Ar galima deklaruoti vaiką ne ten, kur tėvai?
Ar galima deklaruoti vaiką ne ten, kur tėvai?
Deklaruojant vaiko gyvenamąją vietą dažnai kyla klausimų, ypač jei pageidaujama tai padaryti kitoje vietoje nei yra deklaravę tėvai. Nors seniūnijos kartais atsisako atlikti šią procedūrą, motyvuodamos įstatymų interpretacijomis, situacija nėra tokia vienareikšmė.
Teisiniai aspektai ir nuostatos
Svarbu pabrėžti, kad turi būti deklaruota ta gyvenamoji vieta, kurioje asmuo faktiškai gyvena. Iš tiesų, įstatymas tiesiogiai nenurodo, kad vaikas privalomai turi būti deklaruojamas kažkurio iš tėvų gyvenamojoje vietoje. Dažnai kyla klausimas dėl savininko sutikimo, tačiau jis yra būtinas tik tuo atveju, jei vaikas deklaruojamas ne pas vieną iš tėvų, kurie yra savininkai arba turi teisę gyventi toje patalpoje.
Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo gyvenamosios vietos pasikeitimo arba kūdikio gimimo. Deklaruojama vieta gali būti nuosavas nekilnojamasis turtas, nuomojamas būstas, seniūnijos arba savivaldybės lokacija.
GVDĮ 3 str. 2 d. aiškiai skiria sąvokas "nuolatinė gyvenamoji vieta" ir "gyvenamoji vieta". Asmuo gali turėti kelias "gyvenamąsias vietas", tačiau tik vieną "nuolatinę gyvenamąją vietą". Tai akivaizdu ir iš 4 str. 1 dalies, kur nurodomi terminai, kuriems atvykę/išvykę asmenys privalo deklaruoti "gyvenamąją vietą", nors jų "nuolatinė gyvenamoji vieta" nesikeičia.
Nepilnamečių fizinių asmenų "nuolatine gyvenamąja vieta" laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) "nuolatinė gyvenamoji vieta". Taigi, nuolatinės gyvenamosios vietos ir deklaruotos nesutapimas yra visiškai teisėtas, tačiau tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota reali gyvenamoji vieta, o ne fiktyvi.
Seniūnijos teiginys, kad vaiko deklaruota gyvenamoji vieta turi būti tik su vienu iš tėvų, yra neteisingas. Deklaravimas reikalingas administracinių funkcijų palengvinimo tikslais.
Savininko sutikimas ir jo baimės
Savininkas turi pasirašyti ant visų deklaracijų, taigi be jo sutikimo vaiko deklaracija nebus užpildyta. Tačiau jo baimės, kad deklaravimas kitur gali sukelti problemų parduodant ar įkeičiant turtą, yra nepagrįstos. Teismo leidimas reikalingas įkeičiant ar parduodant ŠEIMOS TURTĄ, jeigu šeima turi nepilnamečių vaikų. Jeigu butas/namas šeimai nepriklauso, jis ir niekada nebus šeimos turtu.
Savininkai, jei vengia problemų, tai turi nepriimti gyventi šeimos su nepilnamečiais vaikais, o ar jie ten "deklaruosis", ar ne, tai skirtumo praktiškai nėra.
Savininkas iš dalies teisus, nes gali būti susidūręs su prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principu ir manyti, kad deklaravus vaiko gyvenamąją vietą kitur, jis bus išgelbėtas nuo galimų teisinių problemų. Tačiau pagal CK 3.84 straipsnio 3 d. "Šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa", o iš šeimos turto patalpos nepilnamečio (tuo pačiu ir jo tėvų) išmesti negalima.
Praktiniai patarimai
Visais atvejais, kai manote, kad valdininkas nepagrįstai atsisako atlikti kokį nors veiksmą, paprašykite, kad jis raštu tai parašytų. Tai motyvuos dar kartą persvarstyti argumentus ir galbūt priimti tinkamesnį sprendimą. Žodžiu, seniūnijos darbuotojų atsisakymą galima ir pateisinti, ir ne - viskas priklauso nuo geranoriškumo.
Jeigu neturite buto/namo, kuriame galėtumėte deklaruoti gyvenamąją vietą, savivaldybės teikia paslaugą "deklaravimas prie savivaldybės". Taip įgyvendinama pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą.
Jei ilgesnį laiką gyvenate svečių namuose arba viešbutyje ir turite savininkų leidimą, galite šių pastatų adresą registruoti kaip savo gyvenamąją vietą. Registruotis šiuose objektuose gali Lietuvos Respublikos piliečiai, užsieniečiams rekomenduojama pasikonsultuoti su savivaldybių ir seniūnijų darbuotojais.
Renkuosi Lietuvą | Gyvenamosios vietos deklaravimas
Deklaravimo nauda
Gyvenamosios vietos deklaracija yra ne tik būtina, bet ir labai naudinga pačiam gyventojui. Visos valstybinės institucijos naudoja šią informaciją. Tėvai gauna išmokas, turi galimybę vesti vaikus į darželį ar mokyklą, pasinaudoti socialine parama. Suaugusieji gali prisiregistruoti prie medicinos centro, kreiptis į Užimtumo tarnybą. Senjorai išvengia nesklandumų, susijusių su pensijos gavimu. Pilnamečiai piliečiai gali lengvai balsuoti.
Gyventojams, persikraustantiems iš vienos vietos į kitą Lietuvos teritorijoje, nereikia išdeklaruoti senosios gyvenamosios vietos - tai įvyksta automatiškai deklaravus naują.
Asmenys, įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusiųjų apskaitą, turi žinoti, kad ši deklaracija turi ribotą laiką.
Jei įsigijote nekilnojamąjį turtą ir jame apsigyvenote, turite deklaruoti naują gyvenamąją vietą per 1 mėnesio laikotarpį nuo persikraustymo datos. Deja, po būsto įsigijimo automatiškai gyvenamoji vieta jame nėra deklaruojama.
Būtina sudaryti raštišką nuomos, panaudos ar kitą sutartį, kad galėtumėte deklaruoti gyvenamąją vietą ne savo būste, nepateikiant atskiro savininko sutikimo. Deklaravimas gali būti neterminuotas arba terminuotas.