Okupacijų ir pasipriešinimo istorija Lietuvoje: Albinos Narkevičiūtės gimimo kontekstas

Okupacijų ir pasipriešinimo istorija Lietuvoje: Albinos Narkevičiūtės gimimo kontekstas

XX amžius Lietuvai buvo kupinas išbandymų, kuriuos lėmė sovietų ir nacių okupacijos. Šis straipsnis nagrinėja šiuos sudėtingus laikotarpius, lietuvių tautos pasipriešinimą ir patirtą genocidą, taip pat trumpai paliečia Albinos Narkevičiūtės biografijos ir veiklos kontekstą, gimusią 1956 m. Kybartuose, Vilkaviškio rajone.

Okupacijos ir genocidas Lietuvoje

Bolševikų valdžios žlugimas neatnešė palengvėjimo, nes genocidas prasidėjo nuo pat pirmųjų okupacijos dienų. Sovietai, pasitelkdami penktąją kolona, pradėjo vykdyti masinius žmonių trėmimus, kurie tapo bolševikinio genocido apraiška. NKVD-NKGB, kaip itin rusiška įstaiga, jau 1940 m. spalį kalėjimuose kankindavo ir mušdavo žmones. 1940 m. okupacinę kariuomenę sutiko su gėlėmis, tačiau netrukus išryškėjo komunistų (daugiausia žydų), padlaižių ir kriminalistų veikla. Slapti susitarimai, apie kuriuos valstybės saugumas žinojo, vyko 1940 m. liepos-rugpjūčio mėnesiais. Po 1940 m. prasidėjo masiniai areštai.

Yra žinoma apie kaltinimus Jonui Noreikai, Šiaulių apskrities viršininkui, dėl jo tariamo prisidėjimo prie žydų genocido. Tačiau nei archyvuose, nei J. Noreikos tardymo protokoluose partizanai nėra vadinami „banditais" MGB tardytojų.

Lietuvos žemėlapis su nurodytomis svarbiausiomis XX a. istorinėmis vietovėmis

1941 m. birželio 14 d., minint „išvadavimo" metines, jau buvo išvežta 16,2 tūkstančio asmenų. 1940-1941 m. vyko lenkų, žydų ir rusų trėmimai. Visi, tyrinėjantys 1940-1941 m. genocidą, padarė išvadą, kad tai buvo tikra Lietuvos okupacija.

Pasipriešinimas okupacijai

Nepaisant represijų, pasirodė ir pirmieji pasipriešinimo daigai. 1940 m., prieš sovietų invaziją, veikė kariuomenė ir studentija. Įvykiai klostėsi taip staigiai ir netikėtai, kad inteligentija liko be amo. 1941 m. birželio 22-28 d. įvykių šešėlyje sukilėliams buvo aiškiai nurodyta ideologija, ir nuo pirmųjų karo dienų be jokio teismo buvo šaudomi bolševikai bei žydai. Veikė Universiteto LAF daliniai, buvo bandoma apsaugoti tiltus. Ginklų sandėliai veikė Žaliakalnyje, Šančiuose, Linksmadvaryje. Ginklai buvo dalijami, sukilėlių gretos staigiai didėjo. Prie namų jau plevėsuoja vėliavos.

Lietuvos tautinio pasipriešinimo simbolika

1940 m. lapkričio 17 d. Berlyne gen. štabo plk. ltn. Škirpa kūrė Lietuvių aktyvistų frontą. Tuo pat metu Vilniuje buvo įkurtas LAF karinis štabas. Deja, 1941 m. balandžio 19 d. buvo suimti 16 žmonių, tarp jų ir sukilimo vadovas gen. št. mjr. V. Bulvičius. Visi kiti, kaip ltn. J. Valkiūnas, teisininkas V. Petrėnas ir daugelis kitų, buvo nuteisti 10 metų lagerių. 1941 m. birželio 22-28 d. buvo tikimasi išsivaduoti iš tautos genocido pančių.

Laikinoji Vyriausybė

1941 m. birželio 23 d. buvo paskelbta Lietuvos Laikinoji Vyriausybė.

Mokslinis seminaras „1941 m. birželio sukilimas: atminties, istorijos ir politikos sankirtose“

Nuotrauka iš Laikinosios Vyriausybės posėdžio

tags: #albina #narkeviciute #gim #1956 #vilkaviskio #rajonas