Ar vaikai visada privalo išlaikyti savo tėvus?
Ar vaikai visada privalo išlaikyti savo tėvus?
Visuomenėje yra nusistovėjęs požiūris, kad tik tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau ar egzistuoja atvirkštinė pareiga - vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus? Gyventojų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė socialiniuose tinkluose, sukeldamos audringas diskusijas. Dalis įsitikinę, kad atsakomybę turėtų prisiimti valstybė, kiti pabrėžia, kad patys vaikai susiduria su finansiniais sunkumais.
Komentatorių nuomone, tėvai visą gyvenimą dirbo ne tam, jog senatvėje taptų našta savo vaikams. „Dar vaikams naštą užkrauti. O kam tada dirbta 40 metų? Kaip tik norisi iš tos pensijos per šventes anūkams nors ką nors padovanoti, o ne laukti pagalbos iš vaikų. Tikrai nenorėčiau gauti iš jų. Gyvenkime taip, kad nereikėtų prašinėti.“ Kiti diskusijos dalyviai akcentavo, kad tėvų išlaikymas turėtų būti valstybės, o ne šeimos narių pareiga: „Tėvai visą gyvenimą dirbo ir mokėjo mokesčius valstybei, todėl privalo būti išlaikomi valstybės. Kas čia per tvarka darosim, valdžia be atsakomybės švaisto biudžeto pinigus, nepamatuotai skolinasi, o atsakomybę nori permesti vaikams.“
Kita dalis gyventojų laikosi nuomonės, kad vaikų pareiga - ne finansinė parama, o praktinė pagalba: „Vaikai tėvams senatvėje neprivalo padėti pinigais. Padėti reikia tada, kai reikia nuveikti darbus, ką nors namuose patvarkyti, paremontuoti. Taip pat padėti nuvykti pas gydytojus, jei patys nebepajėgia. Jei vaikas veža savo automobiliu, natūralu susimokėti už benziną. Taip darė mano uošvienė, visada atsiskaitydavo dukrai ir žentui. Taip darysiu ir aš.“ Tuo metu dalis tėvų aiškiai išsakė poziciją, kad iš vaikų nieko nesitiki ir neprivalo tikėtis: „Niekada nieko nereikalausiu iš vaikų - jie turi savų rūpesčių. Aš visas jėgas ir sveikatą atidaviau dirbdama. Gal ne visada turėjau jiems pakankamai laiko. Tegul valdžia rūpinasi. Yra slaugos paslaugos, senelių namai. Jei būsiu nebepajėgi, ten man ir vieta.“ Kiti komentatoriai atkreipė dėmesį į sudėtingą jaunų žmonių finansinę situaciją: „Vaikai patys vos galą su galu suduria, o dar tėvus išlaikyti.“
Kada vaikams atsiranda pareiga išlaikyti tėvus?
Teisininkai atkreipia dėmesį, kad vaikų pareiga rūpintis tėvais įtvirtinta Konstitucijoje ir konkrečiai detalizuota Civiliniame kodekse. Ši pareiga kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalies, kurioje nurodyta, kad vaikai privalo gerbti savo tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Tai yra prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, teikti jiems visapusišką pagalbą, paramą bei deramą išlaikymą. Ši teisinė pareiga grindžiama tarpusavio atsakomybės principu: pilnametystės sulaukę vaikai turi pareigą teikti materialinę paramą tiems asmenims, kurie savo laiku tinkamai rūpinosi jų pačių auklėjimu ir išlaikymu.
Konstitucijoje įtvirtinta vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus yra detalizuota Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (CK). Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį, pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Taigi, kad tėvai iš savo pilnamečių vaikų galėtų reikalauti išlaikymo, turi egzistuoti dvi sąlygos:
- Tėvai turi būti nedarbingi. Tai reiškia, kad jie objektyviai negali gauti pajamų ir savimi materialiai pasirūpinti dėl ligos, neįgalumo, pensinio amžiaus ar kitų priežasčių. Vien buvimas pensinio amžiaus savaime dar nesukuria automatinės teisės į išlaikymą.
- Tėvams turi būti reikalinga materialinė parama. Tai reiškia, kad tėvų gaunamos pajamos ar turimas turtas yra nepakankami jų būtinųjų poreikių patenkinimui.
Šios dvi sąlygos yra kumuliatyvios. Kad būtų priteistas išlaikymas, tėvai turi įrodyti savo sunkią materialinę padėtį, pateikdami duomenis apie pajamas, išlaidas ir būtinus poreikius (vaistams, gydymui, slaugai, higienos priemonėms ir pan.). Vertinama, ar paramos reikalaujantis tėvas neturi turto, kurį galėtų parduoti ir taip pagerinti savo padėtį, ar kreipėsi dėl kompensacijų gavimo (pvz., už šildymą). Jei tėvai, nors ir nedarbingi, turi pakankamai lėšų pragyventi (gauna pakankamą pensiją, turi santaupų ar turto), išlaikymas jiems nėra priteisiamas.
Kaip komentuoja „Nikitinas Legal“ kontoros įkūrėjas ir vadovaujantis partneris Vilius Nikitinas, išlaikymas gali būti mokamas savanoriškai, vaikams ir tėvams susitarus. Tačiau nesutarimo atveju tėvai turi teisę kreiptis į teismą.
Kada tėvai gali prisiteisti išlaikymą per teismą?
V. Nikitinas aiškina, kad praktikoje išskiriamos dvi būtinos sąlygos, be kurių išlaikymas negali būti priteistas: tėvų nedarbingumas ir realus išlaikymo reikalingumas. Tėvai ne tik turi būti pensinio amžiaus ar neįgalūs. Taip pat reikia įrodyti, kad jų pajamos bei turimas turtas neleidžia patenkinti būtinų gyvenimo poreikių. Sunkią finansinę padėtį privalo pagrįsti pats išlaikymo prašantis tėvas ar motina.
„Civilinis kodeksas ir teismų praktika tėvų teisę į išlaikymą sieja su dviem sąlygomis, t. y. nedarbingumu (kai asmuo yra senatvės pensininkas ar neįgalusis) bei išlaikymo reikalingumu, apie kurį sprendžiama atsižvelgiant į išlaikymo prašančio asmens pajamas, turtinę padėtį, poreikius ir kitas faktines aplinkybes“, - nurodo V. Nikitinas.
Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo, vertina ne tik tėvų, bet ir vaikų finansinę situaciją - jų pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, išlaikomus nepilnamečius vaikus ar kitus asmenis, sveikatos būklę, galimybes dirbti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ir negali užtikrinti tėvų poreikių vaikų sąskaita, jei tai reikštų nepakeliamą finansinę naštą.
Teismas taip pat gali visiškai atleisti vaikus nuo pareigos išlaikyti tėvus, jei nustatoma, kad patys tėvai anksčiau vengė vykdyti savo pareigas vaikams - jų neišlaikė, nesirūpino ar buvo nutraukę ryšius dėl savo kaltės. Tokiais atvejais teisė į išlaikymą neatsiranda.
Praktikoje, kai išlaikymas skiriamas, jo dydis dažniausiai svyruoja apie 70-250 eurų per mėnesį, tačiau kiekviena byla sprendžiama individualiai. „Vadinasi, tėvų teisė į išlaikymą nėra absoliuti ir kiekvienu konkrečiu atveju yra vertinamos individualios aplinkybės“, - aiškina V. Nikitinas.
Individualių įmonių paveldėjimo ypatumaiPasak AVOCAD teisininko, įstatymas numato tam tikrą paveldėjimo specifiką, kai objektas yra individuali įmonė. Kelių asmenų paveldėtą individualią (personalinę) įmonę pirmenybės teise gauti natūra turi tas įpėdinis, kuris pats nori ir gali tvarkyti paveldėtą įmonę. Šiuo atveju taip pat atsižvelgiama į gaunančio įmonę natūra galimybę atsiskaityti su kitais įpėdiniais.
Lietuvos įstatymai tėvų teisę į išlaikymą sieja su dviem privalomomis sąlygomis: tėvai turi būti nedarbingi (dėl pensinio amžiaus, neįgalumo, ligos ar kitų priežasčių) ir jiems turi būti reikalingas išlaikymas (tėvų turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami jiems patiems save išlaikyti). Ar tėvams reikalingas išlaikymas nustatoma pagal pateiktas teismui patiriamas objektyvias ir realias tėvo/motinos išlaidas, kurios yra jo patiriamos ir kokio dydžio pajamos reikalingos jam pragyventi, t.y. minimaliems poreikiams patenkinti, kitaip tariant privalo būti teikiami įrodymai: kiek jis ar ji gauna pajamų ir kokias išlaidas patiria, jog pragyventų.
Tačiau pažymėta, Lietuvos įstatymuose numatyta ir sąlygos, kuomet pilnamečiai vaikai gali būti atleisti nuo nedarbingų tėvų išlaikymo: 1) tėvai vengė atlikti savo pareigas nepilnamečiams vaikams (neteikė išlaikymo, nesirūpino patys vaikais), arba 2) vaikai buvo atskirti nuo savo tėvų nuolatinai dėl pačių tėvų kaltės.
Ar išlaikymą gali prisiteisti įtėviai arba patėvis/pamotė (kurie nebūtinai yra santuokoje su biologiniu vaiko tėvu/motina), kurie augino ir rūpinosi vaiku nuo mažumės, nors nėra su juo susiję kraujo ryšiais? Teisės aktuose numatyta, jog išlaikymą vaikams (tiek nepilnamečiams, tiek tam tikrais atvejais pilnamečiams) turi teikti tėvai. Kas yra vaiko tėvai apsprendžia vaiko gimimo liudijimas (įrašas). Asmenys įrašyti į vaiko gimimo liudijimą (įrašą) ir privalo išlaikyti savo vaikus. Jei nebiologinis tėvas rūpinasi vaikais, jis pareigos išlaikyti jų neturi, tad atitinkamai išlaikymo gauti teisės neturi. Iš nebiologinio tėvo/mamos galima prašyti išlaikymo, jei šie yra pripažinę tėvystę/motinystę, t.y. jie yra įrašyti į vaiko gimimo liudijimą (įrašą) ir tenkina aukščiau paminėtas 2 būtinas sąlygas. Visų pirma reiktų atsižvelgti ar pats vaikas tą nebiologinį tėvą (patėvį/pamotę) laikė tėvu/motina ir ar pats patėvis/pamotė tą vaiką laiko savo vaiku. Jei taip, tai galima prašyti teismo pripažinti tėvystę, įrašyti tą patėvį/pamotę į vaiko gimimo liudijimą (įrašą).
Taip. Tokiu atveju vaikas, kuriam priteista išlaikyti savo tėvą/motiną, turi kreiptis į teismą dėl išlaikymo vienam iš tėvų nutraukimo, nes išnyksta viena iš būtinų aukščiau paminėtų sąlygų “tėvų turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami jiems patiems save išlaikyti”. Žinoma, reiktų įvertinti ir kokio dydžio tas palikimas. svarbi vaikų ir tėvų šeimyninė bei turtinė padėtis, vaikų sveikatos būklė. Teismų praktikoje priteisiamos sumos nėra didelės, kurios gali siekti netgi ir 20 eur per mėnesį, nes dažniausiai vaikų ir tėvų turtinės padėtys būna vienodos arba labai panašios.
Tėvų pareigos vaikams
Vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) III Knygos IV dalis. LR CK 3.155 straipsnis nustato, kad vaikus iki pilnametystės ar emancipacijos prižiūri tėvai. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata ir, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
LR CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Jeigu tėvai nenori arba negali vykdyti pareigų savo vaikams, tėvų atsakomybė gali būti paskirta kitam asmeniui. Tuo tikslu LR CK yra įtvirtintas nepilnamečių globos ir rūpybos institutas.
Kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, jie turi pateikti teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir t. t.). Remiantis LR CK 3.53 straipsnio 3 dalimi teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą.
Kai santuoka nutraukiama vieno sutuoktinio prašymu, teismui pateiktame prašyme taip pat privalo būti nurodyta, kaip pareiškėjas įvykdys savo pareigas kitam sutuoktiniui ir nepilnamečiams vaikams. Kai santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, toks santuokos nutraukimas turi tokias pačias pasekmes kaip ir santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3.51 - 3.54 straipsniai).
Gyvenimo skyrium (separacijos) atveju vienas sutuoktinis gali kreiptis su prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium nustatymo, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių, nors ir nepriklausančių nuo kito sutuoktinio, bendras jų gyvenimas tapo netoleruotinas (neįmanomas) arba gali iš esmės pakenkti jų nepilnamečių vaikų interesams, arba sutuoktiniai nesuinteresuoti tęsti bendrą gyvenimą. Teismas, priimdamas sprendimą dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos), privalo nustatyti, su kuriuo iš jų lieka gyventi jų nepilnamečiai vaikai, taip pat išspręsti vaikų išlaikymo ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimo auklėjant vaikus klausimus. Abu sutuoktiniai gali kreiptis su bendru prašymu į teismą dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dėl gyvenimo skyrium pasekmių jie yra sudarę sutartį, kurioje numato nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo ir auklėjimo, taip pat sutuoktinių turto padalijimo ir tarpusavio išlaikymo klausimus. Kai sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl gyvenimo skyrium pasekmių, teismas šią sutartį patvirtina, jeigu sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų.
Jeigu tėvai gyvena kartu, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma tėvų tarpusavio susitarimu. Konkreti tokio susitarimo forma ir sudarymo tvarka nėra nustatyta. Remiantis LR CK 3.193 straipsniu, nutraukdami santuoką bendru sutarimu (LR CK 3.51 straipsnis) arba pradėdami gyventi skyrium (LR CK 3.73 straipsnis), sutuoktiniai sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas išlaikant savo nepilnamečius vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį patvirtina teismas (LR CK 3.53 straipsnis). Nepilnamečių vaikų tėvai gali sudaryti sutartį dėl savo vaikų išlaikymo taip pat ir nutraukiant santuoką kitais pagrindais. Be teismo, galima pasinaudoti mediacija. Teisminė mediacija galima visuose bendrosios kompetencijos teismuose. Teisminė mediacija yra nemokama paslauga. Tai pigesnis ir greitesnis ginčų sprendimo būdas. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant ginčą teisminės mediacijos būdu yra užtikrinamas konfidencialumas, o bet kuri šalis gali pasitraukti iš teisminės mediacijos procedūrų nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Ginčo perdavimą teisminei mediacijai gali inicijuoti civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) arba bet kuri ginčo šalis.
Pagal LR CK 3.156 straipsnį tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Vieno iš tėvų globa vaikui gali būti nustatoma tik tais atvejais, kai kito tėvo valdžia yra apribota.
Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Tačiau tėvai išlaiko teisę matytis su vaiku, išskyrus atvejius, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu ir tėvų atsakomybe, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų tėvai (globėjai / rūpintojai). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Teisinė terminologija ir procesai
Ką iš tikrųjų reiškia teisinė sąvoka ,,tėvų atsakomybė“?
Vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) III Knygos IV dalis. LR CK 3.155 straipsnis nustato, kad vaikus iki pilnametystės ar emancipacijos prižiūri tėvai. LR CK 3.156 straipsnis nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.
Į kokį teismą reikia kreiptis, jeigu norima pateikti pareiškimą dėl tėvų atsakomybės?
Jeigu asmuo nori pateikti prašymą dėl tėvų atsakomybės, jis turi kreiptis į apylinkės teismą.
Kokia tvarka yra taikoma šiais atvejais?
Nemokamą teisinę pagalbą galima gauti remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymu.
Tam tikrais atvejais, kad būtų įvykdytas sprendimas dėl tėvų atsakomybės, gali prireikti kreiptis į teismą. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 (1 ) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo taikomas be specialios procedūros pripažįstant kitos ES valstybės teismo sprendimą Lietuvoje. Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 straipsnyje (bei 1996 m. spalio 19 d. Šie prašymai nagrinėjami LR CPK 39 skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003, nenustato kitaip. Lietuvos apeliaciniam teismui teikiami prašymai turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (LR CPK 111 straipsnis). Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 straipsnio nuostatomis teikiamas prašymas ir jo priedai turi būti pateikti valstybine kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančio (turinčio profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (LR CPK 805 straipsnis), prašyme turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacijų galinio įrenginio adresas, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai.
Lietuvos apeliacinis teismas, kai tai tikslinga, gali pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti išvadą dėl jurisdikcijos perėmimo ar jurisdikcijos perdavimo tikslingumo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir priėmęs sprendimą šį prašymą patenkinti, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes nustato kompetentingą Lietuvos Respublikos teismą, kuris nagrinės bylą Lietuvos Respublikoje. Užsienio valstybės teisme iškelta byla perduodama kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui nagrinėti iš esmės. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos LR CPK 35 straipsnio nuostatos ir bylos nagrinėjimas tęsiamas kompetentingame Lietuvos Respublikos teisme.
Į kurį šios valstybės narės teismą reikia kreiptis norint užginčyti kitos valstybės narės teismo sprendimo dėl tėvų atsakomybės pripažinimą?
Skundas turi būti pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Vaikų ir tėvų tarpusavio santykiams taikytiną teisę nustato LR CK 1.32 straipsnis. Vaikų ir tėvų asmeniniams ir turtiniams santykiams taikoma vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Kompetentingas teismas dėl tėvų atsakomybės nustatomas remiantis 1996 m. spalio 19 d. Klausimams, susijusiems su nepilnamečių apsauga, globa ir rūpyba taikytina teisė nustatoma pagal 1961 m. spalio 5 d. Šeimos narių išlaikymo pareigas (alimentus) reglamentuoja 1973 m. spalio 2 d.
Egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusi pilnamečių visuomenės narių pareiga rūpintis senstančiais tėvais. Tai yra kaip kompensacija tėvams, kurie savo laiku rūpinosi atžalomis. Pasak teisininkės Ivetos Jarašiūnaitės, jeigu vaikai šios konstitucinės pareigos savo noru nevykdo, tėvai turi teisę kreiptis į teismą. Teisininkė paaiškina, kad būna priteisiama parama tėvams, negalintiems dirbti dėl negalios ar pensinio amžiaus. Jei parama reikalinga dėl konkrečių poreikių, tarkime, sveikatos priežiūros išlaidų, taip pat teismas gali įpareigoti vaikus tėvams padėti. Tačiau, pasak I. Jarašiūnaitės, kiekviena byla vertinama individualiai ir yra išimčių: „Teismas atsižvelgia, kokios yra prašančio išlaikymo asmens gaunamos išmokos ar pensija, kaip asmuo gyveno iki tol. Būna, kad žmogus gyvena palaidą gyvenimo būdą, girtuokliauja, švaisto pinigus, ir senatvėje atsigręžia į savo vaikus ir prašo jų išlaikymo.“
I. Jarašiūnaitė sako, kad įvertinamas paramos prašančiojo turtas: „Galbūt asmuo turi nekilnojamojo turto ir galėtų parduoti kokį namą Palangoje ar automobilį. Taigi, parama priteisiama, jeigu tėvams ji tikrai reikalinga.“ Net jeigu asmuo atitinka abu kriterijus - yra nedarbingas ir pensinio amžiaus, ir jam reikalingas išlaikymas, teismas turi teisę atleisti vaikus nuo pareigos teikti išlaikymą tėvams. Taip nutinka, jei tėvai tinkamai neatliko savo pareigų: vengė išlaikyti, auklėti, rūpintis vaikais, nedalyvavo vaiko gyvenime. „Vien finansinis vaiko išlaikymas nėra vienintelis kriterijus, pagal ką vertiname, ar tėvai rūpinosi vaikais, ar ne’’ - sako teisininkė. Ji paaiškina, kad tokiose bylose atsižvelgiama ir į piktybinį tėvų elgesį vaikų atžvilgiu: naudotą smurtą, prievartą.
Pasak pašnekovės, teismai įvertina vaikų finansinę galimybę teikti išlaikymą tėvams: ar pilnamečiai vaikai turi darbą, savo vaikų ar išlaikytinių, kokio turi turto, galbūt paskolų. „Išlaikymą tėvams teismai priteisia dvejopai. Tai gali būti kasmėnesinės sumos. Jos, teismų praktikoje, ganėtinai nedidelės - 20-50 eurų per mėnesį, didesnės sumos būna retai. Kitas būdas - specifinių išlaidų padengimu. Sakykime, galbūt tėvai iš pensijos išgyvena, tačiau turi gydymo išlaidų, nekompensuojamą operaciją, tai teismas gali priteisti gydymo išlaidas padengti.’’ - paaiškina I. Jarašiūnaitė.
Teisininkė sako, kad tokios bylos nėra dažnos. Tėvai dažnai ir nežino, kad gali iš vaikų prisiteisti išlaikymą, visų antra, jiems sunku tai įgyvendinti dėl amžiaus: „Jeigu jie neturi pakankamai lėšų išlaikyti save, tai neišgali kreiptis ir į advokatą, teismą. Svarbu paminėti, jie nežino, kad gali gauti valstybės apmokamą advokatą. Kitais atvejais, net jeigu ir žino, 80-90 metų žmogui tai jau atrodo per daug sudėtingas procesas, kai kurie tiesiog priima faktą, kad geriau neturės, ko valgyti, nei eis bylinėtis su savo vaikais.’’ I. Jarašiūnaitė sako, kad neretas atvejis pastaraisiais metais - kai pensinio amžiaus tėvai likę vieni Lietuvoje, o vaikai daug metų gyvena emigracijoje: „Tarp vaikų ir tėvų nėra artimo ryšio. Pensinio amžiaus tėvai su vaikais bylinėjasi. Pasitaiko atvejų, kai ilgus metus girtuokliavę asmenys, nesirūpinę vaikais, būdami vyresnio amžiaus, sumąsto, kad dabar juos atžalos turėtų išlaikyti. Teismai tokiu atveju vaikų pusėje.“ Pasak teisininkės, vaikai nėra atsakingi už tėvų neatsakingą gyvenimą.