Nauji vandens naudojimo iš paviršinių telkinių apribojimai ir apmokestinimo tvarka
Nauji vandens naudojimo iš paviršinių telkinių apribojimai ir apmokestinimo tvarka
Seimas pritarė Vandens įstatymo pataisoms, kurios pakeis tvarką, kaip ir kas gali naudoti vandenį iš upių, ežerų ir kitų paviršinių telkinių. Pagrindinis pokytis - siekiama suvienodinti požeminio ir paviršinio vandens naudojimo sąlygas, taip pat nustatyti ribas ir galimus mokesčius komerciniams bei dideliems vartotojams.
Pagrindiniai pakeitimai
Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios pataisos numato, kad registruotis ir apskaityti suvartojamą vandens kiekį iš paviršinių telkinių turės ne visi. Leidimai nebus reikalingi sunaudojantiems mažiau kaip 10 kub. m paviršinio vandens per parą. Taip pat nebus apmokestinami ir nereikės registruotis nuosavame sklype ar sodų bendrijose esančių privačių prūdų savininkams.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžė, kad nauji reikalavimai bus taikomi ne buitinėms reikmėms, o labiau komerciniams vartotojams. „Mes turime sukontroliuoti mega vartotojus, nes upės yra nusekusios“, - teigė ministras, aiškindamas pataisų būtinybę. Pagal įstatymą bus sudaromas paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąrašas. Jame turės registruotis tie, kurie išgauna daugiau kaip 100 kub. m vandens per parą iš vieno paviršinio telkinio.
Jeigu subjektai, pavyzdžiui, ūkininkai, išsiurbs daugiau kaip 100 kub. m per parą vandens iš vieno paviršinio telkinio, jiems pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo pataisą bus taikomas nedidelis 0,003 Eur/m³ mokestis už sunaudotus gamtos išteklius. Tai reiškia, kad viršijus 100 kub. m per parą ribą, teks susimokėti 0,003 euro už kubinį metrą.
Įstatymo logika - turi būti vienodos sąlygos ir tie, kurie vandenį ima iš gręžinių, ir tie, kurie - iš upių, turi būti apmokestinami vienodai. Apmokestinimas prasideda, kai per tą pačią žarną iš upės ar per tą patį gręžinį visą mėnesį per parą paimi virš 100 kubų, tai yra apie 3 tūkst. kubų per mėnesį. Toks kiekis atitinka industrinį vartojimą - apie 70 litrų per minutę, kas prilygsta vienos standartinės vonios prileidimui.
Tuo metu smulkiems sodininkams ir daržininkams, turintiems tradicinius 6 arų sklypus, naujų mokesčių nebus, nebent bendrijos kartu sunaudos nustatytas ribas viršijantį vandens kiekį. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikino, kad sodininkai, daržus laistantys ežerų ar upių vandeniu, nebus apmokestinami. „Jie nemokės, čia tik industriniams vartotojams, pavyzdžiui, šiltnamiams, sodininkams, daržovių augintojams“, - aiškino ministras.
Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos pirmininkas Juozas Ravinis BNS teigė, kad iš asociacijai priklausančių bendrijų tik viena didelė bendrija, esanti Klaipėdoje su 6 tūkst. narių, gali būti tokia, kad jos nariams gali tekti mokėti už vandenį laistymui. „Kitos neturi tokių pajėgumų“, - teigė J. Ravinis, pridurdamas, kad nebent kokie ūkininkai sugeba tokį kiekį vandens išlaistyti.
Vandens išteklių svarba ir ekologinė būklė
Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, šalyje du trečdaliai upių ir ežerų neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų. Dėl intensyvaus vandens naudojimo, ypač sausringais periodais, kyla pavojus vandens telkinių ekosistemoms, augalijai ir gyvūnijai. Pasak S. Gentvilo, jeigu verslui reikia didelio kiekio vandens, jis turi pagalvoti ir apie gręžinius, nes jį imant iš upių ar ežerų galima „nužudyti“ ten esančią augaliją ir gyvūniją.
Reakcijos ir nuogąstavimai
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika atkreipė dėmesį, kad gyventojams, norint fiksuoti, ar suvartojama daugiau kaip 10 kubinių metrų vandens, teks įsigyti apskaitos priemones. Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis išreiškė nuogąstavimą, kad apmokestinus vandenį laistymui, gali brangti morkos, bulvės ir kiti daržovės. Tuo metu S. Gentvilas tikino, kad su žemdirbiais šis klausimas buvo aptartas ir „niekas neturi priekaištų“.
Kur Pugevičiai išleidžia vandenį?
Seimui pritarus pateiktiems pasiūlymams, nauja tvarka įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. Pataisos parlamente buvo svarstomos ir balsavimas vyko birželio 23 d. Balsavimo rezultatai parodė, kad už Vandens įstatymo pataisas balsavo 69 Seimo nariai, 12 buvo prieš, o 30 susilaikė.