Šiuolaikinės mokymosi teorijos ikimokykliniame ugdyme
Šiuolaikinės mokymosi teorijos ikimokykliniame ugdyme
Mokymasis visada lydėjo žmogų visą jo gyvenimą, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo apibendrintas mokslinių teorijų lygmeniu, ar buvo institucionalizuotas. Išliko ir mokymosi pagrindinis mechanizmus: turimo žinojimo, reiškiamo pavyzdžio atgaminimu, supratimu, intuicija, empirinėmis ar mokslo žiniomis ir kt., bei aktualios praktikos, kaip jį taikyti, ryšys. Visa mokslo istorija juo grindžiama.
Šiais daugelyje šalių visuotinio institucionalizuoto mokymosi laikais problemos dažniausiai kyla dėl to, kad pagrindinis dėmesys skiriamas išplėtotoms mokslo žinioms perteikti (įgyti), kas aktualu visuomenei, o ne pačiam mokymuisi. Panašių klausimų kilo ir anksčiau: pagal tai, kam - žinioms ar gebėjimui veikti - teiktini prioritetai, buvo išskirtos materialiojo ir formaliojo lavinimo kryptys, kurios, atsižvelgiant į vyraujančią paradigmą, įvairiai persipynė. Akivaizdu, kad, išėjus į virtualiąją erdvę, žinių ir mokymosi gebėjimų (tik šiuokart visą gyvenimą) idėja vėl aktuali, naujai skatinanti peržiūrėti teorijos ir praktikos sąlytį mokantis.
Šiuolaikinės mokymosi technologijos ikimokykliniame ugdyme
Įvairiuose sektoriuose vis labiau naudojamasi dirbtinio intelekto (DI) įrankiais bei jų teikiamomis galimybėmis, ne išimtis ir švietimas. DI galimybes greitai įžvelgia mokiniai, todėl mokytojams itin svarbu turėti pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų žengti koja kojon su mokiniais bei praturtinti savo ugdymo procesą šiuolaikinėmis technologijomis. Šia programa siekiame mokytojams suteikti reikiamų žinių, praktinių įgūdžių, kaip tinkamai ir efektyviai panaudoti esamus DI įrankius savo kasdienėje veikloje - rengiantis pamokoms ir pamokų metu. Visa tai tam - kad pamokos būtų kokybiškos, o mokytojas taupytų savo laiką ten, kur tai galima padaryti.
2025 metais pradedame įgyvendinti ilgalaikę kvalifikacijos tobulinimo programą Vilniaus mokytojams. Programos metu bus nagrinėjamos šios temos: įvadas į DI technologiją, kaip susikalbėti su DI pokalbių robotu pasitelkiant užklausų inžineriją, kaip DI įrankiai gali palengvinti pasiruošimą pamokoms - nuo turinio kūrimo iki užduočių generavimo su įvairiais DI įrankiais, tokiais kaip ChatGPT, MagicSchool, Gamma App ir kt. Pradėjome naują kvalifikacijos tobulinimo programą „Dirbtinio intelekto ir skaitmeninių įrankių praktika mokytojams“, kurią sudaro 40 akad. val. Šia programa siekiame mokytojams suteikti reikiamų žinių, praktinių įgūdžių, kaip tinkamai ir efektyviai panaudoti esamus DI įrankius savo kasdienėje veikloje - rengiantis pamokoms ir pamokų metu.
Esant milžiniškam mokyklų bendruomenių poreikiui tobulinti gebėjimus naudoti DI, Vilniaus miesto savivaldybė bendradarbiaudama su „EDU Vilnius“ startavo su pilotinio finansavimo iniciatyva mokykloms. Vilniaus miesto savivaldybė 4 pilotinėms gimnazijoms - Žirmūnų, Abraomo Kulviečio, Tuskulėnų ir Antakalnio - padengia 50 % akredituotos kvalifikacijos programos, skirtos tobulinti DI naudojimo gebėjimus, kainos. Likusią sumą mokyklos padengia iš savo kvalifikacijos tobulinimo lėšų. Keturiasdešimties akademinių valandų mokymų programoje šiuo metu dalyvauja 134 mokyklų darbuotojai ir ji bus įgyvendinama iki 2026 m. sausio.
Programoje dalyvaujantiems mokytojams suteikiami nuotoliniai ir kontaktiniai mokymai, 90 pamokų planų, 24 iliustruotų knygelių, kurių pagrindu vyks pamokos, ir papildoma medžiaga. Taip pat dalyviai gauna nuolatinį palaikymą bei galimybę dalintis patirtimi ar išgirsti kitų mokytojų praktikas. Mokytojai, padedami specialiai sukurtų klausimynų, seka vaikų tobulėjimą. 93 ikimokyklinio ugdymo grupės Vilniuje jau taiko šią programą. Rudens pradžioje per 160 mokytojų išklausė nuotolinius mokymus ir užtvirtino žinias gyvo susitikimo metu, bei gavo pilnus metodinės medžiagos rinkinius, kurie kasdien padeda siekti programos tikslo. 2025-2026 m. m.
Technologijas galima integruoti į labai skirtingas pamokas, taip ne tik atveriant naujas mokymosi galimybes, bet ir pasitelkiant mokiniams įtraukesnes formas. 2024-25 m. m. Minecraft education edition mokomąją medžiagą 3-4 klasėse naudojo 19 mokytojų ir daugiau nei 450 mokinių. 2025-26 m. m. Keturių IT kalbų projektas kviečia moksleivius kūrybiškai spręsti šiandienos iššūkius naudojant informacines technologijas. 2022-2024 m. projektas kvietė 5-10 klasių moksleivius pažinti šiuolaikinių technologijų pasaulį - nuo robotikos ir dirbtinio intelekto iki kibernetinio saugumo, medijų, NFT dizaino ir net esporto! Pasibaigus projektui parengta medžiaga, kuria naudotis ir toliau diegti ateities kalbas galės visos sostinės mokyklos.
Su tokia gausa informacinių šaltinių - nuo žinių portalų iki socialinių medijų ar Youtube video - privalome išmokti atpažinti patikimus šaltinius, patikrinti informaciją ir suprasti, kaip šiame sraute gyventi. Jei norime išmokyti medijų ir informacinio raštingumo mokinius, pirmiausia reikiamas žinias turime suteikti mokytojams. Todėl parengtos ir įgyvendinamos ilgalaikės kvalifikacijos tobulinimo programos medijų informacinio raštingumo ugdymo klausimais. Mokymų metu pristatomos ir aptariamos tvirtą medijų ir informacinio raštingumo pagrindą suteikiančios temos: Įvadas į medijų ir informacinį raštingumą. Naujienų analizė (klaidinančios informacijos atpažinimas), faktai versus nuomonės, skirtingos informacijos rūšys. Vizualinės medijos. Kaip vizualinės medijos yra pasitelkiamos klaidinančios informacijos sklaidai. Skirtingų vizualinių medijų atpažinimo įrankiai (fotografijos, vaizdo įrašai), jų naudojimas dirbant su mokiniais, naujausios technologijos. Mąstymo šališkumai. Kaip veikia mūsų smegenys ir kaip šias žinias galima išnaudoti, siekiant mumis manipuliuoti. Duomenų raštingumas. Privačių duomenų apsauga, internetinis asmens pėdsakas ir ką iš jo galima sužinoti. Manipuliavimas duomenų pateikimu (statistinių duomenų vizualizavimas). Propaganda. Propagandos technikos ir tikslai. Apie Lietuvos valstybę formuojami (meta)naratyvai. Informacinės atakos. Demokratija ir socialinis teisingumas. Medijų ir informacinis raštingumo įtaka demokratijai. Žiniasklaidos kokybės standartai, rolė demokratinėje visuomenėje, kylantys iššūkiai. Stereotipų formavimas ir poliarizacija. Sąmokslo teorijos. Medijų informacinio raštingumo ugdymo žinios gilinamos aptariant temas: Sąmokslo teorijos. Jų atsiradimas, raida, poveikis ir sklaida Lietuvoje bei pasaulyje. Informacija ir nacionalinis saugumas. Informacijos poveikis nacionaliniam saugumui ir valstybės veiksmai užkardant grėsmes. Dirbtinis intelektas. Jo teikiamos galimybės ir keliamos problemos informaciniame lauke. Inovatyvus medijų raštingumas ir pilietiškumas. Nevyriausybinių organizacijų patirtis ir interaktyvių edukacijos metodų taikymas mokant medijų raštingumo. Tarpinis projektų aptarimas. Faktų tikrinimas. Informacijos tikrinimo svarba, įrankiai ir iniciatyvos. Emocinis raštingumas. Kaip manipuliacijos informacija veikia mūsų psichologinę savijautą? Ne Rusijos skleidžiama dezinformacija. 44 akad. val. mokymų programą „Medijų informacinio raštingumo ugdymas. 1 lygis-pradedantiesiems“ baigė 26 mokytojai, kuriems suteikti medijų informacinio raštingumo pagrindai, suteikiant kompetencijų suvokti medijų vaidmenį ir funkcijas demokratinėje visuomenėje, suprasti sąlygas, kuriomis medijos gali atlikti savo funkcijas; kritiškai vertinti medijų turinį; turėti įgūdžių turiniui sukurti.
Matematikos gebėjimai - viena opiausių problemų šiandien. Eduten - tai kompiuterizuota matematikos mokymo(si) platforma, moksliškai pagrįsta šiuolaikinės matematikos didaktikos ir pedagogikos tyrimais. Ji pasižymi labai gera mokymosi duomenų analitika, pritaikyta mokinio, klasės ir mokyklos lygmenų pažangos ir pasiekimų stebėsenai. 2025-26 m. m. 78 Vilniaus miesto mokykloms - iš viso 32 tūkst. licencijų 1-8 kl. 2 gimnazijoms - iš viso 940 licencijų 9-10 kl. mokiniams. Pirmą kartą organizuota tarptautinė konferencija „Efektyvus mokymas ir mokymasis su Eduten", subūrusi Vilniaus mokyklų matematikos mokytojus, mokyklų vadovus ir švietimo ekspertus iš Suomijos.
Žema mokinių motyvacija yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių prastus pasiekimus. 2024-25 m. m. Vilniaus miesto savivaldybė finansavo net 13 gamtos mokslų laboratorijų įrengimą sostinės ugdymo įstaigose. Ilgalaikėje kvalifikacijos tobulinimo programoje „Mokykla kaip laboratorija: tiriamosios ir integruotos veiklos modeliai“ startavo 21 su 5-8 kl. Finansavome laboratorinių darbų pagal 2025 m. atnaujintą Chemijos dalyko programą parengimą 8 ir 10 kl. Laboratoriniai darbai pasiekiami tik pateikus užklausą „EDU Vilnius“.
FabLab (angl. Fabrication/Fabulous Laboratory) dirbtuvės yra šiuolaikiška įranga aprūpinta inovacijų bei išradimų kūrimo platforma, skirta konstruoti, modeliuoti, projektuoti, gaminti įvairius gaminius, modelius, maketus ar prototipus, o tai pat skatinti kūrybiškumą, verslumą, domėjimąsi technika bei technologijomis. Ugdymo procese FabLab dirbtuvių privalumas - mokymas(is) autentiškoje, įveiklinančioje aplinkoje, kurioje mokiniai, iškeltiems iššūkiams ieškodami kūrybinių sprendimų, nueina vaizduotės, dizaino, prototipavimo, refleksijos ir bendradarbiavimo kelią. Vilniaus miesto savivaldybė finansavo dar 2 FabLab dirbtuvių įrengimą sostinės ugdymo įstaigose 2024-25 m. 2025 m. rugpjūčio-rugsėjo laikotarpiu „EDU Vilnius“ atliko apklausą apie FabLab dirbtuvių situaciją Vilniaus m. sav. mokyklose. Atsakymus pateikė 26 ugdymo įstaigos (~74 % FabLab įsirengusių ugdymo įstaigų). Buvo renkama informacija apie bendrą pasitenkinimą FabLab dirbtuvių būkle, atskirais FabLab įrenginiais, aprūpinimu. Įvairūs su FabLab dirbtuvių organizavimu susiję aspektai, FabLab dirbtuvių panaudojimas ugdymo procese. 60 % mokyklų yra visos galimybės naudotis FabLab įranga pamokų metu. 58 % mokyklų yra visos galimybės naudotis FabLab įranga po pamokų.
Naratyvinis žaidimas ir mokymasis (NEPL) - tai vaizduote paremtas vaikų grupės vaidmenų žaidimas, kurio metu vaikai kuria bendrą siužetą. 2024-25 m. m. 2025-26 m. m.
Bendradarbiaudami su Lietuvos Martyno Mažvydo biblioteka rūpinamės skaitymo kampelių įrengimu sostinės ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Su ekspertų pagalba paruoštas skaitymo metodikos leidinys „Skaityti = žaisti“. Skaitymo metodika. 2025 m. skaitomo kampelius įsirengė arba pradėjo įsirengti net 23 ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Iš viso šiuo metu tokius kampelius turi arba netrukus turės 28 darželiai.
Fizinis aktyvumas yra sveiko gyvenimo pagrindas, pozityviai veikiantis ir gebėjimą susikaupti bei mokytis. 2023 m. parengta ir įgyvendinta ilgalaikė kvalifikacijos tobulinimo programa ikimokyklinio ugdymo įstaigų fizinio ugdymo mokytojams. 48 val. programa sudaryta iš 4 modulių: 1. „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos ir ugdymo planai“ (dalyvavo 111 mokytojų); 2. „Fizinio aktyvumo skatinimo priemonės ir metodai. Netradicinis fizinis ugdymas” (53 mokytojai); 3. „Vaikų fiziniai ypatumai ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų fizinis ugdymas“ (48 mokytojai); 4. „Bendravimas ir bendradarbiavimas su vaikų tėvais.
EBPO švietimo ir įgūdžių ateitis 2030 m.: nauja „normalybė“ švietime
tags: #siuolaikines #mokymosi #teorijos #ikimokykliniame #ugdyme