Emocijų ir jausmų pasaulis vaikams: kaip padėti ugdyti emocinį intelektą
Emocijų ir jausmų pasaulis vaikams: kaip padėti ugdyti emocinį intelektą
Emocijos ir jausmai yra sudėtinga ir abstrakti koncepcija, kurią ne visada lengva suprasti net suaugusiems. Todėl labai svarbu nuo pat ankstyvojo amžiaus padėti vaikams pažinti, įvardinti ir tinkamai išreikšti savo emocijas. Tėvai atlieka itin svarbų vaidmenį mokant vaikus socialinių įgūdžių, emocijų raiškos ir savęs supratimo. Jie dažnai tą daro be jokių gairių ar vadovėlio, tačiau jų pavyzdys ir pastangos yra neįkainojamos.
Vaikai, kurie supranta savo emocijas, norėdami atkreipti į save dėmesį, rečiau rodo agresiją ar pykčio protrūkius. Tie, kurie gali pasakyti „aš pykstu ant tavęs“, rečiau trenkia kitam ir dažniau konfliktą bando išspręsti taikiai. Mokydami vaikus emocinio raštingumo, stipriname jų psichologinį atsparumą. Tai padeda jiems ateityje turėti daugiau pasitikėjimo savimi.
Tėvų vaidmuo ugdant emocinį raštingumą
Nuo ko pradėti? Psichologė Rūta Žiaunienė pabrėžia, kad frazė „tėvai - didžiausi mokytojai“ šiuo atveju yra labai teisinga. Tėvai vaikiną itin svarbų vaidmenį mokant vaikus socialinių įgūdžių, emocijų raiškos, savęs supratimo.
Kaip vaikams padėti suprasti emocijas ir jas išreikšti? Yra keletas dalykų, kuriuos atlikdami tėvai gali padėti vaikui ugdyti emocinį raštingumą - t. y. suvokti savo emocijas ir jas tinkamai išreikšti:
- Rodykite pavyzdį. Vaikai itin atidžiai stebi savo tėvus, mato, kaip jie tvarkosi su savo emocijomis. Būdami sumanūs stebėtojai, jie greitai įsisavina, ką suaugusieji daro supykę, kaip reaguoja į laimingas ar nemalonias žinias, kaip reiškia džiaugsmą, o gal stengiasi paslėpti nepasitenkinimą. Vaikai taip pat mato, kada jų tėvai vengia rodyti emocijas - dėl gėdos ar kitų priežasčių. Jie viską kopijuoja - kaip tėvai elgiasi užplūdus emocijoms, lygiai taip pat bando daryti ir patys.
- Padėkite vaikams įvardinti emocijas. Kad vaikai išmoktų pasakyti, kaip jaučiasi, pirma jie turi išmokti emocijų pavadinimus, plėsti žodyną. Ikimokyklinio amžiaus vaikai jau turi išmokti ir atpažinti, ką reiškia būti linksmam, piktam, nuliūdusiam ar išsigandusiam. Vyresni vaikai gali mokytis sudėtingesnių žodžių, tokių kaip nusivylimas, susinervinimas, susirūpinimas. Su vaikais galima aptarti, kaip jaučiasi įvairių knygų ar filmų veikėjai. Skaitant galima padaryti pauzę ir paklausti: „Kaip manai, kaip dabar jaučiasi šis veikėjas?“. Taip pat verta aptarti priežastis, kas galėjo sukelti būtent šiuos jausmus.
- Kalbėkite apie jausmus. Naudokite emocijų pavadinimus buitinėje kalboje. Rodykite savo pavyzdžiu, kaip galima išreikšti jausmus: „Aš nuliūdau, nes tu nepasidalinai savo žaislu su draugu, manau, jis taip pat nuliūdo“. Atkreipkite vaiko dėmesį, kai pastebite, kad jis jaučia tam tikrą jausmą: „Atrodai tikrai laimingas, kad važiuosime pas senelius“, „Panašu, kad nerimauji dėl rytojaus kontrolinio“. Vienas iš būdų padėti vaikams atpažinti savo emocijas - tėvams įvardinti jas garsiai. Vaikai taip susieja pojūčius su emocijų pavadinimais.
- Mokykite emocijų valdymo strategijų. Ugdyti vaikų emocinį raštingumą reikia visą vaikystę ir paauglystę. Jie turi išmokti, kad nepriklausomai nuo to, ar jie supyko, trenkti, ar kitaip skaudinti kito negalima. Vietoje to, reikėtų mokyti vaikus būdų, kaip išspręsti konfliktą, suvaldyti kilusias emocijas. Pavyzdžiui, galima paraginti vaiką pasijautus nemaloniai padaryti pertraukėlę, pakeisti aplinką, išeiti pasivaikščioti, susirasti tylią vietą ir nurimti. Vertinga pamokyti, kaip įveikti liūdesį. Dažnai vaikai nežino, ką daryti, kai jaučiasi liūdni, todėl jie gali tapti agresyvūs arba siekti kitų dėmesio nepriimtinais būdais. Kartu paieškokite sprendimo būdų: gal padės piešimas, knygelės paskaitymas ar pažaidimas su augintiniu. Galima pasidalinti savo patirtimi, ką jūs, tėvai, darote nuliūdę. Kai vaikas suklys, sulaužys kokį daiktą iš pykčio ar pasiduos nepasiekęs tikslo - laikykite tai proga pasimokyti patiems, kaip kitą kartą padaryti kitaip. O tokių akimirkų tikrai bus nemažai.
Mokydami vaikus atpažinti ir išreikšti emocijas, tėvai padeda stiprius pagrindus psichologiniam vaikų atsparumui.
Ko vaikams sakyti nevertėtų?
Yra keletas dalykų, kurių vaikams sakyti nederėtų. Reikėtų nepamiršti, kad vaikai sužino apie emocijas matydami, kaip tėvai reaguoja į jų nuotaikas. Vaikas, kurio tėvai sako: „Nustok verkti! Dideli berniukai neverkia!“, mokosi, kad emocijos turėtų būti paslėptos, užgniaužtos viduje. Taip pat nutinka, kai tėvai atkreipia dėmesį į vaikų nerimą sakydami: „Nesijaudink, nėra ko nerimauti" - atžalos gali suprasti, kad jų rūpesčiai yra nesvarbūs, nereikšmingi. Nors tėvai taip bando raminti vaikus - jie išmoksta slėpti savo emocijas.
Kalbančių apie žmonių jausmus, tėvai taip pat moko atžalas empatijos.
Emocijų ugdymas ikimokyklinėse ir mokyklinėse įstaigose
Ugdymo įstaigos taip pat aktyviai prisideda prie vaikų emocinio raštingumo ugdymo. Pavyzdžiui, Utenos vaikų lopšelyje - darželyje „Pasaka“ ir „Voveraitė“ vyko užsiėmimai „Mano jausmai ir emocijos“, kurių metu vaikai susipažino su jausmais, stengėsi pažvelgti į save, bei pagalvoti kaip jaučiamės dabar, kaip jaučiasi mūsų draugai.
Gruodžio 14 dieną vyko edukacinė veikla „Emocijų šalyje“. „Stirniukų“, „Pelėdžiukų“ grupėse apsilankė visuomenės sveikatos specialistė Viktorija Dargė ir psichologė Eglė Bartašiūtė. Vaikai buvo supažindinami su pagrindinėmis emocijomis: laimingas, liūdnas, išsigandęs, nustebęs, ramus, piktas. Visi ugdytiniai ryto rate prisistatė pasakydami savo vardus ir išsirinko vieną kortelę, kuri nurodė, kaip jie jaučiasi šiuo metu. Rate žaidėme žaidimą, siuntėme vieni kitiems jausmus, kurių šiuo metu labiausiai reikia. Vaikus labai sudomino peržiūrėtas trumpas filmukas apie emocijas. Visi sutarėme, kad be visų išvardintų emocijų mes gyventi negalime, kad mums reikalingos ir malonios, ir nemalonios emocijos, tik reikia išmokti jas valdyti. Vaikai diskutavo ir pasakojo savo istorijas, kada dažniausiai kokias emocijas jaučia ir kaip sekasi jas valdyti. Visi kartu žaidėme žaidimą „Emocijų žvejyba“, vaikai žvejojo savo mėgstamą emocijos veiduką ir turėjo jį pirmiausia atpažinti, tuomet papasakoti, kada dažniausiai jaučia tokį jausmą. Ugdytiniai suprato, kad visos emocijos yra geros, tik reikia išmokti jas tinkamai suvaldyti.
Vasario mėnesis buvo skirtas pirmokų supažindinimui su emocijų ir jausmų pasauliu. Kiekvienai klasei buvo skiriamos dvi akademinės valandos. Kuo anksčiau vaikai bus supažindinami su emocijomis ir jų valdymu, tuo mažiau konfliktų turės ateityje. Susitikimo tikslas - padėti vaikams atpažinti ir nusakyti emocijas, papasakoti ir praktiškai parodyti būdus kaip valdyti emocijas. Mokiniams buvo rodomi trumpi filmukai apie emocijas ir jų valdymą, atliekamos užduotys knygutėse „Emocijos ir jausmai“, vyko pokalbiai su mokiniais, komandinis darbas, kuris parodė vaikams kokios emocijos gali kilti dirbant kartu ir atskirai. Kalbėta ką reiškia dalintis su draugais ir būti draugiškiems, emocijų lego pagalba buvo kuriamos emocijos pagal schemas „Sukurk man emociją“ bei pristatyk ką sukūrei draugams. Panaudojant emocijų ištrynimo kilimėlius buvo galima išlieti susikaupusias pykčio emocijas. Vaikams pamokėlių metu kilo puikių minčių, pavyzdžiui, kai kurių klasių mokiniai patys sugalvojo, kad dailės pamokos metu pabandys pasigaminti pykčio išliejimo kilimėlį, kitiems labai patiko spalvinti emocijų ir jausmų beždžionėlę ir kilo noras gauti atšviestą beždžionėlę, ją nuspalvinti, išsikirpti ir padovanoti tiems, ką labiausiai vaikas myli.
Filmukai kaip pagalbinė priemonė
Mokytojai pripažįsta, kad animaciniai filmukai padeda jiems suaktyvinti, labiau įtraukti vaikus pamokų metu. Socialiniam ir emociniam ugdymui svarbu parinkti aktyvius, įtraukiančius ir įvairius mokymo(si) metodus. Pamokų metu parodytas filmukas leidžia optimaliai paskirstyti pamokos laiką - per 3 - 4 minutes filmuke išdėstytas socialinio ir emocinio įgūdžio algoritmas su pateiktu pavyzdžiu leidžia likusį pamokos laiką mąstyti ir pasireikšti vaikams. Tikimasi, kad filmukai neatstotų pamokos ir paties mokinio-mokytojo santykio, o bus kaip pagalbinė priemonė mokytojams ir tėvams supažindinant vaikus su socialinių ir emocinių įgūdžių raiška realiame gyvenime.
Pagrindinis pradinukams skirtų filmukų veikėjas - meškiukas, kuris paaiškina sudėtingus bendravimo momentus. Pradinukams parinktas ryškesnių spalvų animacinis stilius, su mažiesiems patrauklesniais personažais. Paauglių animacijai pasirinktas visai kitoks stilius - juodai baltas su mėlynos spalvos akcentu, atsisakyta meškiuko ir suaugusiųjų - visos situacijos vyksta tarp paauglių, jie tarpusavyje kalbasi ir sprendžia problemas.
„Išvirkščias pasaulis 2“: emocijų kelionė paauglystėje
Filmas „Išvirkščias pasaulis 2“ yra tęsinys originalaus animacinio filmo „Išvirkščias pasaulis“, kuris sulaukė didelio populiarumo. Filmas pasakoja apie žmogaus emocijas, suteikiant joms asmenybes ir išskirtines savybes, ir kaip jos valdo mūsų elgesį ir reakcijas. „Išvirkščias pasaulis 2“ tęsinio veiksmas vyksta praėjus keleriems metams nuo pirmojo filmo įvykių. Riley, pagrindinė herojė, jau yra paauglė, susidurianti su paauglystės iššūkiais, tokiais kaip naujos draugystės, pirmieji romantiniai santykiai, ir dideli sprendimai dėl ateities.
Pagrindinės emocijos filme:
- Džiaugsmas (Joy): Viena iš pagrindinių Riley emocijų ir jos vadovė. Ji yra linksma, optimistiška ir visada siekia, kad Riley jaustųsi laiminga.
- Liūdesys (Sadness): Priešingas Džiaugsmui, atlieka svarbų vaidmenį padedant Riley susidoroti su neigiamais išgyvenimais.
- Baimė (Fear): Rūpinasi Riley saugumu, bet kartais būna perdėtai atsargi.
- Pyktis (Anger): Atsakingas už Riley reakcijas į neteisybę ar susierzinimą.
- Šlykštulys (Disgust): Sauggo Riley nuo dalykų, kurie jai gali būti kenksmingi ar nemalonūs.
- Įtarumas (Ennui): Nauja emocija, atspindinti paaugliams būdingą nuobodulį ir abejingumą.
- Aistra (Passion): Atsispindi Riley augančią meilę ir interesus.
- Abejonės (Self-Doubt): Kelia abejones dėl savo vertės ir gebėjimų.
- Nerimas (Anxiety): Nauja emocija, atspindinti paauglių jaudulį ir nerimą dėl ateities.
- Drąsa (Courage): Padeda Riley įveikti iššūkius ir siekti savo tikslų.
Filmo temos:
- Savigarba ir savęs suvokimas.
- Santykių dinamika (draugystės ir šeimos santykiai).
- Riley pasaulio pažinimas ir kaip emocijos veikia jos sprendimus.
- Emocijų konfliktai.
- Nauji iššūkiai ir sprendimai.
- Emocijų ir vidinio pasaulio augimas.
„Išvirkščias pasaulis 2“ yra ne tik linksmas ir spalvingas filmas visai šeimai, bet ir gilus, jaudinantis kūrinys, kuris padeda suprasti žmogaus emocinį pasaulį ir augimą. Filmas tapo pelningiausiu visų laikų animaciniu filmu, greičiausiai pasiekęs 1 mlrd. dolerių pardavimus visame pasaulyje.
Klinikinė psichologė ir filmo „Išvirkščias pasaulis 2“ konsultantė Lisa Damour sako, kad filmas stebėtinai tiksliai apibūdina brendimo laikotarpiu patiriamą nerimą, kurį psichologai laiko svarbia, vertinga apsaugine ir natūralia žmogaus emocija. Filme Nerimo planai baigiasi, kai Riley ištinka panikos priepuolis. Riley įveikia panikos priepuolį, prisilietusi prie ledo ritulio lazdos.
Emocijų monstrai "Boomogi"
Justinos Žemgulienės kūrybinis išradimas - emocijų monstrai „Boomogi“. Ši idėja užgimė emocinį intelektą ugdančiose stovyklose, kurias ji organizavo su vyru. Tai buvo vasaros ir popamokinės stovyklos vaikams. Jose ne tik gilinomės į emocijų pasaulį, kaip išreikšti savo emocijas, kad kiti tave suprastų, bet ir dirbome su psichologais, tyrinėjome. Būtent šiose stovyklose gimė idėja kurti emocinio palaikymo žaislą - įsivaizduojamą draugą, kurį dauguma siuvosi patys. Atėjus karantinui juos pabaigė su komanda, nes suprato, kaip tai svarbu vaikams.
Kūrimo, analizavimo ir įgyvendinimo procesas buvo labai ilgas. Prireikė daugiau nei 3 metų ir bent 5 monstro versijų. Justina kūrė jį tam, kad atitiktų ir autistiškų vaikų poreikius. Norėjo, kad jis ne tik ugdytų emocijų suvokimą, veido išraiškų atpažinimą, bet ir padėtų kitais aspektais. Pavyzdžiui, sensomotorikai. Ne tik skirtingų spalvų, tekstūrų ir faktūrų audiniai veikia sensoriškai, bet ir detalių tvirtinimas lavina motoriką. Pritvirtinus kūno detalę pasigirsta magneto užsifiksavimo garsas - pavyko. Kiekviena kūno dalis turi simbolinę reikšmę, kuri pasako apie būsenas. Jos pagrįstos dailės terapija, asociacijomis, archetipinėmis projekcijomis, indėnų išmintimi ir kitais moksliniais ir folkloriniais šaltiniais. Dar vienas svarbus dalykas yra svoris: monstras sunkus, sudėliotas gali sverti iki 3 kg, o tai padeda nurimti, jaustis saugiam ir sukuria tikrumo jausmą.
„Boomogi“ pavadinimas kilęs iš to, kad tai galvakojai monstrai, nes taip žmones piešia maži vaikai. Monstras yra tarsi įsivaizduojamo vaiko draugo ir jo paties atspindys, todėl šios formos artimiausios. O suaugusiems tai padeda pažadinti vidinį vaiką.
„Boomogi“ emocijų monstrai sukurti autistiškų ir kitų neuroįvairovę patiriančių vaikų poreikiams, nors tinka visiems vaikams ir tėvams. Tai nėra eilinis žaislas, o edukacinė, ugdanti terapinė priemonė, sukurta padėti, susikalbėti, būti suprastiems, palengvinti suaugusiųjų ir vaikų komunikaciją. Specialistai juos naudoja ne tik nuraminimui, sensorinei stimuliacijai, bet ir veidrodiniu perkėlimo principu padėti vaikams išsipasakoti, pavyzdžiui, lankantis pas psichologą. Ugdymo įstaigose monstrus naudoja pasakojant istorijas socialinių įgūdžių ugdymui, sensoriniuose kambariuose - įvairioms nusiraminimo taktikoms.
Praktiniai užsiėmimai emocijoms pažinti
Yra daugybė praktinių užsiėmimų, padedančių vaikams pažinti savo emocijas:
- Akmenukai su emocijomis: Akmenukai + akrilo markeris + noras. Užduotis - atverti du vienodus paveiksliukus, įvardijant kokia tai emocija.
- Knyga "The Void": Šia tema labai pasitarnavo Anna Llenas knyga „The Void“ (vert. tuštuma). Kas žino knygutę apie emocijas „Spalvų monstriukas“, tai čia ta pati iliustratorė.
- Kur esu žemėlapyje?: Mini projektukas pavaizduoti, kur žemėlapyje esame mes. Gaublyje jau mokame surasti Europą, Lietuvą. Tačiau vaiko akyse tai tik abstraktūs pavadinimai. Norėjosi jausmiškai parodyti, kad priklausome tokiai didžiulei visatai!
- Šeimos mechanizmas: Ieškota būdų kaip pradėti pokalbį apie tai, kad mes visi esame skirtingi, turime savo norus, pomėgius, bet esame šeima. O šeima - tai vienas mechanizmas. Jeigu nors vienas dantratukas nesisuka, tai ir šeima negali būti laiminga.
- Žmogaus pojūčiai: Tęsiame žmogaus kūno pažinimo užsiėmimus. Šiandien susipažinta su žmogaus pojūčiais, kurių pagalba suvokiame tai, kas yra prieš mus.
- Kodėl man reikia dviejų akių?: Trumpas eksperimentas padėjo suprasti, kodėl žmogui reikia dviejų akių.
- Koks mano ūgis?: Pirmiausia matuojamas savo ūgis kaladėlėmis.
- Žmogaus skeletas: Pagaliukai ir plastilinas - pagrindinės priemonės konstruoti žmogaus skeletą.
- Kaip ir kodėl taip jaučiuosi?: Etapas, kai sunku priimti kito nuomonę. Visi turi daryti kaip aš noriu ir taškas! Tad piešiama dėlionė (kalbama ir kartu lavinamos rankos).
- Širdies jausmai: Ryto pokalbio tema buvo apie tai, kad, kai širdis prisipildo įvairių jausmų, jautiesi pilnas susijaudinimo, ir nesvarbu ar nuo gerų, ar nuo blogų dalykų, visa tai mumyse nebetelpa ir išreiškiame juos į išorę. Visai kaip stiklinė su vandeniu, kai pilamas vanduo nebetelpa, jis bėga per viršų.
Vaiko emocinei raidai puoselėti svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl būtina pritaikyti metodus pagal individualius poreikius ir asmenybę.
