Ginekologiniai dariniai nėštumo metu Kauno klinikose
Ginekologiniai dariniai nėštumo metu Kauno klinikose
Ginekologiniuose tyrimuose dažnai aptinkami įvairūs dariniai, tokie kaip miomos, cistos ir polipai. Šie ginekologiniai dariniai skiriasi savo pobūdžiu, kilme ir simptomais. Miomos yra gerybinės gimdos raumenų ataugos, cistos yra skystos, maišelio formos struktūros kiaušidėse arba kiaušintakiuose, o polipai yra nedidelės išaugos gimdos gleivinėje. Gimdos polipas - lokalus gimdos (vidinio sluoksnio) gleivinės audinio sustorėjusi išauga, įsiterpianti į gimdos ertmę, o kiaušidžių cista - ertminis kiaušidės darinys, pripildytas skysčiu, kuriame gali būti audinio arba ląstelių.
Simptomai jaučiami ne visada. Visgi atsiradus miomoms (atsiranda trečdaliui moterų) galimas kraujavimas iš lytinių organų, būdingos gausios, ilgos mėnesinės, pilvo skausmai/maudimas. Funkcinės kiaušidžių cistos dažniausiai būna besimptomės. Jei kiaušidžių cista didelė, moterį gali varginti sunkiai nusakomas maudimas, sunkumas pilvo apačioje. Plyšus cistai gali pasireikšti labai stiprus pilvo skausmas. Polipai, kaip ir cistos, dažnai būna besimptomiai, ypač menopauzės laikotarpiu.
Gimdos miomos formuojasi vaisingo amžiaus moterims ir diagnozuojama trečdaliui moterų, vyresnių nei 35 metų. Tikslios priežastys, lemiančios miomų atsiradimą ir augimą, nėra visiškai aiškios. Visgi gimdos raumeninis sluoksnis transformuojasi į miomą dėl genetinių pokyčių (mutacijų) ir įvairių lytinių hormonų bei augimo faktorių įtakos. Kiaušidžių cistų atsiradimo priežastys irgi nėra visiškai aiškios, tačiau funkcinės kiaušidžių cistos atsiranda dėl lytinių hormonų disfunkcijos, kuomet neįvykus ovuliacijai, susiformuoja folikulinė cista. Kai po ovuliacijos folikulo ertmė prisipildo ląstelių ir skysčio, susiformuoja cista, kuri šioje ciklo fazėje susiformavusi vadinasi geltonkūnio cista. Gimdos gleivinės polipų atsiradimo priežastis taip pat nėra aiški, tačiau yra didesnė tikimybė, kad moteriai atsiras mioma ar kiaušidžių cistų, jei giminės moterims yra buvę tokių darinių.
Kiaušidžių cistos - tai smulkūs patologiniai nepiktybiniai dariniai, susiformavę ant kiaušidžių paviršiaus ar greta jų. Cistos formuojasi sutrikus folikulo vystymosi ciklui dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų. Funkcinės (folikulinės) cistos. Jos dažniausiai formuojasi lytinės brandos laikotarpiu ir dažnai yra vertinamos kaip normalus fiziologinis procesas. Dermoidinės cistos susiformuoja iš audinių užuomazgų likučių. Endometrioidinės cistos atsiranda sergant endometrioze. Tekaliuteininės cistos formuojasi kaip trofoblastinės ligos (t. y. Intraligamentinė cista išauga iš apatinio kiaušidės krašto. Priekiaušidinės cistos formuojasi šalia kiaušidės.
Piktybinės cistos dažniausiai aptinkamos 35 m. ir vyresnėms pacientėms, dažniau toms, kurioms jau prasidėjo menopauzė. Šie dariniai formuojasi dėl pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, hormonų pusiausvyros sutrikimų, endokrininės sistemos, ginekologinių ligų, dėl prasidėjusios menopauzės, paveldimumo, vėlyvo nėštumo, netinkamo gyvenimo būdo (mažo fizinio aktyvumo, nutukimo) ir t. Visi šie dariniai panašūs tuo, kad nesudėtingais atvejais prireikia tik gydytojo stebėjimo ir dariniai gali išnykti savaime. Cistos gali būti net kelių rūšių - tai lemia ir gydymo poreikį, ir metodiką. Gerybinės arba funkcinės cistos dažnai išnyksta savaime ir specialaus gydymo neprireikia. Tačiau gali susiformuoti ir piktybinės (vėžinės) cistos. Paprastai jos yra didelės, skersmuo - net iki 10 cm ir daugiau, nelygiu paviršiumi.
Gimdos miomos nėštumo metu
Miomos nesupiktybėja, tačiau yra labai sunku atskirti miomą nuo piktybinio gimdos raumens naviko - sarkomos. Viena didelė, greitai auganti mioma leidžia įtarti piktybiškumą, tačiau tik pooperacinis miomos ar net visos gimdos histologinis tyrimas leidžia tiksliai diferencijuoti miomą nuo sarkomos. Gimdos sarkoma - retas navikas, tarp visų piktybinių gimdos navikų nustatoma 1-5 proc.
Visos komplikacijos nėštumo metu dažniausiai pasitaiko, esant intramuralinei (gimdos raumenyje) ar didesnei nei 3 cm submukozinei (įsiterpusiai į gimdos ertmę) miomai. Dėl didelių ar dauginių miomų dažniau būna persileidimo ar priešlaikinio gimdymo (15-20 proc.) atvejų.
Miomų nesudėtingais atvejais gydyti gali ir neprireikti, tačiau svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ginekologą ir miomas stebėti bei vertinti jų pokyčius. Jei miomos ne tik sukelia įvairių sveikatos negalavimų, bet ir yra didelės, gali būti skiriama hormoninių arba nehormoninių vaistų, taip pat chirurginis gydymas (ypač jei medikamentinis gydymas nesėkmingas). Anksčiau buvo manoma, kad miomos virsta sarkomomis, tad dažnai būdavo šalinama ir visa gimda.
Moterys, turinčios gimdos miomą, stebimos kas 6 mėn.
Gimdos polipai nėštumo metu
Gimdos polipai - tai gerybiniai dariniai, išvešėję gimdoje. Jei jaunų, dar negimdžiusių merginų gimdoje randama mažai ir (arba) smulkių polipų, gydytojas juos kurį laiką gali tik stebėti. Tačiau dažniausiai aptikus gimdos polipų skiriamas chirurginis gydymas, nes dariniai gali supiktybėti, t. y. tapti vėžiniais arba lemti nevaisingumą. Dažniausiai gimdos polipai operuojami histeroskopiškai, atsargiai atskiriant darinį nuo gleivinės ir pašalinant jį pro natūralius takus.
Diagnostika ir gydymas Kauno klinikose
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika - didžiausia Lietuvoje akušerijos ir ginekologijos sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti aukščiausio lygio ambulatorines bei stacionarines paslaugas. Klinika yra viena pagrindinių akušerijos ir ginekologijos mokymo įstaigų, kurioje vykdomos nuosekliosios bei tęstinės akušerijos ginekologijos studijos.
Moterų konsultacijoje teikiamos į pacientes orientuotos mokslo įrodymais ir gerąja klinikine praktika pagrįstos, aukščiausius tarptautinius standartus atitinkančios, maksimaliai kokybiškos ir saugios ambulatorinės gerybinės ginekologijos, endokrininės ir vaikų ginekologijos, onkoginekologijos, uroginekologijos aukščiausio lygio diagnostikos bei gydymo sveikatos priežiūros paslaugos.
Kiekvienu atveju stebėjimo taktika yra individuali. Nepiktybinės, funkcinės kiaušidžių cistos stebimos kas 3-6 mėn.
Ultragarsinis tyrimas - tai neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, kuomet mes įvertiname vaisiaus raidą, augimą, būklę. Visoms moterims šis tyrimas atliekamas du kartus. Pirmą kartą - 11-13 nėštumo savaitę. Tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra, kurią gali atlikti jus prižiūrintis gydytojas akušeris ginekologas. Antrasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis. Vaisius jau yra didesnis, todėl mes atidžiai tiriame visas jo anatomines struktūras: smegenis, širdį, galūnes. Šio tyrimo metu, jei šeima pageidauja, mes dažniausiai galime pasakyti ir vaisiaus lytį.
Kauno klinikose mes turime visą aparatūrą, reikalingą 2D, 3D ir 4D tyrimams.
Ginekologijos skyriuje laukiami pacientai iš visos Lietuvos ir užsienio šalių. Operuojamos pacientės dėl gerybinių kiaušidžių auglių, gimdos miomų, endometriozės, gimdos gleivinės ligų. Teikiama skubi pagalba besiskundžiančioms patologiniu kraujavimu, ūmiu pilvo skausmu taip pat nustačius įvairias mažo nėštumo komplikacijas. Gydomos sunkiausiomis onkoginekologinėmis ligomis sergančios pacientės.
Kiaušidžių cistų operacijos apimtis priklauso nuo amžiaus, reprodukcinės funkcijos saugojimo poreikio ir cistos pobūdžio. Jei yra bent menkiausias spėjimas, kad kiaušidės darinys piktybinis, būtina operacijos metu nedelsiant morfologiškai jį ištirti.
Reikšmingas vaidmuo tenka ir Vaisiaus medicinos centrui, kur konsultuojamos pacientės su įtariama ar jau patvirtinta vaisiaus patologija, daugiavaisio nėštumo atvejai. Atliekami išsamūs 2D, 3D ar 4D ultragarsiniai tyrimai, vaisiaus echokardiografija ir neurosonografija, esant poreikiui - magnetinio rezonanso tyrimas. Platus vaisiaus genetinių ligų patikros ir diagnostikos tyrimų pasirinkimas (NIPT, kombinuotasis ar trigubas testai) ir invaziniai tyrimai (amniocentezė ar choriono gaurelių biopsija).
Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu
