Ar vaikai darželyje eina į lauką, kai lyja?
Ar vaikai darželyje eina į lauką, kai lyja?
Lauko darželių skaičius pasaulyje sparčiai auga. Daugiau nei 1000 lauko darželių veikia jau ne tik Skandinavijoje, bet ir Vokietijoje, Šiaurės Amerikoje. Įskaitant ir miško mokyklas, kaimo (angl. farm) mokyklas Trinidade ir Tobage, krūmynų (angl.bush) mokyklas Australijoje lauko pedagogikos įstaigų skaičius dar labiau išauga. Pavyzdžiui Švedijoje lauko darželiai yra nemokami, nes yra valstybinės ikimokyklinio ugdymo sistemos dalis. Tuo tarpu Škotijoje, Jungtinėje Karalystėje lauko darželiai glaudžiai bendradarbiauja su įprastais valstybiniais darželiais ir valstybine ikimokyklinio ugdymo sistema. Vyriausybės siūlymu, vaikai iš įprastų darželių dvi ar tris dienas per savaitę praleidžia privačiuose lauko darželiuose, todėl Škotijoje ypač gaji pusiau-lauko darželių sąvoka. Taip vystomas lauko pedagogikos įsisavinimas valstybiniu mastu ir įvertinama ugdymo lauke nauda vaikams.
Ugdymas lauke ir įprastuose darželiuose skiriasi kaip diena ir naktis. Pirmiausia, įprastuose darželiuose didžiąją dalį dienos vaikai praleidžia patalpose, tuo tarpu lauko darželyje apie 90 procentų dienos vaikai praleidžia lauke. Žinoma yra ir išimčių, kai lauke vyrauja stiprūs vėjai ir dideli šalčiai, vaikai laiką leidžia lauko darželiuose įrengtose specialiose stovyklavietėse - namukuose, palapinėse, jurtose, kur jiems nereikia jaudintis dėl ekstremalių oro sąlygų.
Vaikams žiema nesudaro jokių sunkumų, jie jaučia buvimo lauke malonumą visokiomis oro sąlygomis. Yra labai gražus posakis: tie, kas galvoja, kad tik saulės spinduliai teikia džiaugsmą, niekada nešoka lietuje. Žaidimo sniege malonumas perdaug neįkainojamas, kad turėtume jo atsisakyti. Juk visi mėgsta sniegą, mėtytytis sniego gniūžtėmis, lipdyti sniego tvirtoves, juk tai nuostabu, ar ne? Kai lauke tvyro lengvas šaltukas ir šviečia saulė, kas to nemėgsta, nagi?
Kalbant apie vaikų sveikatą, dauguma tėvų bijo, jog lauko darželyje vaikai gali dažniau sirgti, tačiau tai visiškas mitas. Moksliniai tyrimai rodo, kad geriausios sąlygos plisti daugumai virusų yra uždarose, sausakimšose erdvėse - tokiose kaip įprastų darželių ar mokyklų klasėse. Tuo tarpu laukas yra atvira, šviežio oro kupina erdvė, kurioje plisti virusams ir siautėti epidemijoms yra kur kas sudėtingiau ar beveik neįmanoma. Taip pat svarbu turėti omenyje, jog reguliariai būdami lauke vaikai stiprina savo imunitetą, grūdinasi, jų imuninės sistemos nuolat palaiko kontaktą su žeme, su augalais, gėlėmis, vandeniu, ir tai tik stiprina jų gerą savijautą ir sveikatą ir be abejo - teikia begalinį džiaugsmą.
Jeigu paklausite tėvų, kodėl jie leidžia savo vaikus į lauko darželį, netgi čia Lietuvoje, jie pasakys, kad jų vaikai patys nori būti lauke, jie jaučiasi laimingesni galėdami būti lauke, tai jų natūralus pasirinkimas. Kiekvienoje darželio grupėje, mokyklos klasėje yra vaikų grupelė, kuri labiau nei kiti nori būti lauke. Tačiau lankydami lauko darželį vaikai pamažu išmoksta būti lauke, išėjimas į lauką jiems nebėra iššūkis, tai maloni kasdienybė. Vaikai prisijaukina gamtą ir visas galimas stichijas, įgauna patirties ir žinių kaip žaisti lauke skirtingomis oro sąlygomis. Vėliau jie natūraliai žino, ką jiems reikia apsirengti, kad nesušlaptų, bet galėtų žaisti per lietų, patys pasirenka sau geriausią žaidimų, aktyvumo ir vietos kombinaciją - pavyzdžiui, žiemą vaikai mėgsta daugiau judėti, nes organizmas natūraliai nori sušilti, tuo tarpu vasarą vaikai žaidimų erdve pasirenka pavėsį. Lauko darželių yra ir Aliaskoje, Kanadoje, tad lyginant su Aliaska, Lietuvoje jūs tikrai turite išskirtines galimybes būti lauke ištisus metus!
Vaikai yra laimingi ir be galo susidomėję viskuo, ko jie mokosi lauko darželyje. Vaikai nepaprastai nori eiti į lauko darželį, jiems patinka mokytis gamtoje, pažinti gamtą, pažinti orus, metų sezoniškumą ir prisijaukinti vėją, lietų ir sniegą, o kas svarbiausia - jie lauke be galo laimingi! Jeigu manęs paklaustų, pagal ką aš rinkčiausi darželį savo vaikui, tai aš neabejodama savęs paklausčiau, kur mano vaikas jaučiasi laimingiausias!
Ar lauko darželyje galima tinkamai pasiruošti mokyklai?
Lauko mokymo planas yra lygiai toks pats kaip bet kuriam kitam darželyje ar pradinėje mokykloje. Aš ypač skatinu auklėtojas gerai susipažinti su tradicinio mokymo planais ir juos pritaikyti buvimo ir mokymosi gamtoje sąlygoms. Pavyzdžiui, visi žygiai, į kuriuos eina vaikai lauko darželyje, yra tarsi pamokos, kur mokomasi matematikos, kalbos, biologijos, saugaus eismo ir kt. Vienintelis skirtumas, jog mokymuisi naudojamos natūralios medžiagos ir priemonės. Visas šias priemones vaikai suranda gamtoje, tai ugdo ir skatina jų kūrybiškumą ir vaizduotę. Pavyzdžiui, turėdama rankoje pagaliuką, aš vieną dieną jį galiu naudoti kaip mašinėlę, kitą dieną - kaip gelbėjimo įrankį, trečią dieną - kaip dantų šepetėlį, tai skatina vaiko vaizduotę žaidimų metu, tuo tarpu įprastame darželyje žaislai teturi vieną funkciją - mašinėlė visada yra tik mašinėlė.
Padarykite paprastą eksperimentą su paprastu pagaliuku: perlaužkite pagaliuką tris kartus ir gaukite tris trumpus pagaliukus, kuriuos sudėję į vieną vietą sumaišykite tarpusavyje. Pagrindinė užduotis - sudėti pagaliukus į pradinę jų būseną - į vieną ilgą pagaliuką. Ši užduotis kelia kur kas didesnį iššūkį negu paprasta dėlionė. Ką mes supratome per daugelį metų darbo lauko darželyje, kad naudojantis natūraliomis gamtinėmis žaidimų priemonėmis vaikui reikia būti kur kas atsargesniam, nes jos yra trapesnės ir lengviau prarandamos. Būtent dėl šios natūralių gamtinių priemonių specifikos vaikas gali išsiugdyti gilesnį pažinimo ir aplinkos suvokimo jausmą.
Lauko darželių privalumai
Pranašumai lyginant su įprastais darželiais ne tik akivaizdūs iš pirmo žvilgsnio, bet ir pagrįsti moksliniais tyrimais. 1997 m. švedo Patriko Grahno vadovaujamos mokslininkų grupės tyrimas patvirtino, kad egzistuoja daugybė skirtumų tarp įprastame ir lauko darželyje augusių vaikų elgesio, fizinės koordinacijos, orientavimosi ir prisitaikymo skirtingoje aplinkoje, gamtoje, prie skirtingų paviršių (pvz., ankstyvąją vaikystę praleidęs lauko darželyje vaikas geriau pažįsta ir geba geriau įvertinti savo galimybes vienas atsidūręs prie upės kranto, stataus šlaito, judraus kelio, kelkraščio, tilto, ir taip gali išvengti tykančio pavojaus).
Taip pat buvo ištirta, jog lauko darželiuose vaikai įgauna geresnius socialinius įgūdžius, išmoksta savarankiškiau ir taikiau bendradarbiauti tarpusavyje, užmezga šiltesnius santykius, greičiau išsprendžia kivirčus, rečiau pasitaiko patyčių, tuo tarpu auklėtojos darbo metu patiria mažiau streso, nes buvimas gamtoje teigiamai veikia žmogaus nervų sistemą. Akivaizdu ir tai, jog stiprėja vaikų pasitikėjimas savimi dėl gamtoje patiriamo didesnio savarankiškumo, turimos didesnės laisvės, nesuvaržyto laiko pojūčio, daugiau erdvės mokymuisi, vaikai tampa emociškai tvirtesni.
Remdamasi savo asmenine dvidešimties metų lauko pedagogikos patirtimi galiu drąsiai teigti, jog lauke augantys vaikai yra daug laimingesni negu tradicinio ikimokyklinio ugdymo įstaigose augantys vaikai, o mums juk labiausiai, kalbant šia tema, rūpi vaikai ir jų gerovė.
Kai iš lauko darželio vaikai nueina į paprastą mokyklą, jie yra kur kas savarankiškesni negu vaikai iš įprastų ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Pavyzdžiui, jie nesusiduria su sunkumais savarankiškai apsirengti ir nusirengti išorinius lauko drabužius, nes jie darželyje tai darė kiekvieną dieną. Jie sugeba geriau savimi pasirūpinti, pavyzdžiui, pradėjus lyti jie patys ims ieškoti pastogės arba apsirengs striukę nuo lietaus, o šviečiant saulei savarankiškai perkels žaidimų erdvę į pavėsį.
Tokie vaikai yra lankstesni ir geba greičiau prisitaikyti ir susitvarkyti su kintančiomis aplinkos sąlygomis, nes jie įprato prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių metų laikų ir oro sąlygų, prie kintančios aplinkos žygių darželyje metu, prie besimainančių gamtos ciklų. Kai kurie vaikai įprastoje mokykloje jaučiasi praradę laisvės jausmą ir tai būtų galima įvardinti kaip pagrindinį sunkumą atėjus į mokyklą.
Pirmiausia, žinoma - kasdienė ramybė ir užtikrintumą. Kartais pas mane ateina tėvai ir sako: “mano vaikas nemėgo būti su mumis paplūdimyje iki tol, kol nepradėjo lankyti Jūsų darželio. Dabar jis daug įdomiau ir išmaniau gali leisti laiką paplūdimyje, nes geriau pažįsta jūros pasaulį, įgavo įgūdžių kūrybiškai žvelgti į smėlį ir prie vandens leidžiamą laiką”. Tėvai pastebi, kad jų vaikai jaučiasi daug labiau pasitikintys savimi ir patenkinti būdami lauke bet kokiu oru.
Vaikų ugdymas lauke ir technologijos
Išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai yra mūsų kasdienio gyvenimo dalis, todėl mano atsakymas vienareikšmiškas - tai yra neatsiejama mokymosi priemonė lauko darželyje. Kai paimu savo išmanųjį telefoną, įprastą darželį lankantys vaikai akimirksniu klausinėja apie žaidimus - jie tikisi žaidimų. Tačiau lauke išmaniąsias technologijas mes naudojame pagal jų paskirtį - tai yra tik dar viena papildoma priemonė pažinti aplinką. Mes darome nuotraukas kaip įrodymus, skatinančius pažinimą. Pavyzdžiui, žygyje nufotografuojame įdomų augalą ar vabalą, o grįžę į stovyklavietę naudodamiesi nuotrauka bandome surasti, kas tai per augalas ar vabzdys enciklopedijose. Taip pat įsirašydami paukščių balsus galime pažinti paukščių pasaulį ir jų skleidžiamas melodijas, tai puikiai veikia! Iš savo patirties galiu pasakyti, kad vaikas iš lauko darželio paėmęs išmanųjį telefoną neieškos jame žaidimų, o apžiūrės ir pasakys: “Tai lauko išmanusis!” ir padės į šalį arba pažiūrės į jį kitu kampu. Tad skaitmeninės technologijos gali puikiai tarnauti kaip kasdienio pažinimo ir ugdymo priemonė.
Nauda visuomenei
Visuomenėje užaugs nauja karta - kuri myli gamtą, ja rūpinasi ir moka ją tausoti. Mes visi gyvename šioje planetoje, todėl turime padėti vaikams pajausti ir suprasti, koks turtas yra gamta ir kad galėtume ją tausotume, turime pradėti nuo savo įpročių ugdymo. Tu niekada nemylėsi gamtos ir nenorėsi jos saugoti, jeigu jos nepažinsi iš arti, jeigu tau neteks laipioti po medžius, bėgioti aplink juos, pajausti su jais ryšį.
Lietuvos higienos normoje HN 75:2016 „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų vykdymo bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ numatyta, kad kasdien 2 kartus šviesiu paros metu darželius lankantys vaikai turi būti išvedami į lauką. Vaikų veikla lauke neorganizuojama, kai oro sąlygos kelia riziką vaikų sveikatai, t. y. aplinkos oro užterštumas viršija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakyme Nr. Darželių administracijos požiūris, ar vesti vaikus į lauką, ar vis tik visą dieną palikti grupėje, labai skiriasi. Vienuose darželiuose vaikai į lauką vedami nuolat, bet kokiu oru bei, kaip ir numatyta higienos normoje, 2 kartus per dieną. Dažniausia įvardijama priežastis, kodėl vaikai darželiuose nevedami į lauką - sudėtinga adaptacija ugdymo įstaigoje. Kai kuriems vaikams priprasti prie darželio - tikrai labai sunku, kaskart grįžus po ligos vyksta nauja adaptacija. Nemažai vaikų, likę be tėvų, didžiąją dalį dienos verkia, tad vėlgi kitos veiklos - darbeliai, žaidimai ar kelionės į lauką - iš dienotvarkės natūraliai eliminuojamos. Vaikai, kurie dar nespėjo adaptuotis, rengimąsi ir ėjimą į lauką gali suprasti kaip kelionę namo ir mamos atėjimą, todėl dar labiau stresuoja. Adaptacijos procesui vykstant sėkmingai grupė pradeda laikytis įprastos dienotvarkės, kurioje po pusryčių ir po vakarienės numatytas ir pabuvimas (nors ir neilgas) lauke. Kita vertus, kai kurie tėvai yra įsitikinę, kad tam tikra prasme ligas gali paskatinti pats vedimas į lauką: auklėtojoms tenka aprengti arba padėti apsirengti maždaug 20-čiai vaikų. Storais kombinezonais aprengti ir prie durų laukiantys vaikai sukaista, suprakaituoja, o išėję į lauką greičiau peršąla. Jeigu esama situacija tėvų netenkina, reikėtų bandyti rasti kompromisą. Savo ruožtu tėvai turėtų pasirūpinti tinkama neperšlampama ir neperpučiama apranga, kokybiška avalyne, geros kokybės ir lengvai aprengiamais aksesuarais (pirštinėmis, šalikus, kepurėmis ir kt.). Kraštutiniu atveju, jei administracija į tėvų prašymus vesti vaiką į lauką neatsižvelgia, reikėtų keisti ugdymo įstaigą.
Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos vaikų darželio „Mažųjų akademija“ direktorė, Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo katedros lektorė Ieva Pažusienė papasakojo, kad pagal higienos normas Lietuvoje darželinukai turi būti kasdien bent du kartus išvedami į lauką. I. Pažusienė teigė: „Manau, kad 2-3 valandos buvimo lauke per dieną darželyje yra pakankamas ir vaikų sveikatai palankus laikas. Tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Lietuvos sveikatos specialistai rekomenduoja, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai kasdien judėtų bent tris valandas, iš jų bent vieną - vidutiniu ar dideliu intensyvumu. Jei vaikai darželyje lauke praleidžia 2-3 valandas, jie gauna reikiamą judėjimo ir gryno oro dozę. Problema atsiranda tuomet, kai dėl įtemptos dienotvarkės ar prastų oro sąlygų buvimas lauke sutrumpėja iki valandos ar dar mažiau. Pasak mokslininkės, kai kuriuose darželiuose vaikų dienotvarkė apkrauta įvairiomis veiklomis ir būreliais, todėl lauko veiklai lieka mažiau laiko.
I. Pažusienė papasakojo, kad pirmieji lauko darželiai - dar žinomi kaip gamtos, miško ar kaimo darželiai - Europoje pradėjo kurtis dar 1950-aisiais Danijoje, o netrukus išplito ir į kitas Skandinavijos šalis. Lauko darželiai, pasak specialistės, turi daug privalumų. Juose augantys vaikai yra fiziškai aktyvesni, vikresni ir tvirtesni. Teigiamai jų fizinę raidą veikia žaidimai ne tik žaidimų aikštelėse, bet ir natūralioje gamtos aplinkoje - čia vaikai lipa, šokinėja, bėgioja, atranda ir patys išbando savo galimybes. Pašnekovė pastebėjo, kad tėvų baimė, jog vaikas, lankydamas lauko darželį, sušals ar dažniau sirgs, neturi pagrindo - tyrimai rodo priešingai. Vaikai, kurie daugiau laiko praleidžia lauke, paprastai serga rečiau nei tie, kurie visą dieną būna uždarose patalpose. Gryname ore virusams daugintis kur kas sunkiau, o nuolatinis judėjimas ir temperatūrų kaita grūdina organizmą. Bendraudami su gamta, liesdami žemę, vandenį, augalus, vaikai natūraliai stiprina savo imuninę sistemą. Kita vertus, specialistė pastebėjo, kad lauko darželiai nebūtinai tinka kiekvienam vaikui. Kai kurie mažyliai, ypač turintys specifinių sveikatos ar raidos poreikių, geriau jaučiasi aiškesnės struktūros ir pastovesnėje aplinkoje. Tokiems vaikams gali prireikti individualios priežiūros. Iššūkių kelia ir infrastruktūra - ne visos įstaigos turi tinkamai įrengtas poilsio, maitinimo ar užuovėjos vietas, užtikrinančias komfortą ir saugumą visais metų laikais.
Dažnai sulaukiu klausimų iš lietuvių kolegų, ar tikrai kasdien einame į lauką bet kokiu oru, net jei tamsu ar lyja, ir mano atsakymas visada yra „taip“. Mėgstu juokauti, kad jei mes neitume Suomijoje į lauką, kai tamsu, šalta ar lietinga, apytiksliai 10 mėnesių praleistume patalpose.
Naujos higienos normos projekte atsirado sąvoka „vaikų lauko darželis“ - švietimo teikėjas, ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą vykdantis lauke. Nurodoma, kad tokiuose darželiuose formuojamos grupės iš ne jaunesnių nei 2 metų amžiaus vaikų. Grupėje nuo 2 iki trejų 3 amžiaus turėtų būti ne daugiau kaip 14 vaikų, o, pavyzdžiui, trimečiai ir vyresnieji iki pradinio ugdymo pradžios patogiausiai jausis iki 18 bendraamžių būryje. Palyginimui, valstybiniuose sostinės darželiuose 1,5 - 3 metų amžiaus vaikų turėtų būti ne mažiau kaip 18, o 3 - 7 metų - ne mažiau kaip 23. Lauko darželio grupėje vienu metu turi dirbti ne mažiau kaip trys darbuotojai, du iš jų - ikimokyklinio ugdymo auklėtojai arba priešmokyklinio ugdymo pedagogai. Lauko darželiams galios kitokie patalpų reikalavimai - daugelio jų pagrindinė veikla vyksta lauke, taigi prireikus pasislėpti nuo vėjo, kritulių, tiesioginių saulės spindulių, vaikams reikėtų palapinės, pavėsinės, arba atskiro pastato. Šaltuoju metų laiku turi būti sudaryta galimybė sušilti. Oro sąlygoms tapus ekstremaliomis, lauko darželių darbuotojai privalo veikti pagal iš anksto parengtą planą, kad užtikrintų vaikų saugumą.
Pedagogai bus ruošiami darbui lauke. Teisinė bazė lauko darželiams jau ruošiama, bet trūksta lauko pedagogiką išmanančių specialistų. Jie Lietuvoje dar nemokomi universitetuose ir kolegijose, pedagogų kvalifikaciją kelia tik lauko pedagogikos seminarus rengiantis Lauko darželis. „Mes pradedame ruošti specialistus, pedagogus, kurie galėtų dirbti lauko darželiuose, neišradinėjant dviračio ir nedarant klaidų, kurias mes per trejus Lauko darželio gyvavimo metus darėme“, - sakė pirmojo vaikus lauke ugdančio darželio Lietuvoje įkūrėjas, inicijavęs rugsėjį prasidėsiantį seminarų ciklą „Ikimokyklinukų ugdymas lauke: kaip prisijaukinti lauką“. Lauko pedagogiką taikantys auklėtojai pastebi, kad vaikai geriau mokosi natūralioje aplinkoje, kai nėra suvaržyti griežtų taisyklių, gali tobulėti, pritaikę savo pačių patirtį. Todėl darželinukams, prižiūrimiems suaugusiųjų, leidžiama mokytis kurti laužą, susiplanuoti žaidimų namelio projektą ir paversti jį realybe, bristi į upę, gamintis maistą, įlipti į medį, patiems įsirengti lauko virtuvę. Lauko darželiuose jie sėja ir sodina daržo gėrybes, žoliauja, žygiuoja su kuprinėmis ant pečių, lenktyniauja su vėju dviračių žygiuose, aplanko įvairius miesto objektus, galerijas, muziejus, priešpiečiauja ant žolės ir turi laisvę išmėginti visas kelyje pasitaikančias balas. Darželinukams leidžiama meistrauti naudojantis daugeliu įrankių, jie gali mokytis judėdami, naudotis įvairiausiomis edukacinėmis erdvėmis - nuo muzikinės sienelės iki specialios piešimui lauke skirtos lentos.
