16-ojo amžiaus karališkosios vestuvės: tradicijos, aplinkybės ir dovanos sausio karalienėms

16-ojo amžiaus karališkosios vestuvės: tradicijos, aplinkybės ir dovanos sausio karalienėms

16-ojo amžiaus vestuvės, ypač karališkųjų ir didikų sluoksniuose, buvo ne tik asmeninis dviejų žmonių sąjungos aktas, bet ir svarbus politinis bei socialinis pareiškimas. Šios santuokos buvo kruopščiai planuojamos, atspindėdamos giminės interesus, turtą ir įtaką. Tuo pačiu metu, nors ir su tam tikrais apribojimais, moters sutikimas buvo būtinas, o LDK šiuo atžvilgiu išsiskyrė savo progresyvumu.

Sprendimas sutuokti du žmones anuomet buvo rimtas pareiškimas, ko galima tikėtis iš šeimos ir giminės. Pirmą kartą Barbora ištekėjo už Stanislovo Goštauto. Jis buvo kilmingas ir turtingas jaunikis. Barbora tuo metu buvo 15-os, o Stanislovas - 29-erių. Ši santuoka buvo tvirtas Radvilų pareiškimas, kad jų giminė yra verta būti sąjungoje su kita turtinga ir įtakinga gimine. Panašūs procesai vykdavo ir karališkuosiuose sluoksniuose ieškant jaunikio ar nuotakos.

Taip! Dargi - o tai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) buvo reglamentuota - kilminga nuotaka turėjo išreikšti savo sutikimą tekėti. LDK šiuo požiūriu buvo progresyvi šalis. Pirmajame Lietuvos Statute (1529 m.) buvo nustatyta, kad moteris negali būti ištekinta ne savo noru. Pavyzdžiui, Žygimantas Augustas formaliai paklausė sesers Kotrynos Jogailaitės, ar ji sutinkanti tekėti už Jono III Vazos. Šis klausimas turėjo būti suderintas su pačia nuotaka, kad būtų išvengta prievartinio ištekinimo, net ir tuo atveju, kai santuoka buvo iš anksto suplanuota.

Kai nuotaka sutikdavo tekėti, būdavo sudaroma vedybinė sutartis. Ji buvo sudaroma ne tarp jaunikio ir jaunosios, kaip galėtume įsivaizduoti ir kaip vyktų šiais laikais, bet tarp nuotakos globėjų (tai galėjo būti tėvas ar brolis) ir jaunikio arba jaunikio globėjų. Jaunikis įsipareigodavo saugoti, ginti, mylėti ir gerbti būsimą žmoną ir užtikrinti finansinę jos gerovę. Buvo apibrėžiama, kokius turtus jaunikis paliks nuotakai, kaip vyks vaikų auklėjimas, jeigu jų bus. Iš jaunosios pusės buvo įsipareigojama skirti kraitį.

Pavyzdžiui, Kotrynos Jogailaitės kraitis buvo 107 tūkst. talerių vertės. Įvertinus to laikotarpio LDK ir Lenkijos Karalystės per metus gaunamas pajamas, tokia suma sudarė apie ketvirtadalį visų metinių valstybės pajamų. Kotrynos drabužių skrynia verta princesės titulo - 95 suknelės, 16 sijonų, 31 kepuraitė ir skrybėlaitė. O kur dar aksomai ir atlasai, sabalų kailiai, siuvinėta šilko patalynė, damasto baldakimai. Bet kraičio sąraše ne tik rūbai ar stalo reikmenys - Kotryna vežėsi baldus, kilimus, veidrodžius, stalo laikrodžius. Kartu keliavo keliasdešimt dvariškių ir tarnų būrys: virtuvininkas, daiktų prižiūrėtojas, sidabro ir stalo prižiūrėtojas, pažai, dvaro ponios ir panelės, net dvi mažo ūgio moterys vardu Dorotėlė ir Barborytė.

Tuoktuvių šventė būdavo didžiulė, organizuojama visam dvarui ir miestui. Karališkosios vestuvės buvo visos valstybės reikalas. Lygiai tą patį dabar matome Didžiojoje Britanijoje. Vestuvių puotos dalyvis lenkų istorikas ir diplomatas Marcinas Kromeris knygoje „Tikra istorija apie liūdną Suomijos kunigaikščio Jono ir Lenkijos karalaitės Kotrynos nuotykį“ aprašė ir jųdviejų vestuves: „Vestuvės truko visą savaitę. Kovos su kuokomis, raitininkų lenktynės, riterių ir husarų turnyrai, muzika, visokiausi pasilinksminimai ir iškilmės. Turnyruose susirėmimai buvo tokie nuožmūs, kad dalyviai stipriai susižeisdavo, o žirgai net žūdavo. Visas miestas būdavo išpuoštas, o miestiečiai galėjo dalyvauti jiems skirtose veiklose.

Parodoje kalbame apie dvi labai skirtingas santuokas, tad ir pačias vestuves. Barbora Radvilaitė tuokėsi su Žygimantu Augustu Vilniaus katedroje, bet uždaroje koplyčioje, su mažai liudininkų, jei jų apskritai buvo. Tiesa, LDK didikams būtų buvusi didelė šventė ir didelis laimėjimas. Kotrynos Jogailaitės ir Jono III Vazos vestuvės taip pat buvo šiek tiek netradicinės. Dažniausiai nuotaka keliaudavo pas jaunikį į tuoktuvių ceremoniją, bet šiuo atveju buvo atvirkščiai. Jonui III Vazai ši santuoka taip pat buvo labai reikalinga - jis turėjo interesų Livonijoje, įtaka čia turėjo padėti užtikrinti Švedijos vientisumą. Tad net ir neturėdamas brolio, Švedijos karaliaus Eriko XIV, pritarimo, Suomijos, vienos iš Švedijos karalystės kunigaikštysčių, kunigaikštis Jonas Vaza vis tiek atvyko į Lietuvą: iš pradžių į Klaipėdą, galiausiai - į Kauną. Vestuvės vyko Vilniaus katedroje, jaunuosius sutuokė vyskupas Valerijonas Protasevičius. Vyko didžiulė puota Valdovų rūmuose.

Įdomu, kad apie Bonos Sforcos tuoktuves su Žygimantu Senuoju žinome gana daug - tiek apie tai, kad vietoje Žygimanto Senojo į Neapolį tuoktis atvyko statytinis, tiek apie Bonos Sforcos mėlyno šilko suknelę, ištaigingą nuotakos šukuoseną ir prabangius juvelyrinius dirbinius, kuriais ji buvo pasipuošusi, taip pat puotoje patiektus valgius: keptus balandžius, triušius ir baltame vyne troškintus kaštonus. Ką žinome apie Kotrynos vestuves? Ar ceremonija atrodė panaši į tą, kokią bažnyčiose matome šiandien? Kadangi kalbame apie bažnytinę santuoką, pati ceremonija iš esmės nėra labai pasikeitusi. Ji galėjo būti kiek ilgesnė: juk vestuvės nebuvo eilinės. Ceremonijos metu buvo įteiktas žiedas, kurio viduje lotyniškai buvo išgraviruota frazė „Nemo nisi mors“ (liet. Kotrynai turėjo būti pasiūti ar parinkti ištaigingi drabužiai, tuo metu tai buvo įprasta. Kadangi tai nebuvo iki galo karališkos vestuvės, todėl mes nežinome tiek daug, kiek apie Bonos tuoktuves. Kotryna buvo princesė, o Jonas tebuvo Suomijos kunigaikštis, ir tuomet dar niekas nežinojo, kad jis taps Švedijos karaliumi.

16 amžiaus karališkosios vestuvių puotos

Vienas vestuvių liudininkas paliko užuominų apie tai, kaip puotos metu jaunieji buvo palydėti į jiems skirtus kambarius, kur buvo skaitoma ilga kalba lotyniškai, o jaunikis turėjęs atsakyti į ją taip pat lotyniškai. Kambariuose buvo pridėta įvairių saldumynų, marcipanų, cukruotų vaisių. Beje, netikėtas dalykas, kad Kotryna tekėjo pirmiau (nors buvo 36-erių metų) nei jos vyresnė sesuo Ona Jogailaitė (vėliau ištekėjusi už Stepono Batoro), o tuomet tai buvo neįprasta. Jonas norėjo vesti būtent Kotryną. Beje, pirmiausia reikėjo atsiklausti Onos, ar ji sutinka, kad pirmiau tekėtų jaunesnė sesuo.

Kotryna garsėjo savo grožiu. Ji ir anksčiau turėjo daug gerbėjų, kurie siekė jos rankos: tarp jų net Ivanas Rūstusis. Ji sulaukdavo daug pasiūlymų, bet Žygimantas Augustas tuomet nelabai norėjo tvarkyti trijų netekėjusių seserų reikalų, nes turėjo savų rūpesčių. Matyt, taip pat buvo ieškoma tinkamiausių aplinkybių, kaip galima būtų išnaudoti šią santuoką.

Vienas svarbus dalykas kalbant apie Kotrynos ir Jono santuoką - skyrėsi jų konfesijos. Jonas III Vaza buvo protestantas, o Kotryna - katalikė. Ji buvo giliai tikintis žmogus. Jonas III Vaza tam tikra prasme pamynė savo įsitikinimus. Tuoktuvės vyko Vilniaus katedroje, jaunuosius tuokė vyskupas Valerijonas Protasevičius, tad ceremonija buvo katalikiška. Žygimantas Augustas, nepaisant to, kiek daug jis buvo išleidęs įvairių ediktų ir dokumentų prieš protestantiškas bažnyčias Lenkijoje ir Lietuvoje, iš esmės buvo gana tolerantiškas valdovas. Būtent Žygimanto Augusto valdymo metais buvo sulygintos krikščioniškų konfesijų atstovų teisės, tad visi galėjo vienodai paveldėti turtą, pirkti žemę ir t. t. Lygiai taip pat Kotryna Jogailaitė, išlaikiusi savo katalikišką tikėjimą, vėliau Švedijoje buvo karūnuota laikantis liuteroniškų apeigų. Galbūt jai tai reiškė kažkokį praradimą, bet iš principo tiek santuoka, tiek karūnacija buvo Dievo palaimintos. Ir vėliau Kotryna aktyviai propagavo katalikišką tikėjimą: jos noru Švedijoje buvo statomos katalikiškos bažnyčios, remiami vienuolynai.

Kotrynos Jogailaitės portretas

Susitikti galėjo kelios dienos prieš pat vestuves Vilniuje, bet tikrai nesusirašinėjo ir nebuvo susipažinę. Tiesa, jų gyvenimo aplinkybės juos turėjo suartinti. Po maždaug pusmečio jųdviejų bendro gyvenimo Jonas uždaromas į Gripsholmo pilies kalėjimą kartu su žmona. Švedijoje 19 a. Kotryna buvo brandi nuotaka ir žmona, ji buvo įsipareigojusi prieš Dievą ir valstybę, matyt, šis įsipareigojimas buvo didesnis už laisvės troškimą. Manau, kad ji ir pati turėjo suvokti, kas jos laukia palikus vyrą ir grįžus į savo šalį. Sunku ką nors pasakyti apie tai, ar tarp jų įsiplieskė meilės ryšys - meilės laiškų neturime. Juos turbūt jungė abipusė pagarba. O štai Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė susitikinėjo, netgi, manau, galima vartoti šitą terminą, o juokaujant sakyti - „deitino“, kiek tai buvo įmanoma 16 amžiuje. Jie tikrai susitikdavo medžioklėse, rūmuose. Žygimantas Augustas, būdamas vedęs savo pirmąją žmoną Elžbietą Habsburgaitę, bendravo su Barbora.

Deja, tokios informacijos neturime. Barbora po vestuvių buvo išvežta į Dubingius, Radvilų pagrindinę rezidenciją. Buvo baiminamasi, kad jai gali būti kenkiama. Vestuvės tėra mažas taškas visoje santuokos schemoje. Juk gerokai svarbiau anuomet buvo kraitis ir politiniai sandoriai. Kadangi tokie dalykai buvo dokumentuojami, mes apie tai žinome daugiau. Tokie dokumentai taip pat parodo Radvilų giminės didybę. Jie galėjo savo dukrai sukaupti kraitį, sakyčiau, ironiškai, vertą karalienės. Įdomu tai, kad, mirus Stanislovui Goštautui ir Barborai Radilaitei likus našle be jokių palikuonių, jų bendras turtas perėjo karaliui.

Greičiausiai kraičio apskritai nebuvo. Lenkų didikai dar ir dėl to galėjo šiek tiek pykti, nes nuotaka tarsi ateina be savo turto. Nors iš principo galėjo būti pagalvota apie dalį, kad turtas ateina per kitur, t. y. jau priklauso karūnai. Apie Žygimantą Augustą dažnai buvo kalbama kaip apie sunkiai priimantį sprendimus, linkusį į kompromisus, nenorėjusį veltis į konfliktus.

16 amžiaus LDK ir Lenkijos karalystės žemėlapis

Tarptautinė paroda „Karalienė, karalystė ir jausmai“ veiks iki 2026 m. sausio 4 d. Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę, užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį.

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl frazė "Tik Karalienės gimsta sausį" yra tokia populiari, ir aptarsime, kaip šią idėją galima įgyvendinti per originalias dovanas, skirtas sausio mėnesį gimusioms moterims. Aptarsime nuo jaukių interjero detalių iki personalizuotų šaukštelių, kurie kiekvienai sausio karalienei gali suteikti išskirtinį dėmesį.

Idėjos esmė

Frazė "Tik Karalienės gimsta sausį" yra ne tik žodžiai, bet ir komplimentas, skirtas pabrėžti sausį gimusių moterų išskirtinumą, stiprybę ir svarbą. Tai puikus būdas parodyti dėmesį ir meilę. Toks pasakymas gali būti naudojamas įvairiose dovanose, pradedant nuo praktiškų daiktų ir baigiant mielomis smulkmenomis, kurios primins apie šiltus jausmus.

Pagalvėlės - jaukumo ir išskirtinumo akcentas

Viena iš originalių dovanų idėjų galėtų būti pagalvėlė su užrašu ar dizainu, susijusiu su šia fraze. Pagalvėlės dydis (pvz., 50 cm x 50 cm) leidžia jai tapti puikia interjero detale, suteikiančia jaukumo ir komforto jausmą bet kuriam kambariui. Pagalvėlė gali būti pagaminama per 2-5 dienas, tad tai puikus pasirinkimas, kai norisi greitos ir originalios dovanos. Tokia dovana tinka draugei, mamai ar močiutei, gimusioms sausį. Tai nedidelė interjero detalė, kuri suteiks jaukumo ir komforto jausmą bet kuriam kambariui - svetainei, miegamajam, vaikų kambariui.

Jei nerandate Jums reikiamos spalvos arba norite individualaus dizaino, parašykite mums el. paštu ir mes pasistengsime įgyvendinti Jūsų idėją. Tai maloni staigmena, kuri primins draugystę, šiltus jausmus.

Pagalvėlė su užrašu

Personalizuoti šaukšteliai - ilgaamžė dovana

Kita puiki dovana - šaukštelis su graviruotu užrašu "Tik Karalienės gimsta sausį". Šaukšteliai yra graviruojami lazeriu, todėl užrašas ilgaamžis ir nenusitrinantis. Nerūdijančio plieno paviršius dengtas titano nitridu (aukso spalva). Šaukštelis atsparus verdančiam vandeniui, galima plauti indų plovimo mašinoje. Šaukšteliai gali būti įpakuoti į specialias dovanų dėžutes, kurios suteikia dovanai dar daugiau iškilmingumo. Tokia dovana tikrai pradžiugins sausio mėnesį gimusią karalienę.

Dovanos pasirinkimas pagal mėnesį

Nors šis straipsnis skirtas sausio mėnesį gimusioms moterims, panašios dovanos su fraze "Tik Karalienės gimsta…" gali būti pritaikytos kiekvienam mėnesiui. Tai puikus būdas personalizuoti dovaną ir padaryti ją dar labiau prasmingą. Pavyzdžiui, galima rasti šaukštelių su užrašais:

  • "Tik Karalienės gimsta balandį"
  • "Tik Karalienės gimsta birželį"
  • "Tik Karalienės gimsta gegužį"
  • "Tik Karalienės gimsta gruodį"
  • "Tik Karalienės gimsta kovą"
  • "Tik Karalienės gimsta lapkritį"
  • "Tik Karalienės gimsta liepą"
  • "Tik Karalienės gimsta rugpjūtį"
  • "Tik Karalienės gimsta rugsėjį"
  • "Tik Karalienės gimsta spalį"
  • "Tik Karalienės gimsta vasarį"

Šis platus pasirinkimas leidžia rasti tobulą dovaną kiekvienai moteriai, nepriklausomai nuo jos gimimo mėnesio.

Dovanos personalizavimas

Svarbu prisiminti, kad geriausios dovanos yra tos, kurios apgalvotos ir personalizuotos. Jei nerandate Jums reikiamos spalvos arba norite individualaus dizaino, parašykite mums el. paštu ir mes pasistengsime įgyvendinti Jūsų idėją. Galite užsakyti pagalvėlę ar šaukštelį su specialiu užrašu, kuris bus skirtas tik jai. Tai gali būti jos vardas, svarbi data ar tiesiog šiltas palinkėjimas.

Wedding Tradition and Massive Crowd Ch 16

tags: #vasari #gimsta #tik #karalienes