Vėjaraupiai - tai ūminė virusinė infekcija, kurią sukelia Herpes zoster virusas, dažniausiai pasireiškianti pūsleliniu odos bėrimu ir karščiavimu. Ši liga itin paplitusi tarp ikimokyklinio amžiaus vaikų (3-6 metų), ypač šaltuoju metų laiku, tačiau gali užklupti ir suaugusius. Suaugusiems vėjaraupiai gali būti kur kas pavojingesni, nes didėja komplikacijų rizika. Šiame straipsnyje aptarsime, ar galima maudyti vaiką sergant vėjaraupiais, kaip prižiūrėti sergantį vaiką ir kitus svarbius aspektus, susijusius su šia liga.

Kas Yra Vėjaraupiai?

Vėjaraupiai yra viena dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų po gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Vėjaraupius sukelia Herpesviridae šeimai priklausantis Varicella zoster virusas. Persirgus vėjaraupiais, virusas išlieka organizme (nugaros smegenų nerviniuose mazguose) ir vėliau, nusilpus imuninei sistemai, gali sukelti juostinę pūslelinę.

Vėjaraupiai - tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu, karščiavimu. Tai viena dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų po gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Vėjaraupiais daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus (3-6 metų) vaikai šaltuoju metų laiku (žiemą ir pavasarį, kuomet daugiausiai laiko praleidžiama uždarose patalpose). Tuomet dažniausiai persergama lengva šios ligos forma. Tačiau vėjaraupiais gali sirgti ir suaugę žmonės. Ši liga jiems kur kas pavojingesnė nei vaikams, nes komplikacijų išsivystymo rizika daug didesnė.

Kaip Plinta Vėjaraupiai?

Vėjaraupių virusas plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantis žmogus kosti, čiaudi arba kalba. Taip pat užsikrėsti galima tiesioginio kontakto metu per odą, liečiant bėrimus (tiek sergančio vėjaraupiais, tiek juostine pūsleline), o jei serga nėščioji - per placentą. Vėjaraupių užkrečiamumas itin didelis ankstyvosios bėrimo stadijos metu. Sergantis žmogus gali platinti ligą 2 dienas iki atsirandant bėrimams ir iki tol, kol bėrimai virsta šašeliais (iki 5-7 dienų). Žaizdelėms pasidengus šašais, jos tampa nepavojingomis. Vėjaraupių virusas yra itin lakus ir gali pasklisti po visą pastatą.

Vėjaraupiai - tai labai lengvai užkrečiama virusinė liga, plintanti iš žmogaus žmogui, dažniausiai šaltuoju metų laiku. Pagrindinis užsikrėtimo kelias - oro lašelinis, kai virusas perduodamas kalbant, čiaudint ar kosint. Vėjaraupiais užsikrėsti galima ir tiesioginio kontakto būdu, palietus infekuoto žmogaus odos bėrimo pūsleles, pūslelių išskyromis suteptus rūbus, daiktus. Virusas plinta labai greitai - užtenka pabūti vienoje patalpoje su sergančiuoju, kad užsikrėstumėte.

Vėjaraupiais galima užsikrėsti ir nuo žmogaus, sergančio juostine pūsleline, jei kontaktuojama su jo bėrimu.

Vėjaraupių Simptomai

Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Vėjaraupių pradžia panaši į peršalimą. Tik vėliau, maždaug po 1 ar 2 dienų nuo ligos pradžios, išryškėja pūslelinis odos ir gleivinės bėrimas. Jam būdinga kaita: pirmiausia ant kūno viena po kitos grupelėmis atsiranda rausvos dėmelės, kurios virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis, o joms džiūvant, užsideda šašas. Odoje tuo pačiu metu gali būti matomi visi bėrimo elementai - polimorfinis bėrimas. Vėjaraupių bėrimas dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų). Beria bangomis kas 1-2 dienas, t. y. Vėjaraupių bėrimas paprastai tęsiasi apie 4-7 dienas. Visgi pagrindinis šios ligos simptomas yra pūslelinis bėrimas, kurį lydi stiprus niežulys.

Vėjaraupių eiga prasideda nuo bendrų simptomų - karščiavimo (iki 38-39 °C), nuovargio, galvos skausmo ar apetito praradimo. Netrukus, dažniausiai per 1-2 dienas po pirmųjų simptomų, atsiranda būdingiausias požymis - bėrimas. Iš pradžių ant veido, galvos odos, liemens pastebimos raudonos dėmelės, kurios greitai virsta mažomis pūslelėmis, užpildytomis skaidriu skysčiu. Šios pūslelės vėliau džiūsta ir pasidengia šašais.

Bėrimas dažniausiai plinta bangomis - kas kelias dienas atsiranda naujų bėrimų, todėl ant kūno vienu metu galima matyti skirtingų stadijų odos pažeidimus: dėmeles, pūsleles, šašus. Bėrimai gali būti visur - ne tik ant odos, bet ir burnos, akių gleivinėse, lytinių organų srityje.

Vėjaraupiai dažniausiai sukelia niežulį, todėl svarbu vengti kasymo, kad neatsirastų antrinės infekcijos ar randų. Liga paprastai trunka 7-10 dienų, kol visos pūslelės užgyja.

Vėjaraupių dažniausi simptomai yra karščiavimas, silpnumas, raumenų, galvos skausmas ir bėrimas pūslelėmis. Jų žmogaus organizme gali būti net iki 500.

Pirmieji vėjaraupių simptomai dažniausiai yra: karščiavimas, bendras silpnumas, galvos skausmas, apetito stoka. Po 1-2 dienų atsiranda bėrimas - ryškiausias požymis - pradžioje kaip raudonos dėmelės, vėliau pereinančios į pūsleles, kurias niežti ir palaipsniui sudžiūva.

Taip, dažniausiai pakyla. Temperatūra sergant vėjaraupiais paprastai gali pakilti iki 38-39 °C.

Vėjaraupiai kūdikiams dažniausiai prasideda karščiavimu, sumažėjusiu apetitu, mieguistumu ar irzlumu. Po 1-2 dienų atsiranda niežtintis, raudonas bėrimas, kuris virsta pūslelėmis ir vėliau šašais. Kai kuriais atvejais bėrimas gali būti vienintelis ligos požymis.

Vėjaraupių Diagnostika

Specifiniai tyrimai įprastoje klinikinėje praktikoje nėra naudojami. Liga diagnozuojama remiantis laboratorinių kraujo rodiklių uždegiminiais pakitimais ir būdingais išbėrimais, epidemiologine anamneze (ypač kuomet serga tą patį kolektyvą lankantys vaikai). Esant sunkesnei diagnostikai, galima atlikti serologinį kraujo tyrimą, nustatant IgM antikūnius prieš Varicella zoster virusą, siekiant patvirtinti ūmią vėjaraupių infekciją.

Vėjaraupių Gydymas ir Priežiūra

Vėjaraupiais užkrėsti galima tol, kol atsiranda naujų bėrimų kūne ir visi esami bėrimai nepasidengia šašeliais. Todėl šiuo laikotarpiu asmeniui rekomenduojama susilaikyti nuo lankymosi viešose vietose, darbo ar ugdymo kolektyvuose. Taip pat labai svarbu pasirūpinti tinkama higiena (praustis po tekančiu vandeniu, rengtis lengvais, orui laidžiais drabužiais, dažniau keisti juos ir patalynę, tinkamai vėdinti patalpas), palaikyti tausojantį gulimą režimą ir gerti daug skysčių, siekiant atstatyti skysčių balansą. Jokiu būdu negalima kasyti bėrimų, nes didėja rizika antrinės bakterinės infekcijos. Niežuliui slopinti skiriami specialūs tepalai, šaldantys bėrimus, mažinantys niežėjimą ir nepaliekantys randų. Esant išreikštam niežuliui gydoma antihistamininiais medikamentais. Briliantinės žalumos naudoti nerekomenduojama. Esant 38,5 °C ir aukštesnei temperatūrai, rekomenduojama vartoti karščiavimą mažinančius vaistus. Prieš tai būtina pasitarti su gydytoju, kadangi kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį (pavyzdžiui, aspirinas gali sukelti retą, bet pavojingą ligą - Reye sindromą).

Daugeliu atvejų vėjaraupiai praeina savaime per 7-10 dienų, todėl specifinio gydymo dažniausiai neprireikia. Norint palengvinti simptomus, sveikatos priežiūros specialistas gali rekomenduoti niežulį mažinančias ir odos bėrimus prižiūrinčias priemones - pavyzdžiui, specialius losjonus ar pudras. Gydantis svarbu vengti bėrimų kasymo, kad būtų išvengta infekcijų ir randų, taip pat daug ilsėtis, vartoti pakankamai skysčių ir dėvėti švelnius, odos nedirginančius drabužius.

Vis dėlto tam tikroms rizikos grupėms - vyresniems nei 12 metų, nėščiosioms, žmonėms su nusilpusia imunine sistema ar patiriantiems komplikacijų - gali prireikti specialaus gydymo. Kiekvienu atveju tinkamiausią gydymo būdą gali nustatyti tik gydytojas, įvertinęs individualią situaciją. Todėl pajutus pirmuosius ligos požymius ar kilus įtarimams dėl vėjaraupių, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Taip, maudyti vaiką sergant vėjaraupiais galima ir netgi rekomenduojama.

Švarus kūnas padeda išvengti pūlinių infekcijų ir pagreitina gijimą. Tačiau svarbu laikytis tam tikrų taisyklių:

• Vandens temperatūra: Vanduo turi būti drungnas, bet ne karštas. Per karštas vanduo gali sudirginti odą ir sustiprinti niežulį.
• Maudynių trukmė: Maudynės turėtų būti trumpos, ne ilgiau kaip 10-15 minučių. Ilgai mirkyti vaiko vandenyje nerekomenduojama.
• Prausikliai: Naudokite švelnius, antiseptinius prausiklius, kurie nepažeidžia odos, bet naikina bakterijas. Venkite stiprių muilų ir šveitimo priemonių. Rekomenduojama naudoti prausiklius su oktenidino dihidrochloridu.
• Odos priežiūra po maudynių: Po maudynių odą švelniai nusausinkite minkštu rankšluosčiu, netrindami, o tapšnodami. Galima naudoti antiseptines priemones, tokias kaip Oktiseptas, kuris dezinfekuoja pūsleles.

Jei paklaustumėte močiučių nuomonės, ar galima maudyti sergantį vaiką, jos atsakytų: žinoma, ne. Nuo senų laikų gyvas mitas, kad sergančio vaiko į vandenį kišti negalima. Logiška, jei vaikas serga savaitę ar dvi, jo suprakaitavusio ir nešvaraus nelaikysime.

Sergantį vaiką maudykite, jei jo temperatūra yra iki 38 laipsnių. Paprastai aukšta temperatūra laikosi tik kelias pirmąsias dienas, o vėliau ji svyruoja apie 38 laipsnius. Maudynių dažnumas priklauso nuo vaiko amžiaus. Maudynės vaikui suteikia daug teigiamų emocijų, tad ligoniukui tai ne tik reikalinga higienos procedūra, bet ir pramoga, nuotaikos pakėlimas. Maudant sergantį vaiką, tai daryti reikėtų gerokai trumpiau ir geriau maudyti ne vonioje, o po dušu. Patariama ilgai nemirkyti vaikučio vandenyje, išmaudytą iškart įsupti į didelį rankšluostį, kad vaikas nespėtų sušalti. Nemanykite, kad turinčiam temperatūros vaikui reikia gerokai karštesnio vandens. Vaiko oda 10 kartų plonesnė ir jautresnė už suaugusio žmogaus odą, todėl jei jums vanduo atrodo gerokai šiltas, vaikui jis gali būti per karštas. Paruošę vonelę, pamatuokite temperatūrą vandens termometru (vanduo turi būti artimas vaiko kūno temperatūrai).

Tiek sveikiems, tiek ir sergantiems, bet nežymiai karščiuojantiems vaikams galioja tos pačios taisyklės. Kūdikius ir vaikus maudyti rekomenduojama, jei jų kūno temperatūra neviršija 38 °C. Žinoma, įvertinkite ir vaiko būklę: net ir sirgdamas sloga mažylis gali būti irzlus, vangus, mieguistas, tad maudynes geriau atidėti. Tačiau jeigu vaikas peršalo, pirmomis ligos dienomis, ypač kai intensyviai karščiuojama, jo maudyti nereikėtų. Užteks mažylį apvalyti drėgnomis servetėlėmis ar apiprausti drėgna šluoste ar kempine.

Prieš procedūrą susiruoškite visus reikmenis. Po ranka turėkite vandens dubenį, šluostę ar kempinėlę ir sausą rankšluostį, taip pat visas kitas priemones, kurių jums gali prireikti. Labai svarbu, kad po maudynių vaikas nesušaltų, todėl jei vonioje ar miegamajame vėsu, patalpą galima pašildyti elektriniu šildytuvu. Išmaudytą vaiką reikia kuo greičiau gerai nusausinti, aprengti, išdžiovinti plaukus džiovintuvu. Maudynės neturėtų būti ilgos: visiškai užteks ir iki 10 min. Ypatingą dėmesį maudynių metu skirkite pažastų ir kelių raukšlėms, sričiai po kakliuku, už ausų bei vystyklų sričiai (užpakaliukui, lytiniams organams, kirkšnims).

Būtina maudytis, prausti išbertą kūną, o po maudynių nuraminti odą priemonėmis, kurios skatina gijimą bei veikia antiseptiškai (pvz. Svarbu, kad pasirinktos priemonės sudėtyje būtų ekologiško alyvuogių aliejaus bei vitamino E, kurie veikia kaip antioksidantas, drėkina, turi priešuždegiminių savybių. Kitos svarbios sudėtinės dalys yra cinko oksidas bei pantenolis. Cinko oksidas veikia antiseptiškai, skatina gijimą, o pantenolis regeneruoja, apsaugo odą, sumažina dirginimą.

Avižinių Dribsnių Vonia

Avižinių dribsnių vonia gali padėti sumažinti niežėjimą ir nuraminti odą. Į šiltą vonią įpilkite nevirtų avižinių dribsnių arba sumaltų avižų miltelių. Tokioje vonioje reikėtų gulėti apie 10-15 minučių. Avižiniai dribsniai padeda išlaikyti odos drėgmę, mažina niežėjimą, natūraliai ramina ir padeda atsikratyti vėjaraupių.

Kaip Prižiūrėti Vaiką Sergant Vėjaraupiais?

Be tinkamos higienos, svarbu ir kitos priemonės, padedančios vaikui jaustis patogiau ir greičiau pasveikti:

• Nagų priežiūra: Vaikui trumpai nukirpkite nagus, kad nesikasytų, ir dažnai plaukite rankas. Esant poreikiui, nakčiai galima užmauti pirštines, kad miego metu nekiltų noras kasytis.
• Temperatūros mažinimas: Esant karščiavimui, skirkite gydytojo rekomenduotus paracetamolio arba ibuprofeno preparatus. Aspirino vaikams duoti negalima, nes jis gali sukelti pavojingą Reye sindromą.
• Mityba: Jei pūslelės burnoje - rinkitės skystą, minkštą maistą: sriubas, košes, jogurtus. Po valgio burną praskalaukite švelniais antiseptiniais tirpalais ar ramunėlių nuoviru. Vengti rūgštaus, aštraus, sūraus maisto. Svarbu duoti pakankamai daug gerti vėsių skysčių.
• Drabužiai ir aplinka: Renkite vaiką minkštais, lengvais medvilniniais drabužiais. Dažnai keiskite patalynę, ją lyginkite. Užtikrinkite, kad kambaryje būtų vėsiau, nes prakaitavimas stiprina niežulį.
• Niežulio mažinimas: Vietoj briliantinės žalumos ar spiritinių tirpalų, kurie dirgina odą, naudokite švelnius antiseptikus, tokius kaip Oktiseptas.

Vaikui pykina, svaigsta galva, krato drebulys. Jis tampa labai mieguistas, irzlus, sutrinka eisena.

Atsiranda kvėpavimo sutrikimų.

Bėrimai tampa pūlingi ar labai uždegiminiai.

Karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas ir nesumažėja nuo temperatūrą mažinančių vaistų.

Vėjaraupiai Suaugusiems

Nors vėjaraupiai dažniausiai laikomi vaikystės liga, suaugusiems ši infekcija gali būti gerokai pavojingesnė. Suaugusiems liga dažniausiai pasireiškia sunkiau, su didesniu karščiavimu ir bėrimu. Komplikacijų rizika taip pat didesnė, įskaitant plaučių uždegimą, encefalitą ir net kraujo užkrėtimą (sepsis). Ypatingą rizikos grupę sudaro žmonės su nusilpusiu imunitetu, sergantieji lėtinėmis ligomis bei nėščiosios.

Nors vėjaraupiai daugeliu atvejų būna lengvos eigos, tam tikroms grupėms - suaugusiems, nėščiosioms, naujagimiams, silpną imunitetą turintiems asmenims - liga gali sukelti rimtesnių komplikacijų.

Nors vėjaraupiai dažniausiai laikomi vaikystės liga, suaugusiesiems ši infekcija gali būti gerokai pavojingesnė. Vaikams liga dažniausiai pasireiškia lengva forma - su nedideliu karščiavimu ir bėrimu. Jų imuninė sistema paprastai greičiau susidoroja su virusu. Net kraujo užkrėtimas (sepsis). Ypatingą rizikos grupę sudaro žmonės su nusilpusiu imunitetu, sergantieji lėtinėmis ligomis bei nėščiosios.

Būtent todėl suaugusiųjų vėjaraupiai nėra „nekalta vaikystės liga“, o rimta infekcija, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių. Jei vaikystėje nebuvo sirgta vėjaraupiais arba nebuvo skiepyta, žmogus neturi imuniteto - o tai reiškia, kad rizika susirgti vėjaraupiais išlieka itin didelė. Todėl skiepas nuo vėjaraupių yra rekomenduojamas, siekiant apsisaugoti ne tik nuo ligos, bet ir nuo jos grėsmingų komplikacijų.

Vėjaraupiai Nėštumo Metu

Nėštumo metu vėjaraupiai ypač pavojingi tiek motinai, tiek vaisiui. 1-2 trimestras (ypatingai 5-24 savaitė) yra laikotarpis, kuomet grėsmė vaisiui yra didžiausia - gali išsivystyti įgimtas vėjaraupių sindromas. 3 trimestro metu, ypač jei motina suserga likus mažiau nei 5 dienoms iki gimdymo, naujagimis gali susirgti sunkia vėjaraupių forma.

Nėštumo metu vėjaraupiai ypač pavojingi tiek motinai, tiek vaisiui, tačiau rizika priklauso nuo to, kuriuo nėštumo laikotarpiu įvyksta užsikrėtimas. 1-2 trimestras (ypatingai 5-24 savaitė) yra laikotarpis, kuomet grėsmė vaisiui yra didžiausia - gali išsivystyti įgimtas vėjaraupių sindromas. Nors ši būklė pasitaiko retai, ji sukelia rimtus vystymosi sutrikimus, tokius kaip: galūnių, smegenų ir akių pažeidimus (pvz.: mikroftalmiją, kataraktą), odos randus, vidaus organų anomalijas, kartais - vaisiaus žūtį. 3 trimestro metu, ypatingai jei motina suserga likus mažiau nei 5 dienoms iki gimdymo, naujagimis gali susirgti sunkia vėjaraupių forma. Dėl dar nesusiformavusio imuniteto kūdikiui gresia rimtos komplikacijos (plaučių, kepenų ar burnos gleivinės uždegimai, encefalitas) ar mirtis.

Taip, vėjaraupiai nėštumo metu yra pavojingi. Užsikrėtus ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, padidėja persileidimo rizika. Jei liga pasireiškia nėštumo pabaigoje, yra tikimybė, kad infekcija bus perduota kūdikiui ir išsivystis įgimtų vėjaraupių sindromas. Susirgus kelioms dienoms iki gimdymo gali išsivystyti naujagimio vėjaraupiai, kurie pasireiškia itin sunkia ligos eiga. Kartais gali atsirasti tokios komplikacijos kaip plaučių, kepenų ar burnos gleivinės uždegimai, encefalitas, sunkiai gyjančios odos žaizdos ar net mirtis.

Vėjaraupiai kūdikiams gali sukelti tokias pavojingas komplikacijas kaip stomatitas, pneumonija, sunkios odos bėrimų komplikacijos ir net encefalitas.

Skiepai Nuo Vėjaraupių

Skiepai yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo vėjaraupių ir jų sukeliamų komplikacijų. Jei asmuo turėjo kontaktą su vėjaraupiais sergančiu žmogumi, rekomenduojama pasiskiepyti per 5 dienas. Tai gali padėti išvengti ligos arba ją pernešti lengvesne forma. Skiepijant per 3 dienas nuo kontakto, vakcinos veiksmingumas siekia iki 90 %, o per 5 dienas - apie 70 %. Po mėnesio reikia pasiskiepyti pakartotinė vakcinacijos doze.

Svarbu: nėščioms moterims skiepai nuo vėjaraupių negalimi. Todėl toms, kurios nėra persirgusios vėjaraupiais, rekomenduojama pasiskiepyti dar prieš planuojant nėštumą ir nepastoti mažiausiai 3 mėnesius po skiepijimo.

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, skiepai yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo vėjaraupių ir jų sukeliamų komplikacijų. Jei asmuo turėjo kontaktą su vėjaraupiais sergančiu žmogumi, rekomenduojama pasiskiepyti per 5 dienas. Tai gali padėti išvengti ligos arba ją pernešti lengvesne forma. Skiepijant per 3 dienas nuo kontakto, vakcinos veiksmingumas siekia iki 90 %, o per 5 dienas - apie 70 %. Po mėnesio reikia pasiskiepyti pakartotinė vakcinacijos doze.

Svarbu: nėščioms moterims skiepai nuo vėjaraupių negalimi. Todėl toms, kurios nėra persirgusios vėjaraupiais, rekomenduojama pasiskiepyti dar prieš planuojant nėštumą ir nepastoti mažiausiai 3 mėnesius po skiepijimo.

Vėjaraupiai - tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu, karščiavimu. Tai viena dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų po gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Vėjaraupiais daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus (3-6 metų) vaikai šaltuoju metų laiku (žiemą ir pavasarį, kuomet daugiausiai laiko praleidžiama uždarose patalpose). Tuomet dažniausiai persergama lengva šios ligos forma. Tačiau vėjaraupiais gali sirgti ir suaugę žmonės. Ši liga jiems kur kas pavojingesnė nei vaikams, nes komplikacijų išsivystymo rizika daug didesnė. Vėjaraupius sukelia Herpesviridae šeimai priklausantis Varicella zoster virusas. Persirgus, jis išlieka organizme (nugaros smegenų nerviniuose mazguose) ir vėliau, nusilpus imuninei sistemai, gali sukelti juostinę pūslelinę. Vėjaraupių virusas plinta oro lašeliniu būdu nuo žmogaus žmogui, kai sergantysis kosti, čiaudi arba kalba. Taip pat užsikrėsti galima tiesioginio kontakto metu per odą, liečiant bėrimus (tiek sergančio vėjaraupiais, tiek juostine pūsleline), o jei serga nėščioji - per placentą. Vėjaraupių užkrečiamumas itin didelis ankstyvosios bėrimo stadijos metu. Sergantis žmogus gali platinti ligą 2 dienas iki atsirandant bėrimams ir iki tol, kol bėrimai virsta šašeliais (iki 5-7 dienų). Žaizdelėms pasidengus šašais, jos tampa nepavojingomis. Vėjaraupių virusas yra itin lakus ir gali pasklisti po visą pastatą. Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Todėl būtent tiek laiko gali nepasirodyti jokie ligos simptomai. Tai viena iš priežasčių, kodėl vėjaraupių protrūkius ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose kontroliuoti ypač sudėtinga. Vėjaraupių pradžia panaši į peršalimą. Tik vėliau, maždaug po 1 ar 2 dienų nuo ligos pradžios, išryškėja pūslelinis odos ir gleivinės bėrimas. Jam būdinga kaita: pirmiausia ant kūno viena po kitos grupelėmis atsiranda rausvos dėmelės, kurios virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis, o joms džiūvant, užsideda šašas. Odoje tuo pačiu metu gali būti matomi visi bėrimo elementai - polimorfinis bėrimas. Vėjaraupių bėrimas dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų). Beria bangomis kas 1-2 dienas, t. y. Vėjaraupių bėrimas paprastai tęsiasi apie 4-7 dienas. Visgi pagrindinis šios ligos simptomas yra pūslelinis bėrimas, kurį lydi stiprus niežulys.

Vėjaraupiams būdingi įvairūs bėrimo elementai - rausvos dėmelės, vandeningos pūslelės, šašai.

Vėjaraupių gydymas

Nors vėjaraupiai dažniausiai laikomi vaikystės liga, suaugusiems ši infekcija gali būti gerokai pavojingesnė. Vaikams liga dažniausiai pasireiškia lengva forma - su nedideliu karščiavimu ir bėrimu. Jų imuninė sistema paprastai greičiau susidoroja su virusu. Vėjaraupiai suaugusiems žmonėms vyresniame amžiuje gali sukelti juostinę pūslelinę. Šios ligos gali padėti išvengti skiepai.

Svarbu: skiepytis nuo vėjaraupių negalima nėščiosioms, taip pat asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai. Rekomenduojama pasiskiepijus 1 mėn. Pasiskiepijus vėjaraupių vakcina įgyjamas pilnavertis ilgalaikis imunitetas. Ji apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų ne tik vėjaraupių, bet ir juostinės pūslelinės atveju. Vakcina nuo vėjaraupių pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai itin retais atvejais gali susirgti (dažniausiai serga tie, kurių imuninė sistema sutrikusi). Lietuvoje ši vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių ir yra mokama. Ja gali būti skiepijami vaikai nuo 12 mėn., kai kuriais atvejais nuo 9 mėn. amžiaus, ir suaugusieji. Įprastai skiepijama dviem vakcinos dozėmis, pertrauka tarp dozių skiriasi pagal tai, kokio amžiaus asmuo skiepijamas.

Įsitikinti, ar buvo sirgta vėjaraupiais, galima atlikus Varicella IgG antikūnų tyrimą. Tai rekomenduojama visiems, kurie nežino savo imuniteto būklės ir ypač moterims, planuojančioms nėštumą.

Ši iš pirmo žvilgsnio nepavojinga liga kai kuriems gali sukelti itin rimtų komplikacijų. Todėl svarbu į ją pažvelgti atsakingai. Jei norite nuo vėjaraupių apsaugoti savo vaikus arba apsisaugoti patys, pasiskiepykite. Tai galite padaryti ir klinikose „Antėja“, prieš tai užsiregistravę vizitui telefonu arba internetu.

DUK apie Vėjaraupius

Kiek laiko sergama vėjaraupiais?

Vėjaraupiai paprastai trunka apie 7-10 dienų. Bėrimai formuojasi bangomis, o šašeliai dažniausiai nukrenta per 1-2 savaites nuo bėrimo pradžios.

Ar verta naudoti briliantinę žalumą („zelionką“)?

Medicinos požiūriu - nebūtina. Daugelis gydytojų šiandien rekomenduoja švelnesnius antiseptikus niežuliui mažinti.

Kuo skiriasi vėjaraupiai nuo tymų?

Vėjaraupiai ir tymai - tai dvi skirtingos virusinės ligos. Vėjaraupiai prasideda tokiais simptomais kaip karščiavimas, bendras nuovargis, galvos skausmas ir sukelia niežtintį puslelinį bėrimą, kuris plinta po visą kūną. Tuo tarpu tymai prasideda nuo kvėpavimo takų simptomų (kosulio, slogos, akių paraudimo) ir vėliau atsiranda dėmelių bėrimas, prasidedantis nuo veido ir plintantis žemyn. Be to, tymų metu dažniau būna aukštesnė temperatūra, intensyvesnis bendras negalavimas.

Ar vėjaraupiai yra užkrečiami?

Taip, vėjaraupiai yra užkrečiami. Jie plinta oro lašeliniu būdu arba kontaktuojant su pūslelių turiniu. Užkrečiamumas prasideda 1-2 dienas prieš pasirodant bėrimui ir tęsiasi iki pūslelių pavirtimų šašais.

Ar vėjaraupiai pavojingi nėštumo metu?

Taip, vėjaraupiai nėštumo metu yra pavojingi. Užsikrėtus ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, padidėja persileidimo rizika. Jei liga pasireiškia nėštumo pabaigoje, yra tikimybė, kad infekcija bus perduota kūdikiui ir išsivystis įgimtų vėjaraupių sindromas. Susirgus kelioms dienoms iki gimdymo gali išsivystyti naujagimio vėjaraupiai, kurie pasireiškia itin sunkia ligos eiga. Kartais gali atsirasti tokios komplikacijos kaip plaučių, kepenų ar burnos gleivinės uždegimai, encefalitas, sunkiai gyjančios odos žaizdos ar net mirtis.

Kokie yra pirmieji vėjaraupių požymiai?

Pirmieji vėjaraupių simptomai dažniausiai yra: karščiavimas, bendras silpnumas, galvos skausmas, apetito stoka. Po 1-2 dienų atsiranda bėrimas - ryškiausias požymis - pradžioje kaip raudonos dėmelės, vėliau pereinančios į pūsleles, kurias niežti ir palaipsniui sudžiūva.

Ar pakyla temperatūra sergant vėjaraupiais?

Taip, dažniausiai pakyla. Temperatūra sergant vėjaraupiais paprastai gali pakilti iki 38-39 °C.

Ar galima maudyti vaiką, sergantį vėjaraupiais?

Taip, galima, tačiau tai reikia daryti trumpai ir drungname vandenyje, be stiprių muilų ar šveitimo priemonių. Po maudynių svarbu švelniai nusausinti odą patapšnojant rankšluosčiu, tačiau netrinant.

Ar vėjaraupiai gali sukelti pilvo skausmą?

Taip, kartais gali, ypatingai vaikams. Jei skausmas stiprus, užsitęsęs ar kartu atsiranda kitų sunkių simptomų (pvz.: vėmimas, sąmonės sutrikimai), būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Ar vėjaraupiai gali kartotis antrą kartą?

Labai retai, bet gali. Paprastai persirgus vėjaraupiais įgyjamas ilgalaikis imunitetas. Tačiau tam tikrais atvejais, ypač jei imunitetas nusilpęs, gali pasireikšti pakartotinė infekcija arba suaktyvėti virusas, sukeldamas juostinę pūslelinę, kuri skiriasi nuo vėjaraupių, bet yra to paties viruso sukelta.

Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą.

tags: #ar #galima #prausti #vaika #sergant #vejwraupiais

• Žodžiai močiutei
• Drausmė, meilė ir pagarba Biblijoje
• Kaip paruošti keptą žąsį
• Maitinimo krūtimi trukmė
• Dovanų idėjos 2 metų vaikui