Kaip užtikrinti naujagimio ramybę naktį
Kaip užtikrinti naujagimio ramybę naktį
Geriausias maistas kūdikiui - gamtos šiam tikslui išrastas - yra motinos pienas. Šis maistas nuostabus tuo, jog yra labai lengvai (ir greitai) suvirškinamas ir labai lengvai (irgi greitai) įsisavinamas. Kol gyveno mamos gimdoje, vaikelis visas jam reikalingas medžiagas gaudavo per placentą iš pro ją tekančio kraujo nuolat, be sustojimo. Ten jis buvo maitinamas be pertraukų. Po gimimo estafetę iš placentinio maitinimo perima žindymas.
Naujagimiai būna mieguisti dėl daugelio įvairių priežasčių. Mamos darbas yra pažadinti ir pamaitinti naujagimį pakankamai dažnai, kad jis augtų ir gerai jaustųsi. Rekomenduojama naujagimius maitinti 8-12 kartų per parą, tai reiškia, kad reikėtų maitinti kas dvi tris valandas. Laikas skaičiuojamas tarp maitinimų pradžios, t.y. Jeigu pradėjote maitinti 9 val. Ir baigėte 9.45, kitas maitinimas turėtų prasidėti ne vėliau 11 val.
Geriausia kūdikio nujunkymo nuo krūties taktika yra „sąžiningų mainų“ metodas, kai žindymas pamažu pakeičiamas kita veikla, o motinos pienas - kitu maistu ir gėrimu. Vaikas paprastai siekia maksimumo, todėl nurimdami pas mamą jie siekia krūties. Jeigu antrojo patikimo žmogaus statusą vaiko akyse yra pelnęs tėvelis, šis taip pat gali nuraminti vaiką naktį, užtikrinti jo saugumą užmigdydamas jį naktį. Tėvelio maksimumas yra vaikui ištiesta ranka, nugarytės pakasymas… Dar vėliau vaikas persikels nakvoti ir į kitą kambarį, jeigu ten greta miegos patikimas vyresnis broliukas ar sesutė, arba vaikui patikima močiutė.
Kūdikio miego ypatumai
Geriausias maistas kūdikiui - gamtos šiam tikslui išrastas - yra motinos pienas. Šis maistas nuostabus tuo, jog yra labai lengvai (ir greitai) suvirškinamas ir labai lengvai (irgi greitai) įsisavinamas. Tada vėl reikia naujos maisto porcijos. Gamta jauniklius turi užauginti greitai. Todėl maži vaikai auga ne tik dieną, bet ir naktį. Sapnų specialistai jiems aiškina: „jei sapnuoji, kad skrendi - augi labai greitai“. Tik didesni vaikai auga iš per dieną suvalgyto maisto. O pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, ir ypač savaitėmis, kūdikiai „skrenda“ visą laiką. Todėl dienos maistas nesukaupia kūno statybos ir energijos atsargų visai nakčiai.
Žindomų kūdikių miego pobūdis skiriasi nuo dirbtinai maitinamų. Žindomi kūdikiai dažniau prašosi maitinami, nes motinos pienas greičiau suvirškinamas ir lengviau įsisavinamas negu mišiniai. Paprastai jie miega trumpais epizodais, dažnai prabusdami. Miegas yra cikliškai banguojantis procesas, kurio metu kaitaliojasi gilaus (ramaus) ir paviršutiniško (jautraus) miego fazės. Vienas kūdikio miego ciklas trunka maždaug 60 minučių, ir pusė to laiko tenka paviršutiniškam miegui. Šioje jautriojoje miego fazėje kūdikiai lengvai prabunda nuo menko dirgiklio. Kūdikiui ir mamai miegant greta, jų abiejų miego ciklai keičiasi darniai. Mama taip pat lengviau atsibunda kūdikiui sunerimus, nes jos jautriojo miego fazė sutampa su kūdikio paviršutiniškojo miego faze, o kūdikio gilaus miego fazės metu ir mamos miegas būna ramesnis.
Jeigu išalkęs kūdikis sukruta, mama, gulėdama šalia, tai pajaučia ir kūdikį priglaudžia prie krūties, pati visiškai neišsibudindama. Beje, smulkios liaukutės, esančios tamsesniajame laukelyje aplink spenelį, išskiria sekretą, turintį būdingą kvapą, kuris padeda kūdikiui pačiam susirasti motinos krūtį tamsoje. Po kiek laiko tai pasidaro taip natūralu, kad mamos net neprisimena, kiek kartų per naktį žindė. Miegoti kartu su kūdikiu yra saugu, nes mama jį instinktyviai jaučia.
Jeigu mama ir kūdikis miega atskirai, toli vienas nuo kito, jų miego ciklai nesusiderina ir kūdikiui gali ne iš karto pavykti pažadinti savo verksmu giliai miegančią mamą. Kol ji atsikels ir prieis, abu jau bus visiškai išsibudinę, ir paskui abiem bus sunkiau užmigti. Aišku, jei atskirai migdomas žindomas kūdikis, tokių atsibudimų būna daugiau, nes motinos pienas lengvai ir greitai virškinamas. Todėl ir vaikas vėl išalksta greičiau negu dirbtinai maitinamas kūdikis - karvės pieno mišinių virškinimas mažylio pilvelyje vyksta sunkiau ir ilgiau užtrunka.
Kaip žinoma, sunkus virškinimas nebūtinai reiškia lengvą gyvenimą. Gamtos saugumo programa yra užkoduota ir visų motinų genuose! Ir dar - patyrę tėvai žino, jog kūdikio nepaguldysi tuoj pat į lovelę ar vežimėlį, vos tik jis užsimerkė - jis turi visiškai įmigti - pasiekti giliojo miego fazę. Kol kūdikis yra paviršutiniško miego fazėje, jis vėl lengvai prabunda dėl menko dirgiklio ir migdymą tenka pradėti iš naujo. O paviršutiniško jautraus miego požymiai yra vis dar sulenktos vaikelio rankytės ir sugniaužti kumšteliai, veido grimasos ir krutančios blakstienos. Toks migdymas užtrunka apie 20 minučių, ir tai būtų laikas, atimtas iš mamos ar net visos šeimos naktinio poilsio „biudžeto“.
Nenustebkite, būna kūdikių, kurie dieną prie krūties prašosi rečiau negu naktį. Šviesa, daugiau įvairių garsų ir įvykių aplinkui veikia ne raminančiai (kaip tai būna žindant tamsoje ir tyloje naktį), o dirgina jutimus ir dėmesį, neleidžia įmigti dar kaip reikiant nepasisotinus. Daugiau suvalgius, ir išalkstama vėliau. Be to, dieną atsibudusį kūdikį galima nuraminti ir pratempti laiką iki kito maitinimo kitomis veiklomis: pamankštinimu, pakutenimu, panešiojimu su pašokinėjimais ir padainavimais, ko juk paprastai nedarote naktį. O jeigu ir darytumėte, vargu ar labiau pailsėtumėte, negu paprasčiausiai priglausdama prabudusį šalia kūdikį prie savo krūties. Dieną vaikas ir turi būti reiklus, nerimstantis. Labai ramiais ir daug bei ilgų pokaitėlių dieną išmiegančiais kūdikiais besidžiaugiančios mamos neretai turi atidirbti naktį (kaip, beje, ir patys dieną pramiegoję vaikai), nes augantis vaikas nėra tik valgymui ir miegojimui sukurta gyva lėlė. Žmogaus protas vystosi ne ilsėdamasis, o veikdamas. Tam vien sapnų neužtenka. Kita vertus, per daug emocinga ir intensyvi veikla per dieną gali per daug įaudrinti kūdikį ir naktį jam bus sunku ramiai miegoti.
Dieniniai metinuko ar vyrėlesnio vaiko pažindymai paprastai būna neilgi, labiau dėl sunerimusio vaiko paguodimo negu dėl jo alkio pasotinimo. Ilgiausiai tęsiasi žindymai vaiką užmigdant nakčiai. Motinos pienas ir tada nebūna pavirtęs į baltą vandenį, jame yra visos maistinės ir apsauginės medžiagos. Tik, aišku, šio pieno antraisiais ar trečiaisiais metais nebereikia tiek daug kaip pirmaisiais ir ypač pirmąjį pusmetį, kai jis buvo vienintelis kūdikio maistas ir gėrimas. Net ir dvejų-trejų metų vaikas gali pabusti naktį išalkęs, tačiau dažnesnė neramaus miego priežastis yra vienumos baimė, jei mažylis guldomas atskirai. Aišku, gali būti ir kitų priežasčių: dantų dygimas, tvankus oras nevėdintame kambaryje ir t. Dažniausiai pasitvirtina taisyklė - kuo ramesnis vaikutis užmigs, tuo ramiau ir naktį išmiegos. Pravartu susikurti savotiškus ritualus, kurie tolygiai įvestų vaikutį į užmigdymo nakties miegui procesą. Mamai dera įsiklausyti ir į save: ar neslegia kažkokie įsisenėję rūpesčiai, problemos, konfliktai su jai svarbiais žmonėmis. Kartais šie dalykai tūno kažkur giliai ir mama lyg susigyvena su jais, užgniauždama savyje nuolatinę vidinę įtampą. Na, o jei jokie būdai nepadeda, tada belieka mamai pasirūpinti savo poilsiu dienos metu, nes kitaip dažni prabudimai naktį, negilus miegas gali lemti įsisenėjusį ilgalaikį nuovargį, kuris galiausiai perauga į perdegimą - tada ir fiziškai, ir psichologiškai mama jaučiasi blogai, o tai vėlgi atsiliepia ir vaikeliui.
Vaikas darosi tikras gudruolis: mokosi vartytis, pirmą kartą atsisėda. Jį domina supantis pasaulis, jis atranda naujus daiktus, patiria daug įspūdžių. Kiekviena diena - tai didelis nuotykis. Su tiek naujovių ir įspūdžių sunkiai pavyktų susitvarkyti net ir suaugusiam žmogui, o ką jau kalbėti apie mažąjį! Nenuostabu, jog šiuo metu vaikutis vėl pradeda dažnai keltis naktį, ieškoti krūties. Įgijus naujų įgūdžių, išmokus naujų dalykų, smegenys šią informaciją turi užtvirtinti. Tokiu laikotarpiu vaikutis daugiau laiko praleidžia miegodamas paviršiniu miegu: iš jo kur kas greičiau pabundama net nuo mažiausių stimulų. O kur dar atsiradęs suvokimas, jog aš ir mama - ne vienas ir tas pats kūnas. Ar mama bus šalia, kai man reikės? Ar manimi bus pasirūpinta? Priežasčių pabusti daugybė ir tai yra normalus vaiko raidos etapas. Gaila, kad neretai manoma, jog vienintelė priežastis - alkis, o mamai tiesiog trūksta pieno. Ką reiškia žindymas naktį šiuo laikotarpiu? Tai nusiraminimas ir atsipalaidavimas po sunkios dienos (taip taip, tiek išmokti naujų dalykų - darbas). Tai šiluma ir jaukumas, pajautimas, jog mama šalia tuomet, kai reikia. Tokie aukščiau aprašyti raidos šuoliai kartojasi apytiksliai kas tris mėnesius ir juos atpažinsite nesunkiai: patyręs daug įspūdžių (vyka, apsilankę svečiai), nemalonių potyrių (apsilankymas pas gydytoją, atskyrimas nuo mamos), išmokęs naujų įgūdžių (sėdėti, stovėti), vaikutis pradeda dažnai keltis. Paprastai pirmąją nakties pusę išmiega ramiai, o paryčiui keliasi net kas valandą. Jeigu mama atsiliepia į vaikučio poreikius ir juos patenkina, vaikas galiausiai nusiramina ir po savaitės - dviejų vėl viskas grįžta į įprastas vėžes arba atsiranda naujas ritmas. Jeigu atsisakome žindyti ir bandome pritaikyti įvairias savarankiško migdymosi teorijas, galime sulaukti priešingo poveikio: mažylis nesugeba susidoroti su užgriuvusiais potyriais, mama jam nepadeda - pasaulis darosi nesuprantamas ir nesaugus. Ilgainiui gali kilti tikrų miego (ir ne tik) problemų.
Nuo 3 mėnesių amžiaus kūdikiams tėvai privalo užtikrinti miego ritmą. Kūdikiams reikalingas pastovumas, kad jie jaustųsi saugūs, taigi jei vieną vakarą skaitote pasaką, skaitykite ją ir kitus vakarus. Tėvams gali atrodyti - kur kas paprasčiau paguldyti į lovelę jau miegantį kūdikį, tačiau iš tiesų taip nėra. „Vyresnius nei keturių mėnesių amžiaus kūdikius guldykite nemiegančius, kad jie išmoktų užmigti, atėjus miego laikui“, - aiškina D. Lewin. Be to, tada didesnė tikimybė, kad naktį pabudęs kūdikis vėl užmigs. Galiausiai įsidėmėkite, kad svarbiausia - pastovumas. Mokymosi miegoti procesas gali trukti net kelias savaites, priklausomai nuo jūsų pasirinkto metodo.
Kūdikių ir vaikų miegas - daug klausimų kelianti tema tėvams. Juk ne kartą girdėjome „Miega - tai auga“ ir aplink snaudžiantį mažylį vaikščiojome ant pirštų galiukų. Kad tik nepabustų, kad tik ilgiau pasiilsėtų ir paaugtų… Ar iš tikrųjų tos miego valandos visada į naudą? O ką daryti, jei mažylis vis dėlto nemiega? Bėgti pas gydytojus ir ieškoti sveikatos problemų? Į klausimus atsako dr. Audronė Mulevičienė.
Naujagimis - tikras miegaliukas. Per parą miega apie 18 valandų, bet gali išmiegoti net ir 22! Tačiau jo miego - būdravimo periodai keičiasi kas 3 - 4 valandas kiaurą parą: lygiai taip pat dieną ir naktį. Neretas mažylis neišmiegos ir tiek: vienas miego ciklas trunka tiek, kiek virškinamas mamos pienas (apie 40 - 50 minučių). Taigi nusnūdęs nepilną valandą jis ir vėl pradeda muistytis, raukytis, kaišioti liežuvį, čiulpti kumštuką. Tai pats geriausias laikas paimti vaikutį ir pažindyti. Verkimas - vėlyvas alkio požymis, o įsiaudrinusį mažylį bus sunku priglausti prie savęs, įduoti krūtį ir pamaitinti. Pažindytas, vos tik pastebėjus pirmuosius alkio ženklus, vaikutis pasisotins ir greičiau vėl panirs į saldų miegą. O ką daryti, jeigu vaikutis miega ir neprabunda? Naujagimio skrandis yra labai nedidelis (vos vyšnios dydžio pirmąją parą ir vištos kiaušinio dydžio po mėnesio), todėl jam būtina valgyti dažnai, kad gautų pakankamai pieno ir puikiai augtų. Išalkęs mažylis pasidaro mieguistesnis, jį sunkiau pažadinti ir, žinoma, pamaitinti. Ilgas ir nepertraukiamas miegas nesuderinamas su sėkmingu žindymu! Per pirmuosius tris gyvenimo mėnesius kūdikio miegas ženkliai pasikeičia. Pagaliau susiformuoja mažylio paros ritmas: jis jau pradeda skirti dieną ir naktį, ilgiau būdrauja šviesiuoju paros metu ir ilgiau miega tamsiuoju. Įdomu, kad vaikučiai pirmiausiai išmoksta pabusti kartu su šeima ir tik vėliau - užmigti kartu su šeima. Neretai šiuo periodu mamos džiaugiasi: pagaliau vaikutis leidžia naktį ilgiau pamiegoti, ryte mama jaučiasi geriau pasiilsėjusi. O kaip gi mažylis? Jeigu vaikutis per pirmąjį mėnesį puikiai priaugo svorio (ne mažiau kaip 500 g nuo mažiausios po gimimo svorio ribos), dienos metu neduodate jam jokių motinos pieno pakaitalų (mišinuko, vandenuko ir pan.), čiulptuko, tuomet galite leisti miegoti. Kad būtumėte tikra, jog vaikučiui pakanka per parą gaunamo pieno, stebėkite pasišlapinimų skaičių (ne mažiau kaip 6 kartai bespalviu ir bekvapiu šlapimu), tuštinimąsi (ne mažiau kaip 3 - 4 kartai iki 4 - 6 gyvenimo savaitės, vėliau mažylis gali tuštintis tik kartą per 10 dienų). Kilus įtarimų, kad pieno mažoka, žindykite dažniau: dieną ir naktį mažylį pažadinkite ne rečiau kaip kas 3 - 4 val, kol pieno gamyba vėl susireguliuos.
Dauguma kūdikių, pabudusių pavalgyti po 5 val., negali tinkamai sugrįžti miegoti tomis ankstyvomis ryto valandomis ir pradeda skaidyti naktinį miegą (dažniau budintis), jiems sutrinka pietų miegelis. Geriausias būdas to išvengti, yra nutraukti naktinį maitinimą.
Naktinis žindymas neretai tampa dalimi įprastų miego asociacijų, todėl kūdikiui svarbu išmokti kitų, savęs nuraminimo įgūdžių. Kad šis procesas būtų sklandus, galite atkreipti dėmesį ir į bendras miego sąlygas: tinkamą kambario temperatūrą (apie 18-21 °C), ramų apšvietimą bei rutiną prieš miegą (pvz., rami lopšinė, trumpas masažas). Vis dėlto, svarbu stebėti, kada mažylis pats rodo pasirengimą - geba nusiraminti ir užmigti be buteliuko ar krūties.
Jeigu jūsų vaikui - metai laiko ar daugiau, o jis ar ji dar nemiega visą naktį, pasitarkite su savo pediatru, ar tam nėra kokių nors priežasčių. Su gydytojais vertėtų pasikonsultuoti ir tokiu atveju, jeigu jūsų kūdikis knarkia, sunkiai kvėpuoja, prieš miegą ar pavalgęs yra labai neramus (pastaruoju atveju gali būti, kad jūsų atžalai - skrandžio refliuksas).
Kai jūsų naujagimis sėkmingai priaugs svorio ir pasieks buvusįjį gimimo metu, jau galima ir luktelėti, kol jis pabus pats. Motinos pienas yra labai greitai suvirškinamas ir gerai įsisavinamas. Argumentas, puikiai pagrindžiantis dažno žindymo poreikį - jog 2 sav. naujagimio skrandis yra vos didesnis už stalo teniso kamuoliuką, tad siekiant, kad jis neištuštėtų, žindyti tenka dažnai. Dėl nepakankamai reguliarios mitybos gali ženkliai sumažėti cukraus kiekis naujagimio kraujyje. Svarbu žinoti, kad sumažėjus cukraus kiekiui kraujyje naujagimis gali neturėti jėgų atsikelti, verkti ar rodyti kitų alkio ženklų. Tad naujagimis gali išmiegoti visą naktį visai ne dėl to, kad neturi poreikio valgyti, o dėl hipoglikemijos. Siekiant išvengti šios pavojingos būklės naujagimius būtina maitinti bent kas 3-4 val. Verksmas jau yra vėlyvojo alkio požymis. Kuo anksčiau pradėsite maitinti naujagimį, tuo mažesnė tikimybė, kad jums teks raminti įsiaudrinusį mažylį. Įsidėmėkite, kad neišnešiotų naujagimių mitybos poreikiai yra specifiniai. Išalkę ankstukai nepakankamai išraiškingai demonstruoja net ir vėlyvuosius alkio signalus (pavyzdžiui, gali neverkti), todėl juos reikia žadinti pagal laikrodį. Maitinkite, kol kūdikis yra aktyvaus miego (kitaip vadinamo REM miegu) fazėje. Pamasažuokite, delnais patrinkite kūdikio rankas, pėdas, nugarą ir pečius. Turite pasirūpinti, kad kūdikis žįstų tiek laiko, kad spėtų visiškai ištuštinti vieną krūtį. Vieni kūdikiai krūtį geba ištuštinti per 20 min. ar ilgiau, kiti - vos per 10 min. Leiskite pačiam mažyliui reguliuoti mitybos tempą, neskubinkite ar, atvirkščiai, nelėtinkite proceso. Stebėkite, ar kūdikis nesnaudžia: ar jis ryja, o ne tik čiulpia krūtį? Jei kūdikis snaudžia, švelniai judinkite, pakeiskite jo padėtį, pajudinkite krūtį (ar buteliuką, jeigu maitinate iš jo) ir t. Maždaug 6 sav. Naujagimio ir kūdikio miegas - daug klausimų kelianti tema tėvams.
Daugelis naujagimių per kelias pirmąsias gyvenimo dienas netenka dalies svorio. Kol naujagimis atgaus prarastą svorį (įprastai tai nutinka per 1-2 sav. po gimimo), svarbu jį dažnai maitinti. Taigi, kartais kietai įmigusį mažylį bent jau pirmąsias 2 gyvenimo savaites (o dar geriau - pirmąjį gyvenimo mėnesį) teks pažadinti, ypač jei jis miega ilgiau nei 4-5 valandas. Naujagimius reikia maitinti nuo 8 iki 12 kartų per parą, t. y. maždaug kas 2-3 val. (arba kas 2 val. dieną ir kas 3 val. naktį). Kai jūsų naujagimis sėkmingai priaugs svorio ir pasieks buvusįjį gimimo metu, jau galima ir luktelėti, kol jis pabus pats.
Kaip pažadinti naujagimį maitinimui
Kai kūdikis miega, stebėkite kokia jo miego fazė. Pažadinti naujagimį iš gilaus miego gali būti nelengva. Nuklokite ir nurenkite. Palikite tik vystyklą ir nuogą priglauskite prie savo nuogos odos. Odos kontaktas stimuliuoja ir žadina kūdikį. Galite kartu nueiti į šiltą dušą ar vonią. Sumažinkite apšvietimą, nes ryški šviesa verčia naujagimį užsimerkti. Laikykite vertikaliai. Švelniai sulenkite, kad vaikutis būtų sėdimoje padėtyje jums ant kelių, pakelkite ir vėl pasodinkite. Glostykite nugarą sukamaisiais judesiais nuo viršaus per mentes ir stuburą iki nugaros apačios, „pasivaikščiokite“ rankų pirštų galais per nugarą. Masažuokite raktikaulius, nykščiais masažuokite delnus ir pėdas. Pasukite kojas lyg mintumėte dviratį. Paplokite su naujagimio rankomis katučių. Masažuokite abu skruostus vienu metu. Masažuokite galvos odą ir žadindama ir žindydama. Nuolatos kalbinkite ir stenkitės sugauti žvilgsnį. Pakeiskite vystyklus ar atrūginkite prie pasiūlydamos kitą krūtį. Daugeliui naujagimių nepatinka, kai keičiami vystyklai ir dažnai jie atsibunda pakankamai, kad galėtų efektyviai žįsti. Keiskite krūtis kiekvieną kartą, kai tik matote, kad naujagimis nebežinda efektyviai, o migdosi. Kai ims migdytis prie kitos krūties, grįžkite prie pirmosios. Iš pradžių gali tekti tai daryti kad 60-90 sekundžių. Bandykite žindyti vaikelį pasiguldžiusi iš šono, nes jaukiai įsitaisę mamos glėbyje naujagimiai greičiau užmiega. Jei naujagimis nustojo aktyviai žįsti, pabandykite tiesiog giliai įkvėpti. Stebėkite ir kitas naujagimio ir kūdikio būsenas, kad išmoktumėte atpažinti kada jūsų naujagimis ar kūdikis jau galėtų būti pasiruošęs žįsti krūtį ir pasirinkti momentus, kuomet jums abiems būtų lengviau.
Viena iš mūsų protėvių sugalvotų gudrybių buvo standus naujagimio vystymas - susukimas lyg į kokoną. Taip kūdikiui sukuriama iliuzija, jog jis yra apglėbtas, tarsi laikomas, taigi turėtų jaustis saugus ir nerėkti. Deja, apgaulės nėra geri dalykai. Suspaustas ilgai vienoje padėtyje gulintis kūdikis negali judėti: lėtėja kraujotaka, silpni lieka raumenys ir kaulai, vystosi rachitas - pradėjus vaikščioti iškrypsta kojos.
Kartais vystymas jautresniems naujagimiams ir kūdikiams gali padėti nurimti ir greičiau užmigti. Vystymui naudojami tinkamo dydžio vystyklai, pagaminti iš natūralių, kvėpuojančių medžiagų (medvilnė -flanelė , linas ir pan.). Svarbu atsižvelgti į aprangą nepamirštant, kad vystyklas yra papildomas sluoksnis, tad reikia atimti vieną ploną sluoksnį rūbelių, kurie būtų rengiami miegui nevystant. Vystyti reikėtų ne per tvirtai, kad nebūtų jaučiamas skausmas ar nepatogumas, bet ir ne pernelyg laisvai, kad mažylis galėtų „išsilaivinti“. Tinkamai suvyčius ir užkišus pirštus už ties krūtine esančio krašto jaučiamas tamprumas.
Miegama vienoje lovoje šalia mamos - didėja perkaitimo tikimybė.kūdikis pradeda bandyti apsiversti.taip pat kai yra žindymo sunkumų, naujagimį sunku prižadinti žįsti - suvystytas naujagimis gali tiesiog „pramiegoti“ žindymą, miegoti ilgesniais laiko tarpais.ne visiems naujagimiams vystymas patinka (ypač, kai vystomi tuo metu, kada būna pervargę, išalkę), todėl geriausia stebėti savo mažylį ir nevystyti, jeigu jis stipriai verkia parodydamas, kad šis raminimo būdas jam netinka.kai naujagimis būdrauja, ar žinda.
Saugus miegas
Nuo 3 mėnesių amžiaus kūdikiams tėvai privalo užtikrinti miego ritmą. Kūdikiams reikalingas pastovumas, kad jie jaustųsi saugūs, taigi jei vieną vakarą skaitote pasaką, skaitykite ją ir kitus vakarus. Tėvams gali atrodyti - kur kas paprasčiau paguldyti į lovelę jau miegantį kūdikį, tačiau iš tiesų taip nėra. „Vyresnius nei keturių mėnesių amžiaus kūdikius guldykite nemiegančius, kad jie išmoktų užmigti, atėjus miego laikui“, - aiškina D. Lewin. Be to, tada didesnė tikimybė, kad naktį pabudęs kūdikis vėl užmigs. Galiausiai įsidėmėkite, kad svarbiausia - pastovumas. Mokymosi miegoti procesas gali trukti net kelias savaites, priklausomai nuo jūsų pasirinkto metodo.
Tėvų lova neturi būti per siaura.Atviri lovos kraštai turi būti apsaugoti. Tam yra skirtos specialios apsaugos, saugančios nuo iškritimo. Jokių nesaugių improvizacijų, kaip pristumtos kėdės , pagalvės ir pan. Jeigu vienas lovos kraštas yra prie sienos reikia užtikrinti, kad nebūtų jokio tarpo, į kurį galėtų nusiridenti ir įstrigti naujagimis.Čiužinys turi būti kietas arba vidutinio kietumo. Minkšti , stipriai prie kūno linkių prisitaikantys čiužiniai nėra saugūs, nes esant įdubimui nuo šalia miegančio suaugusiojo svorio naujagimis gali nusiridenti ant pilvuko. Dėl tos pačios priežasties nerekomenduojama su naujagimiu miegoti ant pvz., minkštos sofos.Paklodė turi būti tvirtai užkišta po čiužinio kraštais, negali būti laisvų kraštų į kuriuos galėtų įsipainioti naujagimis.Šalia naujagimio negali būti purios pagalvės ir antklodės. Pagalvės, antklodės, stori užklotai kelia SKMS (staigios kūdikio mirties sindromo ) riziką dėl uždusimo, perkaitimo. Ir nors skamba sudėtingai ar nepatogiai, tačiau siekiant saugiai miegoti kartu purią pagalvę turi pakeisti plonėsnė, kietesnė pagalvė arba tiesiog sulenkta ranka. Šalia naujagimio negali būti purios pagalvės ir antklodės. Miegant kartu naujagimį reikia rengti ploniau nei migdant atskirai lovelėje, nes jis sušyla nuo tėvų kūno šilumos. Tėvai, su kuriais miega naujagimis/kūdikis turi būti sveiki, nevartoti nervų sistemą veikiančių vaistų, alkoholio, psichotropinių medžiagų.Miegas ant mamos krūtinės nakties metu nėra saugu, užmigus mamai naujagimis gali nusiridenti. Naujagimis turi būti guldomas ir miegoti ant nugarytės. Jei mamos (arba tėčio 😉 ) plaukai ilgi, juos vertėtų susipinti/susirišti.Žindanti, sveika, nepervargusi mama labai gerai jaučia savo naujagimį, ir natūraliai sudaro tokią „apsauginę” padėtį, kai jos ranka yra virš mažylio, o kūnas išsilenkia aplink, sudaroma lyg C forma. Tėčiai taip pat linkę jausti naujagimį, tačiau ne taip, kaip mamos. Kad ir kur nuspręstumėte migdyti naujagimį -savo lovoje ar lovelėje, lopšelyje visuomet užtikrinkite, kad jo miego aplinka bus saugi.
Čiužinys turi atitikti lovelės dydį. Neturėtų būti jokių tarpų.Čiužinys turi būti kietas. Minkštas čiužinys gali turėti įtakos netaisyklingai galvytės formai, ar net kelti uždusimo pavojų. Rinkdamiesi čiužinuką paspauskite jį ranka - jeigu formas jis atgauna iš lėto , vadinasi yra netinkamas .Koks tinkamiausias - spyruoklinis, putų poliuretano ar natūralus? Patvariausi ir kiečiausi yra spyruokliniai čiužiniai, jie taip pat yra ir sunkesni (sunkiau pakelti, norint užkišti paklodės kraštus ir tt). Norint putų poliuretano čiužinuko geriausia jį rinktis kuo įmanoma kietesnį ir būtinai turintį sertifikatus. Putų poliuretano čiužiniai ilgą laiką buvo pirmas pasirinkimas naujagimiams, visgi, jų saugumas pradėtas svarstyti dėl daugelio cheminių priedų. Na, o norint natūralaus čiužinuko- su kokoso pluoštu, grikių užpildais, vilna ir kt. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį , kad šis būtų tikrai itin kokybiškas, atitinkantis patvirtintus standartus. Čiužinukas turi būti tinkamai užvilktas. Jei paklodėlė be gumų, kraštai turi būti standžiai pakišti po čiužiniu, neturėtų būti raukšlių ar laisvų kraštų. Lovelė turi būti „kvėpuojančiu” dugnu - lentelėmis, specialiu audiniu, ne plokštuma. Priešingu atveju neužtikrinama oro cirkuliacija, kaupiasi drėgmė, sudaromos tinkamos salygos veistis pelėsiui, grybeliui. Renkantis lovelę svarbu ne tik grožis, bet ir kokybė. Atkreipkite dėmesį galimybę pritaikyti lovelę pagal poreikius. Nusiimantis ar nusileidžiantis šonas suteikia galimybę pristumti atvirą lovelę prie tėvų lovos- tokiu atveju mažylis teoriškai miega savo lovelėje, tačiau tuo pačiu yra šalia jų. Tai ypač patogu žindant, norint patenkinti naujagimio ar kūdikio artumo poreikį ar trūkstant vietos komfortiškai miegoti vienoje, tėvų lovoje. Taip pat atkreipkite dėmesį į reaguliuojamas lovelės aukščio padėtis - kuo daugiau padėčių , tuo geresnis pritaikymas. Pradžioje vietoje lovelės galima naudoti lopšį. Lopšiai yra mažesnių matmenų nei lovelės ir yra tinkami trumpam laikui, dažniausiai iki tol, kol kūdikis pradeda aktyviai vartytis. Daugelis lopšių turi ratukus lengvam transportavimui ir nuleidžiamus medinius ar medžiaginius “kvėpuojančius”šonus, bei saugiai tvirtinasi prie tėvų lovos. Kaip ir lovytė, lopšys turi būti tvirtas, kokybiškas, čiužinys turi atitikti dydį bei būti kietas, tinkamas naujagimiui ir kūdikiui. Jame taip pat nereikia naudoti jokių užklotų, apsaugėlių, tik tvirtai užkištą/su guma paklodę.
Pagalvė nereikalinga todėl, kad naujagimio\kūdikio galvos ir kūno proporcijos yra visiškai kitokios, nei suaugusių žmonių. Jų galvos lyginant su kūneliu yra santykinai didelės,o kaklas plonas ir trumpas, todėl pagalvė sukuria nenatūralų stuburo linkį. Naujagimių ir kūdikių stuburas dar neturi suaugusiems būdingos S formos ir yra praktiškai tiesus, todėl jiems patogiausia miegoti ant plokštumos.Pagalvės padidina SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) riziką, į kurią įtraukiamas ir uždusimas miegant. Kūdikiai pirmaisiais mėnesiais nėra labai mobilūs.Net išmokę apsiversti ant pilvo dar kurį laiką negali atsiversti atgal ant nugaros. Tad „įsikniaubimas“ į pagalvę yra itin pavojingas.Pediatrai rekomenduoja pagalvę pradėti naudoti sulaukus maždaug dviejų metų. Visi minkšti priedai, tokie kaip apsaugėlės, storos antklodės, minkšti ir purūs užklotai, miegui skirti lizdeliai sukelia potencialią galimybę sutrigdyti mažylio kvėpavimą. Naujagimiai dar yra pakankamai silpni kad prisipaudę prie minkštos apsaugėlės ar storai antklodei užblokavus kvėpavo takus pasuktų galvą į šoną ar nustumtų į šali trugdį. Paaugę vaikai apsaugėles bei visus kitus minkštus priedus gali panaudoti kaip pagalbą išlipant iš lovelės ir susižeisti iškritę.Lizdelis - netinkama vieta miegoti. Dažniausiai jo pagrindas būna nepritaikytas gulėti naujagimiui, stori, minkšti šonai kelia SKMS riziką, ypač tiems mažyliams, kurie nesivarto užtikrintai, ar yra neišnešioti- netyčia pasivertę gali įbesti nosytę į tą minkštą šoną ir blokuoti kvėpavimo takus. Dažnai lizdeliai naudojami net ne ant kieto pagrindo - pvz, tėvų lovoje. Kas patį lizdelio dugną ir pagrindą padaro dar nestabilesnius, legviau „prispaudžiamus” prie naujagimio. Taip miegas su naujagimiu vienoje lovoje tampa nebesaugus.Pūkuotų apklotų plaukeliai, ir ant jų besikaupiančios dulkės gali dirginti kvėpavimo takus.Jei naudojama antklodė, ji turi būti lengva. Naujagimis guldomas lovytės kojūgalyje ir užklojamas iki krūtinės, o antklodės galai užkišami už čiužinuko šonų tam, kad naujagimis judėdamas neužsidengtų antklode veido.Vietoje antklodės galima naudoti specialų miegamaišį. Miegmaišiai būna įvairių tipų - berankoviai, su rankovėmis, „vystymo“ tipo. Pastarieji miegamaišiai pagaminti taip, kad primintų vystymą vystyklu- rankos suvystomos, o kojos lieka laisvos.
Temperatūra miegamajame turėtu būti komfortiška (maždaug tarp 19 - 23 laipsnių). Vėdinti gyvenamąsias patalpas ir miegamąjį patariama nuolat - tai padeda užtikrinti optimalią santykinę oro drėgmę, 35-60 %. Esant mažesnei santykinei drėgmei oras būna “sausas”- tai turi neigiamą poveikį jautriems naujagimio kvėpavimo takams bei odelei. Ši šerpetoja, sausėja, naujagimio nosytė užsikemša, jam sunkiau kvėpuoti (dažnai gleivinės išsausėjimas dėl per mažos santykinės oro drėgmės maišomas su sloga). Šiltoje patalpoje nereikia dėti kepurytės, ypač miego metu - naujagimiai didžiausią šilumos kiekį išspinduliuoja per galvytę, tad uždėjus kepurytę kūnelis negali atvėsti, pernelyg įkaista.
