Ar 1994 m. gimę vaikai buvo skiepijami nuo tymų? Vakcinacijos istorija ir dabartinė situacija Lietuvoje
Ar 1994 m. gimę vaikai buvo skiepijami nuo tymų? Vakcinacijos istorija ir dabartinė situacija Lietuvoje
Tymai - tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu bei kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Tymais vis dar labai daug sergama šalyse, kur skiepijimų apimtys nepakankamos.
Lietuvoje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais. Iš pradžių buvo skiepijama viena vakcinos doze. Nuo 1988 m. pradėta skiepyti dviem vakcinos dozėmis, tačiau šia galimybe, skiepydami savo vaikus, gimusiais tuo metu, galėjo pasinaudoti ne visi. Kaip sakė Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Usonis, 1992 m. Lietuvoje atsisakyta rusiškos vakcinos, kuri iki tol buvo naudojama šalyje ir tik apie 1993-1994 metus pradėta nuosekliai skiepyti vaikus dviem vakcinomis. Būtent šiuo laikotarpiu, apie 1993-1994 m., prasidėjo nuoseklus skiepijimas dviem vakcinos dozėmis, užtikrinančiomis pilną imunitetą. Todėl, jei vaikas gimė 1994 m., yra didelė tikimybė, kad jis buvo paskiepytas pagal naują tvarką, dviem vakcinos dozėmis.
Pagal dabartinį nacionalinį skiepų kalendorių, Lietuvoje vaikai yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina.
Kaip pasitikrinti, ar nuo tymų esate apsaugoti?
Jei norite įsitikinti, ar turite imunitetą nuo tymų, galite tai sužinoti kreipdamasi į savo šeimos gydytoją, jei jūsų gydymo įstaigoje yra išlikusi sveikatos knygelė, pildyta nuo gimimo. Kita būdas - atlikti specialų kraujo tyrimą. Jei paaiškėtų, kad antikūnių nuo tymų neturite, medikai rekomenduoja pasiskiepyti.
Tymų paplitimas ir vakcinacijos svarba
Tymų liga yra labai užkrečiama, medikai sako, kad vienas susirgęs gali užkrėsti net 18 asmenų. Vaistų nuo tymų nėra, tačiau dažniausiai užsikrėtusieji gydomi namuose. Jei kyla komplikacijos, pacientai guldomi į ligoninę.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2019 m. Lietuvoje buvo žinoma apie 159 tymų atvejai (daugiausia Kauno apskrityje). Šie skaičiai rodo, kad tymai ir toliau kelia grėsmę visuomenės sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija, matydama, kad sergančiųjų skaičius viršija visus tymų sergamumo rodiklius, paskelbė, kad užkrečiamosios ligos ir nesiskiepijimas - didžiulė grėsmė pasaulio visuomenės sveikatai.
Kaip pabrėžė VU Vaikų ligų klinikos vedėjas, profesorius Vytautas Usonis, „Kalbant apie situaciją Lietuvoje, tie skaičiai kiekvieną valandą auga... Kad ir kaip kalbėtų kiti žmonės, kad apsisaugoti yra kitos priemonės, bet nėra kitos priemonės apsisaugoti išskyrus skiepus. Tai yra specifinė priemonė, gebanti suformuoti specifinį imunitetą prieš vieną ar kitą ligą.“
Didelė dalis sergančiųjų yra medikai, o Kauno apskrityje skiepyjimo apimtys kai kuriose savivaldybėse nesiekia net 85 proc., nors norint suvaldyti tymus, reikalinga 95 proc. apimtis visuomenėje. Visos Lietuvos mastu, vaikų skiepyjimo apimtys siekia apie 92,2 proc.
Pasak gydytojos pediatros Ingos Ivaškevičienės, „Ligoninėje mes turime po kelis atvejus per savaitę ir gydytojai jau gali eiti ir mokytis, bet tai nėra mūsų tikslas, mūsų tikslas - sukontroliuoti tas infekcines ligas ir jų išvengti, o išvengti galima skiepais.“ Ji taip pat pabrėžė, kad vaistų nuo tymų iki šiol nėra išrasta, o persirgus tymais nusilpsta organizmo imunitetas, todėl vaikas gali dažniau sirgti kitomis infekcinėmis ligomis.
Tymų istorija ir vakcinacijos evoliucija Lietuvoje
Nuo tymų Lietuvoje viena vakcina pradėta skiepyti nuo 1964 metų. Nuo 1988 metų pradėta skiepyti dviem vakcinomis. Iki tol skiepyta rusiška vakcina. Norint įgyti pilną imunitetą tymams, reikalingos dvi vakcinos. Tik nuo 1993 metų atsisakyta rusiškos vakcinos, imta skiepyti dabartinius europinius standartus atitinkančiomis dvejomis vakcinomis. Vakcina įtraukta į profilaktinį vaikų skiepijimo kalendorių.
Šiuo metu ramiausiai galėtų jaustis nebent gimę 1993 metais ir vėliau. Jei gimėte iki 1988 metų, tikėtina, kad esate skiepyti tik viena vakcina, tačiau didelė tikimybė, kad ir tos negavote, tad medikai pataria šią informaciją pasitikslinti analizuojant sveikatos kortelę, jei yra tokia likusi nuo gimimo. Kitas būdas pasitikrinti - atlikti antikūnių tyrimą.
Profesorius Vytautas Usonis priminė ir 1994-1995 metų difterijos protrūkį Lietuvoje, kuris kilo dėl sutrikusių skiepijimų. „Vienintelis sprendimo kelias buvo visuotinė skiepijimo programa, kuri buvo labai veiksminga“, - sakė profesorius.
Lietuva, anot V. Usonio, „nėra saugus kraštas tymų atžvilgiu“, o tai reiškia, kad būtina peržiūrėti visą vakcinacijos sistemą ir užtikrinti tinkamą skiepijimo aprėptį.
Kaip apsisaugoti nuo tymų?
Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 m. amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina.
Asmenys, gimę iki 1986 m. galėjo būti skiepijami tik viena vakcinos doze, todėl jie taip pat yra imlūs tymams, ir jiems rekomenduojama antroji MMR vakcinos dozė (nekompensuojama). Norintiems pasiskiepyti rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Asmenims, turėjusiems sąlytį su sergančiu tymais, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti per 72 val. nuo sąlyčio. Skiepijama ta pačia vakcina, kaip ir pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių trivalente tymų, raudonukės ir epideminio parotito (MMR) vakcina valstybės biudžeto lėšomis.
D. Razmuvienė sako, kad šiuo metu ULAC sandėlyje yra 42 000 vakcinų nuo tymų, kurių užteks paskiepyti dar neskiepytiems vaikams ir žmonėms, kurie per 72 valandas turėjo kontaktą su sergančiuoju tymais. Šiais atvejais vakcinos nuo tymų yra kompensuojamos valstybės. Visi kiti skiepytis gali tik asmeninėmis lėšomis.
Tymai, priežastys, požymiai ir simptomai, diagnozė ir gydymas.
Gydytoja Inga Ivaškevičienė ragina tėvelius atsakingai žiūrėti į šią situaciją, patikrinti savo vaikų skiepijimo būklę, kalbant apie tymus ir kitas infekcines ligas. „Vakcina yra saugi, efektyvi, labai daug metų naudojama ir yra labai daug mokslinių duomenų, įrodančių vakcinos saugumą ir raginu labai kritiškai ir skeptiškai vertinti tas melagingas istorijas, kurios dažnai pasirodo spaudoje ar įvairiuose diskusijų forumuose.“
Prof. V. Usonis pabrėžia: „Nesuprantu, kodėl yra konfliktas - arba sveikas gyvenimo būdas, arba skiepai. Mes daug metų kalbame kad ir tas, ir tas turi didelės įtakos mūsų gyvenimo kokybei.“
Dažniausi mitai apie skiepus ir jų paneigimas:
- Mitas NR 1: „Dėl geresnės higienos ir sanitarinių sąlygų ligos ir be skiepų buvo pradėjusios trauktis“ - Nors geresnės sąlygos turėjo įtakos, realus naujų susirgimų skaičiaus kritimas sutapo su skiepijimų pradžia.
- Mitas NR 2: „Dauguma susirgusių žmonių būna skiepyti“ - Tai paaiškinama tuo, kad didžioji dalis populiacijos yra paskiepyta, todėl tarp susirgusiųjų statistiškai daugiau yra paskiepytų asmenų, nors vakcinos veiksmingumas siekia 98%.
- Mitas NR 3: „Vakcinos dažnai sukelia šalutinį poveikį, ligas ir net mirtį“ - Dauguma nepageidaujamų reiškinių yra lengvi ir trumpalaikiai, sunkūs atvejai reti.
- Mitas NR 4: „Difterijos, stabligės-kokliušo (DTP) skiepai sukelia staigios kūdikių mirties sindromą (SIDS)“ - Tyrimai nerodo priežastinio ryšio tarp DTP vakcinos ir SIDS.
- Mitas NR 5: „Skiepijant išvengiamos ligos yra beveik visiškai sunaikintos mano šalyje, todėl skiepyti vaiką nėra reikalo“ - Ligos gali sugrįžti, jei skiepijimo apimtys sumažėja, ir kelti grėsmę nepasiskiepijusiems.
- Mitas NR 6: „Vaiko skiepijimas nuo kelių ligų tuo pačiu metu sustiprina šalutinio poveikio grėsmę ir gali perkrauti imuninę sistemą“ - Moksliniai duomenys rodo, kad vienu metu atliktas skiepijimas keliomis vakcinomis neturi neigiamo poveikio normaliai funkcionuojančiai vaiko imuninei sistemai.
Siekiant apsisaugoti nuo tymų ir kitų pavojingų ligų, svarbu laikytis skiepijimo kalendoriaus ir pasitikrinti savo skiepijimo būklę.
