Standartizuoti testai: ar jie būtini aštuntokams ir kaip jie keičia mokinių vertinimą?
Standartizuoti testai: ar jie būtini aštuntokams ir kaip jie keičia mokinių vertinimą?
Švietimo ir mokslo ministerijos iniciatyva Nacionalinis egzaminų centras vykdo projektą, kurio tikslas - pačioms mokykloms įvertinti savo ugdymo kokybę ir ją gerinti. Viena iš tokių įsivertinimo priemonių - standartizuoti testai, kurie teikia patikimą informaciją apie mokymosi pasiekimus ir problemas, padeda užtikrinti geresnį grįžtamąjį ryšį mokiniams, jų tėvams ir pedagogams.
Nacionaliniai mokinių mokymosi pasiekimų tyrimai rodo, jog mokinių pasiekimų vertinimas skirtingose Lietuvos mokyklose yra labai skirtingas ir neleidžia patikimai įvertinti ir palyginti mokinių pasiekimų šalies kontekste, todėl standartizuoti testai labai reikalingi, nes objektyviai atskleidžia silpnąsias ir stipriąsias mokyklos puses, parodo tobulintinas sritis, leidžia konkrečiai mokyklai pasilyginti su šalies bendrais pasiekimais.
Standartizuoti testai, kuriuos rengia bendrojo ugdymo pedagogai ir universitetų dėstytojai, sudaromi iš įvairaus sunkumo ir sudėtingumo klausimų ir užduočių: labai lengvų, vidutinio sunkumo, sudėtingesnių. Mokinys gali atlikti ar praleisti jam per sunkias užduotis, taip parodydamas realias savo žinias ir gebėjimus, pasiekimų lygį (patenkinamą, pagrindinį ir aukštesnįjį).
Standartizuotų testų nauda ir taikymas
Standartizuoti testai nėra privalomi. Tų savivaldybių ir mokyklų, kurios pateikė paraiškas ir pasirašė bendradarbiavimo sutartis su Nacionaliniu egzaminų centru, testus atlikusiems mokiniams ir jų tėvams bus parengtos individualios ataskaitos apie testuojamų dalykų mokymosi rezultatus: kurio dalyko kurį pasiekimų lygį jis pasiekė, kokią dalį taškų surinko atskirose dalykų turinio arba gebėjimų srityse. Tėvai galės palyginti vaiko rezultatus su klasės, mokyklos ir šalies rezultatais ir spręsti apie savo vaiko stiprybes ir tobulintinas sritis. Atsižvelgdamos į gautą informaciją, mokyklos turėtų rengti ir įgyvendinti pasiekimų pažangos planą.
Projektą „Standartizuotų mokinių pasiekimų vertinimo ir įsivertinimo įrankių bendrojo lavinimo mokykloms kūrimas, II etapas“ įgyvendina Nacionalinis egzaminų centras. Standartizuoti testai Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose savanoriškai naudojami jau nuo 2012-ųjų metų. Praėjusiais mokslo metais testus išmėgino daugiau kaip 80 mokyklų, šiemet pareiškė norą daugiau kaip 500 mokyklų, taigi testus atliks apie 60 proc.
Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė patikino, kad svarbiausias standartizuotų testų tikslas yra nustatyti, kuriems mokiniams reikia mokymosi pagalbos. „Pirmiausia šie testai skirti mokykloms ir tėvams, kad būtų galima laiku pastebėti, jog mokiniams kyla mokymosi sunkumų, kokios yra jų mokymosi spragos. Tik tuomet galima laiku jas pašalinti. Dauguma šalies mokyklų yra pajėgios padėti mokiniams, tik kartais joms sunku savarankiškai įvertinti, kiek jų mokinių pasiekimai atitinka švietimo ekspertų suformuluotus vertinimo kriterijus.
Nacionaliniai tyrimai rodo, kad daugiau negu 15 proc. šalies ketvirtokų ir daugiau negu 23 proc. aštuntokų reikalinga skubi mokymosi pagalba, nes jų pasiekimai yra žemiau kritinės ribos. Didžioji dauguma šių mokinių nėra specialiųjų poreikių mokiniai, todėl sunku kaip nors pateisinti tokį didelį jų skaičių. Kaip rodo standartizuoto testavimo mokyklose patirtis, dar maždaug trečdaliui mokinių būtų labai naudinga skubi nedidelė pagalba, ypač tokiose srityse kaip skaitomo teksto supratimas, raštingumas, skaičiavimas, mąstymo įgūdžių ugdymas. Tokia pagalba minėtiems mokiniams padėtų gerokai pagerinti savo mokymosi rezultatus. Beje, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Bendruosiuose ugdymo planuose yra numačiusi valandas, skirtas ugdymo poreikiams ir mokinių pasiekimams gerinti.“
S. Vingelienė patikino, kad per dešimtmetį Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad mokytojų rašomais įvertinimais kol kas negalima visiškai pasitikėti. „Labai panašių mokymosi pasiekimų vaikai skirtingų mokytojų vertinami labai skirtingai. Kartais netgi tas pats mokytojas skirtingai vertina berniukus ir mergaites, ramesnius ir judresnius mokinius. Taigi tėvams nėra lengva gauti objektyvią informaciją apie savo atžalų mokymąsi ir apie mokyklos darbą. Ne veltui, rinkdamiesi mokyklą, į kurią leisti vaiką, jie dažnai klausinėja pažįstamų, naršo internete, ieško ekspertų, kurie galėtų duoti gerų patarimų. Tėvams labai trūksta informacijos apie mokyklų darbo kokybę. Tėvai turi ir gali padėti savo vaikams arba bendradarbiaudami su mokykla, arba priimdami kitus sprendimus, jei mokykla dirba blogai ir nesiima reikiamų priemonių mokiniui padėti. Todėl tėvams reikia patikimos informacijos apie savo vaikų mokymosi rezultatus, apie visos mokyklos testų rezultatus, patyčių situaciją ir mokinių savijautą mokykloje.“
NEC direktorė patikino, kad būtent standartizuoti testai ir yra ta priemonė, galinti padėti tėvams gauti tokią informaciją. „Reikėtų pabrėžti, kad NEC iš karto po testavimo pateikia mokykloms specialias individualias mokinių ataskaitas, skirtas tėvams. Jose visa informacija išdėstoma vaizdžiai, tėvams suprantamu būdu. Pagal mūsų sutartis su mokyklomis mokinių ataskaitos turi būti jau tais pačiais mokslo metais perduotos tėvams. Manome, kad vaiko perkėlimas į kitą mokyklą, jei lankoma mokykla nepateisina tėvų lūkesčių, būtų kraštutinė priemonė. Pirmiausia reikėtų bandyti ieškoti artimesnio bendradarbiavimo galimybių su esama mokykla.“
Anot S. Vingelienės, jau yra mokyklų, kurios, pasinaudodamos standartizuotų testų teikiamu grįžtamuoju ryšiu, sugebėjo pagerinti savo mokinių mokymosi rezultatus. „Svarbiausia švietimo vertybė, - kad visose šalies mokyklose kiekvienas vaikas galėtų gauti kokybišką išsilavinimą, kad geras išsilavinimas nebūtų tik pasiturinčių šeimų privilegija.“
Aštuntokų iššūkiai ir pasirengimas
8-oje klasėje mokiniai susiduria su pirmaisiais rimtesniais iššūkiais - ne tik naujais dalykais mokykloje, bet ir standartizuotais testais, kurie įvertina jų žinias. Pasiruošimas šiems testams nebūtinai turi būti varginantis ar keliantis stresą. Su tinkama pagalba - profesionaliu korepetitoriumi, kuris ne tik paaiškina, bet ir padrąsina - visa tai tampa daug paprasčiau.
Aštuntokai laiko du standartizuotus testus - lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos. Remiantis 8 klasės Nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatais, matematikos testo rezultatai yra žymiai prastesni, palyginti su lietuvių kalbos ir literatūros. Matematikos pasiekimų vidurkis siekia apie 49 procentus, kai lietuvių kalbos - 68 proc. Vos 5,2 proc. aštuntokų pasiekė matematikos testo aukštesnįjį lygį ir net 9,7 proc. aštuntokų nepasiekė net patenkinamo lygmens. Lietuvių kalbos rezultatai labiau džiuginantys - patenkinamo lygmens nepasiekė mažiau nei 1 proc., o aukštesnįjį pasiekė net 15,2 proc.
Laikydamas testą mokinys su savimi turi turėti tik rašymo priemonę, popieriaus juodraščiui ir, svarbiausia - žinias. Tam, kad rezultatai džiugintų, o pats procesas keltų kuo mažiau streso, verta pradėti ruoštis iš anksto.
Kritika ir alternatyvos
Nors trečius metus iš eilės organizuojamas patikrinimas kasmet sulaukia kritikos, Nacionalinio egzaminų centro direktorė Saulė Vingelienė patikino jo nauda neabejojanti.
Panevėžyje pradinių klasių mokytoja dirbanti, šiemet ketvirtokų klasę auklėjanti Asta DELFI pasakojo nematanti standartizuotų testų naudos. „Pats tas faktas, kad testuojami pradinukų mokiniai, mano nuomone, yra blogas. Visus ketverius metus mes stengiamės atsižvelgti į visas vaiko individualias savybes, jo poreikius, gebėjimus, saugome jį, negalime vertinti, o štai čia liepiama rašyti tokį rimtą testą - trauma vaikui“, - įsitikinusi ji. Asta patikino, kad dėl standartizuotų testų naudos abejoja ir mokytojų, ir tėvų bendruomenės. Anot jos, bene visi jos klasėje besimokančių moksleivių tėvai (ypač jautresnių vaikų) yra prieš standartizuotus testus, tačiau jų paprasčiausia niekas neklauso - testus užsakė Panevėžio miesto švietimo skyrius, pasipriešinti jų laikymui mokyklos negali.
„Testams mes ruošiamės. Ir vaikai, ir tėvai yra apie tai informuoti, tačiau kone visi jų labai bijo. Pati auginu jautrų vaiką, matau, kad jis jaudinasi net jei reikės rašyti paprastą testą ar kontrolinį darbą - vakare jam skauda galvą, darosi bloga. Žinoma, kad tėvai nenori, kad vaikai jaustų dar daugiau įtampos, tačiau niekas mūsų neklausia“, - pastebėjo ji.
Pasak mokytojos, sunku suprasti, kas bus daroma su testuose gautais rezultatais. „Lyginamos mokyklos, mokytojai? Aš asmeniškai manau, kad viskas susiję su pinigais - išleido įvairių knygelių su instrukcijomis, kaip pasiruošti testui... Kalbant apie realią naudą, nemanau, kad kažkam labai smarkiai rūpi tie ketvirtokai“, - sakė moteris. Anot jos, patikrinti mokinių žinias jiems atlikus standartizuotus testus nėra taip paprasta. Mokytoja pastebėjo, kad testai nėra parengti profesionaliai - užduotims atlikti skiriama nepakankamai laiko, palikta per mažai poilsio dienų tarp patikrinimų.
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas patikino, kad visa ši situacija jam primena ligoninę - tyrimai atliekami, o ligonis nereanimuojamas. Kitaip tariant, skiriama daug pinigų ir laiko, tačiau prasmingų rezultatų nėra. „Matome, kad standartizuotų testų įrankiu nepakankamai profesionaliai naudojamasi, o netinkamai naudojamas jis sukelia daug įtampos. Pastebime ir tai, kad nėra pakankamai pasiruošta mokinių testavimui, mokyklos lyginamos, vertinamos nevienodomis sąlygomis. Pavyzdžiui, girdėjome atvejų, kai vienose mokyklose testai rašomi spontaniškai, mokinių neperspėjus, kitose - tam ruošiamasi kelis mėnesius. Maža to, rezultatai po testų yra, tačiau jokios išvados nedaromos, todėl tai yra valstybės pinigų švaistymas. Nėra suteikiama pakankamai pagalbos toms įstaigoms, kurioms, pagal testo rezultatus, reikėtų tą pagalbą suteikti. Galima įvertinti ir pirmokus, ir ketvirtokus, ir aštuntokus. Pats žinių patikrinimas, jei lygintume kiek konkretus vaikas pasiekė per tam tikrą laikotarpį, nėra blogai, bet nerandu atsakymo į klausimus, ką teigiamo duoda dabartinis testavimas, ar juo yra tinkamai pasinaudojama gerinant ugdymo kokybę? Šiuo atveju matau vienintelį rezultatą. Šis testavimas kol kas dažniausia naudojamas tik palyginti mokyklas ar Lietuvos regionus. Rezultatai tampa viešomis paslaptimis, visi žino, kas kokioje pozicijoje yra, kaip išlaikė testą, kur sąraše yra kiekviena savivaldybė, bet neskiriama pakankamai ir reikiamo dėmesio padėti konkrečiam vaikui“, - pastebėjo jis.
Anot A. Murausko, būtent dėl to ir kyla didžiausios testų ir patikrinimų baimės. Iš mokyklų administracijų jos persiduoda mokytojams, o iš mokytojų - mokiniams. „Girdime, kad mokyklų administracijos į standartizuotus testus žiūri labai liguistai, nes, pavyzdžiui, vėliau regiono švietimo skyriaus vadovams tenka eiti pasiaiškinti dėl pasiektų rezultatų. Aiškiai matyti, kad šis vajus buldozeriu stumiamas per greitai ir tai sukelia tik bereikalingą įtampą, o realių rezultatų taip ir neduoda“, - įsitikinęs jis.
A. Murauskas pastebi, kad mokyklose sudaryta nesveikos konkurencijos atmosfera - mokinių trūksta, todėl mokykloms iškeltas tikslas bent testuose pasirodyti geriau, pademonstruoti geresnį lygį nei jis iš tikrųjų yra.
„Dabar mes bandome atgaivinti lavoną - blogai dirbančių mokytojų ar ugdymo įstaigos vadovų atleisti beveik neįmanoma, ŠMM kėsinasi atimti galimybė bendruomenei išsirinkti tinkamiausią vadovą... Tai apie ką mes kalbame? Turime per daug sopulių. Kol švietimo sistema tarnaus tik sistemai, o ne vaikui, bet kokios padrikos reformos bus tik eilinis pleistras ant jau gangrenuojančios galūnės“, - įsitikinęs jis.
Nacionalinės švietimo agentūros darbuotoja Nadia Venskuvienė, kuri yra 4 klasės lietuvių kalbos standartizuotos programos ir standartizuotų testų bei 2 klasės lietuvių kalbos diagnostinio vertinimo programos ir diagnostinių lietuvių kalbos testų bendraautorė, mano, kad standartizuoti testai yra labai reikalingi ir nereikia jų bijoti. Visi Lietuvos vaikai testą atlieka tokiomis pačiomis sąlygomis, todėl šis įrankis labai objektyviai padeda pamatyti, kaip vaikui sekasi, kokie yra jo pasiekimai tam tikru momentu.
Vaikai, nelankantys mokyklos: priežastys ir alternatyvos
Yra įvairių priežasčių, kodėl vaikai nelanko mokyklos. Kai kurie tėvai mano, kad mokykla nėra geras būdas siekti išsilavinimo, ir renkasi alternatyvius mokymo metodus, pavyzdžiui, mokymąsi namuose. Kiti vaikai dėl fizinės negalios negali lankyti mokyklos. Lietuvoje įstatymai draudžia vaikams nelankyti mokyklos, tačiau yra numatyta speciali išimtis tiems vaikams, kurie dėl fizinės negalios negali lankyti mokyklos. Tokiu atveju mokslas namuose gali trukti ne ilgiau kaip vienus metus - tol, „kol savivaldybė švietimo įstaigoje pritaikys mokymo vietą“. Net jei vaikas mokosi namuose, jis mokomas pagal adaptuotą mokyklos programą, kai mokytojai atvyksta į namus ir veda pamokas.
Pasaulio valstybių praktika labai marga: kai kuriose šalyse laisvas vaikų mokslas yra ne tik legalus, bet ir saugomas konstitucijos (pvz., Italijoje, Belgijoje, Airijoje), kitose vaikas gali mokytis namuose, tačiau turi būti prižiūrimas formalios mokymo institucijos (pradinės, pagrindinės ar vidurinės mokyklos). Iš Lietuvos kaimynių tik Latvija ir Baltarusija nesuteikia jokios galimybės mokytis ne mokykloje. Savarankiškas mokymasis leidžiamas Estijoje, Lenkijoje ir Rusijoje, tačiau vaikas paprastai negali rinktis, ką mokytis.
Standartizuotų testų taikymas vaikams, kurie nelanko mokyklos, kelia tam tikrų iššūkių. Visų pirma, gali būti sunku užtikrinti, kad šie vaikai būtų vertinami tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir mokyklą lankantys vaikai. Mokyklos aplinka ir mokytojų priežiūra gali turėti įtakos mokinių rezultatams. Be to, vaikams, besimokantiems ne mokykloje, gali būti sunkiau pasirengti standartizuotiems testams, nes jie neturi prieigos prie tos pačios mokymo programos ir išteklių kaip ir mokyklą lankantys vaikai.
Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad vaikai, besimokantys ne mokykloje, gali turėti skirtingus mokymosi tikslus ir prioritetus. Standartizuoti testai gali neatspindėti visų jų pasiekimų ir gebėjimų. Todėl svarbu, kad šie testai būtų naudojami tik kaip vienas iš daugelio įrankių, skirtų vaikų pažangai įvertinti.
Galimi sprendimai ir rekomendacijos
Atsižvelgiant į iššūkius, susijusius su standartizuotų testų taikymu vaikams, nelankantiems mokyklos, reikalingi specialūs sprendimai ir rekomendacijos. Alternatyvūs vertinimo metodai: Vietoj standartizuotų testų, vaikų pažangą galima įvertinti naudojant alternatyvius vertinimo metodus, tokius kaip portfolio vertinimas, projektiniai darbai, pristatymai ir praktiniai egzaminai. Šie metodai leidžia įvertinti ne tik žinias, bet ir gebėjimus taikyti jas praktikoje.
Individualizuoti testai: Galima sukurti individualizuotus testus, kurie atitiktų vaiko mokymosi tikslus ir poreikius. Šie testai turėtų būti pagrįsti mokymo programa, kurią vaikas įgyvendino, ir atspindėti jo pasiekimus.
Testavimo sąlygų pritaikymas: Jei nusprendžiama taikyti standartizuotus testus, svarbu pritaikyti testavimo sąlygas, kad jos būtų kuo palankesnės vaikui. Tai gali apimti papildomą laiką, ramesnę aplinką ar kitas pagalbines priemones.
Konsultacijos su specialistais: Prieš taikant standartizuotus testus vaikams, nelankantiems mokyklos, rekomenduojama pasikonsultuoti su švietimo specialistais, psichologais ir kitais ekspertais. Jie gali padėti įvertinti vaiko poreikius ir parinkti tinkamiausius vertinimo metodus.
Duomenų kaupimas ir analizė: Svarbu kaupti duomenis apie vaikų, besimokančių ne mokykloje, pasiekimus ir analizuoti, kaip standartizuoti testai atspindi jų pažangą. Tai padės tobulinti vertinimo metodus ir užtikrinti, kad jie būtų teisingi ir objektyvūs.
Analizuojant tarptautinę patirtį, galima rasti įvairių pavyzdžių, kaip vertinami vaikų, besimokančių ne mokykloje, pasiekimai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur mokymasis namuose yra populiarus, kai kurios valstijos reikalauja, kad vaikai laikytų standartizuotus testus, o kitos leidžia naudoti alternatyvius vertinimo metodus. Pietų Afrikos Respublikoje mokymasis namuose taip pat yra legalus, ir tėvai gali pasirinkti, ar jų vaikai laikys standartizuotus testus, ar bus vertinami pagal kitus kriterijus.
Svarbu atkreipti dėmesį į Suomijos švietimo sistemą, kuri laikoma viena geriausių Europoje. Suomijoje neskatinama konkurencija, neformuojama hierarchijos struktūra, bet taikomi įvairūs komandinio darbo modeliai, dalyvavimo sistemos. Prieš privalomąjį mokymą vaikai turi teisę dalyvauti savanoriškame ikimokykliniame ugdyme. Vaikai mokytis dažniausiai pradeda nuo septynerių metų. Šis pavyzdys rodo, kad sėkminga švietimo sistema nebūtinai remiasi standartizuotais testais ir konkurencija.
Kinijos švietimo sistema pagrįsta konkurencijos skatinimu - aukščiausio rezultato siekimu. Tai suprantama: populiacijos gausa lemia didžiulę konkurenciją darbo rinkoje. Kinų moksleiviai jau nuo pirmos klasės patiria didžiulę konkurenciją. Mokslas yra laikomas vienintelėmis kopėčiomis, kuriomis galima prasimušti, užsitikrinti gerą socialinę bei ekonominę padėtį. Tačiau naštą, kurią tempia Kinijos moksleiviai, B. Xue'as laiko suprantama. "Mokslas žmonėms yra labai svarbus, nes valstybė neturi galimybių visiems suteikti gerą sveikatos apsaugą bei socialines garantijas. Gerovė Kinijoje - retas dalykas, ypač mažesnes pajamas gaunantiems asmenims ar ūkininkams", - teigė B. Nors Kinijos švietimo sistema pasiekė aukštų rezultatų tarptautiniuose reitinguose, svarbu atsižvelgti į tai, kad konkurencija ir didelis krūvis gali neigiamai paveikti mokinių psichologinę sveikatą ir motyvaciją mokytis.
