavojinga ir nesaugu, o kur galima. Skatinti atlikti savarankiškus veiksmus - siekti toliau padėto žaislo, statyti kaladėlių bokštą ir pan. Būtina pasidžiaugti, kai vaikui pavyksta įgyvendinti savo sumanymą, pagirti jį, kai tyrinėja jūsų parodytą saugią aplinką. Ir turime sustabdyti, kai vaikas bando pavojingas veiklas, kur gali užsigauti, susižeisti.

Tas saldus žodelis NEŠio amžiaus mažylio dažniausias atsakymas yra „Ne”. Tai etapas, kai vaikas treniruojasi turėti savo nuomonė, priimti savarankiškus sprendimus. Tėvams tai nelabai malonu ir lengva, bet mažyliui tai yra labai svarbu ateičiai, nes jam šių savybių labai prireiks mokykloje, darbe, bendradarbiaujant su kitais. Suaugusieji gali pasiūlyti vaikui rinktis iš kelių variantų, tada jo poreikis mokytis savarankiškumo nenukentės. Pasakykite: „Į lauką eisime su žalia ar raudona kepure?”, „Obuolį ar kriaušę valgysime dabar?”.

Pykčio priepuoliai: Tėvai pastebi, kad tokio amžiaus vaikas, negavęs, ko nori, krenta ant žemės ir šaukia. Vaikai dar tik mokosi gauti tai, ko nori. Ir tik suaugusiųjų reakcijos jiems parodo, koks būdas siekti savo tikslo yra tinkamas, o koks - ne . Jei nors vieną kartą vaikas gavo to, ko nori, krisdamas ar šaukdamas, tikrai tai pakartos dar kartą, tol, kol išgirs „Ne”. Tėvai kalba telefonu, žiūri televizorių ar užsiėmę buities darbais, dažnai nereaguoja į vaiką, kai jis siekia dėmesio. Bet vos tik vaikas užsigauna, pargriūna ar sušunka, visada į tai sureaguojame: atsisukame, iškart imame ant rankų ir pan. Taigi, vaikas gauna žinutę, kad jei jis grius, rėks, visada gaus dėmesio iš tėvų. Jei vaikas supyksta, kad paėmėte telefoną ir krenta ant žemės, kurį laiką ignoruokite jo elgesį, bet būkite šalia, pasiūlykite kitą daiktą, su kuriuo jis galėtų užsiimti, bet neatiduokite telefono. Paaiškinkite, kodėl jis kažko negali gauti, būtinai pakalbėkite ramiu balsu, negėdinkite jo, nesakykite, kad jis yra mažas. Nuraminkite ir priminkite, kad jis jau gavo kitą žaislą.

Socialinė raida

2 metų mažyliai mielai bendrauja su kitais vaikais, tačiau jie dar nemoka palaikyti ryšio ir dažnai įsivelia į konfliktus. Todėl šiame amžiaus tarpsnyje reikalinga nuolatinė pedagogų, tėvų parama ir vadovavimas. Šio amžiaus tarpsnio vaikams dažnai pasireiškia nuosavybės jausmas. Tai reiškia, kad jiems sunku suprasti, kad kiti vaikai turi taip pat savų poreikių, kurie nesutampa ar yra tiesiog nesaugūs. Tarp vaikų vyksta bendravimo ribų nustatymas.

Šio amžiaus tarpsnio vaikai dar nemoka dalintis, taip pat palaukti savo eilės. Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės. Taip pat, šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes, ir jūs negalite tam užkirsti kelio. Savarankiškumo skatinimas

Antraisiais gyvenimo metais mažyliams atsiranda noras tapti savarankiškiems. Padėkite išsipildyti jų norams. Nepykite, jei besimokydamas mažylis pridarys nuostolių. Pagirkite už mažiausius laimėjimus.

Kai matote, kad mažajam nesiseka ką nors padaryti, šiek tiek padėkite. Tegul jis kartoja veiksmus, kol juos patobulins, supras jų seką ir prasmę. Nepraraskite kantrybės. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi. Jūsų vaiko norai gali dažnai keistis: vienu metu jis gali norėti laisvės ir drąsiai leistis tyrinėti nepažįstamą teritoriją, o kitu bėgti pas jus nusiraminimo ar pritarimo.

Suteikite vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinkite, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks.

Vaikų kalbos tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, kad pirmojo pusmečio pabaigoje kūdikiai pradeda vapėti ir čiauškėti. Kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas, nori atkreipti į save dėmesį. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai gali būti labai užsispyrę, nori, kad viskas būtų pagal juos. Tokio amžiaus vaikai supranta ir veiksmu atsako į savo vardą, vykdo paprastus nurodymus, tačiau reikalauja ir daug dėmesio. Šiame etape keičiasi vaiko žaidimas. Kol buvo kūdikis, žaisdamas vaikas daiktus kratydavo, daužydavo, mėtydavo, o dabar jis jau supranta daiktų paskirtį, jis pradeda statyti iš kaladėlių, kalbėti žaisliniu telefonu, stumdyti mašinėles. Tokio amžiaus vaikai jau pradeda žaisti įsivaizdavimo žaidimus - jūsų mažylis gali vaizduoti, kad geria iš tuščio puodelio, bananą naudoti kaip telefoną, kaladėlę - kaip mašiną. Šio amžiaus vaikai džiaugiasi žaisdami su kitais vaikais, tačiau jie dar nemoka žaisti bendrų žaidimų ar dalintis žaislais. Būkite pasiruošę, kad visiems turi užtekti žaislų, ir nenustebkite, jei teks įsikišti, kai vaikai jais nepasidalins. Vaikams patinka žaisti slėpynes, gaudynes, „kepti bandutes“, „joti į turgų“. Taip pat, jiems patinka mėgdžioti suaugusiuosius ir užsiimti buities darbais. Svarbu, kad jūs irgi dalyvautumėte vaiko žaidimuose, tokiu būdu jis galės mokytis iš jūsų laimėjimo ir pralaimėjimo, sąžiningumo, taisyklių laikymosi, konkuravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių.

12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau. Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori. Jie džiaugiasi, kai gali suprasti sudėtingesnius nurodymus, ir nesivaržo patys nurodinėti. Kartais gali būti sunku pasiekti, kad vaikas darytų tai, ko jūs reikalaujate. Vaikai gali tiesiog ignoruoti tai, ką jūs sakote, ar rėkti protestuodami. Šio amžiaus vaikai yra linkę išbandyti, kur yra ribos - kiek jie gali kontroliuoti situaciją, o kiek tai priklauso nuo jūsų. Tokio amžiaus mažylio klausa išlavėjusi tiek, kad jis jau atpažįsta nesudėtingą melodiją ar ritmą. Turintys gerą klausą, muzikai gabūs vaikai gali bandyti kartu paniūniuoti melodiją ar atkartoti ritmą. Vaikas supranta paprastus klausimus (pavyzdžiui, „Kur tavo batukai?“) ir paliepimus („Atnešk man knygelę“). Paprašytas, jis jau gali parodyti knygelėje jam žinomus gyvūnėlius, daiktus, taip pat kai kurias kūno dalis - akytę, nosytę, ausytę. Žino, ką reiškia veiksmažodžiai „valgyti“, „gerti“.

Lavinančios veiklos

Mokant ir tobulinant vaikų įgūdžius būtina atsižvelgti į jų amžių, konkretų raidos etapą.

• Bendraukite su mažyliu: pakalbinkite, dainuokite, tiesiog skirkite savo dėmesio ir skatinkite visapusį jo vystymąsi.
• Pasirūpinkite, kad vaikas praleistų laiko atsigulęs ant pilvo.
• Leiskite vaikui žaisti su skirtingų raštų, ryškiais žaislais.
• Mažyliui parūpinkite žaislų, kuriuos vaikui saugu dėti į burną, patogu dezinfekuoti, nuplauti.
• Dainuokite, jei grojate muzikos instrumentais, švelniai pagrokite mažyliui.

Nuo 6 mėnesių mažylis darosi vis aktyvesnis, šiuo amžiaus laikotarpiu jis pradeda sėdėti, ropoti, stotis ir net vaikščioti. Žinoma, vaikų raida yra labai individualus procesas, tačiau vyksta ta pačia seka. Sutelkite dėmesį į mažylio stambiąją ir smulkiąją motoriką, ankstyvąjį kalbos ugdymą ir vaizduotės skatinimą.

Išbandykite žaislus, kurie skirti rūšiuoti spalvas ir formas. Atsižvelgdami į vaiko motorikos išsivystymą ir jau įgytus įgūdžius, skatinkite jį atsisėsti, šliaužti, ropoti, vėliau atsistoti ir žengti žingsnius. Išbandykite didelių detalių mažyliui saugias dėliones ir kitokius žaislus, skatinančius pažinimo funkcijų vystymąsi, smulkiąją motoriką, akies-rankos koordinaciją.

Mažyliui ypač naudinga dėlioti daiktus į skirtingų dydžių talpas, juos išimti. Skatinkite vaiko žaidimą su lėlėmis, mašinėlėmis, vaikiškais baldais (pvz. virtuvėle). Taip paskatinsite mažylio kalbos žodyno vystymąsi, atmintį ir suvokimą.

1-2 metų mažyliai susipažįsta su juos supančiu pasauliu su beribiu smalsumu ir nuostaba. Būtent šiuo svarbiu laikotarpiu padedami pamatai visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi.

• Pojūčiams lavinti: pripildykite indą ryžių, pupelių, vandens ar smėlio. Pridėkite skirtingų tekstūrų objektų, kad vaikai galėtų liesti ir tyrinėti.
• Labai naudingas piešimas pirštais. Naudokite saugius, nuplaunamus dažus, kad vaikai galėtų tyrinėti skirtingas spalvas ir tekstūras.
• Leiskite vaikui dėlioti jo amžiui tinkančius, saugius blokelius. Puikiai tinka 1-2 metų vaikams pritaikyti vaikiški konstruktoriai.

Svarbiausia, bendraukite su vaiku kaip su suaugusiu. Užduokite klausimus, išklausykite, švelniai pataisykite kalbos klaidas, pagirkite. Vaikai noriai žaidžia su tikrus daiktus primenančiais žaislais: žaisliniais telefonais, gyvūnėliais, vaikiškomis virtuvėlėmis, mašinėlėmis, lėlėmis.

Labai svarbus aspektas vaiko stambiajai motorikai lavinti. Stenkitės kuo daugiau laiko praleisti kieme, miške, parkuose. Leiskite vaikui eiti, bėgti, šokinėti. Žaidimai lauke puikus būdas išnaudoti susikaupusią energiją, nurimti. Žaidimai smėlio dėžėje naudingi sensorinei integracijai.

Grokite, dainuokite, klausykitės muzikos, skatinkite mažylius judėti pagal ritmą. Svarbu suteikti vaikui galimybę suprasti priežasties ir pasekmės ryšį. Žaidimams galima naudoti tiesiog pagalves (iš jų sukurti kliūčių ruožą vaikams). Vaikui svarbus kontaktas su bendraamžiais. Inicijuokite jį, dažniau lankykitės žaidimų aikštelėse, organizuokite susitikimus su draugais, turinčiais panašaus amžiaus vaikų. Būkite pavyzdys savo vaikams.

Skatinkite sudėtingesnius rūšiavimo ir derinimo žaidimus, vaikas gali tiesiog namuose rūšiuoti daiktus pagal spalvą ar kitą požymį. Leiskite vaikui piešti kreidelėmis, pieštukais, guašu, pirštais. Skatinkite tyrinėjimą natūralioje aplinkoje. Gamtoje mokykite vaiką augalų, gyvūnų pavadinimų. Svarbu, kad vaikas užtektinai laiko praleistų lauke, žaistų aktyvius žaidimus, pajaustų skirtingas tekstūras - žolę, akmenukų skaldą, mokytųsi žaisti su kitais vaikais ir užmegztų socialinių ryšių.

Skatinkite vaiką suskaičiuoti namuose esančioje vazoje sudėtus vaisius, kiek ir kokių jų yra. Mokymas natūralioje aplinkoje yra daug efektyvesnis, vaikas įgūdžius geriau pritaiko kasdienėse veiklose. Naudokite paveikslėlių knygas, kad kartu kurtumėte paprastas istorijas.

Pavyzdinis dienos tvarkaraštis

Svarbu, kad vaiko diena būtų struktūruota, bet kartu ir lanksti, atsižvelgiant į jo poreikius ir pomėgius. Ikimokyklinio ugdymo pedagogės Jūratė Zolumskienė ir Natalija Stefanovičienė iš vaikų darželio „Šilagėlė“ apžvelgia pagrindines vaiko iki 2 metų raidos sritis ir elgesio ypatumus.

Miego svarba

Nors 1,5 - 2 metų vaiko miegas jau yra daug brandesnis, šiuo metu šeimos vis dar dažnai sprendžia įvairius miego galvosūkius. Šeimos gydytoja ir sertifikuota miego konsultantė Vytenė Menkevičienė aptaria, ko yra (ne)realu tikėtis iš 1,5 - 2 metų vaiko miego, kaip elgtis susidūrus su 18 mėnesio miego regresija ir kaip kurti ramų bei kokybišką vaiko miegą šiuo amžiaus tarpsniu. V. Menkevičienė taip pat pataria, kaip spręsti dažniausiai pasitaikančius iššūkius:

• Kaip 1 - 1,5 metų vaikas perkeliamas į lovytę/ atskirą kambarį/ atvirą lovą?
• Kaip elgtis, kai vaikas nori miegoti tėvų lovoje?
• Kaip elgtis, jei vaikas prabunda 4:00-6:00 val. ryto?
• Kaip pereiti prie vieno dienos miego?
• Ar normalu, kad 1,5 - 2 metų vaikas atsisako miegoti dieną?
• Kaip elgtis, kai vaikas priešinasi miegui?
• Ar normalu, kad vaikas vis dar prabunda naktį?
• Kaip elgtis, kai ištinka naktiniai košmarai, naktinis siaubas arba sumišusio atsibudimo sutrikimas?

Mityba ir savarankiškumas

1,5 - 2 metų vaiko mityba tampa panaši į likusios šeimos, mažylio valgymas savarankiškėja. Tačiau čia kai kurios šeimos susiduria ir su naujais iššūkiais - išauga išrankumas, atsiranda mėgstami ir nemėgstami produktai, ne visada yra paprasta suprasti, ko tiksliai (ne)nori vaikas - kaip elgtis šiose situacijose? Ieškote patiekalų idėjų? Galbūt bandote pasverti tolimesnės žindymo kelionės privalumus ir trūkumus, svarstote kokie yra nujunkymo metodai, ar jau esate tam pasiruošę (video pokalbis)?

Pratinimas prie puoduko

Ar žinojote, kad įžengiate į palankiausią amžiaus tarpsnį atsisakyti sauskelnių ir pradėti naudotis puoduku? Daugelis pirmąkart tėvų šį etapą pasitinka su nerimu ir nežinia. Todėl drauge su vaikų psichologe-psichoterapeute ir šeimos gydytoja paruošėme išsamų gidą, kuris suteiks reikalingą informaciją, kad pratinimas prie puoduko įvyktų sklandžiai, lengvai ir paprastai. Apžvelgsime visus svarbiausius klausimus:

• Ar jau laikas atsisakyti sauskelnių?
• Kokiu būdu galima įvertinti vaiko pasiruošimą puodukui tiksliausiai?
• Kokie metodai egzistuoja?
• Kokie jų principai, privalumai ir trūkumai?
• Kokį metodą rekomenduojame?
• Kokia literatūra gali praversti?
• Kaip pasiruošti iš anksto?
• Nuo ko pradėti ir kaip atrodo visas procesas pažingsniui?
• Naudoti apdovanojimus ar ne?
• Ar atsisakyti ir dienomis, ir naktimis?
• Kiek trunka perėjimas prie puoduko?
• Iki kada galima tikėtis „avarijų“?

Šeimos ryšio stiprinimas

Dažna šeima pasvajoja apie ypatingai tvirtą ir glaudų tarpusavio ryšį, bet kas yra viso to pagrindas? Kaip kuriamas ir stiprinamas ryšys? Kokie ženklai rodo, kad vaiko meilės „rezervuaras senka ar kaip tik yra sklidinas? Kaip užtikrinti tinkamą vaiko santykį su savo pačio kūnu? Kaip vaikas ir tėtis gali kurti savo ypatingą ir nepakeičiamą ryšį? O kaip gi mes, tėvai? Kaip spręsti kylančius konfliktus dėl buities ar auklėjimo? Tikimės, kad ši tema pravers ieškantiems būdų sugrįžti į glaudų tarpusavio santykį ar stiprinti šeimos ryšį.

Nauji etapai: antras vaikas ar darželis

Psichologės taip pat aptars, ką vertėtų žinoti, kai artėja naujas etapas - antras vaikas ar darželis. Daugelis mūsų įsivaizduojame, kad santykiai tapus tėvais kažkiek keisis, tačiau retai kada nutuokiame, kad šis etapas gali atskleisti pačias silpniausias mūsų santykių vietas. Pokalbio metu lektorius Arnas Markevičius pasidalins savo asmenine patirtimi apie ištikusią santykių krizę, kokios žinios padėjo tai išspręsti ir išlaikyti gerus santykius su žmona jau auginant dvynukus. Taip pat aptarsime šeimoms dažniausiai kylančius klausimus ir situacijas: staiga suprastėję santykiai, bandymai susigrąžinti ankstesnį gyvenimą, nėra laiko ir energijos vienas kitam, skirtingi požiūriai į vaiko auginimą, lygiavertiškumas, intymių santykių iššūkiai, kas turėtų būti centre - vaikas ar mes.

Konfliktų sprendimas ir emocijų valdymas

1,5 - 2 metų vaikui augant, vis dažniau pasitaiko keblių situacijų, priverčiančių tėvus pasukti galvą kaip tinkamai atsakyti, sureaguoti, elgtis. Šią temą parengusios specialistės ves per dažniausiai tėvams kylančius auklėjimo klausimus ir sprendimo būdus, padės geriau suprasti vaiką ir tai, koks pasaulis šiuo metu yra jo akimis, supažindins su alfa kartos auginimo subtilybėmis, padės išnaviguoti per vaikų (ir tėvų) emocijų bangas.

Drauge su psichologe-psichoterapeute pabandysime susidraugauti su ribomis:

• Kodėl jos svarbios?
• Kokios ribos yra būtinos, o kokios pasirenkamos?
• Kaip jas brėžti tinkamai, efektyviai ir kartu jautriai atliepiant vaiko poreikius?
• Kuo skiriasi natūralios pasekmės nuo bausmių?
• Kas rodo, kad riba yra per griežta, per silpna ar kada problema yra gilesnė nei jūsų brėžiamos ribos?

Daugelis tėvų šiuo metu pastebi stipriai išaugusias vaiko emocijas ar net pasakoja, jog 1,5 - 2 metų vaikas „isterikuoja“, mušasi ar kandžiojasi, mėto, spiria, krenta ant žemės, rodo „ožiukus“. Bet ar žinote iš kur kyla šios didelės, gauruotos ir tėvus taip gąsdinančios emocijos? Tai yra intensyvi ir tuo pačiu viena labiausiai auginančių patirčių tėvystėje, tačiau neretai pritrūksta pasitikėjimo ir žinių kaip tokiose situacijose elgtis. Todėl šiame rinkinyje rasite ypatingą temą - 1,5 - 2 metų vaiko (ir tėvų) emocijos. Čia psichologė Milda Kukulskienė supažindins su vaiko emocine raida, ko realu tikėtis šiuo periodu, kaip 1,5 - 2 metų vaikas mokosi reguliuoti emocijas, kaip veikia emocijų zonos, kaip tinkamai elgtis per 1,5 - 2 metų vaiko emocijų iškrovą ir kaip patys galime padėti sau su savo jausmais šiuo periodu. Išspręskime šį emocijų ir vadinamų „isterijų“ bei „ožiukų“ galvosūkį drauge.

Auklėdami savo vaikus, tėvai susiduria su situacijomis, kuomet vaikai pradeda siekti daugiau savarankiškumo, pradeda daugiau prieštarauti, maištauti arba priešintis dalykams, kurių prašo tėvai. Ne visuomet tėvams yra aišku, kokiu būdu ir kokia forma reaguoti į vaiko elgesį, kaip išreikšti savo nepritarimą netinkamam arba kartais net pavojingam vaiko elgesiui. Vaikų ir paauglių psichologė Natalija Kulakovskaja paskaitos metu pasidalins patarimais, kaip komunikuoti su vaiku išlaikant pagarbų abipusį santykį.

Vaiko sveikatos priežiūra

Šioje temoje aptarsime 1,5 - 2 metų vaiko sveikatos temas. Dažna šeima patiria pirmas vaikų ligas, tėvai mokosi tinkamai padėti mažyliui kiekvienu atveju ir įvertinti, kada į kokią įstaigą kreiptis pagalbos (ypač pradėjus darželį) - tam pravers koncentruota informacija apie dažniausias ligas. Tėvai naršo interneto platybėse, bandydami atrasti būdus kaip „sustiprinti imunitetą“, bet ar tai nėra kova su vėjo malūnais? Kai kurios šeimos svarsto kaip atsisakyti buteliuko, čiulptuko ar nykščio čiulpimo, tačiau specialistų patarimai skiriasi ir pokyčių pradžia gali pasirodyti gan paini - leiskite šį galvosūkį palengvinti su apibendrintomis 5 specialistų rekomendacijomis. Gali įvykti pirmosios mažylio traumos, kurių metu tėvams į kulnus nusirita širdis, o iš galvos išgaruoja visos žinios kaip suteikti pagalbą - čia pravers skubios pagalbos specialistės instrukcijos.

Paskaitoje vaikų odontologė Erika Mažeikė aptars dažniausiai šeimoms kylančius klausimus ir aktualiausias temas apie vaikų dantų priežiūrą ir sveikatą: dantų dygimas, dantų valymas, dantų traumos, žalingi įpročiai ir tinkama mityba dantims.

Karjeros planavimas po vaiko priežiūros atostogų

Svarstote grįžti į darbą? Keisti darbo vietą ar poziciją? Ruošiatės naujam karjeros etapui po vaiko priežiūros atostogų? Kad ir kuriame etape bebūtumėte, karjeros konsultantė Simona Bareikė su savo video paskaitų ciklu padės susikurti aiškų veiksmų planą kiekvienam iš šių etapų bei patars, kaip galime iš anksto pasiruošti pokyčiams. Kaip susirasti naują darbą: svarbūs klausimai prieš darbo paiešką, darbinis portfolio, devynios darbo paieškos strategijos.

tags: #2m #su #puse #mano #vaikui #kaip

• Scenarijai Velykų žaidimams
• Pirštinės vaikams dviračiui
• Bokso kriaušė vaikams
• Kaip raidžių trafaretus panaudoti vaikų kūrybiškumui
• Apie vaikų darželį ir gimtąjį kraštą