Ar dvi moterys gali turėti vaiką?
Ar dvi moterys gali turėti vaiką?
Nors medicininiai ir socialiniai aspektai, susiję su vaikų susilaukimu, nuolat kinta, pagrindinis klausimas išlieka: ar dvi moterys gali turėti vaiką? Šiandienos visuomenėje, kurioje šeimos samprata plečiasi, o reprodukcinės technologijos daro didelę pažangą, atsakymas tampa vis sudėtingesnis.
Viena iš situacijų, kuri kelia klausimų, yra ta, kai moteris turi dvi gimdas. Tokia anomalija, pasak gydytojų, išsivysto dar vaisiaus vystymosi stadijoje. Nors tai gali apsunkinti nėštumą, tai nebūtinai trukdo pastoti ir pagimdyti. Laimos, kurios istorija aprašyta straipsnyje, atvejis patvirtina, kad net ir turint dvi gimdas, įmanoma sėkmingai išnešioti ir pagimdyti vaiką. Laimai, turinčiai dvi gimdas, buvo atliktas cezario pjūvis dėl netinkamos vaisiaus padėties, tačiau svarbiausia, kad ji tapo mama.
Taip pat svarbu suprasti, kad dvynukų gimimas gali įvykti keliais būdais. Dizigotiniai dvyniai atsiranda, kai moters organizme subręsta dvi kiaušialąstės ir jos apvaisinamos. Monozigotiniai dvyniai - kai vienas apvaisintas gemalas dalijasi į dvi dalis. Įdomu tai, kad kartais dvynius gali apvaisinti skirtingų vyrų spermatozoidai, jei moteris vaisingomis dienomis turėjo lytinių santykių su keliais partneriais. Tokiu atveju gims dizigotiniai dvyniai, turintys tą pačią mamą, bet skirtingus tėvus.
Nėštumas ir gimdymas, ypač laukiantis dvynių, yra didelis iššūkis moters organizmui. Moterys, laukiančios dvynių, priauga daugiau svorio, dažniau patiria pykinimą, rėmuo, sunkiau kvėpuoja ir greičiau pavargsta. Tai reikalauja dvigubai daugiau poilsio.
Visuomenės požiūris į motinystę taip pat daro didelę įtaką moterų sprendimams. Kai kurios moterys, nepaisant visuomenės spaudimo, sąmoningai renkasi gyvenimą be vaikų, siekdamos karjeros ar asmeninės laimės. Kitos, jausdamos biologinį laikrodį, svarsto apie vaikus, nors ir nėra visiškai tikros dėl savo pasiruošimo. Sociologiniai tyrimai rodo, kad vis daugiau moterų ir vyrų Lietuvoje renkasi gyvenimą be vaikų, o vidutinis amžius, sulaukus pirmagimio, vis kyla.
Kalbant apie galimybes susilaukti vaikų, svarbu paminėti ir pagalbines reprodukcines technologijas. Nors jos suteikia vilties daugeliui porų, susiduriančių su nevaisingumu, taip pat kelia etinių ir socialinių klausimų, ypač kai kalbama apie vienišas moteris ar tos pačios lyties asmenų poras. Teisės aktai ir visuomenės nuostatos šioje srityje nuolat kinta.
Genetika taip pat vaidina svarbų vaidmenį vaiko vystymesi. Vaiko DNR sudaro 50% motinos ir 50% tėvo genų. Vyriški genai dažnai yra agresyvesni ir dominuoja. Tai lemia, kad berniukai dažniau panašūs į savo mamas, o mergaitės gali paveldėti bruožų iš abiejų tėvų. Paveldima ne tik išvaizda, bet ir polinkis į tam tikras ligas, intelektą ar net akių spalvą.
Svarbu nepamiršti, kad sprendimas turėti vaiką yra labai asmeniškas. Nors visuomenės nuomonė, šeimos spaudimas ar net reklama gali daryti įtaką, galiausiai kiekviena moteris turi pati apsispręsti, kas jai svarbiausia. Svarbu atsižvelgti į savo norus, galimybes ir pasirengimą prisiimti atsakomybę už naują gyvybę.
Teisės aktai Lietuvoje taip pat kito, siekiant suteikti daugiau galimybių vaikams turėti dvigubas pavardes, sudarytas iš tėvo ir motinos. Tai atspindi besikeičiančią šeimos sampratą ir siekį užtikrinti lygybę.
Galiausiai, nepaisant visų medicininių ir socialinių aspektų, svarbiausia yra vaiko gerovė. Jo teisė turėti mamą ir tėtį yra fundamentali. Tėvų sprendimai turėtų būti grindžiami vaiko poreikiais, o ne vien suaugusiųjų norais.