Standartizuoti testai: nauda, kritika ir alternatyvos vaikams nelankantiems mokyklos
Standartizuoti testai: nauda, kritika ir alternatyvos vaikams nelankantiems mokyklos
Standartizuoti testai yra vienas iš įrankių, naudojamų mokinių žinioms ir gebėjimams įvertinti, siekiant užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę atsiskleisti ir pasiekti savo potencialą. Tačiau kyla klausimas, kaip šie testai taikomi vaikams, kurie dėl įvairių priežasčių nelanko mokyklos? Ar jie turėtų būti vertinami pagal tą pačią sistemą, ar reikalingi specialūs sprendimai?
Standartizuotų testų tikslas ir nauda
Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorės pavaduotojo teigimu, standartizuoti testai yra įrankis mokykloms ir mokytojams gauti grįžtamąjį ryšį iš mokinių, orientuotis ir atrasti vaikus, kuriems reikia papildomos pagalbos. Tai nėra egzaminai, kurie lems ateitį, o tarpinis žinių ir gebėjimų pasitikrinimas. Atlikę testus, vaikai gauna ataskaitas, kuriose detaliai aprašyti kiekvieno dalyko pasiekimai, išskirtos atskiros dalykų sritys, todėl nesunku pastebėti vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses.
Nacionalinės švietimo agentūros darbuotoja Nadia Venskuvienė, kuri yra 4 klasės lietuvių kalbos standartizuotos programos ir standartizuotų testų bei 2 klasės lietuvių kalbos diagnostinio vertinimo programos ir diagnostinių lietuvių kalbos testų bendraautorė, mano, kad standartizuoti testai yra labai reikalingi ir nereikia jų bijoti. Visi Lietuvos vaikai testą atlieka tokiomis pačiomis sąlygomis, todėl šis įrankis labai objektyviai padeda pamatyti, kaip vaikui sekasi, kokie yra jo pasiekimai tam tikru momentu.
Utenos Krašuonos progimnazija standartizuotus testus laikė nuo pat jų atsiradimo pradžios 2012 m., o dar anksčiau jau dalyvavo nacionaliniuose pasiekimų tyrimuose, nes norėjo palyginti savo mokinių žinias ir gebėjimus su jų bendraamžių, besimokančių kitur. Paaiškėjo, kad Krašuonos progimnazijos ugdytiniams prasčiau sekasi skaityti ir suprasti tekstus. Po testų laikymo, kai mokykla gauna mokinių rezultatus, prasideda kitas darbas - kiekvieno mokinio pasiekimai aptariami su mokytoju ir tėvais.
Kritika ir iššūkiai
Anot pradinių klasių mokytojos, standartizuoti testai vaikams sukelia didelę įtampą ir yra trauma. Visus ketverius metus stengiamasi atsižvelgti į visas vaiko individualias savybes, jo poreikius, gebėjimus, saugoti jį, negalima vertinti, o čia liepiama rašyti tokį rimtą testą. Mokytojų ir tėvų bendruomenės abejoja standartizuotų testų nauda. Tėvai nenori, kad vaikai jaustų dar daugiau įtampos, tačiau niekas jų neklauso. Testams ruošiamasi, tačiau beveik visi jų labai bijo.
Mokytoja pastebėjo, kad testai nėra parengti profesionaliai - užduotims atlikti skiriama nepakankamai laiko, palikta per mažai poilsio dienų tarp patikrinimų. Yra daug matematikos užduočių, kurias reikia atlikti per vieną 45 minučių pamoką. Lėtesniam vaikui tai suspėti yra sunku. Lietuvių kalbos žinios tikrinamos skaitymo ir rašymo užduotimis. Ketvirtokas per vieną pamoką turi spėti perskaityti du tekstus, juos išanalizuoti, palyginti, atsakyti į klausimus. Iš karto kitą dieną jis turi per pamoką parašyti rašinį. Per 45 minutes jis turi apgalvoti duotą temą, parašyti rašinėlį ir išsitaisyti klaidas. Paprastai tam skiriamos 3 pamokos.
Pasaulio pažinimo testo klausimo pavyzdžių mokytoja nerado. Tai - nauja šiemet, tačiau kažkokius pavyzdžius, manau, reikėtų parengti. Dabar nėra aišku, kiek klausimų bus, kokie jie. Pradinių klasių pasaulio pažinimo programa yra tokia plati, kad visko žinoti ir atsiminti vaikas tiesiog negali. Temų tiek daug, kad net nežinia, ką prieš testą pakartoti, kad jam būtų gerai pasiruošta. Testuose visai neatsižvelgiama į specialių poreikių turinčių mokinių interesus. Ugdymo programos jiems yra palengvintos, o standartizuotas testas duodamas tas pats.
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas patikino, kad visa ši situacija primena ligoninę - tyrimai atliekami, o ligonis nereanimuojamas. Skiriama daug pinigų ir laiko, tačiau prasmingų rezultatų nėra. Matoma, kad standartizuotų testų įrankiu nepakankamai profesionaliai naudojamasi, o netinkamai naudojamas jis sukelia daug įtampos. Pastebima, kad nėra pakankamai pasiruošta mokinių testavimui, mokyklos lyginamos, vertinamos nevienodomis sąlygomis. Rezultatai po testų yra, tačiau jokios išvados nedaromos, todėl tai yra valstybės pinigų švaistymas. Nėra suteikiama pakankamai pagalbos toms įstaigoms, kurioms, pagal testo rezultatus, reikėtų tą pagalbą suteikti. Šis testavimas kol kas dažniausia naudojamas tik palyginti mokyklas ar Lietuvos regionus. Rezultatai tampa viešomis paslaptimis, bet neskiriama pakankamai ir reikiamo dėmesio padėti konkrečiam vaikui.
Dėl to ir kyla didžiausios testų ir patikrinimų baimės. Iš mokyklų administracijų jos persiduoda mokytojams, o iš mokytojų - mokiniams. Mokyklų administracijos į standartizuotus testus žiūri labai liguistai, nes, pavyzdžiui, vėliau regiono švietimo skyriaus vadovams tenka eiti pasiaiškinti dėl pasiektų rezultatų. Šis vajus buldozeriu stumiamas per greitai ir tai sukelia tik bereikalingą įtampą, o realių rezultatų taip ir neduoda. Mokyklose sudaryta nesveikos konkurencijos atmosfera - mokinių trūksta, todėl mokykloms iškeltas tikslas bent testuose pasirodyti geriau, pademonstruoti geresnį lygį nei jis iš tikrųjų yra. Tuomet kyla įtampa ir kartais net pradedama padirbinėti rezultatus.
Vaikai, nelankantys mokyklos: priežastys ir alternatyvos
Yra įvairių priežasčių, kodėl vaikai nelanko mokyklos. Kai kurie tėvai mano, kad mokykla nėra geras būdas siekti išsilavinimo, ir renkasi alternatyvius mokymo metodus, pavyzdžiui, mokymąsi namuose. Kiti vaikai dėl fizinės negalios negali lankyti mokyklos. Lietuvoje įstatymai draudžia vaikams nelankyti mokyklos, tačiau yra numatyta speciali išimtis tiems vaikams, kurie dėl fizinės negalios negali lankyti mokyklos. Tokiu atveju mokslas namuose gali trukti ne ilgiau kaip vienus metus - tol, „kol savivaldybė švietimo įstaigoje pritaikys mokymo vietą“. Net jei vaikas mokosi namuose, jis mokomas pagal adaptuotą mokyklos programą, kai mokytojai atvyksta į namus ir veda pamokas.
Pasaulio valstybių praktika labai marga: kai kuriose šalyse laisvas vaikų mokslas yra ne tik legalus, bet ir saugomas konstitucijos (pvz., Italijoje, Belgijoje, Airijoje), kitose vaikas gali mokytis namuose, tačiau turi būti prižiūrimas formalios mokymo institucijos (pradinės, pagrindinės ar vidurinės mokyklos). Iš Lietuvos kaimynių tik Latvija ir Baltarusija nesuteikia jokios galimybės mokytis ne mokykloje. Savarankiškas mokymasis leidžiamas Estijoje, Lenkijoje ir Rusijoje, tačiau vaikas paprastai negali rinktis, ką mokytis.
Standartizuoti testai vaikams, besimokantiems ne mokykloje: iššūkiai
Standartizuotų testų taikymas vaikams, kurie nelanko mokyklos, kelia tam tikrų iššūkių. Visų pirma, gali būti sunku užtikrinti, kad šie vaikai būtų vertinami tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir mokyklą lankantys vaikai. Mokyklos aplinka ir mokytojų priežiūra gali turėti įtakos mokinių rezultatams. Be to, vaikams, besimokantiems ne mokykloje, gali būti sunkiau pasirengti standartizuotiems testams, nes jie neturi prieigos prie tos pačios mokymo programos ir išteklių kaip ir mokyklą lankantys vaikai.
Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad vaikai, besimokantys ne mokykloje, gali turėti skirtingus mokymosi tikslus ir prioritetus. Standartizuoti testai gali neatspindėti visų jų pasiekimų ir gebėjimų. Todėl svarbu, kad šie testai būtų naudojami tik kaip vienas iš daugelio įrankių, skirtų vaikų pažangai įvertinti.
Galimi sprendimai ir rekomendacijos
Atsižvelgiant į iššūkius, susijusius su standartizuotų testų taikymu vaikams, nelankantiems mokyklos, reikalingi specialūs sprendimai ir rekomendacijos. Alternatyvūs vertinimo metodai: Vietoj standartizuotų testų, vaikų pažangą galima įvertinti naudojant alternatyvius vertinimo metodus, tokius kaip portfolio vertinimas, projektiniai darbai, pristatymai ir praktiniai egzaminai. Šie metodai leidžia įvertinti ne tik žinias, bet ir gebėjimus taikyti jas praktikoje. Individualizuoti testai: Galima sukurti individualizuotus testus, kurie atitiktų vaiko mokymosi tikslus ir poreikius. Šie testai turėtų būti pagrįsti mokymo programa, kurią vaikas įgyvendino, ir atspindėti jo pasiekimus. Testavimo sąlygų pritaikymas: Jei nusprendžiama taikyti standartizuotus testus, svarbu pritaikyti testavimo sąlygas, kad jos būtų kuo palankesnės vaikui. Tai gali apimti papildomą laiką, ramesnę aplinką ar kitas pagalbines priemones. Konsultacijos su specialistais: Prieš taikant standartizuotus testus vaikams, nelankantiems mokyklos, rekomenduojama pasikonsultuoti su švietimo specialistais, psichologais ir kitais ekspertais. Jie gali padėti įvertinti vaiko poreikius ir parinkti tinkamiausius vertinimo metodus. Duomenų kaupimas ir analizė: Svarbu kaupti duomenis apie vaikų, besimokančių ne mokykloje, pasiekimus ir analizuoti, kaip standartizuoti testai atspindi jų pažangą. Tai padės tobulinti vertinimo metodus ir užtikrinti, kad jie būtų teisingi ir objektyvūs.
Vertinimas švietime: 14 geriausių pavyzdžių
Tarptautinė patirtis
Analizuojant tarptautinę patirtį, galima rasti įvairių pavyzdžių, kaip vertinami vaikų, besimokančių ne mokykloje, pasiekimai. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur mokymasis namuose yra populiarus, kai kurios valstijos reikalauja, kad vaikai laikytų standartizuotus testus, o kitos leidžia naudoti alternatyvius vertinimo metodus. Pietų Afrikos Respublikoje mokymasis namuose taip pat yra legalus, ir tėvai gali pasirinkti, ar jų vaikai laikys standartizuotus testus, ar bus vertinami pagal kitus kriterijus.
Svarbu atkreipti dėmesį į Suomijos švietimo sistemą, kuri laikoma viena geriausių Europoje. Suomijoje neskatinama konkurencija, neformuojama hierarchijos struktūra, bet taikomi įvairūs komandinio darbo modeliai, dalyvavimo sistemos. Prieš privalomąjį mokymą vaikai turi teisę dalyvauti savanoriškame ikimokykliniame ugdyme. Vaikai mokytis dažniausiai pradeda nuo septynerių metų. Šis pavyzdys rodo, kad sėkminga švietimo sistema nebūtinai remiasi standartizuotais testais ir konkurencija.
Kinijos švietimo sistema pagrįsta konkurencijos skatinimu - aukščiausio rezultato siekimu. Mokslas yra laikomas vienintelėmis kopėčiomis, kuriomis galima prasimušti, užsitikrinti gerą socialinę bei ekonominę padėtį. Nors Kinijos švietimo sistema pasiekė aukštų rezultatų tarptautiniuose reitinguose, svarbu atsižvelgti į tai, kad konkurencija ir didelis krūvis gali neigiamai paveikti mokinių psichologinę sveikatą ir motyvaciją mokytis.