Lietuvos kaimų gėlių darželiuose vešančios ar auginamos vertingos augalų rūšys (kartais veislės) yra gamtos paveldo dalis. Pavasaris - metas, kai daržininkai bei sodininkai mėgėjai jau galvoja ir rūpinasi kokių sėklų įsigyti ir ką šiais metais pasisėti. Kviečiame susipažinti su tradiciniais senųjų darželių augalais Lietuvos sodybose. Gal ir Jūs prisiminsite malonius vakarus, prakvipusius leukonijų, rezetų ar bijūnų skleidžiamais aromatais. O tada susikursite ir užauginsite jaukų ir spalvingą darželį, kuriame pasikviesite draugus arbatos puodeliui ir ramiai atsipūsite po sunkių darbų.

Lietuvoje darželiais paprastai rūpinosi mergelės, tai buvo tartum jų vizitinė kortelė. Pagal darželį buvo sprendžiama ir apie sodybos šeimininkus. Skirtingose Lietuvos regionuose žolynų įvairovė skyrėsi. Manoma, kad tradiciniai kaimų darželiai atsirado po Valakų reformos XVI amžiaus antroje pusėje, valstiečiams pradėjus savarankiškai ūkininkauti. Kas lėmė augalų pasirinkimą? Tai augalų atsparumas vietinėms klimato sąlygoms, nesudėtinga priežiūra, dekoratyvumas, naudingos vaistinės, maistinės ar dažinės augalo savybės.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2020 metų vasario 5 dienos įsakymu Nr. DI-64 augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas buvo suteiktas dekoratyvių augalų lauko kolekcijai „Senieji Lietuvos darželių augalai: kvapnūs, puošnūs, gydantys“, esančiai Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Minimoje kolekcijoje saugomi šešiasdešimties senųjų darželių augalų rūšių pavyzdžiai ateities kartoms.

Mūsų aplinka nuolat keičiasi, atsivežam naujų augalų, todėl ir darželių augalų įvairovė, formos taip pat kinta. Pasak Gražinos Žumbakienės, iki Pirmojo pasaulinio karo lysvelių planas buvo ne itin prašmatnus: pagal tvorelę ar namo sieną sukastos pailgos lysvelės, o centrinės lysvelės buvo keturkampės ar apvalios. Tarpukaryje jau ruošė širdelės, rombo, mėnulio formos lysves. Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, jos įgijo valstybingumo ženklų formą: Šaulių kryžius, Vyčio kryžius, Gedimino stulpus.

Vilniaus universiteto botanikos sodo darbuotoja dr. Stasė Dapkūnienė, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo darbuotoja dr. Vilija Snieškienė ir Veisiejų regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė (ekologė) Irma Maciulevičienė 2017-2019 metais inventorizavo augalus keturiasdešimtyje Lietuvos - Baltarusijos pasienio kaimo sodybų Kalvarijos, Druskininkų, Varėnos rajono ir Lazdijų rajono savivaldybės darželiuose. Sodybos želdinimo tikrumą apibūdina originali gamtinė medžiaga - vietiniai (savaiminiai) ir tradiciniais tapę svetimžemiai augalai. Visose inventorizuotose sodybose vyravo svetimžemių daugiamečių augalų rūšys. Svetimžemiai, kurie pritapo augti mūsų klimato sąlygomis ir buvo pamėgti sodybų šeimininkų, laikomi tradiciniais (senoviniais) darželio augalais.

Populiariausi senieji darželių augalai

Mylimiausi senoviniai darželių augalai, tarpstantys daugiau nei pusėje lankytų sodybų (skliaustuose nurodoma sodybų, kuriose buvo aptikti augalai, skaičius) buvo puikusis bijūnas (35), darželinė tulpė ir gvazdikinis serentis (33), poetinis narcizas (31), šluotelinis flioksas (2 nuotr.) ir šiurpinis gvazdikas (29), paprastosios alyvos (27), žalioji rūta (25 - 3 nuotr.), darželinė našlaitė (24), paprastasis buksmedis (23), didžiagraižis jurginas (4 nuotr.) ir tigrinė (raiboji) lelija (22 - 5 nuotr.), tikroji levanda, darželinis jazminas, vaistinis bijūnas ir vaistinė medetka (21).

Tik 1-5 inventorizuotose sodybose aptikti tradiciniai augalai: armėninė žydrė, siauralapis bijūnas, balzaminis skaistenis, kvapioji dedešva, poetinis narcizas ʽPlenus’ (6 nuotr.), rusvosios viendienės pilnavidurė forma kwanso (7 nuotr.), smulkialapis astrūnas, girinė tulpė, peletrūnas, paprastoji dumplūnė, kvapusis pelėžirnis, didysis žioveinis (8 nuotr.), darželinis šlamūnas, kvapioji našlaitė, pankolinė kinmėtė, vaistinė melisa, raudonoji monarda ir vaistinė agurklė (9 nuotr.).

Raganės (lot. Clematis)

Raganės (lot. Clematis) - tai daugiamečiai vijokliniai dekoratyviniai krūmai. Iš vijoklinių augalų raganės gali vadintis didžiausia sodo puošmena, nes nė vienas vijoklinis augalas savo žiedais ir jų įvairiaspalviškumu negali su jomis susilyginti.

Raganė 'Dr.

Raganė (lot. dailus augalas, užaugantis 0,3 - 0,4 m.

Kiti dekoratyviniai augalai

Veigelė gražiažiedė 'Victoria' (lot. Weigala Florida)

Puošnus kompaktiškas krūmas. Lapai rudai raudos spalvos. Žiedai iš vidaus šviesiai rožiniai, iš išorės purpuriniai raudoni, susitlkę po kelis žydi VI-VII mėn. Geriausiai auga šviesioje vietoje, derlingesnėje, vidutinio drėgnumo dirvoje.

Veigelė gražiažiedė 'Rumba' (lot. Weigela Florida)

Kompaktiškas lapuočių krūmas pavasarį išaugina daugybę vamzdinių raudonų gėlių. Šviesiai žali lapai apvesti bordo spalva. Trimito formos žiedai yra kolibrių ir drugelių magnetas. Kompaktiškumas, daugybė šakotų stiebelių besipuošiančių tvirtais žiedais.Augalo kerelis puikiai pritaikytas sodinti lauko vazonuose ar mažesnėse erdvėse dėl savo kompaktiško augimo įpročio. Žiedai tamsiai rožinės/raudonos spalvos, viduryje- tamsiai raudonos spalvos kūgelis.

Stambiažiedė ląstūnė ‘Flava‘ (lot. Campsis radicans ‘Flava‘)

Stambus vijoklinis augalas su orinėmis šaknimis, kurios prisitvirtina prie sienos. Auga sparčiai. Daugiametis (iki 1,5 - 1,7 m aukščio per 10 metų) krūmas žaliais karpytais lapais. Mėgsta saulę, tuomet sukrauna daugiau pumpurų. Žiedai dideli, iki 6 cm skersmens, balti su raudonu viduriuku, pilnaviduriai arba pusiau pilnaviduriai. Pražysta liepos mėn.

Stambiažiedė ląstūnė ‘Florida‘ (lot. Campsis radicans ‘Florida‘)

Stambus vijoklinis augalas su orinėmis šaknimis, kurios prisitvirtina prie sienos ir gali pakelti šakas net į 10 m aukštį.

Davido budlėja 'White Profusion' (lot. Buddleja davidii 'White Profusion')

Daugiametis krūmas, kuris išsiskiria žalia lapija ir kontrastuojančiomis baltomis žiedų šluotelėmis, 15-20 cm ilgio. Viena populiariausių veislių.

Davido budlėja 'Africa Queen' (lot. Buddleja davidii)

Tamsiai violetiniais žiedynais, kurie pasiekia 25 - 30 cm. ilgį. Žydi kasmet ir gausiai ant pirmamečių ūglių nuo liepos mėn. iki rudens. Budlėjos dar vadinamas rudeninėmis alyvomis. Jų patrauklumas dar padidėja dėl kvapnių žiedų.

Daugiametis, kompaktiškas davido budlėjos krūmas. Žiedai violetiniai - alyviniai. Žydi birželio - rugsėjo mėn. Užauga iki1-1,5m aukščio .

Visos budlėjos šviesamėgės. Kad geriau augtų ir žydėtų, joms parinkite saulėtą vietą, apsaugotą nuo vėjų ir skersvėjų. Dirvai augalai nėra reiklūs, bet tik derlingoje išauga gražūs.

Lauravyšnė 'Otto Luyken' (lot. Prunus Laurocerasus)

Dekoratyvus, lėtai augantis, kompaktiškas, stačiomis šakomis augantis, visžalis krūmas. Lapai 10 cm ilgio, siaurai lancetiški lygūs, blizgūs, tamsiai žalios spalvos. Žiedynai statūs, baltos spalvos, kvepiantys.

Ligustras Kininis 'Veriegatum' (lot. Ligistrum Sinense)

Tai sparčiai augantis plačialapis pusiau visžalis krūmas su mėlyna, žalia, marga ir balta lapija. Pavasarį ir vasarą pasirodo baltos gėlės, po kurių seka juodi, mėlyni ir violetiniai vaisiai.

Tikroji levanda 'Dark Hidcote Blue'

Viena iš klasikinių rūšių.

Levandos „Rosea“

Gražus, sidabriškai žalias, gausiai žydintis krūmas, pasiekiantis 35 cm aukštį. Jo lapai kvapūs, siauri ir visžaliai.

Melėsas 'Blue Spire'

Tvarkingo ir dekoratyvaus krūmo augalas, itin atsparus sausrai ir nereiklus dirvožemiui.

Ežiuolė ‘Garden Salmon'

Užauga iki 60 cm aukščio ir formuoja taisyklingą, ne per platų kerą. Lapai žali, siauri, tvirti. Geriausiai auga saulėtose vietose, vidutinio derlingumo, gerai drenuotoje dirvoje.

Hibridas „Red Prince“

Itin ryški ir įspūdinga amerikietiška veislė. 2002 m. Užauga 55 cm aukščio, 30 cm pločio. Kaip ir kitos ežiuolės, mėgsta saulėtą vietą, laidų dirvožemį. Nepakenčia šlapių vietų (ypač žiemą užmirkstančių), konkurencijos - geriau, kad kiti augalai jos nestelbtų.

Bijūnas 'Edulis Superba'

Yra sena, pasiteisinusi, labai ankstyva veislė pilnaviduriais, vyšniškai rausvais žiedais.Veislė išaugina tvirtus, lanksčius ir šiek tiek besiskleidžiančius stiebus. Auga iki 50 cm aukščio ir iki 50 cm pločio. Žydi Liepos-Rugsėjo mėn baltais žiedynais.

Vijoklinis pelėvirkštis (lot.Fallopia aubertii)

Stiprus, vienas energingiausių vijoklių užauga iki 20 metrų aukščio per metus paauga iki 8 m. Ilgomis ir svyrančiomis šakomis suformuoja tankius lapų kilimėlius su pakibusiais arba besitęsiančiais ūsų.

Juka (lot. Yucca)

Priklauso agavinių šeimos augalų grupei.

Tradiciniai lietuviški darželiai

Tradiciniai Lietuvos darželių augalai: gėlių pavadinimai ir istorija. Lietuvos darželiuose auginamų augalų įvairovė skirtingais istoriniais laikotarpiais buvo nevienoda ir reikšmingai keitėsi. Puošnių ir ištvermingų augalų iki 20 a. pradžios buvo nedaug. Gerokai mažiau auginta vienamečių gėlių, kurioms prižiūrėti reikia nemažai darbo ir laiko. Dažniausiai buvo auginami tik tie vienamečiai augalai, kurie subrandindavo sėklas. Žinoma, kad iki 19 a. pabaigos (gal ir ilgiau) visų ar beveik visų kaimo darželiuose augintų augalų daigų ar sėklų žmonės gaudavo iš dvarų, klebonijų ar vienuolynų. Jeigu darželyje jos gerai augo ir gražiai žydėjo, šeimininkės sėklų ar daigų duodavo kaimynėms. Paprasti žmonės neturėjo galimybių gėlių parsigabenti iš tolesnių kraštų. Svarbus veiksnys, lėmęs darželiuose auginamų augalų įvairovę, ypač iki 19 a. vidurio, buvo pačių augalų savybės. Dažniausiai auginti ne vien gražūs, bet ir kitaip naudingi augalai, kuriais galima gydytis, jie tinkami maistui pagardinti ar pritaikomi buityje - audiniams dažyti, praustis, vabzdžiams naikinti. Tik 19 a. antroje pusėje ėmė plisti gražūs augalai, neturintys kitų naudingų savybių. Lietuvoje darželiuose visais laikais buvo labai mažai auginama šalyje savaime paplitusių laukinių augalų, nors tarp jų buvo nemažai gražių - daug gražesnių už kai kurias tų laikų darželio gėles. Iš laukinių augalų darželiuose beveik visada auginti vaistiniai putokliai, paprastosios bitkrėslės, trispalvės našlaitės, paprastosios pakalnutės. Visi kiti savaiminiai augalai, pvz., paprastieji burbuliai, triskiautės žibuoklės, lieknosios plukės, - gerokai rečiau.

Dauguma tradicinių darželių augalų yra kilę iš Pietų Europos, pvz., žaliosios rūtos, vaistiniai bijūnai, tikrosios levandos. Nemažai seniausiai auginamų augalų kilę iš Vidurio Europos pietinės dalies, pvz., mažosios žiemės, mėlynosios kurpelės, šiurpiniai gvazdikai ir kiti. Kai kurie iš Azijos kilę ir iki 18 a. auginti augalai į Lietuvą, o paskui ir į kaimo darželius, pateko jau daug amžių auginti Pietų Europoje, pvz., darželinės juodgrūdės, baltosios lelijos ir kiti. Iš Amerikos kilę augalai į Europą pradėti gabenti tik 16 a. pradžioje. Lietuvos dvarų ir vienuolynų soduose jų atsirado tik beveik po dviejų šimtmečių, o kai kuriuos imta auginti tik 18 a. pabaigoje ar 19 a.

Neatsiejama darželio dalis - ne tik jame augančios gėlės, bet ir dekoratyviniai krūmai. Jie paprastai būdavo sodinami prie darželio tvoros - šalia prieangio ir ties kampu. Sodinti ir kitose sodybos vietose - neretai prie kiemo tvoros, ties trobos galu. Beveik visur augintos paprastosios alyvos, darželiniai jazminai ir kelių rūšių erškėčiai, pasitaikydavo guobalapių ir baltųjų lanksvų, šermukšnialapių lanksvūnių, baltauogių meškyčių. Kiekviename Lietuvos krašte darželiai buvo šiek tiek kitaip įrengiami ir tvarkomi, tačiau iki 20 a. pradžios regioniniai skirtumai beveik sunyko. Labai nedaug skyrėsi ir darželiuose auginami augalai. Šalies regionų darželiuose auginamų gėlių ir kitų augalų įvairovę dažniausiai lėmė ne skirtingos tradicijos, bet šaltiniai, iš kurių buvo įsigyjama augalų. Pvz., Žemaitijos dvarų parkuose ir soduose nuo seno dažniau buvo auginamos baltosios lanksvos, todėl to regiono darželiuose jos buvo įprasti krūmai. Pietų ir Rytų Lietuvoje baltųjų lanksvų beveik nebuvo, bet dažnai augintos guobalapės lanksvos. Šiaurės Lietuvos ir Dzūkijos darželiuose buvo labai paplitusios goštautinės gaisrenos, kitur jos augintos gerokai rečiau. Suvalkijos darželiuose paprastai augintos baltosios lelijos, o Žemaitijoje jos buvo retos - vietoj jų labai dažnai augintos raudonosios lelijos. Regioninė auginamų gėlių įvairovė beveik galutinai sunyko apie 20 a. vidurį.

Invaziniai augalai

Kai kurie svetimžemiai, tradiciniais laikomi senųjų darželių augalais, sulaukėjo, pradėjo plisti Lietuvoje, stumti vietines rūšis iš savo augimviečių. Tokie „moliūgėliai“ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. DI-810 pripažinti invaziniais augalais, kurie laikomi nepageidautinais ir naikintinais. Aptikti 7 rūšių invaziniai augalai: varpinė medlieva, gausialapis lubinas, muilinė guboja, bitinė sprigė, rykštenė (aukštoji ir kanadinė), dygliavaisis virkštenis.

Varpinė medleva

Kilusį iš Šiaurės Amerikos. Lietuvoje jos populiacija aptikta 1934 metais. Krūmas neišrankus Lietuvos klimatinėms sąlygoms, nereiklus dirvožemiui, gerai besidauginantis sėklomis ir atžalomis. Įvežtas į Lietuvą kaip dekoratyvus, tinkamas gyvatvorėms formuoti ir dar su valgomais vaisiais - tapo invaziniu.

Gausialapis lubinas

Kilęs iš Šiaurės Amerikos, kaip nederlingas dirvas praturtinantis azotu ir dekoratyvus augalas. Deja, buvo neįvertintas jo agresyvus paplitimas. Taigi, kuo daugiau jį skinkime ir neleiskime brandinti sėklų, kad neplistų. Pasienio sodybų darželiuose buvo auginamos šio lubino veislės dviejose sodybose kasmet.

Muilinė guboja

Lietuvoje įvežta, kaip kopas sutvirtinantis augalas, nes pasižymi plačiu šaknynu. Ją vis dar galima sutikti močiučių darželiuose, kaip dekoratyvų, kvepiantį ir tinkamą puokščių dekoravimui augalą.

Bitinė sprigė

Iš sprigių Lietuvoje savaiminė rūšis yra paprastoji sprigė. Tačiau darželiuose nuo XVII amžiaus pabaigos buvo auginama balzaminė sprigė, o vėliau atkeliavo smulkiažiedė ir bitinė sprigė (11 nuotr.). Bitinė sprigė - ateivė iš Himalajų kalnų. Tai iki 3 metrų aukščio užaugantis vienametis augalas. Jis žydi stambiais baltais, rausvais ar violetiniais žiedais, išbarsto sėklas sprogstant dėžutei. Kad neplistų, reikia neleisti subrandinti sėklų ir kelis kartus nušienauti.

Rykštenės

Yra ypatingai plintantys augalai. Keturios rykštenių rūšys: aukštoji, kanadinė, didžioji ir vėlyvoji, - laikomos invazinėmis. Visos kilusios iš Šiaurės Amerikos. Europos želdynuose paplito XIX amžiuje. Kadangi rykštenės išoriškai panašios, nepavyko rasti duomenų, kada pradėtos veisti Lietuvoje kaip dekoratyviniai augalai. Iš sodybų darželių jos pradėjo plisti po pievas, dirvonus, pamiškes, pakeles, vandens telkinių pakrantes ir kitas atviras buveines. Dabar visos invazinės rykštenių rūšys yra paplitusios beveik visoje Lietuvos teritorijoje, o ypač didelius sąžalynus sudaro aplink miestus, gyvenvietes ir apleistuose žemės plotuose.

Dygliavaisis virkštenis

(12 nuotr.). Tai vienametis laipiojantis, kvapniais žiedais moliūginių šeimos augalas iš Šiaurės Amerikos. Sulaukėjęs virkštenis Lietuvoje aptiktas 1987 metais. Dabar virkšteniai dažnai randami upių ir upelių pakrančių krūmynuose, užliejamose pievose. Pasitaiko dykvietėse, pakelėse, pamiškėse ir net pasėliuose. Visur sudaro tankius sąžalynus ir brūzgynus.

Augalų auginimo pradžia darželiuose pagal laikotarpius

Laikotarpis	Augalai
Nuo XIV-XV amžiaus	Vaistinis putoklis, vaistinis smidras, daugiametė saulutė, paprastoji pakalnutė, žalioji rūta ir vaistinis skaistenis.
XVI-XVII amžiuje	Aukštoji piliarožė, diemedis, poetinis narcizas, poetinis narcizas ʽPlenus’, šiurpinis gvazdikas, geltonoji viendienė, rusvoji viendienė, mažoji žiemė, darželinė tulpė, paprastasis sinavadas, paprastosios alyvos.
XVIII-XIX amžiuje	Čiaudulinė kraujažolė (15 nuotr.), darželinis gludas, didysis pentinius, šluotelinis flioksas, dailieji auskarėliai, goštautinė gaisrena, paprastoji kosmėja (16 nuotr.), darželinis jazminas, plunksnialapė rudbekija, darželinė rožūnė, balzaminis skaistenis.
XX amžiuje	Ypač gausu naujų augalų, auginama daug vietinių ir įvežtinių augalų rūšių.

Beveik visus, aukščiau minėtus augalus galima pamatyti Vilniaus universiteto botanikos sode.

tags: #darzelio #geles #pavadinimai #kosmeja

• Karališkosios vestuvės: tradicijos
• Spermatozoidų gyvybingumas
• Operos dainininkės Viktorijos Miškūnaitės istorija
• Poilsis gamtoje Harmony Park
• Kaip lavinti kūdikius