Šiandieniniame pasaulyje, kur globalizacija ir tarptautinis bendravimas tampa vis svarbesni, anglų kalbos mokėjimas vaikams atveria daugybę durų į ateities galimybes. Ankstyvasis anglų kalbos mokymasis ne tik palengvina kalbos įsisavinimą, bet ir teigiamai veikia vaiko kognityvinę, socialinę ir emocinę raidą.

Nors vyresnio amžiaus žmonės ir nustebs, nes jų laikais manyta, kad pirma vaikui reikia gerai išmokti gimtąją kalbą, o tik vėliau gilintis į užsienio, tačiau šiomis dienomis tėvams pateikiamos kitos teorijos. Visų pirma, maži vaikai geba greitai ir lengvai įsisavinti informaciją, kadangi jie kalbos mokosi per nesąmoningą ir natūralų procesą, t. y. patys to nesuvokdami pasineria į naujos kalbos vartoseną ir subtilybes. Vaikų raidos specialistai vieningai sutinka - nuo kūdikystės vaikui būtina sukurti tokią aplinką, kurioje be gimtosios jis girdėtų ir kitą kalbą. Ankstyvas užsienio kalbos mokymas gali vaikui padėti ją vėliau įvaldyti tiesiog tobulai - lyg gimtąją.

Daugelis teorijų teigia, kad nedidelis, vos 2-3 metų vaikas, kuris dar nekalba aiškiai sava kalba, gali mokytis ir išmokti užsienio kalbą. Kuo anksčiau vaikas išgirsta kitą kalbą, tuo lengviau ir natūraliau ją išmoksta. 2-4 metų mažyliai vis dar turi įgimtą kalbos pajautimą. Jei mes tik suteikiame galimybę, tokio amžiaus vaikai geba intuityviai išmokti kalbėti keliomis kalbomis be akcento. Vėliau jau nebus taip lengva mokytis kitų kalbų. Moksliniai tyrimai 2014 metais buvo atliktas tyrimas - nustatyti, kaip anglų kalbos mokymas veikia vaikus ankstyvajame amžiuje. Anot tyrimų, suaugusieji sugeba geriau panaudoti turimą informaciją ir naudoja „pasaulio supratimo“ (gyvenime įgytas žinias) užduotims spręsti. Kadangi vaikai, geriau nei suaugusieji, mokosi naujos kalbos nesąmoningai, ilgalaikėje perspektyvoje jų žinios susilygina, o vėliau gali ir pralenkti vyresniųjų. Pastarųjų metų tyrimų rezultatai, o ypač Dr. Paul Thompson ir jo komandos atlikti neurologijos tyrimai įrodė, kad 10-aisiais gyvenimo metais smegenyse įvyksta pokyčiai, kurie pakeičia kalbų mokymosi mechanizmą. Vadinasi net paauglystės pradžioje susiduriame su nuo mūsų nepriklausančiais kalbos mokymosi sunkumais.

Vaikai dažniausiai kalbos mokosi spontaniškai, t.y. pasyviai klausydami. Jie mokosi užsienio kalbos iš daugiakalbės aplinkos ir nesąmoningai įsisavina naują kalbą per kontaktą su kitais, pvz., žaisdami ir bendraudami su kitataučiais, žiūrėdami animacinius filmukus, klausydamiesi ir kt. Kitaip tariant, vaikai įsisavina naują kalbą atkartodami save bei kitus ir tai daro patys to nesuprasdami. Be to, priešingai nei suaugusieji, vaikai dažnai turi daugiau noro ir energijos naujos kalbos mokymuisi, nejaučia streso ir nėra susikaustę, todėl naujos kalbos įsisavinimo procesas yra natūralesnis, greitesnis ir sėkmingesnis. Kita paprasta ir akivaizdi priežastis kodėl vaikams lengviau išmokti kalbų nei suagusiems - nebijojimas klysti ar nuskambėti šiek tiek kvailai.

Kodėl vaikams lengviau mokytis kalbų?

Vaikų gebėjimas mokytis kalbų yra stulbinantis. Ankstyvas anglų kalbos mokymasis gali suteikti daugybę privalumų, kurie lydės vaikus visą gyvenimą. Maži vaikai nekvaršina galvos gramatikos taisyklėmis - jie natūraliai perima tarimo intonacijas ir žodžių tvarką tiesiog klausydami kalbos aplinkoje. Iki maždaug 8 metų vaiko klausos ir kalbos aparatas yra labai lankstus, todėl lengviau išmokstama taisyklinga tartis - mažyliai be pastangų atkuria net sudėtingus užsienio kalbos garsus.

Mokslininkai pažymi, jog bet kokio amžiaus žmogus gali išmokti kalbėti užsienio kalba laisvai, net jei pradeda mokytis vėliau - amžiaus riba, po kurios kalbų mokytis nebepavyktų, faktiškai nėra. Tad jeigu jūsų vaikas kalbų būrelį pradeda lankyti tik mokykloje ar net paauglystėje, jis vis tiek gali pasiekti puikių rezultatų.

Ankstyvojo anglų kalbos mokymosi privalumai

Užsienio kalbų mokymasis vaikystėje siejamas su daugybe privalumų. Užsienio kalbų būreliai suteikia vaikui progą tobulėti įvairiapusiškai: gerėja pažintiniai gebėjimai, bendravimo įgūdžiai ir pasaulio suvokimas. Pavyzdžiui, dvikalbiai vaikai demonstruoja didesnį kognityvinį lankstumą - jie geba lengviau sutelkti dėmesį ir perjungti užduotis, nes nuo mažens mokosi „persijungti“ tarp dviejų kalbų. Tokie vaikai netgi geriau sprendžia tam tikrus galvosūkius: tyrėjai pastebėjo, kad dvikalbiai vaikai sėkmingiau rūšiavo formas ir spalvas nei jų bendraamžiai, mokantys tik vieną kalbą.

Mokslininkai nustatė, kad antros kalbos mokymasis netrukdo gimtajai kalbai - mažyliai gali vienodai sklandžiai išmokti dvi kalbas lygiagrečiai. Iš tiesų, ankstyvas dviejų kalbų girdėjimas turi pranašumų: kūdikiai, kurie nuo gimimo girdi daugiau nei vieną kalbą, geba atpažinti, kada pasikeičia kalba, jau būdami 6 mėnesių. Tai rodo, kad jaunos smegenys lengvai perpranta skirtingas kalbines sistemas. Be to, antros kalbos mokėjimas ilgainiui gerina ir gimtosios kalbos supratimą - vaikas ima sąmoningiau suvokti kalbos struktūrą, pastebi skirtumus tarp kalbų, todėl aiškiau supranta gramatiką ir turtina žodyną.

Kalbos atveria vaikui duris į platesnį pasaulį. Kaip teigia kalbų pedagogai, užsienio kalbos mokymasis - tai daugiau nei žodžiai. Vaikas kartu mokosi ir tos kalbos šalių kultūros, plečia akiratį. Anot kalbų mokytojų, nauja kalba suteikia progą pažinti kitų šalių gyvenimo būdą ir formuoja platesnį pasaulio suvokimą.

Dvikalbės aplinkos praktinė nauda yra akivaizdi. Dauguma žmonių praktinius dvikalbystės aspektus iškelia kaip pirmąją priežastį, kodėl nori, kad vaikai mokytųsi dvikalbėje aplinkoje. Bene dažniausiai praktinę dvikalbystės naudą galima pamatyti keliaujant kartu su vaikais. Gebėdami kalbėti užsienio kalba vaikai ne tik išreiškia savo jausmus bei norus, tačiau susiranda naujų draugų, ugdo kūrybiškumą, kalbinius bei socialinius gebėjimus, kurie formuojantis asmenybei yra be galo svarbūs. Antroji kalba taip pat gali reikšti ir platesnes darbo galimybes. Globalizacija į rinką atnešė daug pokyčių ir naujų darbo pozicijų. Anglų kalba yra pagrindinė verslo ir prekybos kalba pasaulyje, daugiakalbių specialistų paklausa nuolat auga, todėl šios arba kitos kalbos mokymasis nuo pat pirmos ugdymo įstaigos, gali atnešti vaikui ir šeimai neaprėpiamą naudą. Dviejų ar daugiau kalbų mokėjimas atveria duris į profesinę informaciją, literatūrą originalo kalba, internetinius išteklius ir net kultūros paveldą.

Mokslininkai pažymi, kad dvikalbiai vaikai gali geriau suprasti kitų žmonių mintis ir jausmus. Tai padeda jiems ugdyti svarbius socialinius ir emocinius įgūdžius, be to, jie tampa efektyvesni ir dėmesingesni. Be socialinių ir profesinių anglų kalbos privalumų, dvikalbystė, t. y. gebėjimas kalbėti dviem kalbomis, gali būti didelis privalumas vaikams.

Taip pat svarbu paminėti, kad antrosios kalbos mokymasis gali netiesiogiai pagerinti gimtosios kalbos vartojimą. Susipažindamas su nauja gramatika ir žodynu, vaikas pradeda geriau suvokti, kaip veikia jo paties kalba. Jis lengviau randa žodžius, tiksliau formuluoja sakinius, nes supranta kalbų struktūrą. Taip ugdomas bendras kalbinis jausmas - vaikas tampa apskritai iškalbingesnis. Pavyzdžiui, dvikalbiai vaikai neretai pasižymi aštresne klausa ir gebėjimu susikaupti klausantis, nes nuo mažens treniruojasi atpažinti, kokia kalba kalbama, ir sukoncentruoti dėmesį.

Kalbų mokymosi etapai yra labai nuoseklūs. Yra skiriami keli jos raidos etapai. Pirmasis jų - „tylusis“ arba klausymosi laikotarpis. Neretai tėveliai, o ir mokytojai nekantrauja norėdami išgirsti pirmuosius vaikų žodžius naująja užsienio kalba. Būtina nepamiršti, kad prieš ištardami pirmuosius žodžius gimtąja kalba mes metus laiko klausomės mamos, tėčio, artimųjų kalbinimų, žaidinimų, pasakų, dainelių. Taip ir mokantis užsienio kalbos ankstyvajame amžiuje turime suteikti vaikams laiko naujosios kalbos paprasčiausiai klausytis.

Kaip mokyti vaiką anglų kalbos?

„Panardinti” vaiką į svetimą kalbą gali ir tėvai, tiesiog jie patys turi ją gerai mokėti. Specialistai teigia, kad užtenka tiesiog per dieną nuo keliolikos minučių iki pusvalandžio su vaiku kalbėti tik ta kalba, atliekant kasdienius įprastus darbus ar tai, kas mažyliui patinka. Pavyzdžiui, kartu dėliokite LEGO DUPLO kaladėles ir jam kurkite istorijas, pasakokite, ką statote, apibūdinkite kuo daugiau objektų (namą, mašinėlę, bokštą ir t. t.).

Dauguma vaikų užsienio kalbos pamokose, paprastai, sutelkia dėmesį, tačiau jos turi būti dinamiškos, vieno užsiėmimo metu keičiamos net kelios skirtingos veiklos. Yra keletas vaikų, kurie nori bėgioti ir šokinėti, jie dėmesį išlaiko labai trumpai. Apskritai, patys mažiausi dėmesį į tikslinę veiklą išlaiko daugiausia 30 min., paskui nori „laisvo” žaidimo, poilsio, kurio metu labai tinka fone klausyti angliškų dainelių, kurios nejučia įsimenamos. Dainelės labai tinka ir keliaujant automobiliu ar užsiimant kokia kita veikla namuose, pavyzdžiui, piešiant ar konstruojant LEGO DUPLO miestelį.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams žaidimai yra neatsiejama jų raidos dalis, tik žaisdami jie gali natūraliai, be streso ir didelių pastangų mokytis užsienio kalbos. Vaikams patinka žaisti, nes tik žaisdami jie nebijo išbandyti kažką nauja, todėl žaidimas - svarbiausia kalbos mokymo priemonė.

Praktiniai patarimai tėvams:

• Pasitelkite muziką: Kalbos struktūros su muzikos pagalba įsimenamos efektyviau.
• Drauge pasportuokite: Fizinis aktyvumas gerina smegenų veiklą ir kognityvines funkcijas.
• Kūrybinės užduotys: Pieškite, gaminkite korteles su žodžiais.
• Išmaniosios technologijos: Naudokite programėles žodynui ir gramatikai įtvirtinti.
• Angliški filmai ir knygos: Lavinkite kompleksinius įgūdžius žiūrėdami filmus ir skaitydami knygas anglų kalba.

Tėveliai, atvedę vaikus į pirmąjį užsiėmimą, neturėtų išgyventi, jeigu vaikui sunkiau sekasi įsilieti į grupę, suprasti mokytoją, atlikti paskirtas užduotis. Dažniausiai pirmosios pamokos metu vaikas stebi aplinką, dalyvauja nedaug, atrodo išsiblaškęs ir sutrikęs - tai normalu, turint omenyje, kad vaikas pateko į anglakalbę aplinką, kurioje orientuojasi tik pagal pažįstamus dalykus - gestus ir mimikas, o kalbos nesupranta. Maždaug po 6-9 mėnesių jaučiamas ryškus progresas, palyginus su pirmosiomis pamokomis.

Visi užsiėmimai vyksta TIK ANGLŲ KALBA. Mokytojų profesionalumas - visi AKS specialistai, dirbantys su vaikais, praėję Teacher Training (kids) mokymus, turi patirties dirbant su įvairaus amžiaus vaikais Lietuvoje ir užsienyje, moka valdyti grupę, vaikų emocijas ir dėmesį. Medžiagos įvairovė - AKS gali pasigirti išteklių, skirtų vaikams, gausa, tačiau vadovaujamės 'mažiau yra daugiau' politika. Pamokų metu stengiamės naudoti mažiau video medijos, kad vaikai sukauptų dėmesį į gyvai kalbantį žmogų, ne tik tą, kuris 'gyvena' ekrane. Skatiname vaikus pačius atrasti skirtingus dalykus, liesti, keisti, klausti. Kaip papildoma įsiminimo priemonė pamokų metu naudojamos piešimo/spalvinimo užduotys - vaikai naują informaciją įsimena kur kas greičiau, jei ją patys pasižymi popieriuje (tarkime, jei mokosi apie kūno dalis, kur kas paprasčiau jas įsiminti bus nuspalvinus žmogaus siluetą, kuriame tos dalys aiškiai matyti. Vėliau pamokos metu pačių vaikų piešiniai sėkmingai naudojami kaip demonstracinė medžiaga.

Socializacija grupėje - lankydami pamokas su grupe, mažyliai visai kitaip dirba, nei pavieniui. Jiems lengviau įsitraukti į veiklą ir išlaikyti dėmesį, kitų vaikų atradimai suveikia kaip savi. Labai svarbu, kad vaikai pamažu pratinasi prie veiklos eiliškumo, suvokia, kad negalima bet kada pertraukti pamokos ir užsiimti veikla, kuri neįtraukta į pamokos eigą. Taip pat dalyviai mokosi gerbti kitų vaikų nuomonę ir laiką, išmoksta palaukti savo eilės, kalbėti po vieną. Nepažįstamo mokytojo autoritetas - dalyvaudami pamokoje, kurią veda ne šeimos narys, o nepažįstamas žmogus, vaikai atranda kitokį požiūrį į save (man ne viskas leidžiama) ir aplinką (čia yra dalykų, kurių aš nesuprantu).

Anglų kalbos kursai mažiesiems: Kadangi dauguma tokio amžiaus mažylių dar nemoka rašyti, pamokos orientuotos į šnekamosios anglų kalbos lavinimą, klausymo ir supratimo įgūdžių tobulinimą, anglų kalbos žodyno plėtimą ir elementarias gramatikos taisykles. Vaikai mokosi naujos kalbos žaidžiant, dainuojant, šokant, vaidinant, vartant knygeles, atliekant interaktyvias ir virtualias užduotis planšetėje.

Ankstyvasis užsienio kalbų studijavimas vaikus paruošia sėkmingam mokymuisi mokykloje. Kai kurie vaikai iki šešerių metų išmoksta skaityti ir rašyti angliškai, dėl to mokykloje jie gali skirti daugiau dėmesio naujų žodžių bei taisyklių įsisavinimui. Užsienio kalbų būreliai - nesvarbu, ar tai anglų kalbos būrelis, ar kitų užsienio kalbų pamokos - gali padėti vaikui ne tik perimti naujus žodžius, bet ir lavinti bendravimo įgūdžius bei pažinti kitą kultūrą. Naujos kalbos mokymasis praplečia vaiko akiratį: mažieji tampa atviresni pasauliui, drąsesni bendrauti su kitakalbiais ir smalsiau žvelgia į skirtingas tradicijas.

Papildomi kalbų užsiėmimai pastebimai gerina vaiko bendravimo (komunikacijos) įgūdžius. Visų pirma, mokydamasis užsienio kalbos vaikas nuolat treniruojasi išreikšti mintis įvairiais būdais. Jis pratinasi ieškoti sinonimų, gestų ar kitų formų, kad būtų suprastas nauja kalba - tai ugdo gebėjimą lanksčiai komunikuoti. Net nedrąsūs vaikai kalbų būreliuose pamažu atsiveria, nes mažose grupėse saugu klysti ir taisytis. Anglų kalbos būrelis po pamokų gali suteikti to, ko nespėja per tradicines pamokas - daugiau laiko šnekamajai praktikai, dialogams, vaidmenų žaidimams. Be to, užsienio kalbos mokėjimas plečia vaiko auditoriją - jis gali bendrauti ne vien su savo aplinkos žmonėmis, bet ir su bendraamžiais iš kitų šalių. Mokėdamas angliškai ar kita populiaria kalba, vaikas galės susidraugauti su plačiu ratu žmonių. Pasak specialistų, išmokęs užsienio kalbą jaunuolis įgauna galimybę bendrauti su žmonėmis iš įvairių pasaulio kampelių. Tai suteikia pasitikėjimo savimi - vaikas mato, kad gali susikalbėti net ir toli nuo namų esančiame pasaulyje.

Kalbos mokymasis skirtingais amžiaus tarpsniais:

• Ikimokyklinis amžius (3-6 metai): Šio amžiaus vaikai kalbos mokosi žaisdami - per daineles, žaidimus, kartojimą. Jiems nebūdingas susidrovėjimas, todėl anglų kalbos būrelis darželinukui gali būti linksmas žaidimas. Vaikai greitai perima tartį ir intonaciją, nors dar nesupranta gramatikos taisyklių.
• Pradinis mokyklinis amžius (7-10 metų): Pradėjus eiti į mokyklą, vaiko dėmesys ilgėja, jis gali sutelkti koncentraciją ilgesniam laikui. Anglų kalbos pamokos mokykloje tampa įprastos, tačiau papildomas būrelis duoda galimybę kalbėti daugiau praktiškai. Šiame amžiuje vaikai jau pradeda suprasti pagrindines gramatikos sąvokas, mokosi rašyti ir skaityti paprastus tekstus užsienio kalba.
• Vyresni mokiniai ir paaugliai (11-16 metų): Ši amžiaus grupė gali sąmoningiau mokytis kalbos - jie suvokia gramatikos taisykles, gali savarankiškai mokytis ir taikyti įvairias strategijas. Nors vyresni mokiniai gali turėti tvirtesnį akcentą, jų mokymosi tempas neretai spartesnis - perpranta sudėtingesnę medžiagą, gali diskutuoti, argumentuoti užsienio kalba. Paauglystėje labai svarbi motyvacija: jei kalba siejama su mėgstama muzika, filmais ar galimybe bendrauti su užsieniečiais, paauglys mokosi noriau. Užsienio kalbų būreliai šiuo laikotarpiu padeda įveikti galimą susikaustymą - draugiška aplinka skatina drąsiau kalbėti, nebijoti klaidų.

Lietuvoje situacija užsienio kalbų mokymo srityje, lyginant su kitomis Europos šalimis, nėra pati geriausia. Vidutinis privalomo užsienio kalbos mokymo valandų skaičius pradinėje mokykloje yra mažiausias. Daugelyje Europos Sąjungos šalių užsienio kalbų mokyti pradedama dar ikimokyklinio ugdymo programose, o Lietuvoje ankstyvasis kalbų mokymas tapo privalomas tik 2009 m., ir skiriamų valandų skaičius dažnai yra nepakankamas.

Šeima ir draugai vaidina labai svarbų vaidmenį vaiko raidai ir kalbos mokymuisi. Šeima ir draugai skatina ir suteikia galimybių bendrauti tikslinės kalbos kalba. Draugai ir šeima gali būti pavyzdžiu ir motyvacijos šaltiniu mokantis kalbų. Naudodamiesi originaliu nuotoliniu turiniu, susijusiu su klasėje nagrinėjama medžiaga, tėvai gali sukurti įtraukiančią angliškai kalbančią aplinką, kuri lydės jų vaiką visą dieną. Kartojant foninį klausymą namuose, vaikas be vargo įsisavina kalbos garsus, ritmus ir modelius.

Helen Doron metodika buvo sukurta siekiant pašalinti tradicinės švietimo sistemos trūkumus, skatinant bendravimą ir kuriant palankią bei interaktyvią aplinką. Kai mokiniai palaiko tvirtus socialinius ryšius su bendraamžiais, jie dažniau įsitraukia į pokalbius, užduoda klausimus ir ieško paaiškinimų, kai dėl ko nors abejoja. Panašiai ir vaikai, palaikantys teigiamus santykius su mokytojais, gali jaustis patogiau dalyvaudami pamokoje ir prireikus prašyti pagalbos. Taip santykiai sukuria palankias ir patrauklias kalbų mokymosi sąlygas ir padeda vaikams labiau pasitikėti savimi ir jaustis labiau motyvuotiems mokytis.

Helen Doron mokytojai per pamokas atskleidžia savo vidinį vaiką, užmegzdami ryšį su mokiniais per linksmybes ir juoką. Paramos išreiškimas yra puikus būdas užmegzti tvirtus santykius ir sukurti pozityvią bei padrąsinančią aplinką.

Šiuolaikiniame multikultūriškumu pulsuojančiame pasaulyje, vis daugiau tėvų bando suprasti, ar vaikas, pradėjęs lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą nėra per mažas ir gabus, augti bei mokytis dvikalbėje aplinkoje. Dauguma žmonių praktinius dvikalbystės aspektus iškelia kaip pirmąją priežastį, kodėl nori, kad vaikai mokytųsi dvikalbėje aplinkoje. Bene dažniausiai praktinę dvikalbystės naudą galima pamatyti keliaujant kartu su vaikais. Gebėdami kalbėti užsienio kalba vaikai ne tik išreiškia savo jausmus bei norus, tačiau susiranda naujų draugų, ugdo kūrybiškumą, kalbinius bei socialinius gebėjimus, kurie formuojantis asmenybei yra be galo svarbūs.

Edukacinė nauda: Vaiko raidos specialistai turi daug teorijų ir argumentų apie konkrečius būdus, kuriais dvikalbis ugdymas lavina ir formuoja vaiko smegenis. Mokėti daugiau nei vieną kalbą vaikui svarbu keliaujant, kalbant su šeimos nariais, kurie gyvena užsienyje ir kt. Išskiriami ir nekalbiniai pranašumai. Vienas jų - socialinis supratimas. Pavyzdžiui, dvikalbėje aplinkoje augantys ikimokyklinio amžiaus vaikai turi šiek tiek geresnius įgūdžius nei vienakalbiai suprasti kitų požiūrį, mintis, norus ir ketinimus. Taip pat vaikai, augantys aplinkoje, kurioje kalbama dviem kalbomis, greičiau atlieka užduotis, susijusias su adaptabilumu ir gebėjimų prisitaikyti prie kintančios aplinkos, apibendrinant informaciją ir ją apdorojant.

Tyrimai parodė, kad antrosios kalbos pažinimas ankstyvoje vaikystėje turi daug papildomos naudos, be pačios kalbos išmokimo. Šiaurės Amerikos psichologės Judith F. Kroll ir Ellen Bialystok savo bendrame darbe „Understanding the consequences of bilingualism for language processing and cognition“ teigia, kad dvikalbėje aplinka gali turėti didelės įtakos vaiko kognityvinės raidos procesams. Psichologių atlikto tyrimo metu, pastebėta, kad dvikalbiai vaikai daug geriau atlieka neverbalinio samprotavimo bei aritmetikos užduotis, demonstruoja geresnius rezultatus kūrybiškose bei problemų sprendimo veiklose nei vienkalbiai vaikai. Be to, mokslininkių teigimu, dvikalbėje aplinkoje augantys vaikai geba geriau susikoncentruoti, kategorizuoti, jų mąstymas lankstesnis ir jie atsparesni aplinkos trikdžiams.

Galimi iššūkiai: Kartais gali atrodyti, kad vaikai, kurie ankstyvame amžiuje pradeda mokytis antros kalbos vystosi lėčiau ir nei viena kalba kalbantys vaikai. Taip dažnai atrodo, nes vaikas net viename sakinyje gali panaudoti žodžius, skirtingomis kalbomis. „Tėvams reiktų nusiraminti - tai tik adaptacinis laikotarpis, kuris praeina ir vėliau vaikas gali parodyti nepaprastų gebėjimų, kurie susiję ne tik su bendravimu ir savo nuomonės išsakymu“, - atkreipia dėmesį specialistai. Kadangi pasaulis tampa vis labiau susietas, anglų kalbos žinios tapo itin svarbios. Žinoma, gebėjimas kalbėti angliškai globalizuotame pasaulyje turi praktinę reikšmę, bet tai dar ne viskas! Be socialinių ir profesinių anglų kalbos privalumų, dvikalbystė, t. y. gebėjimas kalbėti dviem kalbomis, gali būti didelis pradas vaikams.

Taigi, jei norite suteikti savo vaikui pranašumą gyvenime, apsvarstykite dvikalbystės naudą. Tai ne tik gebėjimas kalbėti keliomis kalbomis - tai atveria visą pasaulį galimybių ir ugdo įgūdžius, kurie gali padėti jūsų vaikui pasiekti sėkmę tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime.

tags: #anglu #kalbos #reikalingumas #vaikams

• Matavimas kūdikio galvos apimčiai
• Kūdikių žaislai
• Metodai vaikams mokytis anglų kalbos
• Kaip atidaryti sąskaitą vaikui
• Kaip vaikus priimti į darželius