Vaikų dantų priežiūra: nuo pirmųjų dienų iki nuolatinių dantų
Vaikų dantų priežiūra: nuo pirmųjų dienų iki nuolatinių dantų
Sveiki dantys - svarbus vaiko sveikatos veiksnys. Gerus burnos higienos įpročius būtina formuoti nuo pirmųjų dienų. Tinkama dantų priežiūra padeda mažiesiems išvengti dantų ėduonies ir kitų dantų problemų. Vaikų dantų priežiūra yra itin svarbi, siekiant užtikrinti sveiką burnos ertmės vystymąsi ir užkirsti kelią galimoms problemoms ateityje.
Tėvų vaidmuo formuojant teisingus vaikų dantų priežiūros įpročius yra itin svarbus - nuo pirmojo išdygusio dantuko iki pat paauglystės. Dantų priežiūra prasideda gerokai prieš pasirodant pirmiesiems dantukams. Nors kūdikis dar neturi išdygusių pieninių dantų, jo burnos ertmėje gali kauptis bakterijos, sukeliančios burnos sveikatos problemas. Todėl dar prieš pradedant dygti pirmiesiems dantukams - specialistai rekomenduoja kasdien švelniai valyti vaiko dantenas švaria marline šluoste ar specialiu antpirščiu su švelniais šereliais. Ankstyvas burnos higienos įpročių formavimas padeda kūdikiui priprasti prie reguliarios burnos priežiūros. Reguliarus valymas stimuliuoja dantenas ir palaiko jų sveikatą, o taip pat gali suteikti papildomo komforto dygstant pirmiesiems dantukams.
Pirmieji dantukai ir jų priežiūra
Pirmieji dantukai vaikams dažniausiai pradeda dygti apie 4-6 mėnesį. Todėl šiuo laikotarpiu burnos higiena tampa itin svarbi. Išdygus pirmajam dantukui, rekomenduojama jį valyti antpirščiu arba kūdikiams skirtu dantų šepetėliu. Pirmasis vizitas pas odontologą rekomenduojamas per 6 mėnesius nuo pirmojo danties pasirodymo, bet ne vėliau kaip 1 metų amžiaus, siekiant anksti įvertinti vaiko burnos sveikatą ir užkirsti kelią galimiems sutrikimams. Vizito metu specialistas ne tik įvertina vaiko dantų ir burnos būklę, bet ir papasakoja tėvams, kaip tinkamai pasirūpinti savo atžalos burnos higiena. Pirmą kartą pas odontologą vertėtų apsilankyti išdygus pirmajam dantukui. Gydytojas parodys, kaip valyti dantukus, paaiškins tinkamą mitybos režimą. Šis vizitas svarbus, nes odontologas parinks tinkamą dantų pastą, turinčią fluoro. Vaikai iki trejų metų nemoka išskalauti burnos, todėl fluoro kiekis pastoje turi būti tiksliai ribotas - ne daugiau kaip 500 ppm. Skiriant dantų pastą, turinčią fluoro, bus atsižvelgta į jūsų gyvenamosios vietovės geriamojo vandens fluoro kiekį. Dantų pastoje esantis fluoras ne tik padės pieniniams dantims, bet nurytas jis padės pasidaryti tvirtesniems besiformuojantiems nuolatiniams dantims, kurių užuomazgos jau yra žandikaulyje.
Nors daugelis teigia, jog propaguoja sveikuolišką gyvenimo būdą, tačiau dažnai tėvai už gerą elgesį odontologo kabinete kaip atlygį žada vaikučiams saldumynus, bulvių traškučius, gazuotus gėrimus. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į racionalią mitybą: nesiūlyti saldumynų, saldžių gėrimų ar užkandžių. Saldinti pieno mišiniai, sultys, saldžios arbatėlės, limonadai, saldumynai - gali suardyti emalį, tokiu būdu sukeliant dantų ėduonį.
Kasdienė dantų higiena
Kasdienė burnos higiena yra kertinis vaikų dantų sveikatos pamatas. Dantis rekomenduojama valyti ne mažiau nei du kartus per dieną - ryte ir vakare, prieš miegą. Svarbu nepamiršti, kad net ir vyresniems nei 6 metų vaikams tėvai turėtų padėti arba bent jau prižiūrėti, kaip vaikas valo dantis. Dantų valymo metu būtina pasiekti visus dantų paviršius: tiek vidinius, tiek išorinius, taip pat ir kramtomuosius paviršius. Valant vaiko dantis, reikia švelniai valyti visus paviršius - vidinius, išorinius ir kramtomuosius. Svarbu valyti sukamuoju judesiu, kad būtų pašalintos visos apnašos nuo dantų paviršiaus. Pradiniuose etapuose tėvai turėtų patys valyti vaiko dantis, kadangi mažieji dar neturi reikiamų įgūdžių. Reguliarumas. Dantis reikia valyti du kartus per dieną: ryte po pusryčių ir vakare prieš miegą. Tai užtikrina, kad maisto likučiai ir apnašos bus pašalinti ir burnos ertmė išliks švari. Vakarinis valymas yra itin svarbus, nes naktį burnoje mažėja seilių, kurios natūraliai valo dantis.
Dantų valymas vaikams reikalauja ypatingo dėmesio, todėl svarbu pasirinkti tinkamas higienos priemones. Dantų šepetėliai vaikams turėtų būti su maža galvute, itin švelniais šereliais ir pritaikytas pagal amžių. Kai kurie šepetėliai turi patogias rankenas, kurios leidžia tėvams lengviau valdyti šepetėlį. Būtina skaityti, koks amžius nurodytas ant pakuotės. Dantų pasta - Pirmiesiems dantims valyti puikiai tinka dantų pasta be fluoro arba su labai mažu jo kiekiu (iki 3 metų vaikams). Tai svarbu, nes mažieji dažnai linkę praryti dantų pastą. Kai vaikas išmoksta išspjauti pastą, galima pradėti naudoti fluoro turinčią dantų pastą, kadangi fluoridas padeda apsaugoti dantis nuo ėduonies, fluoro kiekis nurodytas ant pakuotės (pvz. vaikiška dantų pasta su fluoru 1000). Na, o iki tol reikalinga yra dantų pasta be fluoro vaikams. Papildomos priemonės - Kai vaikas paauga ir atsiranda daugiau dantų, verta įtraukti dantų siūlą ar specialius tarpdančių šepetėlius, kad būtų pašalintos maisto dalelės tarp dantų. Tačiau šias priemones reikia naudoti labai atsargiai ir padėti vaikams, kad šie nesusižeistų.
Vaikai geriausiai mokosi per žaidimus, todėl dantų valymą galima paversti smagia veikla. Galite įsigyti dantų šepetėlius su vaiko mėgstamų personažų atvaizdais arba sukurti mažus ritualus, kad dantų valymas būtų laukiama kasdienio proceso dalis. Pavyzdžiui, galite įtraukti laiko matuoklį ar žaisti „dantų monstrų“ gaudynes, kur vaikas bando išvalyti „monstrus“ iš burnos.
Dažniausios vaikų dantų problemos ir jų prevencija
Ėduonis - dažniausia vaikų dantų problema. Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, ėduonis atsiranda dėl mitybos įpročių ir nepakankamos higienos. Deja, daugelis tėvų daro klaidas, kurios gali turėti neigiamų pasekmių vaiko dantims. Daugelis tėvų klaidingai mano, kad pieniniai dantys nereikalauja ypatingos priežiūros, nes jie vis tiek iškris. Saldi arbata, sultys, saldainiai ir net dažnai duodami vaisiai gali skatinti karieso atsiradimą. Kai kurie tėvai leidžia vaikui per anksti pačiam valytis dantis, manydami, kad jis tai daro teisingai. Migdymas su buteliuku, kuriame yra pienas ar sultys, gali sukelti vadinamąjį “buteliuko kariesą”.
Dantų dygimo problemos - jei pieniniai dantys neiškrenta laiku, jie gali trukdyti taisyklingam nuolatinių dantų augimui ir sukelti diskomfortą. Dantų traumos, tokios kaip lūžiai, skilimai ir išnirimai, dažnai pasitaiko aktyviems vaikams. Netaisyklingas sąkandis gali būti paveldėtas arba atsirasti dėl ilgalaikių įpročių, pavyzdžiui, čiulptuko ar nykščio čiulpimo ar kvėpavimo per burną.
Būtina gydyti net pradinius pieninių dantų pažeidimus. Negydomi pieniniai dantys pradeda skaudėti, infekcija pasiekia danties nervą ir jį sunaikina, susidaro abscesas, kuris pasireiškia skausmu ir patinimu. Ši būklė yra sunki, nes kiekviena infekcija galvos srityje, ypač vaikų, gali sukelti sunkių komplikacijų. Pieninio danties ėduonis gali tapti ne tik skausmo, tinimo priežastimi, bet viršūniniai pūliniai susidarantys ant pieninio danties šaknų, gali pažeisti nuolatinio danties užuomazgą.
Vaikų dantys yra ypač pažeidžiami dygimo laikotarpiu, todėl svarbu juos apsaugoti nuo ėduonies. Silantavimas - tai efektyvi prevencinė priemonė, kurios metu dantų vagelės užpildomos specialia apsaugine medžiaga. Procedūros metu naujai išdygęs dantukas nuvalomas specialia pasta ir šepetėliu, po to padengiamas skysta plombine medžiaga, užpildančia vageles, ir ji sukietinama. Silantai - tai dantų anatominius plyšius - vageles ir duobeles hermetizuojančios medžiagos, skirtos šių sričių karieso profilaktikai. Padengti dantis silantais yra žymiai paprasčiau, nei juos gydyti. Tai neskausminga, keliolika minučių trunkanti procedūra. Išdygus vaikų dantims, jų vagelės nėra visiškai mineralizuotos, lengvai pažeidžiamos karieso, todėl silantais jas dengti rekomenduojama kuo greičiau, kai tik dantis išdygsta. Sukietėjęs silantas sudaro mechaninę užtvarą tarp danties ir žalingų burnos ertmės poveikių (bakterijų, jų gaminamų rūgščių). Net jei giliai vagelėse liko šiek tiek bakterijų, jos nebegauna maisto medžiagų, todėl negali daugintis ir gaminti rūgščių. Be to, silantuose esantis fluoras dalyvauja emalio mineralizacijoje.
Kas atsitiktų jeigu nustotum valytis dantis?
Reguliarūs vizitai pas odontologą
Reguliarūs vizitai pas odontologą svarbūs net tada, kai tėvams atrodo, kad vaikui nekyla jokių dantų problemų. Gydytojas odontologas arba burnos higienistas profilaktiškai turėtų apžiūrėti vaiko dantis 2 kartus per metus. Nuo 9-10 metų vaikai jau gali naudoti suaugusiems skirtą dantų šepetėlį. Dar augantys vaikų dantukai gali būti nelygūs, nevienodo aukščio, gali turėti tarpų, tad jiems kruopščiai prižiūrėti puikiai tinka „Royal Denta Soft“ ar „Super Soft“ šepetėliai su dviejų ilgių šereliais. Trumpesnieji šereliai nuvalys dantukų paviršių, o ilgesnieji pasieks sunkiau prieinamas vietas - tarpdančius ir dantukų šonines sieneles.
Vaikai paprastai yra jautrūs ir nepažindama aplinka ar žmonės gali kelti stresą ar baimę. Todėl gydytojui labai svarbu pelnyti pasitikėjimą ir susidraugauti su mažuoju pacientu. Dar prieš įžengiant į gydytojo kabinetą, vaikai laukiamajame randa spalvinimo knygelių ir žaislų, kurie padeda atsipalaiduoti. Pirmojo vizito pas odontologą metu ne tik užmezgamas gydytojo ryšys su vaiku, bet vaikas turi galimybę apžiūrėti kabinetą ir jame esančią įrangą, išgirsti įvairius garsus, kuriuos gali sukelti prietaisai. Tokia pažintis sukuria saugumo jausmą ir padeda išvengti baimės ateityje. Sėkmingam gydymui labai svarbus ir teigiamas tėvelių nusiteikimas, neskubėjimas. Taip pat norėtume tėvelių paprašyti, kad niekada vaiko negąsdintų vizitais pas odontologą - posakiu: „Jei nevalysi dantų, teks eiti pas dantistą” ir pan. Vaikų dantys gydomi atsižvelgiant į psichologinį vaiko pasiruošimą odontologiniam gydymui. Didelis dėmesys skiriamas vaikams bijantiems dantų gydymo. Patyrę vaikų odontologai, turintys specifinių žinių bei bendravimo su vaikais įgūdžių, įvairių metodikų dėka sugeba įveikti didžiosios dalies vaikų baimę, išsklaidyti jų nerimą ir pasiekti bendradarbiavimo susitarimą.
Viešosiose poliklinikose galima pasinaudoti galimybe nemokamai atlikti vaikų dantų profilaktinę patikrą ir gauti reikalingą pažymą mokyklai, tačiau tokių vizitų trukmė yra ribota. Primename, kad dėl profilaktinio patikrinimo pažymų ugdymo įstaigoms galima kreiptis ir į mūsų gydytojus. Dažnai tėveliai pažymomis pradeda rūpintis vasarą prieš mokslo metų pradžią. Tačiau norint išvengti eilių ir pasirinkti patogų vizito laiką, tėvams vertėtų apsvarstyti apsilankymą pas gydytoją vaikų odontologą dar pavasarį.
| Amžius | Priežiūros priemonės ir veiksmai |
|---|---|
| Nuo gimimo iki 1 metų | Švelniai valyti dantenas drėgnu marlės gabalėliu ar specialia šluoste. Išdygus pirmajam dantukui - kūdikiams skirtu dantų šepetėliu ar antpirščiu. Pirmasis vizitas pas odontologą iki 1 metų amžiaus. |
| 1-3 metai | Dantų valymas minkštu šepetėliu 2 kartus per dieną. Naudoti dantų pastą be fluoro arba su labai mažu jo kiekiu (iki 500 ppm). Mokyti vaiką išspjauti pastą, bet neskalauti burnos po valymo. Vengti buteliuko ėduonies. |
| 4-12 metų | Dantų valymas 2 kartus per dieną naudojant minkštą dantų šepetėlį, tarpdančių siūlą/tarpdančių šepetėlį bei pastą su fluoru (500-1450 ppm). Tėvų priežiūra ar pagalba valant dantis. Profilaktinis apsilankymas pas odontologą 2 kartus per metus. Silantavimas. |
| 13-18 metų | Savalaikė ir kruopšti burnos higiena. Tęsti dantų valymą 2 kartus per dieną, naudoti tarpdančių siūlą. Naudoti fluoro turinčią dantų pastą (iki 1450 ppm). Reguliarūs vizitai pas odontologą. |
