Astrid Lindgren: Pasakų karalienė ir jos pasaulis
Astrid Lindgren: Pasakų karalienė ir jos pasaulis
Astrid Lindgren (g. 1907 m. lapkričio 14 d. Vimerbyje, Smolando lenas - m. 2002 m. sausio 28 d. Stokholme) - viena žymiausių švedų rašytojų, kurios kūryba pakeitė vaikų literatūros pasaulį. Nors didžioji dalis jos knygų paremta šviesiais vaikystės prisiminimais, rašytojos gyvenimas nebuvo lengvas. Ji anksti susilaukė nesantuokinio vaiko, augino jį viena, tačiau vėliau sukūrė šeimą ir pasinėrė į kūrybą.
Astrid Lindgren biografija labai įdomi. Kaip vaikų knygų autorės kelią ji pradėjo tik trisdešimt septynerių. Nepaisant tikrai laimingos vaikystės, rašytojos gyvenimas nebuvo lengvas: anksti susilaukė nesantuokinio vaiko, augino jį viena. Tiesa, vėliau atsitiesė, sukūrė šeimą ir pasinėrė į kūrybą. Astrida Lindgren mirė 2002 metais, sulaukusi devyniasdešimt ketverių. Po jos mirties Švedijos vyriausybė įsteigė Astridos Lindgren premiją - didžiausią pasaulyje piniginį apdovanojimą vaikų ir jaunimo literatūros kūrėjams bei populiarintojams.
Astrid Lindgren kūryba padarė perversmą švedų vaikų literatūros ir pedagogikos istorijoje, ji išaukštino vaiko asmenybę, vaikystę apskritai, turėjo įtakos pasaulinės vaikų literatūros raidai. Iš viso parašė daugiau kaip 40 knygų, daugelis kūrinių ekranizuota, pagal juos statomi spektakliai.
Pasaulinę šlovę pelnę personažai
Autorę labiausiai išgarsino knyga Pepė Ilgakojinė (Pippi Långstrump 1945) ir jos tęsiniai Pepė Ilgakojinė iškeliauja į užsienį (Pippi Långstrump går ombord 1946) ir Pepė Ilgakojinė Pietų jūrose (Pippi Långstrump i Söderhavet 1948; lietuvių kalba visos trys 1990 m.). Šis kūrinys apie lakios vaizduotės mergaitę dėl komiškos hiperbolės ir sąlygiškumo priartėja prie literatūrinės pasakos žanro, nors daugiausiai vaizduojama tikroviška aplinka. Idėja sukurti Pepę Ilgakojinę kilo jos dukrai Karin, kuri sunkiai susirgusi paprašė mamos papasakoti istoriją apie išgalvotą veikėją.
Kitos svarbios knygos ir jų personažai:
- Mijo, mano Mijo (Mio min Mio 1954, lietuvių kalba 1994 m.): našlaitis patenka į anapusinį pasaulį, kuriame gausu etnografinių detalių, Biblijos motyvų, jis sutinka savo tėvą ir įveikia blogio riterį Kato.
- Broliai Liūtaširdžiai (Bröderna Lejonhjärta 1973, lietuvių kalba 1979 m.): parašyta vaikų literatūrai tuomet nebūdinga mirties tema, sukėlė visuomenės diskusijas. Tariamame pomirtiniame Nangijalos pasaulyje herojai kaunasi su amžinuoju blogiu, išsaugo ištikimybę, bręsta psichologiškai. Kūrinys poetiškas ir alegoriškas, būdinga nuotykių literatūros ir detektyvo bruožai.
- Didysis seklys Bliumkvistas (Mästerdetektiven Blomkvist 1946, lietuvių kalba 1996 m.), Pavojingas Kalio Bliumkvisto gyvenimas (Mästerdetektiven Blomkvist lever farligt 1951, lietuvių kalba 1997 m.), Kalis Bliumkvistas ir Rasmusas (Kalle Blomkvist och Rasmus 1953, lietuvių kalba 1997 m.): trilogijai būdinga dinamiškas intriguojantis siužetas, nusikaltimo motyvas glaudžiai susietas su kasdieniais vaikų žaidimais, sukurti psichologiškai motyvuoti paveikslai, išryškinti draugiški tėvų ir vaikų santykiai.
- Rasmusas klajūnas (Rasmus på luffen 1956, lietuvių kalba 1965 m.): pabrėžiamas vaiko troškimas turėti šeimą, namus, yra detektyvo elementų.
- Emilis iš Lionebergos (Emil i Lönneberga 1963, lietuvių kalba 1993 m.): neklaužada Emilis buvo autorės išsigelbėjimas, prižiūrint savo trejų metų anūką.
Realistiškos vaikystės atvaizdai
Daugelis realistinių bruožų kūrinių, tokių kaip:
- Mes, Padaužų kaimo vaikai (Alla vi barn i Bullerbyn 1947, lietuvių kalba 1996 m.)
- Vaikai iš Pramuštgalvių gatvės (Barnen på Bråkmakargatan 1958, lietuvių kalba 2000 m.)
- Lota iš Pramuštgalvių gatvės (Lotta på Bråkmakargatan 1961, lietuvių kalba 2000 m.)
- Mūsų visų Madikė (Madicken 1960, lietuvių kalba 1997 m.)
- Mes Varnų saloje (Vi på Saltkråkan 1964, lietuvių kalba 1987 m.)
paremti autentiškais vaikystės atsiminimais. Juose vaizduojama harmoninga, saugi, kartais net idiliška vaikystė, kupina žaidimų, tariamų, komiškų tarpusavio konfliktų, meilės gamtai bei gyvūnijai, išskirtinės šeimyninės darnos, nors vaizduojamas ir socialinis gyvenimas.
Astrid Lindgren palikimas
Astrid Lindgren parašė 34 knygas, kurių didžioji dauguma sulaukė nepaprasto skaitytojų pripažinimo ir buvo išverstos į 107 kalbas. Ji pelnė kelias dešimtis apdovanojimų, tarp kurių - ir žymusis Hanso Christiano Anderseno medalis. Rašytojos garbei pavadintas asteroidas 3204 Lindgren, o jos atvaizdas puošia 20 Švedijos kronų banknotą.
Nuo 1967 m. autorės gimimo dieną skiriama Astridos Lindgren premija vaikams ar jaunimui rašančiam švedų rašytojui. Tai didžiausias pasaulyje piniginis apdovanojimas vaikų ir jaunimo literatūros kūrėjams bei populiarintojams - jos dydis siekia 5,2 mln. Švedijos kronų.
Pagal A. Lindgren kūrinius Lietuvoje pastatyta spektaklių, sukurtas filmas, radijo vaidinimas. Jos kūryba turėjo didelę įtaką pasaulinės vaikų literatūros raidai.
Astrid Lindgren. „Mes Varnų saloje“. I dalis
Nors su laiku rašytojos klausa ir regėjimas pradėjo ženkliai blogėti, kone iki pat paskutinių savo gyvenimo dienų ji atsakinėjo į skaitytojų laiškus ir rūpinosi aplinkosaugos problemomis. Rašytoja pasaulį paliko 2002 m. Ją palydėjo tūkstančiai žmonių, o laidotuvėse apsilankė ir karališkoji šeima.
Pasak Astrid Lindgren, svarbiausia yra išsaugoti vaiko pasaulį ir joje esančią magiją. Ji pati aktyviai kovojo prieš bet kokį smurtą prieš vaikus ir pasisakė už ekologinių problemų sprendimą, o vienas gyvūnų apsaugos įstatymų netgi buvo pavadintas jos vardu.