Negimusio Kūdikio Diena: Skausmas, Išgyvenimas ir Viltis
Negimusio Kūdikio Diena: Skausmas, Išgyvenimas ir Viltis
Kiekvienais metais lapkričio 23 dieną katalikiškas pasaulis mini Negimusio kūdikio dieną. Ši data pasirinkta neatsitiktinai - būtent 1955 m. lapkričio 23 d. Lietuvoje buvo legalizuoti abortai. Ši diena skirta pagerbti tuos, kurie negalėjo išvysti pasaulio, ir suteikti paguodą bei paramą tiems, kurie patyrė netekties skausmą.
Negimusio Kūdikio Netekties Skausmas
Kūdikio netektis - tai skausmas, kurį gali pajusti ir išgyventi kiekvienas žmogus, nors reakcijos ir laikas, kada jis pasireiškia, gali skirtis. Kai kurios moterys, padariusios vadinamąjį „išvalymą“, net nesuvokia to kaip nužudymo, ir tik po tam tikro laiko patirtis joms vėl iškyla. Negalima teigti, kad šiais laikais trūksta informacijos apie kūdikio vystymąsi, tačiau informacijos gausa gali sukelti sumaištį. Daugiau siūloma gyventi neįpareigojančius malonumus, o tai ypač sužavi daugybę žmonių.
Intymumas ir lytiškumas yra susiję su gyvybės, meilės ir paslapties slėpiniu, tačiau dažnai trūksta ugdymo, leidžiančio suvokti, kad intymus ryšys yra prisilietimas prie gyvybės ir atsakomybės. Dabartinėje visuomenėje, kurioje lengvai manipuliuojama, nėštumas dažnai prilyginamas nepatogumui, ligai ar nepageidaujamoms pasekmėms. Lietuvoje yra daug moterų, kurios patyrė šią netektį, bet nekalba apie tai, nešiojasi skausmą širdyje arba net nejaučia reikalo apie tai kalbėti.
Gailestis ir gėla dėl vaiko yra natūralūs jausmai. Motinos ir tėvai, netekę paaugusio vaiko, dažnai jaučia, kad jiems viskas slysta iš rankų. Abortas sukelia tą patį skausmą, tą pačią netektį, tą pačią gelą, kaltę, ir reikia ašarų, kad viską išplautų ir išvalytų. Gėla turi būti išnešiota.
Bažnyčios Pagalba Ir Gijimo Kelias
Kaip sugrįžti į Bažnyčią, pas Jėzų? Bažnyčia siūlo Susitaikymo sakramentą ir vidinį gydymą. Svarbus gijimo žingsnis - kad moteris nustotų neigti ir pripažintų skaudžią tiesą. Dieviškas gailestingumas plūsta iš Viešpaties, ir Sutaikinimo sakramente, atsinaujinama: ten, kur buvo mirtis, trykšta gyvybė - ir dvasioje, ir kūne, ir sieloje.
Bažnyčia aiškiai įvardija ir kviečia užmegzti nutrūkusį ryšį su kūdikiu, pavyzdžiui, duoti vardą, paprašyti atleidimo, atiduoti vaikelį Dievui. Amžinybėje moteris susitiks savo vaikelį. Šie žingsniai labai svarbūs: pasiūlymas uždegti žvakutę lankant artimųjų kapus ar malda bažnyčioje, kad būtų palaikomas gyvas ryšys, nes jis niekur nedingsta. Nepriklausomai nuo to, ar vaikelis buvo vienos dienos, ar kelių savaičių, mėnesių, jis yra motinos vaikas. Ir gijimo, sugrįžimo kelias yra būtinas absoliučiai kiekvienam.
Galima pamatyti Dievo gailestingumo darbą žmoguje, kuris išdrįsta atsistoti tiesoje. Jis sužeistas, bet ateina pas Viešpatį, kuris paima naštą ir visą neteisybę. Tie, kurie nori gyventi tiesoje, yra drąsūs, pripažįsta, prisiima pasekmes ir dalyvauja gijimo procese. Moterys skatinamos kviesti savo vyrus eiti vidinio gijimo keliu, kad moteriai netektų vienai pakelti netekties. Jeigu šeimoje yra dermė ir susiklausymas, maldoje galima viską atnešti Jėzui ir pereiti gydymo procesą.
Sunkiau tuomet, kai žmogus netiki arba ignoruoja netektį ar savo išgyvenimus. Tokiu atveju sunku pasiekti žmogaus širdį. Tai yra išgyvenamas skausmas, kai suprantama, jog padaryta kaltė yra didžiulė. Todėl svarbu ateiti pas Jėzų, kad pažintume ir patirtume begalinę Jėzaus meilę kiekvienam iš mūsų. Svarbu pažinti Jėzų ir su Juo susitikti, o ne tik svarstyti pačiam. Žmogus, vien virdamas savyje, gali nerasti išeities.
Kiekvienos moters gijimo kelionė labai skiriasi. Kai kurios tyli, nešioja šį skausmą keletą ar net keliasdešimt metų, kitos negali to pakelti ir kreipiasi gana greitai. Jau bemaž 13 metų minima Negimusio kūdikio diena. Kreipiasi vis daugiau žmonių, nes vyksta daug susitikimų, konsultacijų, vidinio išgydymo programų. Tokiais atvejais ypač padeda liudijimas. Klausydami liudijančio atsivertusio, išgijusio žmogaus, kiti labiau priima save.
Krizinio Nėštumo Pagalba Lietuvoje
Prieš porą metų Vilniuje susibūrė kelios moterys, norinčios padėti kitoms, atsidūrusioms gyvenimo kryžkelėje. Tokių centrų Lietuvoje anksčiau nebuvo, nors visame pasaulyje jie egzistuoja jau daugiau nei du dešimtmečius. Idėja įkurti tokį centrą kilo per motinystę - matant, kaip kitos moterys iš nevilties eina darytis aborto.
Gilindamasi į aborto problematiką, buvo suprasta, kad aborto auka yra ne tik kūdikis, bet ir moteris. Supratus, kad joms abiems reikia padėti, pradėta domėtis, ar kas nors panašaus yra Lietuvoje. Išskyrus Arkivyskupijos šeimos centrą Kaune, kur socialinė darbuotoja krizinio nėštumo programą vykdo jau 15 metų, nieko panašaus nebuvo rasta. Naujasis centras gyvuoja dveji metai, plečiasi ir pradėjo veiklą Vilniuje.
Bandymu užmegzti kontaktą su gydytojais ginekologais, kad jie nukreiptų moteris, nepasiteisino. Moterys, kurios kreipėsi, dažniausiai sužinojo apie pagalbą per internetą, todėl viešinimas internete pasirodė esąs daug efektyvesnis. Nors bendradarbiavimui su gydytojais reikia laiko ir pasitikėjimo įgijimo, jau yra gydytojų, kurie nukreipinėja.
Centras teikia pagalbą nėštumo laikotarpiu ir porą metų po gimdymo, suteikdamas tęstinę psichologinę, socialinę, materialinę, o kartais ir finansinę pagalbą. Pirmais metais apie 90 moterų kreipėsi pagalbos, dalis jų jau buvo patyrusios abortą ar persileidimą ir ieškojo nusiraminimo bei paguodos, nes nežinojo, kad po aborto gyvenimas taip drastiškai pasikeis.
Moterys patiria spaudimą tiek tiesioginį, tiek netiesioginį. Kai kurios susiduria su partnerių spaudimu darytis abortą, o kai nebėra palaikymo, moteris iš nevilties eina pas gydytoją. Dažna moteris net nenutuokia apie psichologines aborto pasekmes. Per dvejus metus 43 moterys išgyveno krizinį nėštumą, tačiau ne visos moterys paskambina ir pasako apie tai.
Svarbi visapusiška pagalba moteriai, patekusiai į krizinę situaciją. Šeimos dalinasi vaikų išaugusiais, bet geros kokybės rūbeliais, bateliais, lovytėmis, vežimėliais ir viskuo, ko reikia kūdikiui. Ieškoma globėjų vienišai mamai ar šeimai, rėmėjų konkrečiam vaikui, kurie galėtų paremti moterį, bei laikino apgyvendinimo, kol bus surastas socialinis būstas.
Teisiniai Ir Moralūs Aspektai
Prieš 60 metų, lapkričio 23 dieną, LTSR Sveikatos ministro įsakymu buvo įteisinti abortai, leidžiantys moteriai iki 12 nėštumo savaitės spręsti, ar leisti vaikui gimti. Katalikišką požiūrį atstovaujančių organizacijų teigimu, tiek abortai, tiek su jais susijusi terminija Lietuvoje turėtų būti griežčiau reglamentuoti. Lietuva turėtų sekti kitų valstybių pavyzdžiu, kuriose nėštumo nutraukimą reglamentuoja specialus įstatymas (pvz., Lenkijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje).
Diskusijos dėl tokio įstatymo priėmimo Lietuvoje vyksta seniai, 2005 metais buvo parengtas Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas. Visame pasaulyje diskusijoje dėl abortų, remiantis skirtingomis prielaidomis, reiškiami skirtingi požiūriai į tai, ar moraliai teisinga nutraukti nėštumą prieš gimdymą. Kai kurie mano, jog abortas yra moraliai neteisingas bet kuriuo atveju. Kiti laiko abortą pateisinamu, jeigu kyla pavojus moters gyvybei. Treti teigia, jog gali būti daug aplinkybių, kuriomis abortas yra moraliai priimtinas, įskaitant moters sprendimo teisę.
| Šalis | Įstatymo priėmimo metai |
|---|---|
| Lenkija | 1993 |
| Danija | 1986 |
| Didžioji Britanija | 1990 |
| Prancūzija | 1990 |
| Ispanija | 1985 |
Už motinas ir tėvus, patyrusius kūdikio netekties skausmą, už besilaukiančias šeimas ir už negimusius kūdikius meldžiamasi Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje, prisimindama Negimusio kūdikio dieną. Kunigas pabrėžia, kad mes patys padarome atstumą nuo Dievo. Įkalintus mus laiko pyktis, pavydas, nemeilė - reikia pamatyti, ką mumyse Jėzus turi prikelti.
