Alergijos yra dažna sveikatos problema, su kuria susiduria daugelis žmonių. Tai yra organizmo reakcija į įvairius alergenus, tokius kaip žiedadulkės, gyvūnų kailis ar seilės, tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, riešutai, pienas ar kiaušiniai.

Daugeliui žmonių pirmą kartą alergija, ypač maistui, pasireiškia dar vaikystėje ir sulaukę 20-40 metų amžiaus jie tampa atsparūs alergenams, taigi pranyksta ir pati alergija. Esant alergijai, organizmas alergenus sumaišo su svetimkūniais, prieš kuriuos reikia kovoti, taigi imuninė sistema pradeda gaminti antikūnus.

Kai antikūnų skaičius išauga, kyla uždegiminė reakcija, todėl žmogaus akys parausta, niežti, užgula nosį, sudirgsta gerklė. Tačiau tai tik dalis simptomų, kurie gali atsirasti alergijos metu. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad, priklausomai nuo ligos sunkumo, t. y. Jei alergija nestipri, simptomai apsiribos bėgančia nosimi ar čiauduliu. Esant sunkiam alergijos atvejui gali atsirasti dilgėlinė, viduriavimas, stiprus veido, gerklės tinimas, alpimas ir tokie kvėpavimo sutrikimai, kaip dusulys ar kosulys. Kai organizmas yra ypač jautrus tam tikram alergenui, net trumpas kontaktas gali lemti anafilaksinį šoką.

Alergija augintiniams yra antroje vietoje pagal dažniausiai pasireiškančias alergijas Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau-JAV). Įsijautrinimas katėms ir šunims yra vienas svarbiausių astmos išsivystymo rizikos veiksnių. Pusę astma sergančių vaikų yra alergiški katėms ir kiek mažiau - apie 40 proc. - šunims.

JAV daugiau nei pusėje (70 proc.) namų ūkių galima rasti naminių gyvūnų - iš jų daugiau nei 161 milijonas, dažniausiai ir Lietuvoje laikomi - katės ir šunys. Evoliucijos eigoje, tam, kad išgyventų, kai kurių žinduolių kūną padengė plaukai - be riebalų sluoksnio, tai geriausia žinduolių kūno apsauga. Dažniausiai vyraujanti nuomonė, kad žmogus alergiškas katės ar šuns kailiui yra neteisinga. Baltymai - alergenai - žmonėms sukeliantys reakcijas, randami šuns ir katės šlapime, seilėse ar negyvose odos ląstelėse - pleiskanose (epitelis).

Šių naminių augintinių išskiriamų alergenų (žmogaus sveikatai turinčių įtakos) kiekis ir kilmė yra skirtinga. Alergenai prikimba prie augintinio plaukų, kailio ar pleiskanų ir taip išnešiojami po namus. Be viso to, jie lengvai prisikabina prie žmogaus drabužių, plaukų. Būtent tai lemia didelį ir labai sunkiai kontroliuojamą kačių ir šunų alergenų pasklidimą ne tik namų aplinkoje, bet ir viešosiose vietose. Išsamūs alergenų paplitimo ir poveikio tyrimai atskleidžia, kad augintinių alergenai plačiai pasklidę mokyklose, vaikų priežiūros centruose, darželiuose, viešajame transporte, ligoninėse, kt.

Alergija katėms ir šunims, kaip daugeliu kitų alergijų sukėlėjų atvejų, išsivysto dėl neįprastos imuninės sistemos reakcijos į įprastai nepavojingas medžiagas - katės ir šuns išskiriamus baltymus. Stengdamasi apsaugoti organizmą katei ir/ar šuniui alergiškų žmonių imuninė sistema gamina alergenui specifinius imunoglobulinu E (toliau - s IgE). Pastarieji organizme įjungia mechanizmus išprovokuojančius specifines imunines ląsteles išskirti chemines medžiagas į kraują kovai su alergenu.

Alergija gyvūnams, kaip ir alergija dulkėms, žiedadulkėms, kyla iš genetinio polinkio, tačiau kalta ir mūsų aplinka. Manoma, jog šiandien per švariai gyvename, tai lemia įvairių alergijų išsivystymą. Taip pat ir mūsų mityba yra pasikeitusi: jeigu maitinamės maistu, kuriame yra daug konservantų, keičiančių žarnyno mikroflorą (žūva gerosios bakterijos), galime tapti alergiškais tam tikriems maisto produktams. Be to, miesto žmonių kontaktas su gyvūnais yra kitoks. Beveik nebeturime kontakto su stambiaisiais raguočiais, o yra įrodyta, jog karvės ar jaučio serumo baltymai slopina patį alergijos atsiradimą.

Tiesa, yra duomenų, jog jeigu katę laikome namuose nuo pat vaiko gimimo, tai rizika kūdikiui tapti alergiškam katei yra nedidelė. Tačiau jeigu vaikas nuo pat pradžių yra alergiškas maisto alergenams - pienui, kiaušiniui, kviečiams - ir dažnai turi odos problemų, tam vaikui per pažeistą odą gali greitai atsirasti alergija tiems alergenams, kurie yra ore ir nusėda ant odos. Tokie vaikai jau po metų ar dvejų (ypač jeigu namuose atsiranda gyvūnas) turi didelę riziką tapti alergiškais, o turint alergiją vienam gyvūnui, labai greitai gali atsirasti alergija ir kitiems gyvūnams, kadangi visi alergenai yra bendri.

Beatodairiškas švarinimasis namuose, ypač jei rezultatui pasiekti pasitelkiamos didelės koncentracijos cheminės priemonės, gali būti viena svarbių alergijos priežasčių, teigia vis daugiau pasaulio mokslininkų. Žmogaus imuninė sistema yra sudaryta iš ląstelių, organų ir cheminių medžiagų, kurių pagrindinė paskirtis - kovoti su infekcijomis, kurias sukelia į organizmą patenkančios svetimos medžiagos, bakterijos, virusai. Tačiau tam, kad imuninė sistema tinkamai funkcionuotų, ji turi „mokytis mūšyje“ - susidurti su bakterijomis ir jas nugalėti. Kai cheminėmis medžiagomis išdeginama viskas aplinkui, vaikai susiduria su per mažu kiekiu mikrobų, todėl imuninė sistema turi mažiau galimybių mokytis atskirti pavojingas bakterijas nuo nepavojingų dalykų, pavyzdžiui, žiedadulkių. Tik pastaruoju metu karo su patogeninėmis bakterijomis fronte vietoj cheminio imta naudoti kitus ginklus - probiotikus.

Draugiškosios arba gerosios bakterijos („probio“ reiškia „už gyvenimą“), turi vieną puikią savybę - užpildydamos mūsų gyvenimo aplinką, jos paprasčiausiai išstumia ir neleidžia daugintis bei plisti patogeniniams organizmams, nes šiems nebelieka tam palankios terpės. „ProBiotic“ purškalas nuo gyvūnų alergenų mažina alergenų skaičių išpurkštame plote bei naikina gyvūnų kailio ir odos likučius.

Kokiems gyvūnams dažniausiai žmonės būna alergiški? Dažniausiai alergija išsivysto tiems gyvūnams, su kuriais mes turime glaudesnį kontaktą. Be abejo, pirmiausia tai yra naminiai gyvūnai - katės ir šunys. Alergija galėtų išsivystyti ir jūros kiaulytėms (nors tik labai retais atvejais). Rečiausiai alergines reakcijas sukelia ropliai, dėl to alergiškam vaikui vėžlį laikyti namuose yra saugiausia. Tačiau iš esmės nėra tokio gyvūno, kuris negalėtų sukelti alergijos.

Tai yra klaidingas įsitikinimas, kadangi alergenas gali būti ir įvairiuose biologiniuose skysčiuose (seilėse, šlapime, lytinių organų išskyrose), ir odos pleiskanose, ir plaukuose. Todėl net ir visiškai plika katė gali sukelti alergiją, kadangi besiprausdama seiles paskirsto po visą kūną. Taip pat reikėtų paneigti mitą, jog vieni šunys alergizuoja, o kiti ne. Alergologų nuomonė šiuo atveju yra vieninga - nėra tokių šunų, kurie nealergizuotų. Tiesiog vienos veislės šunys gali alergizuoti labiau, kitos - mažiau, tačiau net ir tas pats gyvūnas skirtingais savo gyvenimo etapais išskiria tai daugiau, tai mažiau alergenų. Tai priklauso nuo biologinio ciklo, šėrimosi ir t. t.

Ar yra būdų, padedančių nuslopinti alergiją, sumažinti jos simptomus? Yra įrodyta, jog jeigu katę prausiame bent vieną kartą per savaitę, jos turimą alergenų kiekį labai žymiai sumažiname. Labai jautriems pacientams ar tiems, kurie negali išvengti kontakto su alergenu, pavyzdžiui, veterinarams, taikome imuno terapiją, kuri palaipsniui gali nujautrinti alergeną. Tačiau, žinoma, efektyviausia (pagal galimybes) tiesiog atsisakyti to gyvūno.

Alergijos simptomai vaikams

Kai namuose atsiranda naujas augintinis, pirmieji simptomai gali pasirodyti jau per kelias dienas, tačiau kartais jie išryškėja tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar vaiko savijauta pablogėja būtent būnant namuose, ypač toje erdvėje, kurioje gyvena gyvūnas, ir ar simptomai susilpnėja išvykus kitur.

Dažniausi alergijos simptomai:

• Nuolatinė sloga ar nosies užgulimas, kuris nepraeina kelias savaites ir nėra susijęs su peršalimu;
• Dažnas, priepuolinis čiaudulys, ypač rytais arba po kontakto su gyvūnu;
• Akių paraudimas, niežėjimas, ašarojimas;
• Sausas, dirginantis kosulys be aiškios infekcijos požymių;
• Švokštimas, spaudimo jausmas krūtinėje ar dusulys;
• Odos bėrimai, paraudimas, dilgėlinė ar stiprus niežėjimas po glostymo;
• Pablogėjusi astma, jei vaikas ją jau turi (dažnesni priepuolio, stipresnis kosulys naktimis).

Skirtingai nei virusinis peršalimas, alergijos simptomai dažnai tęsiasi ilgai, be karščiavimo, gerklės skausmo ar bendro silpnumo. Taip pat jie gali pasikartoti kiekvieną kartą po kontakto su gyvūnu. Svarbu žinoti, kad alerginę reakciją dažniausiai sukelia ne pats kailis, o mikroskopiniai baltymai, esantys gyvūno seilėse, odos pleiskanose (vadinamojoje „pleiskanų dulkėje“) ir šlapime. Šios dalelės lengvai pasklinda ore, nusėda ant baldų, kilimų, užuolaidų, patalynės ir gali išlikti aplinkoje ilgą laiką net ir reguliariai valant.

Kai kuriems vaikams alergija gali pasireikšti tik kvėpavimo takų simptomais, kitiems - labiau odos reakcijomis. Taip pat galimas mišrus variantas.

Žmogus dažniausiai jau įtaria, kad jis yra alergiškas. Pirmiausiai pasireiškia dvi požymių rūšys: kvėpavimo takų ir odos. Tik įėjus į svečius, kur yra, tarkime, katė, po kelių minučių prasideda čiaudulys, niežti akis, nosį, iš nosies pradeda tekėti skystas sekretas, parausta akys, užburksta nosis, atsiranda kosulys, dusulys, sunkumo krūtinėje priepuoliai. Kiti simptomai - odoje atsiranda niežtinčios, patinusios odos dėmės (dilgėlinė).

Tačiau būna ir neakivaizdžių simptomų. Šiandien yra įrodyta, kad katės alergenas ir kiaulienos alergenas yra labai panašus. Taigi, gali žmogus nejausti alergijos priepuolių, tačiau turėti nuolatinę alerginę slogą ir nesuprasti, kas ją palaiko.

Alergijos diagnostika ir gydymas

Jeigu kyla įtarimų, nereikėtų bandyti spėlioti ar laukti, kad „gal praeis savaime“. Vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją ar alergologą. Specialistas įvertins simptomų pobūdį, jų ryšį su aplinka ir, jei reikia, paskirs tyrimus. Dažniausiai atliekami:

• odos dūrio mėginiai (ant odos užlašinami galimi alergenai ir stebima reakcija);
• kraujo tyrimai, nustatant specifinius IgE antikūnus.

Tiksliai nustačius, ar vaikas tikrai alergiškas konkrečiam gyvūnui, galima priimti pagrįstą sprendimą dėl tolimesnių veiksmų ir pasirinkti tinkamiausią gydymo ar aplinkos korekcijos planą.

Paprastai alergija gydoma naudojant antihistamininius vaistus, imunoterapijos injekcijas, o siekiant išvengti alerginės reakcijos patariama atlikti odos dūrio testą. Šio testo tikslas - surasti, kokie konkretūs alergenai sukelia alergines reakcijas.

Jei alergija yra sezoninė, patariama visada pasitikrinti ar atsiminti, kuriuo metų laiku alergenų, tokių kaip žiedadulkės, žolės, pelėsių sporos, padaugėja. Vėlyvą pavasarį ir vasaros pradžioj alergijos kyla dėl medžių, augalų žiedadulkių. Liepos mėnesį šie alergenai pranyksta, nes augalų apdulkinimo procesai būna sustoję. O nuo rugpjūčio iki lapkričio mėnesio vyrauja rudeninė alergija, kylanti dėl piktžolių žiedadulkių. Be to, šiuo metu pradeda kristi lapai ir vysti augalai, todėl smarkiai padidėja pelėsių sporų skaičius. Kalbant apie sezoninę alergiją, pagrindinis jos požymis - kvėpavimo takų sutrikimai, pavyzdžiui, kosulys, dusulys, gleivinės patinimas ir niežulys ar šienligė. Žiemą šie simptomai mažiau pastebimi, tačiau pavasarį ir vasarą jie gali vėl suintensyvėti. Geriausiai visiems žinomas šios alergijos simptomas - užgulusi, bėganti nosis, t. y. šienligė. Vienas tokių - „QUIXX soft“. Tai natūrali priemonė, apsauganti ir drėkinanti jautrias nosies sieneles, padedanti tinkamai filtruoti ir drėkinti orą, o tai yra svarbu, norint išsaugoti sveiką kvėpavimo sistemą. „QUIXX soft“ purškalas išplauna alergenus ir bakterijas, todėl jų poveikis nosies sienelėms sumažėja. Medicinos priemonę galima naudoti kūdikiams (nuo 6 mėnesių), vaikams ir suaugusiesiems.

Atsisveikinimas su augintiniu ar kompromisai?

Tai vienas jautriausių ir emociškai sudėtingiausių klausimų šeimai. Augintinis dažnai tampa pilnaverčiu šeimos nariu, todėl mintis apie išsiskyrimą kelia kaltės, liūdesio ir net konflikto jausmus tarp tėvų bei vaikų. Vis dėlto sprendimas turi būti priimamas pirmiausia įvertinus vaiko sveikatos būklę.

Sprendimas priklauso nuo alergijos stiprumo, simptomų dažnio ir jų poveikio kasdieniam gyvenimui.

Lengvesni atvejai

Jeigu alergija pasireiškia tik lengvais simptomais - sloga, čiauduliu, akių niežėjimu - dažnai situaciją galima suvaldyti:

• antihistamininiais vaistais, kurie mažina alerginę reakciją;
• nosies purškalais ar kitomis gydytojo paskirtomis priemonėmis;
• griežtesne namų higiena ir oro kokybės gerinimu.

Tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti stebėjimo laikotarpį: įvertinama, ar taikomos priemonės pakankamai sumažina simptomus ir ar vaiko gyvenimo kokybė nenukenčia. Tačiau svarbu suprasti, kad vaistai sprendžia pasekmes, o ne priežastį. Jei jų reikia nuolat ir ilgą laiką, gydytojas gali peržiūrėti strategiją.

Vidutinio sunkumo ir sunkūs atvejai

Jei pasireiškia stipresnės reakcijos - švokštimas, dusulys, pasikartojantys bronchų spazmai, astmos paūmėjimai - situacija tampa rimtesnė. Nuolatinis alergeno poveikis gali:

• apsunkinti astmos kontrolę,
• didinti kvėpavimo takų jautrumą,
• ilgainiui bloginti plaučių funkciją.

Tokiais atvejais gydytojai dažnai rekomenduoja maksimaliai sumažinti kontaktą su alergenu arba visai jo atsisakyti. Ypač tai aktualu, jei vaikui jau diagnozuota astma ar yra buvę stiprių alerginių reakcijų. Svarbu suprasti, kad vaikų kvėpavimo sistema dar vystosi, todėl ilgalaikis dirginimas gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Ar yra kompromisų?

Kartais šeimos svarsto laikinus sprendimus - pavyzdžiui, augintinį perkelti gyventi pas artimuosius ir stebėti, ar vaiko būklė pagerėja. Jei simptomai per kelias savaites ar mėnesį akivaizdžiai sumažėja, tai patvirtina ryšį tarp alergeno ir sveikatos problemų. Taip pat svarbu objektyviai įvertinti: ar vaikas gali ramiai miegoti naktį, ar jam nereikia dažnai vartoti vaistų, ar jis gali aktyviai judėti be dusulio.

Sveikata - svarbiausia

Kai kalbama apie vaiką, prioritetas visada turi būti jo fizinė ir emocinė gerovė. Nors augintinis suteikia džiaugsmo, moko atsakomybės ir stiprina empatiją, nuolatinis alergeno poveikis gali tapti rimtu iššūkiu sveikatai. Ilgalaikės kvėpavimo problemos, dažni kosulio priepuoliai ar pasikartojantys astmos paūmėjimai gali turėti įtakos ne tik kasdieniam komfortui, bet ir bendrai vaiko raidai. Sutrikęs miegas dėl užgultos nosies ar naktinio kosulio mažina koncentraciją, blogina nuotaiką, gali paveikti mokymosi rezultatus. Nuolatinis uždegimas organizme taip pat silpnina imuninę sistemą ir didina kitų sveikatos sutrikimų riziką.

Todėl svarbu žvelgti į situaciją ne tik per emocinę, bet ir per ilgalaikės sveikatos perspektyvą.

Kaip padėti vaikui emociškai?

Jeigu priimamas sprendimas atsisveikinti su augintiniu, svarbu tinkamai pasirūpinti vaiko jausmais: atvirai ir suprantamai paaiškinti, kodėl toks sprendimas būtinas; pabrėžti, kad vaikas nėra kaltas dėl alergijos; leisti išgyventi liūdesį ir nepriversti „greitai pamiršti“. Emocinį ryšį su gyvūnais galima išlaikyti kitomis, saugesnėmis formomis. Pavyzdžiui: lankytis pas draugus, kurie turi gyvūnų, trumpam ir kontroliuojamam laikui; savanoriauti gyvūnų prieglaudose, jei alergija leidžia; rinktis veiklas gamtoje, stebėti gyvūnus jų natūralioje aplinkoje; skaityti knygas ar žiūrėti edukacines laidas apie gyvūnus. Tokie sprendimai leidžia išlaikyti meilę gyvūnams, bet kartu apsaugo sveikatą.

Sprendimas atsisveikinti su augintiniu niekada nebūna lengvas. Tačiau jis neturėtų būti vertinamas kaip pralaimėjimas ar emocinis silpnumas. Priešingai - tai brandus ir atsakingas pasirinkimas, paremtas rūpesčiu vaiko sveikata bei ilgalaike gerove. Vaikui svarbu matyti, kad tėvai priima sprendimus, kurie užtikrina saugumą ir apsaugą. Tokia patirtis, nors ir skaudi, gali tapti pamoka apie atsakomybę, rūpestį ir gebėjimą pasirinkti tai, kas iš tiesų svarbiausia. Sveikata - pamatas, ant kurio statomas visas gyvenimas. Ir jokie sprendimai, priimti siekiant ją apsaugoti, nėra klaidingi.

Ką galima padaryti, jei nusprendžiate augintinį pasilikti?

Jeigu alergija nėra sunki, galima imtis šių priemonių:

1. Riboti kontaktą. Gyvūnui neleisti eiti į vaiko miegamąjį. Nelaikyti jo ant lovos ar minkštų baldų. Po kontakto vaikas turėtų plauti rankas.
2. Dažnesnis valymas. Siurbti su HEPA filtru. Plovimas drėgnu būdu kelis kartus per savaitę. Reguliarus patalynės skalbimas aukštoje temperatūroje.
3. Oro kokybės gerinimas. Naudoti oro valytuvą su HEPA filtru. Dažnai vėdinti patalpas.
4. Gyvūno priežiūra. Reguliarus maudymas (jei tai šuo). Šukavimas lauke, ne namuose.

Ar yra „nealergizuojančių“ gyvūnų? Dažnai girdima apie hipoalerginius šunis ar kates. Tačiau visiškai alergijos nesukeliančių gyvūnų nėra. Kai kurios veislės gali išskirti mažiau alergenų, bet reakcija vis tiek įmanoma. Jeigu vaikas jau turi patvirtintą alergiją, prieš įsigyjant kitą augintinį būtina pasitarti su alergologu.

Vaikui augintinis dažnai tampa ne tik gyvūnu, bet ir artimu draugu, paslapčių saugotoju, kasdienės rutinos dalimi. Todėl sprendimas atsisveikinti gali būti išgyvenamas kaip netektis. Svarbu suprasti, kad vaiko liūdesys šioje situacijoje yra natūralus ir teisėtas. Kalbėkite aiškiai, paprastais žodžiais, pritaikytais vaiko amžiui. Paaiškinkite, kad alergija - tai organizmo reakcija, kurios vaikas negali kontroliuoti. Venkite abstrakčių ar miglotų paaiškinimų, kurie gali sukelti dar daugiau nerimo. Pavyzdžiui, galima sakyti: „Tavo kūnas labai jautriai reaguoja į gyvūno pleiskanas, todėl tau tampa sunku kvėpuoti. Mes turime pasirūpinti tavo sveikata.“ Svarbu kalbėti ramiai, be kaltinimų ar dramatizavimo. Vaikas gali jausti liūdesį, pyktį, neteisybės jausmą ar kaltę. Leiskite jam kalbėti, verkti, klausti. Neskubėkite „pataisyti“ jo emocijų frazėmis, tokiomis kaip „nieko tokio“ ar „greitai pamirši“. Vietoje to parodykite supratimą: „Suprantu, kad tau labai liūdna.“ „Natūralu, kad pasiilgsi.“ „Man irgi gaila.“ Jei reikia, galima sukurti simbolinį atsisveikinimo ritualą - nupiešti piešinį, padaryti nuotraukų albumą ar parašyti laišką augintiniui. Tokie veiksmai padeda vaikui struktūruoti jausmus ir užbaigti vieną gyvenimo etapą. Meilė gyvūnams nebūtinai turi išnykti kartu su augintiniu. Galima rasti saugesnių būdų ją puoselėti: trumpi apsilankymai pas draugus, turinčius gyvūnų (jei alergija leidžia); lankymasis gyvūnų prieglaudose trumpam laikui; gyvūnų stebėjimas gamtoje; edukacinės veiklos, knygos ar dokumentiniai filmai apie gyvūnus; galbūt mažiau alergizuojančių augintinių pasirinkimas ateityje, pasitarus su gydytoju. Svarbiausia - parodyti, kad meilė gyvūnams niekur nedingo, tik pasikeitė jos forma. Kai kurie vaikai gali manyti, kad „dėl jų“ šeima neteko augintinio. Labai svarbu aiškiai pasakyti, kad alergija nėra jų kaltė. Tai organizmo reakcija, kurios niekas negalėjo numatyti ar pakeisti. Pakartokite, kad sprendimas buvo priimtas siekiant apsaugoti sveikatą, o ne todėl, kad kažkas padarė klaidą. Po atsisveikinimo laikotarpis gali būti jautrus. Skirkite daugiau bendro laiko, suplanuokite malonią veiklą, kuri padėtų užpildyti atsiradusią tuštumą.

tags: #alergija #gyvunams #pozymiai #vaikams

• Dvasinio mokytojo Satyos Sai Babos palikimas
• Meilės paslaptys pagal gimimo metus
• Saugumas ir Patogumas Jūsų Kūdikiui
• Veiklos ikimokyklinio ugdymo vadovams
• Kaip mėgautis vasara saugiai nėštumo metu