Ar vaikas subrendęs mokyklai? Kaip atpažinti ir pasiruošti
Ar vaikas subrendęs mokyklai? Kaip atpažinti ir pasiruošti
Daugelis tėvų susiduria su iššūkiais bei daugybe klausimų, išleidžiant vaiką į 1-ąją klasę. Šiandien mūsų visuomenėje vyrauja rimtas požiūris į vaiko pasiruošimą mokyklai. Nepaisant to, daugiau nei 10 % pirmokų nebūna jai tinkamai pasirengę.
Nesate tikri, ar vaikas pakankamai subrendęs mokyklai? Jaudinatės, kad vaiko turimų reikalingiausių socialinių įgūdžių gali nepakakti? Nežinote, koks stiprus turi būti vaiko pasiruošimas 1-ajai klasei? Jūsų vaikas nekantriai laukia rugsėjo 1-osios ir Jūs norite šią nuotaiką išlaikyti kuo ilgiau?
Kaip atpažinti, ar vaikas pasiruošęs mokyklai?
Yra keletas pagrindinių sričių, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį vertinant vaiko pasirengimą mokyklai:
- Protinė branda: Vaiko gebėjimas skaičiuoti, pažinti raides ir rašyti, skaityti, kalbos turtingumas.
- Socialiniai įgūdžiai: Ar vaikas pasisveikina ir atsisveikina, ar noriai žaidžia grupinius žaidimus su kitais vaikais, ar geba dalintis savo daiktais neįsiveldamas į konfliktus, atsižvelgti į kitą, ar yra pakankamai empatiškas, ar vykdo didžiąją dalį suaugusiųjų prašymų?
- Savarankiškumas: Pirmokas turėtų gebėti pats apsirengti, užsisegti drabužėlius, savarankiškai susitvarkyti tualete.
- Savireguliacija: Gebėjimas mokytis įveikti nusivylimą ir frustracijas.
Nors amžius yra svarbus, tai ne vienintelis kriterijus, lemiantis vaiko pasirengimą mokyklai. Visi vaikai vystosi pagal tam tikrus dėsningumus, tačiau jų raidos tempai gali labai skirtis.
Protinė branda ir intelektas
Psichinei brandai bei intelekto lygiui nustatyti sukurta daugybė testų. Vienas paprasčiausių - vaikas turi atlikti tris užduotis: nupiešti žmogų, nukopijuoti nuo lentos trumpą posakį ir tam tikra tvarka išdėstytus 10 taškų. Mokyklai subrendęs vaikas žmogaus figūrą nupieš su visomis detalėmis, tiksliai nukopijuos posakį ir geometrinę taškų figūrą. Šis testas parodo judesių, ypač pirštų, koordinaciją, orientavimąsi erdvėje, dėmesingumą, darbingumą.
"Pirmokas turėtų turėti elementarių žinių apie jį supančią aplinką - savo adresą, giminystės ryšius, žinių apie gamtą, laiko suvokimą - ir gebėti šias žinias analizuoti, palyginti, apibendrinti bei pritaikyti", - sako psichologė.
Intelektinę brandą sudaro pažintiniai gebėjimai, kalbiniai gebėjimai, vizualinė-motorinė koordinacija, dėmesio, suvokimo, atminties, kalbos ir motorikos procesų integracija. Vaikas žino nemažai įvairių žodžių, gali papasakoti savo įspūdžius, kuria istorijas. Aiškiai taria daugumą kalbos garsų. Jam suprantama skaičių sąvoka, tokios daiktų savybės kaip dydis, svoris, spalva. Vaikas įsimena dainelių žodžius, eilėraščius. Samprotauja, daro išvadas, pastebi daiktų panašumus ir skirtumus, gali klasifikuoti juos pagal formą, spalvą, dydį, moka pasakyti formų ir spalvų pavadinimus. Skiria garsus, atpažįsta raides, gali kai kurias jų, bent jau savo vardo, parašyti.
Socialiniai ir emociniai įgūdžiai
O emocinį brandumą, gebėjimą atlaikyti nesėkmę, spręsti konfliktus, išbūti vienam, susirasti draugų ir kitus socialinius emocinius aspektus galima įvertinti tik vaikui jau atsidūrus grupėje ir užsiimant nauja veikla. Emocinį vaiko brandumą tėvams sunku įvertinti, juo labiau nežinant, kas laukia atžalos konkrečioje ugdymo įstaigoje, kokios bus parengtos programos penkiamečiams.
Socialinė-emocinė raida apima mokėjimą bendrauti, bendradarbiauti ir dirbti su kitais žmonėmis (vaikais ir suaugusiaisiais), laikytis taisyklių. Vaikas turėtų mokėti pasakyti svarbiausią asmeninę informaciją (vardą, pavardę, adresą), žinoti šeimos sudėtį, ką dirba jo tėvai. Jis turi būti tiek savarankiškas, kad galėtų pats apsitarnauti (nueiti į tualetą, persirengti, pavalgyti). Taip pat - būti pajėgus atsiskirti nuo tėvų keletui valandų ir saugiai jaustis kitų žmonių draugijoje.
Socialiai ir emociškai brandus savo amžiui vaikas gali susivaldyti, kai yra piktas, nepatenkintas ar patyręs nesėkmę - jis žino, kad nepriimtina muštis, rėkti, gadinti daiktus. Jis neverkia vos tik kas nutinka ir nėra pernelyg drovus. Toks vaikas moka prisitaikyti prie kitų, palaukti savo eilės. Jis domisi aplinkiniais, supranta kitų jausmus ir moka į juos reaguoti, pripažįsta kitų žmonių teises.
Savarankiškumas ir savireguliacija
Dar viena svarbi pirmos klasės mokinio kompetencija - savarankiškumas. Pirmokas turėtų gebėti pats apsirengti, užsisegti drabužėlius, savarankiškai susitvarkyti tualete. Mokykloje veiklos greitai keičiasi, viena pamoka keičia kitą, pertraukos yra riboto laiko.
Viena iš svarbiausių vaiko pasirengimo mokyklai dalių - gebėjimas mokytis įveikti nusivylimą ir frustracijas, arba kitaip tariant - savireguliacija. Vaiko savireguliacijos gebėjimus galime įvertinti matydami, kiek ilgai jis geba išbūti prie vienos veiklos, ar gali ją atlikti nuo pradžios iki pabaigos, kaip tvarkosi su iškylančiais sunkumais.
Natūralu, kad mokykloje vaikai patirs ne tik pasisekimą, bet ir susidurs su užduotimis, kurių nepavyks iš karto išspręsti. Tokiose situacijose vieni vaikai gali bandyti atkakliai, prašyti pagalbos ir vienkartinės nesėkmės nesieti su savęs vertinimu. Kiti su nesėkme gali susitapatinti, pradėti laikyti save nevykėliais, leisti užvaldyti save stiprioms neigiamoms emocijoms, mėtyti daiktus, suplėšyti sąsiuvinį, šaukti.
Fizinis pasiruošimas
Mokykloje vaiko organizmui teks didelis tiek psichologinis, tiek fizinis krūvis. Biologinį vaiko subrendimą mokyklai rodo ir nuolatinių dantų skaičius. Pavyzdžiui, septintaisiais gyvenimo metais mergaitės turi 6-7, berniukai - 5-6 nuolatinius dantis. Didelę reikšmę turi ir vaiko amžių atitinkanti fizinė raida, ypač kūno proporcijos bei sandara. Būsimiesiems mokyklinukams pranyksta pilvo iškilimas, pailgėja galūnės, galva auga sąlygiškai lėčiau nei kūnas - vaikas praranda savo žavų putlumą. Jis tampa Suaugusiu Žmogumi.
Turi būti pakankamai išlavinti vaiko judesiai, gera stambioji ir smulkioji motorikos, akių ir rankų koordinacija. Vaikas turi kopijuoti linijas, figūras, spalvindamas neišlįsti iš kontūrų ribų, taisyklingai laikyti pieštuką.
Ką daryti, jei vaikas nėra pasiruošęs?
Per vasaros mėnesius tikrai pakanka laiko pagerinti tam tikrus tobulintinus dalykus, nes vaikai labai imlūs, greitai mokosi ir padaro didžiulę pažangą per gana trumpą laiką. Išryškėja, jog dalis socialiai būtinų įgūdžių nėra susiformavę iki galo, neįtvirtintas pozityvus vaiko nusiteikimas mokyklai bei nuostata ir noras tapti mokiniu.
Jei atsitiktų taip, kad tėvai paskubėtų su vertinimu, jie turi būti pasiruošę, kad gali paaiškėti, jog vaikui mokykloje sudėtingiau. Tačiau nereikia to laikyti nesėkme. Visada bus vaikų, kuriems bus sunku pradėjus lankyti ugdymo įstaigą ir tų, kurie galėtų ateiti anksčiau, bet neatėjo. Vieni vaikai kiek atsilieka, kiti žengia sparčiau, tačiau vėliau vis tiek visi daugmaž išsilygina.
Vėliau išleidžiant vaiką į ugdymo įstaigą padaroma mažesnė žala nei skubant. Darželiuose vaikai yra mokomi ir ugdomi, tik kitais, jaunesnio vaiko raidą atitinkančiais būdais. Psichologė pataria tėvams įvertinti - gal verta neskubėti vaiko leisti į mokyklą, o tiesiog nukreipti į būrelį ir taip sustiprinti konkrečius jo gebėjimus dar prieš einant į pirmą klasę.
Jei tėvai pageidauja ugdyti vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą, kai tais kalendoriniais metai vaikui dar nesueina 6 metai, ar kai pageidauja leisti į pradinio ugdymo pirmąją klasę, jeigu vaikas nelankė priešmokyklinio ugdymo grupės ar lankė mažiau nei 2/3 priešmokyklinio ugdymo programos laiko, kai tais kalendoriniais metais vaikui dar nesueina 7 metai, tuomet, nustatyta tvarka, yra atliekamas vaiko brandumo vertinimas.
Kuomet tėvai nori suprasti, ar jų vaikas jau yra pakankamai brandus mokyklai/priešmokykliniam ugdymui, jie turi kreiptis į savo miesto psichologinę-pedagoginę tarnybą, kurioje vaikui yra atliekamas minėtas brandumo vertinimas ir gaunamos specialistų rekomendacijos dėl tolimesnio vaiko ugdymo.
Patarimai tėvams, kaip padėti vaikui pasiruošti mokyklai
- Užpildykite socialinių įgūdžių spragas.
- Sukurkite pozityvų nusiteikimą mokyklai.
- Ugdydykite savarankiškumą ir atsakomybę.
- Mokykite įveikti nesėkmes ir nusivylimus.
- Skatinkite žaidimus ir kūrybiškumą.
- Suteikite vaikui daugiau atsakomybių, skatinkite užbaigti pradėtą veiklą.
Mokykite vaiką savarankiškai apsirengti, nusirengti, susidėti rūbus. Pratinkite vaiką užbaigti darbą iki galo ir atlikti jį kruopščiai. Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą. Pripratinkite išklausyti kitą žmogų. Mokykite vaiką orientuotis erdvėje (kairė, dešinė, kairės pusės apačia, viršus ir pan.). Kai keliaujate, tarkite raides, skiemenius, žodžius, dainuokite. Skaičiuokite, lyginkite, ko yra mažiau, o ko yra daugiau. Klauskite vaiko „Kodėl?“ Mokykite vaiką atsakyti pilnu sakiniu: „Todėl, kad….“ Mokykite naudotis žirklėmis. Mokykite dirbti su popieriumi. Parodykite, kad galima lapą kirpti ne tik per vidurį, bet ir iš kraštų. Skatinkite vaiką kurti pasakojimus su iliustruotais piešiniais. Leiskite vaikui pasidžiaugti mokymosi priemonėmis. Įpratinkite vaiką saugiai elgtis gatvėje ir parodykite jam saugiausią kelią į mokyklą/namo. Nepamirškite fizinio aktyvumo, tai atpalaiduoja kūną po sunkios, įtemptos veiklos.
Psichologiškai ruošiant vaiką, jam būtina sudaryti sąlygas veikiant patirti sėkmę, ugdyti jo vidinę motyvaciją išmokti naujų dalykų. Tėveliai turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vaiko savęs vertinimui didelės įtakos turi suaugusiųjų vertinimai. Jie turėtų būti pozityvūs, skatinantys, nežeminantys vaiko asmenybės. Vaikas turi būti mokomas bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais.
Ruošiant vaiką į mokyklą, būtina jam sudaryti sąlygas patirti sėkmę, ugdyti jo vidinę motyvaciją išmokti naujų dalykų. Mokymosi procesas reikalauja daug pastangų ir valios. Vaiką reikia skatinti darbą atlikti iki galo, kad tai padaręs jaustų pasitenkinimą. Ne mažiau svarbu padėti vaikui išgyventi nesėkmę, įtikinti jį, kad nesėkmė yra laikinas dalykas.
Būsimam pirmokui visas mokymosi priemones rekomenduotina nupirkti ankstėliau. Taip vaikas spės susipažinti su jomis, palies, pačiupinės. Pratinkite vaiką prie būsimos dienotvarkės - kada jam reiks eiti miegoti, kada keltis, mitybą taip pat stenkitės priderinti prie būsimos mokyklos dienotvarkės.
Žaidimų ir pasakų svarba
Gyvenkime kaip vaikai. Rūta Jūrėnienė sako, kad vaiko teisę žaisti reikia gerbti ir jai netrukdyti. Pedagogė pataria kurti vaikams saugią erdvę žaidimams, o tuomet juos stebėti ir net iš jų pasimokyti, nes mažas vaikas dar nėra praradęs gebėjimo atverti savo vidinį pasaulį. Žaidimų metu pasitelkdamas kūrybiškumą vaikas įsisąmonina tai, ką patiria.
Žaidimai yra glaudžiai susiję su pasakomis - pastarosios suteikia žaidimams idėjų ir turinio. Visi augina savus vaikus su pasakomis, tačiau, pasak R. Jurėnienės, verta aiškiai suvokti, kuo tai naudinga. Pavyzdžiui, net ir gražiausios pasakų iliustracijos nepakeis gyvo žodžio. Kodėl? Vaikui svarbu, kaip mama, tėtis ar kitas artimas žmogus seka pasakas ar pasakoja istorijas. Vaikas tokiu būdu pasąmoniniame lygmenyje geriau „nuskaito“ informaciją (pvz., pasakoje aprašomas vertybes), taip pat jaučiasi mylimas, t. y. patiria santykį su artimu žmogumi. Todėl geriausia pasakas ne skaityti vartant iliustruotas knygeles, o žodžiu sekti be papildomų priemonių.
Pasakos
Auklėtoja pasakoja, kad vaikui svarbiausios trys kertinės vertybės: gėris, grožis ir tiesa. Pirmajame septynmetyje vaikas turi jausti, kad pasaulis yra geras, todėl jam sekamos pasakos turėtų baigtis gerai. „Iki septynerių metų turėtų susiformuoti nuostata, kad kas beatsitiktų, pasaulis yra geras ir gražus, kadangi toks pasaulėvaizdis suteikia vaikui saugumo jausmą. Vaikystėje suformavus šią nuostatą, suaugęs žmogus, tikėtina, ją taip pat turės ir į pasaulį žiūrės pasitikinčiai, o ne įtariai“, - įsitikinusi pedagogė.
Per pirmuosius septynerius metus susiformuoja ir dorovės pagrindai, todėl verta daugiau laiko ir pastangų investuoti į vertybių perteikimą pasakomis, istorijomis ir žaidimais, o ne į menkaverčius, tegu ir gražiausiai sukurtus filmukus, pramogas ar užduotis. Daug naudingiau, sako pedagogė, skatinti patyriminį pažinimą per žaidimus ir pasakas, kurį vaikas asmeniškai išgyvena ir iš jo pasimoko, kiek pats gali ir pajėgia.
Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl svarbu atsižvelgti į jo asmeninius poreikius ir stipriąsias puses.