Ar privalomi namų darbai vaikams?
Ar privalomi namų darbai vaikams?
Namų darbai - viena didžiausių vaikų patiriamų streso priežasčių ir bene pagrindinė priežastis nenorėti eiti į mokyklą. Jie dažnai neigiamai veikia tėvų ir vaikų santykius, todėl apie tai būtina diskutuoti. Ši diskusija ne apie tai, kaip išvengti iššūkių, o veikiau kaip neapkrauti savęs bei kitų bereikalingais svoriais, iš kurių dar ir mažai naudos.
Namų darbų nauda ir žala: moksliniai tyrimai
Antra, moksliniai tyrimai pagrindžia, kad ilgesnėje perspektyvoje namų darbai silpnai koreliuoja su akademiniais pasiekimais ir neturi įtakos pradinių klasių mokinių pasiekimams. Nepatingėkite paieškoti šaltinių internete - rasite visko, užduotis - atsirinkti.
Trečia, didžiosios daugumos žmonių smegenys taip jau veikia, kad turi ribotą laiką koncentracijai ir suinteresuotumą darbui, ką jau kalbėti apie vaikus. Perteklinis laikas dirbant dažnai persipina su neigiamais jausmais, kas nepadeda vaikui mokymosi sieti su teigiamu ir trokštamu procesu. Taip auginame angliškai vadinamų 'neets' kartą - žmones, kurie baigę mokyklą, baigia ir savo mokymosi karjerą. Tuo tarpu, atradęs vidinę motyvaciją ir susiejęs mokymąsi su maloniu procesu, vaikas gali išmokti bet ką ir nepalyginamai greičiau. Deja, dažniausiai šie pavyzdžiai egzistuoja palankesnėse nei viešojo sektoriaus terpėse.
"Atradęs vidinę motyvaciją ir susiejęs mokymąsi su maloniu procesu, vaikas gali išmokti bet ką ir nepalyginamai greičiau."
Ketvirta, pasaulyje gausu pavyzdžių, ilgaamžių/namų darbų atsisakiusių mokyklų, alumnų, kurie patvirtina, kad namų darbų nebuvimas jiems nesukliudė išlaikyti egzaminų puikiausiais įvertinimais, be to leido skirti daugiau laiko savo pomėgiams, šeimai, draugams, kas paprastai siejasi ir su laimingesnio žmogaus gyvenimu.
Kaip prievarta veikia žmogų?
Vaikai, kurie turi teisę pasirinkti, namų darbų gali ir paprašo patys. Kiti renkasi skirti savo laiką mėgstamoms veikloms, žaidimui, kurio metu taip pat mokosi tokių dalykų kaip santykis, emocinis intelektas, sprendimų priėmimas ir t.t. Kviečiame paklausyti evoliucijos psichologo Peter Grey, daugybę metų dirbančio šioje srityje.
Kaip mūsų mokyklos slopina aistras | Peter Gray | TEDxAsburyPark
Namų darbai: mokslininkų ir praktikų požiūriai
Ši tema yra gan skaudi, nes tiek mokslininkai (tiriantys šį reiškinį), tiek praktikai (mokytojai) yra susiskirstę į atskiras stovyklas. Vieni labai garsiai šaukia prieš namų darbus, kiti - labai garsiai šaukia už.
Antras dalykas - tai ugdo gebėjimą mokytis savarankiškai. Susidėlioti savo laiką ir prioritetus, susikoncentruoti. Jeigu mes to neišmoksime ir mūsų koncentraciją nuolat kažkas numuš - mes nebūsime tokie išsilavinę, tyrinėjantys, kaip tie žmonės, kurie tą geba. Žinoma, yra ir kitų būdų ugdyti šias savybes. Bet namų darbai yra tikrai labai geras būdas.
Tyrimai rodo, kad mažiausiai naudos iš namų darbų gauna pradinukai. Pagrindinėje mokykloje nauda jau yra apčiuopiama, o daugiausia jos yra gimnazijoje. Tiesa, kai kurie mokslininkai teigia, kad jokiose klasėse jų neturėtų būti ilgiau nei valanda. Nors tas sunkiai įsivaizduojama gimnazijose, kuriose yra aukšti akademiniai lūkesčiai. Dauguma vaikų gimnazijose ruošia namų darbus po 2-3 valandas. Tad per savaitę susidaro apie 15 valandų. Jei namų darbai viršija vidutiniškai 20 valandų per savaitę - vaikui kyla rizika persidirbti, perdegti. Žinoma, tai yra labai individualu. 2006 metais buvo atliktas didelis tyrimas (analizuoti visi surinkti tyrimai). Jis parodė, kad yra tam tikra koreliacija tarp namų darbų ir mokinių pasiekimų (ypač nuo 7-os klasės į viršų). Bet nuo 6-os klasės žemyn tos akademinės koreliacijos nėra. T. y. jei vaikas daug mokosi ir daro daug namų darbų - tai nedarys įtakos jo aukštiems rezultatams mokykloje. Žinoma, nebūtinai šie tyrimai yra visiškai teisingi. Labai dažnai socialinių tyrimų mokslininkai linkę „rasti tai, ko ieško“. Arba tirti tam tikrą vaikų grupę, kurioje tai suveikia.
Namų darbų trukmė ir efektyvumas
Nors gali atrodyti, kad kuo daugiau laiko vaikai praleidžia mokydamiesi, tuo bus geresni jų pasiekimai, tyrimai rodo, kad tai nebūtinai yra tiesa. Tarptautinis mokinių pasiekimų tyrimas PISA atskleidė, kad šalyse, kur vaikai prie užduočių praleidžia mažiau nei dvi valandas per dieną, matematikos rezultatai vidutiniškai aukštesni. Tuo metu sistemose, kuriose reikšminga dalis mokinių namų darbams skiria tris ar daugiau valandų, pasiekimai buvo žemesni.
Kiti tyrimai rodo, kad net ir trumpesnės, iki 15 minučių trunkančios namų darbų užduotys gali būti ne mažiau veiksmingos nei ilgos. „Turimi duomenys sufleruoja, kad pernelyg didelis užduočių kiekis ne tik neduoda papildomos naudos, bet gali turėti priešingą efektą. Vaikai pavargsta, jaučiasi prislėgti darbų gausos. Tuo metu reguliarūs, bet glausti namų darbai suteikia geresnį rezultatą neperkraunant mokinių“, - sako L. Masiliauskaitė.
Daugiau namų darbų - didesnė atskirtis?
Netinkama namų darbų praktika gali dar labiau pagilinti socialinę ir ekonominę atskirtį, teigia mokslininkai. Ypač tada, kai užduodama išmokti naują informaciją ar įsisavinti sudėtingą medžiagą. Mokiniai iš mažiau palankios aplinkos susiduria su daugiau kliūčių - jiems dažnai trūksta ramių sąlygų, patikimo interneto, technologijų ar tėvų pagalbos.
„Namų darbai, jei neatsižvelgiama į skirtingas mokinių aplinkybes, tampa ne mokymosi pagalbos, o atotrūkį gilinančia priemone. Tyrimai taip pat rodo, kad efektyviausi yra tie namų darbai, kurie individualizuoti ir už kuriuos mokinys gauna išsamų grįžtamąjį ryšį, o ne tik pažymį“, - pažymi L. Masiliauskaitė.
Kai tėvų pagalba tampa problema
Nors tėvų įsitraukimas į vaikų mokymąsi dažnai laikomas teigiamu, pernelyg didelė ar netinkama pagalba gali duoti priešingų rezultatų. Per daug namų darbų tampa papildomu krūviu ir tėvams. Kai kurie net imasi atlikti užduotis patys, kad apsaugotų vaiką nuo prasto pažymio, tačiau tokia praktika yra žalinga.
Ilgalaikis tyrimas, kuriame dalyvavo 1700 tėvų ir mokinių, parodė, kad vaikai, kurių tėvai dažnai padėdavo su namų darbais, turėjo prastesnius pažymius. Pernelyg aktyvus tėvų kišimasis silpnina mokinių savarankiškumą ir atsakomybės jausmą.
„Kartais namų darbai tampa ir konfliktų šaltiniu - tėvai riboja telefonus, žaidimus ar kitas veiklas tol, kol užduotys nebaigtos. Tokiose situacijose mokymasis ima sietis su spaudimu ir bausme, o ne su augimu. Ilgainiui tai mažina motyvaciją“, - sako L. Masiliauskaitė.
Pamokos iš užsienio: mažiau gali reikšti daugiau
Pažangiausios Europos švietimo sistemos rodo, kad svarbiausia - ne kiek užduočių, o kokios jos yra. Suomija - bene garsiausias pavyzdys, kad mažiau gali reikšti daugiau. Čia namų darbai skirti įtvirtinti tai, kas išmokta klasėje, skatinti savarankiškumą ir refleksiją, bet ne įsisavinti naują medžiagą. Be to, Suomijoje dėl didesnio įsitraukimo pamokose ir taip yra mažesnis poreikis mokytis papildomai namuose.
Estijoje namų darbų krūvis derinamas pasitelkiant skaitmenines priemones. Nacionalinė „e-Kool“ sistema leidžia mokytojams koordinuoti užduotis, o tėvams - stebėti vaiko pažangą. Šveicarijoje sprendimus dėl namų darbų priima atskiri kantonai ir mokyklos. Kai kurios mokyklos net taiko modelius, kai užduotys atliekamos mokykloje, taip mažinant socialinę nelygybę. Tuo metu Airijoje namų darbų praktika derinama su visa mokyklos bendruomene, įskaitant tėvus ir mokinius. Taip pat - vis dažniau praktikuojama vengti skirti namų darbus penktadieniais, kad savaitgalis liktų poilsiui ir neformaliai veiklai.
Kaip keisti namų darbų praktiką?
Siekiant, kad Lietuvoje namų darbai prisidėtų prie geresnių mokinių pasiekimų ir nesukeltų perteklinės naštos, svarbu neapsiriboti vien jų trukmės ribojimu, o pažvelgti į gilesnes priežastis.
„Pirmiausia reikia suprasti, kodėl namų darbų apskritai tiek daug. Dažnai taip nutinka todėl, kad mokytojai nespėja išdėstyti visos programos per pamokas, tad dalis mokymosi persikelia į namus. Taip būti neturėtų - namų darbai yra veiksmingesni tuomet, kai jie padeda įtvirtinti jau išmoktą medžiagą, o ne įsisavinti naują. Todėl būtina įvertinti ugdymo turinį ir jo apimtį, kad jis atitiktų realų pamokų laiką“, - pažymi L. Masiliauskaitė.
Kitas svarbus aspektas - mokyklų gebėjimas viduje sukoordinuoti mokinių darbo krūvį, žinoti, kiek kokių namų darbų davė kiti mokytojai. „Kai mokytojai bendradarbiauja, užduotys tampa nuoseklesnės, o mokinių dienotvarkė - subalansuota. EBPO tyrimai rodo, kad mokyklose, kuriose vyrauja stipri bendradarbiavimo kultūra, mokiniai patiria mažiau streso ir pasiekia geresnių rezultatų. Todėl būtina stiprinti mokyklų vadovų vadybinius gebėjimus ir technologinius pajėgumus - nuo to priklauso, kaip efektyviai bus derinamas mokytojų darbas ir stebimas bendras krūvis“, - sako L. Masiliauskaitė.
Galiausiai, svarbu rūpintis ne tik namų darbų apimtimi, bet ir jų kokybe bei pritaikymu skirtingiems mokinių poreikiams. „Vienam vaikui tą pačią užduotį atlikti gali pakakti 15 minučių, kitam reikės valandos. Tad reikia skatinti mokytojus individualizuoti užduotis, remiantis mokinių pažanga ir turimais duomenimis, o socialiai jautresnėse situacijose sudaryti sąlygas jas atlikti mokykloje. Tai padeda mažinti atotrūkį tarp mokinių ir užtikrina, kad namų darbai iš tiesų stiprintų mokymąsi, o ne kurtų papildomą spaudimą“, - pabrėžia L. Masiliauskaitė.
Alternatyvūs požiūriai ir patarimai tėvams
Pradinėje mokykloje skaitymas yra daug, daug, daug kartų efektyvesnis, nei namų darbai. Tegul vaikas skaito tai, kas jam yra įdomu. Padėkite jam rasti literatūrą, kuri bus įdomi. Tegul vaikas skaito savarankiškai ir skaitykite jam (rekomenduojama vaikui skaityti iki šeštos klasės). Jeigu jums sunku išrinkti vaikui, ką skaityti, paprašykite, kad padėtų mokytoja(s) - taip bus daug prasmingiau praleistas laikas su mokytoja, nei aptariant namų darbus!
Kalbėkite ir mokykite vaikus, kad jie visą laiką yra mokiniai, t.y. žmogus mokosi visą gyvenimą. Kai vaikas supranta, kad jis mokosi visą laiką, visą gyvenimą, tai namų darbų atlikimas tam, kad dar daugiau išmoktų, tampa savaime suprantamu.
Eikit į muziejus. Kalbėkite. Diskutuokite. Žiūrėkite edukacines laidas drauge. Aš visada kaifuoju, kai išgirstu, kad tėvai praplėtė vaiko akiratį. Reikia tiesiog truputį kūrybiškumo. Ir jokiu būdu nereikia pulti į kraštutinumus: vaikui žalingas ir begalinis užduotėlių darymas, ir mintis, kad viskas (diskusijos, analizė, tobulėjimas) turi vykti TIK mokykloje.
Anot mokslinės statistikos vaikų akademiniai pasiekimai, atsakomybės jausmas bei socialiniai įgūdžiai yra siejami su vaikų įsitraukimu į namų ruošos darbus anksyvoje vaikystėje. Namų ruoša gali būti puiki proga mokyti vaikus apie savarankiškumą, tvarką ir bendradarbiavimą.
Valymo procesą paverskite žaidimu. Tam puikiai tiks tokios natūralios valymo priemonės kaip actas, soda ar citrinų sultys. Juk mažuosius svarbiausia sudominti, todėl leiskite jiems patiems išspausti citrinos sultis ar įsipilti sodos į puodelį, tuomet pamirkyti seną dantų šepetuką į tirpalą ir valyti dėmes.
Labai svarbu norint apsaugoti savo mažylius ir leisti jų pačių organizams susikurti savo bakterinį foną, tad neraginame siekti idealios namų švaros tarsi ligoninės operacinėje. Atvirkščiai, kai kurie mokslininkai mano, kad per daug švarūs namai gali padidinti ilgalaikę alergijos riziką vaikui.
Ugdymo įstaigų vaidmuo sprendžiant namų darbų klausimą
Namų darbai tikrai nėra tik tėvų ir mokinių problema. Ugdymo įstaigos taip pat privalo atsižvelgti į šiuolaikinių vaikų poreikius ir šiandieninį gyvenimo tempą bei prisitaikyti prie kintančios realybės. Pagal naują namų darbų skyrimo tvarką, licėjuje namų darbai nuo šiol yra skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: privalomų užduočių ir neprivalomų (rekomenduojamų, papildomų) užduočių (abiejų kategorijų užduotis diferencijuojant pagal mokinio darbo tempą, gebėjimus ir pasiekimus). Nauja tvarka numato, kad namų darbai yra skiriami tik pagal savaitinį atskirų kiekvienos disciplinos pamokų kiekį, pagal galimybes neskiriant namų darbų iš tam tikrų disciplinų penktadieniais.
Taip pat buvo apskritai atsisakyta namų darbų iš kai kurių disciplinų, pakeičiant jas kūrybinėmis užduotimis, kurias būtų galima atlikti pamokų metu. Nauja tvarka numato ir specialias atostogas nuo namų darbų, kurių metu vieną dieną per mėnesį namų darbai mokiniams nebūtų užduodami nei iš vienos disciplinos. Mano nuomone, svarbiausias pasikeitusios tvarkos aspektas yra namų darbų diferencijavimas pagal mokinio individualius gebėjimus ir pasiekimus. Šiuolaikiniams mokiniams reikia formuoti tokias namų darbų užduotis, kurios atitiktų jo gebėjimus, bet tuo pačiu metu motyvuotų juos tobulėti visose mokslo disciplinose. Užduotys privalo būti kūrybiškos, skatinti mokinių smalsumą, komandiškumą, savarankiškumą ir įsitraukimą į mokymosi procesą, o jų apimtys ir terminai neturi kelti diskomforto mokinio dienotvarkei bei fizinei ar psichologinei būsenai.
Namų darbų svarba ugdant vaikus
Visgi jei norime ugdyti savo vaikų savarankiškumą, jo laiko planavimo kompetencijas, gebėjimą mokytis ir įtvirtinti akademines žinias, namų darbai čia atlieka itin svarbų vaidmenį. Mes gyvename individualybių amžiuje, kuriame itin svarbu atrasti mokinio stipriąsias puses ir taip padėti jam gerinti mokymosi rezultatus kitose ugdymo srityse, o ne tik aklai apkrauti jį ugdymo programose numatytomis užduotimis. Tad į ką turėtume atkreipti dėmesį, kad namų darbai mokiniui ir tėvams netaptų našta ir mūsų vaikų nuovargio bei prastos bendros sveikatos priežastimi.
Namų darbų trukmė: kada tai tampa problema?
Norint, kad namų darbai netaptų problema, itin svarbu pastebėti, kiek laiko jūsų vaikas skiria mokykloje užduotų namų darbų atlikimui. Jei 6-8 klasėje esantis mokinys per dieną skiria valandą ar pusantros visoms mokyklinių namų darbų užduotims, ši trukmė yra normali. Tokiu atveju lieka tik pasirūpinti, kad jūsų vaikas turėtų tinkamas sąlygas laiku ir kokybiškai atlikti namų darbus. Jei tokio amžiaus vaikas namų darbus atlieka tik po visų popamokinių veiklų, jas ruošia daugiau nei dvi valandas ir jų atlikimo laikas išsitęsia po 20-21 val. ar dar vėlesnio paros meto, tuomet vaikui tikrai gali pritrūkti laiko kokybiškam poilsiui. Tokiu atveju tikra vertėtų peržiūrėti vaiko dienos rutiną ir išsiaiškinti, kas lemia vėlų namų darbų ruošos laiką ar jų atlikimo trukmę.
Natūralu, kad gimnazinių klasių mokiniai namų darbams gali kasdien skirti daugiau laiko (2 val. ar daugiau). Tam įtakos turi ir išaugęs pamokų skaičius, mokomųjų dalykų apimties padidėjimas, aktyvesnis socialinis gyvenimas bei pasiruošimai įvairiems egzaminams. Visgi net ir tokio amžiaus mokiniams namų darbai neturėtų tapti jų naktinėjimo priežastimi bei atimti kokybišką poilsį, turiningų savaitgalių ar kitos prasmingos veiklos laiką.
Kaip tėvai gali padėti vaikams ruošiant namų darbus?
Jei jūsų vaikui iškilo sunkumų ruošiant namų darbų užduotis, pirmiausiai pagalbos reikėtų kreiptis į pedagogus. Juk tik patys mokytojai geriausiai žino savo užduotų namų darbų pobūdį ir turinį, todėl konsultacijų pagalba gali greičiau ir tikslingiau padėti mokiniui įveikti sudėtingesnes užduotis. Tėvai taip pat gali padėti vaikui atlikti namų darbų užduotis, tačiau čia svarbiausiai nedaryti esminės klaidos - neruošti namų darbų už savo vaiką. Atlikdami namų darbus už savo atžalą, mes padarome didžiulę meškos paslaugą - ne tik atimame iš vaiko galimybes mokytis savarankiškumo ir gilintis žinias, tačiau ir klaidiname mokyklos bendruomenę, kuri seka mokinio pasiekimus, vertina jo pažangumą bei padeda jam kryptingai tobulėti.
Todėl jei norite savo vaikui padėti atlikti namų darbus, geriau užduotis su juo atlikite kartu, skatinant jį kuo savarankiškiau atrasti sprendimus ir kuo plačiau paaiškindami jam sudėtingiausias ar didžiausius sunkumus vaikui sukeliančias užduočių vietas. Natūralu, kad kai kuriems vaikams ruošti namų darbus paprasčiausiai trūksta motyvacijos. Todėl tėvai gali sugalvoti ir tam tikrą motyvacinę ar apdovanojimų sistemą, kuri padėtų vaikui atlikus namų darbus pasijusti emociškai geriau. Taip pat vertėtų nepamiršti ir žodinio paskatinimo ar pagyrimų.
Juk kiekvienam žmogui itin svarbu, kad jo veikla būtų pastebima ir vertinama, tad nepagailėkite savo vaikui pagiriamojo žodžio ir už gerai atliktus namų darbus. Itin svarbi efektyviam namų darbų atlikimui yra ir tinkama bei saugi mokymosi aplinka. Mokinys namuose privalo turėti dėmesio neblaškančią erdvę, kuri jam padėtų maksimaliai susikoncentruoti ties atliekamomis užduotimis. Tame pačiame kambaryje veikiantis televizorius, įvairios ranka pasiekiamos medijų priemonės, nuolat šalia esantys kiti asmenys ar triukšminga aplinka tikrai nepadės vaikui efektyviai ir operatyviai atlikti namų darbų. Todėl pasistenkite vaikui namuose sukurti jaukią, tačiau ne per daug patogią (kad ir kaip norėtųsi kartais namų darbus ruošti išsitiesus ant sofos) aplinką namų darbų ruošai.
Esant galimybėms, namuose galima sukurti ir dvi erdves, kurias mokinys galėtų keisti pagal veiklos pobūdį. Pavyzdžiui, viena erdvė gali būti skirta praktinėms namų darbų užduotims, kita - skaitymui. Tokiu būdu mokymosi procese vaikui padėsite išvengti monotonijos.
Laiko planavimas - raktas į efektyvesnį namų darbų atlikimą
Namų darbai vaikus moko ne tik savarankiškumo ir padeda įtvirtinti mokykloje įgytas žinias, bet ir ugdo mokinių laiko planavimo įgūdžius. Ypatingai tai svarbu vyresnėse klasėse, kai jauno žmogaus užimtumas mokykloje ir po jos gerokai padidėja. Todėl norėdami turėti mažesnį mokymosi krūvį namuose mokiniai turėtų susidaryti savaitės darbų planą. Plane gali atsidurti ir ilgalaikiai namų darbai. Tai padės atlikti ne visą darbą iš karto paskutinę minutę, bet paskirstyti jį dalimis, etapais. Geriausia diena planui rengti/papildyti/keisti - penktadienis. Atėjus naujai darbo savaitei būsite pasirengę visiems jos netikėtumams ir pirmadienis bus lengvesnis.
Taip pat daug lengviau seksis dorotis su namų darbų krūviu, jei suplanosite skirtingų savaitės dienų darbų baigimo laiką. Pavyzdžiui, pirmadienio namų darbus privalote atlikti iki 20 val., o trečiadienio - iki 17 val. (atsižvelkite į vaiko pamokų tvarkaraštį ir užimtumą po pamokų, būrelius, šeimos renginius ir kt.). Suplanuoti baigimo laiką labai svarbu. Taip išvengsite naktinėjimo ir darbų atidėliojimo. Tačiau svarbiausia, kad tarp namų darbų mokiniai turėtų kokybiško laiko fizinei veiklai ar mėgstamam laisvalaikio užsiėmimui. Šiai veiklai patariama skirti bent kelias minutes kasdien nepaisant, kiek kitų užduočių tą dieną vaikas turėtų. Tai padės atsigauti emociškai ir leis smegenims pailsėti po įtemptos dienos.
