Nėštumas: nuo pirmųjų požymių iki gimimo akimirkos
Nėštumas: nuo pirmųjų požymių iki gimimo akimirkos
Mažylio laukimo metas - tai ypatingas, gausus permainų ir emocijų kiekvienos moters gyvenimo laikotarpis. Kai tik apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelių, jūs tampate nėščia. Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.
„Nestumas“ - tai lietuvių kalboje susiformavęs žodis, kuris turi gilesnę kalbinę ir semantinę prasmę, nes atspindi tiek morfologinius, tiek semantinius kalbos procesus. Žodis „nestumas“ yra sudėtinis, sudarytas iš šaknies „nesti“ ir priesagos „-umas“, kuri, kaip žinoma, dažnai naudojama lietuvių kalboje formuoti abstraktus daiktavardžius, kurie reiškia kokybę, būseną ar procesą. Kalbinė analizė rodo, kad žodžio „nestumas“ vartojimas gali būti susijęs su įvairiais kontekstais, kuriuose nagrinėjamos tam tikros būsenos, susijusios su nešimu ar pernešimu, tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme. Semantika ir funkcionalumas: Kalbos istorijos kontekste „nestumas“ gali būti išskirtas kaip terminas, apibūdinantis tam tikrą vidinį ar išorinį procesą, kuris dažnai naudojamas kalbose, kurios turi gilesnę semantinę struktūrą. Šis žodis taip pat pabrėžia lietuvių kalbos gebėjimą kurti naujus žodžius, jungiant jau egzistuojančias šaknis ir priesagas. Kalbant apie morfologiją, tai puikus pavyzdys, kaip kalba gali išreikšti naujas idėjas ir būsenas, naudojant grynai struktūrinius elementus, tokius kaip šaknys ir priesagos. „Nestumas“ yra įdomus lietuvių kalbos darinys, kuris puikiai atspindi tiek lietuvių kalbos morfologijos ypatumus, tiek jos gebėjimą apibrėžti įvairias abstrakčias būsenas.
Nėštumo pradžia: pirmieji požymiai ir pokyčiai
Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį.
Subjektyvūs nėštumo požymiai: pykinimas ir vėmimas.
Pirmojo trimestro požymiai (0-12 savaitės):
- Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
- Krūtų jautrumas.
- Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas. Nėra tiksliai aišku, kas sukelia šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterone lygiu.
- Nuotaikos pokyčiai.
- Dažnas šlapinimasis.
- Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.
Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė.
Pirmieji trys mėnesiai yra ypač svarbūs, kadangi bręsta gemalas ir formuojasi audiniai bei organai. Susidarius placentai, prasideda vaisiaus periodas, ir vaisius sparčiai auga.
Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus. Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjame trimestre, jos įvairios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas.
Sužinojusi apie nėštumą moteris pirmiausia turėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą arba akušerį, šie specialistai skirs tyrimus, o antrojo apsilankymo metu bus aptariami jų rezultatai. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.
Antrasis trimestras (13-28 savaitės): pokyčiai ir vaisiaus augimas
11-13 nėštumo savaitė atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.
Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja.
Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos. Jūsų vaikelio judesiai dabar jau gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai.
Nėštumas 9 - 12-oje savaitėje. Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė.
Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų.
Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius.
Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.
Mieguistumas. Prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystimosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta.
Nemalonios išskyros iš makšties. Gali varginti dėl grybelinės infekcijos, šiuo laikotarpiu moters organizme tai būdinga.
Kūno pokyčiai. Šiuo laikotarpiu vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta irgi auga ir storėja sulig vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Tik galvutė vis dar neproporcingai didelė. Kūną iš pradžių sudaro kremzlės, bet paskui jos pamažu virsta kaulais.
Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties.
Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti.
Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrimos vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius t.y. 27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu.
Nėštumo metu: 1–9 savaitės | BabyCenter
Trečiasis trimestras (29-40 savaitės): pasiruošimas gimdymui
Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų drėgmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus.
Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą.
Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis.
Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.
Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.
Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę.
Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve.
Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais.
Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda.
Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.
Nėštumo vystymosi etapai
| Periodas | Trukmė | Pagrindiniai pokyčiai |
|---|---|---|
| Ikigemalinis (progenezė) | Iki apvaisinimo | Lytinių ląstelių raida (gametogenezė), apvaisinimas |
| Gemalo (embriogenezė) | Nuo apvaisinimo iki 8 savaitės | Blastogenezė (ląstelių dalijimasis, migracija, įsitvirtinimas), organogenezė (audinių ir organų formavimasis) |
| Vaisiaus (fetogenezė) | Nuo 9 savaitės iki gimimo | Audinių ir organų augimas ir brendimas, kūno proporcijų didėjimas |
Prenatalinis laikotarpis, periodus prenatalis, dalijamas į tris tarpsnius: ikigemalinį, Periodus preembryonica, gemalo, periodus embryonica ir vaisiaus, periodus fetalis. Visus šiuos tarpsnius nagrinėjantis mokslas - žmogaus embriologija - padeda suprasti, kaip keičiasi ląstelės, audiniai, organai ir visas kūnas nuo dviejų lytinių ląstelių susijungimo momento iki naujagimio užgimimo. Sklaida, augimas ir brendimas iki gimimo yra labai spartūs lyginant su šių procesų tempu po gimimo.
Gemalo laikotarpis trunka nuo apvaisinimo iki 8-osios savaitės. Pirmąsias dvi savaites vyksta gemalo užuomazgos raida, vadinama blastogeneze, blastogenesis. Gemalo užuomazga skyla, migruoja į gimdą, kur įsitvirtina ir plinta ne tik į gemalo kūną, bet ir į jo plėves bei priedus. Nuo 3-osios savaitės vyksta embriogenezė, embryogenesis - susidaro trys gemaliniai lapeliai, kuriuose laipsniškai atsiranda ir formuojasi audiniai (histogenezė) ir organai (organogenezė). Nuo 9-osios savaitės gemalas vadinamas vaisiumi, fetus, o jo raida - fetogeneze, fetogenesis. Vaisiaus laikotarpis dalijamas į ankstyvąjį (nuo 9-osios iki 25-osios savaitės) ir vėlyvąjį (nuo 26-osios savaitės iki gimimo). Vaisiaus audiniai ir organai, užsimezgę dar gemalo laikotarpiu, auga ir bręsta.
Normali žmogaus raida nuo apvaisinimo iki gimimo trunka maždaug 266 dienas, arba 38 savaites, arba 9 kalendorinius mėnesius. Moters nėštumas (skaičiuojant nuo paskutinių mėnesinių pirmosios dienos) trunka vidutiniškai 280 dienų, arba 40 savaičių, arba 10 mėnulio mėnesių.
Nėštumo metu yra daug pavojų. Gemalas gali įsitvirtinti ne tik gimdoje, bet ir, pvz., kiaušintakyje, kiaušidėje ar net pilvo ertmėje. Tai negimdinis nėštumas. Gemalas negali normaliai augti, gali prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas.
Nėštumas diagnozuojamas remiantis tam tikrais požymiais ar laboratoriniais tyrimais. Tikrieji nėštumo požymiai yra vaisiaus širdies veikla (stetoskopu girdimi nuo 17-20 nėštumo savaitės), vaisiaus judesiai ir ultragarsinės apžiūros metu matomas gemalas (ultragarsu nėštumą galima diagnozuoti jau nuo 5-osios savaitės). Apytikriai nėštumo požymiai yra šie: padidėjusi pilvo apimtis, pasikeitę gimdos forma ir dydis, gimdos kaklelio pokyčiai, apčiuopiamas vaisius, išnykusios mėnesinės, krūtų pokyčiai.
Apvaisinimas, fertilisatio, fecundatio - tai sudėtingas ir nuoseklus lytinių ląstelių susijungimo procesas. Natūralus apvaisinimas dažniausia įvyksta kiaušintakio ampulėje, o kartais ir kitoje kiaušintakio dalyje ar pilvaplėvės ertmėje ne vėliau kaip per 12 val. (kai kurių autorių duomenimis - per 24 val.) po ovuliacijos ir ne vėliau kaip per 2 paras (kai kurių autorių duomenimis - per 3 paras) po ejakuliacijos.
Per pirmuosius tris nėštumo mėnesius fiziologinių priežasčių riboti lytinį gyvenimą nėra, išskyrus tuos atvejus, kai moteris yra ypač jautri ir jau anksčiau patyrė vieną ar kelis persileidimus. 4-6 mėnesiais apribojimų išvis nėra. Sekso poreikis nėštumo metu moterims pasireiškia nevienodai. Kai kurioms lytinis potraukis stipriai padidėja, visų pirma dėl pradingusios baimės pastoti. Gali padidėti lytinis jaudrumas, padažnėti erotiniai sapnai, multiorgazmas ir kt.