Finansų ekspertė Jekaterina Govina, buvusi Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė, dalijasi savo įžvalgomis apie investavimą, finansų rinkas ir finansinio raštingumo svarbą. Ji pabrėžia, kad investavimas yra ne tik skaičiai ir grafikai, bet ir pasaulio "skaitymas", gebėjimas matyti, kur juda idėjos, technologijos ir žmonės.

Bankų sektoriaus situacija pandemijos metu

Pasak J. Govinos, griežti karantino apribojimai, skirti koronaviruso pandemijai suvaldyti, bei su tuo susijęs ekonominės raidos neapibrėžtumas lėmė bankų paskolų portfelio susitraukimą ir reikšmingai atsiliepė finansiniam rezultatui. Nepaisant ekonomikos suvaržymų, gyventojų ir įmonių indėliai sparčiai augo, o paskolų portfelis įmonėms reikšmingai traukėsi. Dėl koronaviruso dirbdami karantino sąlygomis bankai sėkmingai išlaikė šio sudėtingo laikotarpio egzaminą.

2020 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankų sektorius uždirbo 128 mln. Eur pelną - beveik trečdaliu mažiau negu per tą patį laikotarpį 2019 m. Nors bankai buvo uždarę dalį skyrių, o veikiančiuose skyriuose dėl saugumo taip pat buvo ribotai teikiamos paslaugos, tačiau jos buvo pasiekiamos elektroniniais kanalais. Daugiausia dėmesio bankai skyrė esamų klientų finansinės būklės analizei, jų paimtų paskolų pertvarkymui, o ne naujų paskolų suteikimui ar klientų pritraukimui.

Pagal paskelbtus paskolų moratoriumus bankai nustatytus kriterijus atitinkantiems skolininkams atidėjo 0,5 mlrd. Eur paskolų, arba 2,7 proc. paskolų portfelio. Be to, bankai paskolų mokėjimus atidėjo ir kitiems, moratoriumo kriterijų neatitinkantiems skolininkams, taigi bendrai atidėta paskolų portfelio dalis buvo gerokai didesnė ir sudarė maždaug 1,4 mlrd. Eur.

J. Govina pažymi, kad didžioji dalis bankų prisijungė prie paskolų moratoriumų, kuriais sutarė, kad visi nustatytus kriterijus atitinkantys paskolų gavėjai galės kreiptis dėl paskolos mokėjimų atidėjimo iki 6 ar 12 mėn. nekeičiant kitų paskolos sutarties sąlygų. Be to, kai kurie bankai prisijungė prie valstybės įsteigtos finansų įstaigos INVEGA verslo skatinimo priemonių „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ ir „Portfelinių garantijų paskoloms 2“ (PGP2) įgyvendinimo. Nuo koronaviruso sukeltos krizės nukentėję paskolų gavėjai taip pat galėjo pasinaudoti INVEGA palūkanų kompensavimo priemone.

„Trumpuoju laikotarpiu šios priemonės palengvino bankų skolininkų būklę, kartu prisidėjo prie geresnio, negu tikėtasi, palūkanų pajamų surinkimo, mat, atidėjus paskolos sumos dalinius grąžinimus ir dėl kitų valstybės pagalbos priemonių, išaugo skolininkų galimybės mokėti palūkanas laiku. Vis dėlto ilgesniuoju laikotarpiu dalis šių skolininkų gali susidurti su tam tikrais sunkumais grąžinti paskolas laiku. Todėl tikėtina, kad, pasibaigus moratoriumų galiojimo terminams, nemokių skolininkų bankuose gali daugėti“, - sako J. Govina.

Per 2020 m. antrąjį ketvirtį paskolų portfelio grynoji vertė sumažėjo 727 mln. Eur (3,5 %) - iki 19,9 mlrd. Eur. Gyventojai toliau aktyviai skolinosi ir jų paskolos išaugo 182 mln. Eur (1,8 %) - iki 10,6 mlrd. Eur. Paskolų vertės sumažėjimo (specialiųjų atidėjinių) apimtis nagrinėjamu laikotarpiu pdidėjo 8 proc., o neveiksnių paskolų padengimo specialiaisiais atidėjiniais rodiklis - 1,0 proc. p. ir ketvirčio pabaigoje sudarė 32,6 proc. Per ketvirtį bankai patyrė 23 mln. Eur paskolų vertės sumažėjimo išlaidų (tai sudaro 0,1 % paskolų portfelio vertės). Sparčiau blogėjusius paskolų kokybės rodiklius amortizavo operatyviai pritaikytos bankų paskolų moratoriumų ir laikinos valstybės pagalbos šalies ūkiui priemonės.

Prasidėjus koronaviruso protrūkiui bankų pritrauktų indėlių apimtis gerokai išaugo. Indėlių spartų augimą galima paaiškinti tiek ūkio subjektų noru kaupti lėšas vyraujant netikrumo dėl ateities sąlygomis, tiek valstybės rėmimo programomis. Ypač reikšmingai indėliai padidėjo antrąjį ketvirtį: 1,8 mlrd. Eur, arba 7 proc., - iki 27,2 mlrd. Eur.

Paskolų portfelio traukimasis ir spartus indėlių augimas lėmė paskolų ir indėlių santykio mažėjimą. 2020 m. liepos 1 d. duomenimis, paskolų ir indėlių santykis pasiekė 68,9 proc. - per ketvirtį sumenko net 7,7 proc. p. Paskolų ir indėlių santykis jau daugelį metų nuosaikiai mažėja, tačiau pastarąjį ketvirtį fiksuotas itin reikšmingas jo krytis.

„Tokia maža rodiklio reikšmė rodo, kad bankai turi daug išteklių kreditavimo veiklai, tačiau taip pat signalizuoja, kad šie ištekliai nėra efektyviai įdarbinami, t. y. nėra skolinami. Vis dėlto tikėtina, kad tokia maža rodiklio reikšmė susidarė laikinai dėl netipinių koronaviruso ir karantino nulemtų aplinkybių. Ateityje bankai turės ieškoti būdų, kaip efektyviai panaudoti susikaupusias perteklines lėšas arba turės susitaikyti su gerokai mažėjančiu pelningumu“, - sako J. Govina.

Investavimo principai ir patarimai

J. Govina pabrėžia, kad investuodama pati nemažai mokosi ir jos pranešimo tikslas yra labiau įkvėpti, pradėti domėtis investavimu ir kitus padrąsinti tai daryti. Ji nėra labai konservatyvi investuotoja, bet ir ne ta, kuri drąsiai visas santaupas įmeta į kripto valiutas ir tikisi didelės grąžos. Ji labai subalansuotai žiūri į savo pinigus ir investavimą.

Konferencijos metu finansų ekspertė parodė praėjusių metų savo sąskaitos išrašą, kuri buvo su euro centų likučiu. „Mano sąskaita buvo ne dėl to tokia, kad aš vargstu, negaunu pajamų, bet dėl to, kad mano pinigai nuolat dirba. Jeigu gaunu pajamas, atlyginimą, tai pirmas dalykas, ką aš darau, tai juos pervedu, investuoju. Tai gali būti terminuotas indėlis, kitos saugios finansinės priemonės. O pirma žinia, kuria norėčiau pasidalinti, ypatingai su tais, kurie turi savo sąskaitose neįdarbintų pinigų, kad mano aplinkoje yra žmonių, kurie turi savo sąskaitose 10, 20 ir daugiau tūkstančių eurų santaupų, kuriuos laiko juodai dienai, kurie guli nejudinami, ir kurie nieko neuždirba. Tai mano būtų paraginimas taip nedaryti, nes indėlių palūkanų normos mūsų kredito įstaigose iki 2022 m. buvo praktiškai arti nulio, o dabar jos pakilo 3-4 proc. Palūkanų normos mažėja ir mažės ateityje, bet galimybė pasinaudoti jomis dar yra, tad kviečiu tuos pinigus, kurie tiesiog guli, juos panaudoti, juolab, kad valstybė dar ir suteikia 100 tūkstančių eurų garantiją“, - atkreipia dėmesį J. Govina.

Ji konferencijoje pasakojo apie eksperimentą, kuris truko 20 metų, kas vyksta su mūsų pinigais: „Žmonėms per metus buvo duodama po 2 tūkstančius dolerių ir jie galėjo pasirinkti įvairias strategijas. Yra labai skirtingi rodikliai, kaip žmonės investavo ar neinvestavo išvis. Nieko nedarymas su pinigais reiškia, kad jūs ateityje pinigų turėsite mažiau, aišku, reikia protingai su jais elgtis. Jeigu žiūrėti, kaip sekasi lietuviams su investavimu, palyginus su kitų Europos šalių gyventojais, tai mes esame lentelės apačioje. Šiandien dienai lietuviai turi 20 milijardų eurų, ir tik 2 milijardus nuo tos sumos nukreipia į investavimą“. Pasak J. Govinos, švedai investuoja 130 proc. nuo savo turimų indėlių, laiko mažiau pinigų bankuose ir daugiau investuoja. Jos palinkėjimas būtų, kad būtume kaip jie, nes jau esame pakankamai turtingi, pasiekę tą lygį, kai galime sau daug ką leisti ir investuoti.

Pati J. Govina renkasi saugias investicijas. „Didžioji dalis praėjusiais metais mano pinigų, kas yra beveik du trečdaliai, buvo arba indėliuose, nes tuo metu jie siūlė apie 4 proc. metinių palūkanų normų, arba buvo lanksčioje sąskaitoje, kuri buvo arti indėliui finansinė priemonė, kuomet pinigai kasdien uždirba po 3.6 proc. Dabar kiek mažiau. Tad mano didžioji pinigų dalis buvo nukreipta daugiausiai į taupymą, bet į protingą, nes generuodavo dalį pinigų. Kas buvo dar praeitais metais, kad praėjau rimčiau investuoti į akcijų fondus. Taip pat pradėjau pirkti įmonių obligacijas, matau galimybę, ypatingai, dabar, kai bazinės palūkanų normos yra pakankamai aukštos užsidirbti, skolinant verslui. Kas pasikeitė, tai labai stipriai sumažėjo saugiausių taupymo priemonių. Indėlių šiandien dienai nebeturiu, bet turiu taip vaidinamą saugumo pagalvę, kurią visada laikau, ji yra lanksčiojoje sąskaitoje. Tai yra tie pinigai, kurie investuojami labai saugiai. Investuoju į valstybės obligacijas, indėlius. Man reikia saugumo, nes jei norėsiu nusipirkti kažką brangesnio ar atsitiktų nelaimė, nenoriu jausti streso dėl finansų“, - konferencijoje kalbėjo ekspertė.

Investuojant į obligacijas svarbu atkreipti dėmesį į įmonės patirtį. Kuo ilgiau ji veikia rinkoje, tuo ramiau ir lengviau. J. Govina investavo į „Iqos“, „SBA“ įmonių akcijas, kurios veikia ilgą laiką, turi patirties. Pinigus, kuriuos jie skolinasi, didesnė tikimybė, kad panaudos tikslingai ir įsipareigojimai bus įgyvendinti. Jai taip pat svarbu, ar akcininkai ir vadovai neturėjo praeityje kokių nors pinigų negrąžinimo istorijų. Atkreipia dėmesį ir į įkeitimą, pasižiūri, ar jis yra padengtas NT, kitomis garantijomis. Taip pat svarbios veiklos perspektyvos.

„Kadangi investuoju tik daugiau į lietuviškų įmonių akcijas, tai seku ekonomiką, rinkas. Vidutinė grąža iš mano obligacijų yra 9 proc. Tiems, kurie investuoja į bitkoinus ar dirbtinio intelekto akcijas, galbūt tai yra labai mažai, bet man tai yra tikslinė grąža, kalbant apie ilgalaikį investavimą su sąlyga, kad tai yra saugu. Šiuo metu didžiausias obligacijų Lietuvoje platintojas yra „Šiaulių bankas“, kur jas perku, taip pat investuoju į „Revolut“, „BeMyBond“, kas yra nauja platforma, per „Swedbank“ investuoju į įmonių obligacijų fondus. Žmonės, kurie svarsto apie investicijas į obligacijas ir neturi patirties, laiko, noro gilintis, patarčiau geriau pasirinkti saugius, patikrintus variantus, diversifikuojant savo portfelį. Galima per tą patį banką pervesti 100 eurų, ir jis bus pakirstytas. Galbūt bus mažesnė grąža, nei investuojant individualiai, bet bus saugumas, tuo pačiu nereiks gilintis į įmonių finansinius ir kitus rodiklius, ypatingai tiems, kas neturi įgūdžių tai daryti“, - sako J. Govina.

J. Govina investuoja ne tik į lietuviškų įmonių, JAV finansų ir kitų inovatyvių sektorių akcijas, bet diversifikuoja savo investicijas į kitus akcijų fondus. Investuoja iš esmės į visą pasaulinį įmonių indeksą, į besivystančių įmonių akcijų fondus, tai reiškia, kad visi pinigai nenueina į JAV, kaip didžioji dalis šiandien, bet nueina į tas rinkas, kurios vystosi ir turi daug potencialo. Tokiu būdu bando savo strategiją diversifikuoti po skirtingas geografines rinkas. Metinės grąžos prieaugis buvo nuo 9 iki 28 proc.

Finansinis neraštingumas ir jo pasekmės

Tyrimai rodo, kad egzistuoja didelė sąsaja tarp finansinio neraštingumo bei kai kurių priklausomybių formų. Finansiškai raštingi žmonės yra mažiau linkę įsitraukti į lažybas ar azartinius lošimus, priklausomybę pirkimams. Taip yra todėl, kad finansiškai raštingi žmonės geba priimti racionalius finansinius sprendimus, atmeta fiktyvius greito praturtėjimo būdus, supranta pinigų ir santaupų vertę, suvokia praradimus, susijusius su priklausomybėmis. Tokiu būdu skatinant finansinį raštingumą būtų mažinama priklausomybių rizika.

J. Govina pabrėžia, kad pagrindinė klaida - daugelis galvoja, kad esame protingesni nei vidurkis. Su investavimu panašiai - daugelis tiki, kad „aš tai rasiu geresnes akcijas“, „pajausiu, kada išeiti iš rinkos“. Bet realybėje net profesionalai sunkiai pranoksta rinkos vidurkį. Pernelyg didelis pasitikėjimas savimi kainuoja daug - tiek pinigų, tiek ramybės.

Rekomenduojamos knygos

Jekaterina Govina rekomenduoja perskaityti Liaquat Ahamed knygą „Finansų lordai: bankininkai, sulaužę pasaulį“. Ši knyga yra apie keturių svarbiausių to meto centrinių bankų - JAV, Anglijos, Prancūzijos ir Vokietijos - vadovus. Ji pasakoja, kaip po Pirmojo pasaulinio karo jų sprendimai, ypač aklas prisirišimas prie aukso standarto, atvedė pasaulį į Didžiąją depresiją ir net Antrąjį Pasaulinį karą.

Pasak J. Govinos, knygos esmė - parodyti, kad už didžiųjų ekonominių įvykių stovi ne teorijos, o konkretūs žmonės su savo įsitikinimais ir žmogiškomis klaidomis. „Mane labiausiai patraukė tai, kaip knygoje aprašytos problemos yra aktualios ir šiandien. Skaitai apie 1920-ųjų centrinių bankų sprendimus ir matai labai panašias situacijas dabartinėje kovoje su infliacija ar finansų krizėmis. Tai leidžia geriau suprasti, kodėl priimami vieni ar kiti sprendimai dabar. Man asmeniškai patinka knygos, kurios skatina domėtis plačiau - perskaitai skyrių ir iškart norisi internete ieškoti papildomos informacijos apie minimus žmones ar įvykius. Ši knyga būtent tokia“, - teigia ekspertė.

Anot jos, knyga primena, kad ekonomika nėra tikslusis mokslas, o finansų rinkas stipriai veikia žmonių psichologija ir klaidos. Investuotojos teigimu, knyga parašyta suprantama kalba, be sudėtingo finansinio žargono, įtraukia skaitytoją, tad bus įdomi ne tik finansų srities profesionalams ar investuotojams. Ji bus naudinga ir tiesiog smalsiems žmonėms, norintiems suprasti ekonomikos, centrinių bankų veikimo principus ir finansinių krizių kilmę.

„Ji bus įdomi ir tiems, kas domisi istorija bei politika, nes gerai paaiškina ekonomines priežastis, kurios, pavyzdžiui, leido įsitvirtinti radikaliems politiniams judėjimams Europoje“, - aiškina investuotoja.

Laidoje „Info TV“ televizijos laidų ciklu „Investicija su Jekaterina Govina“ žiūrovams aiškinamos investavimo galimybės, iš to kylančios rizikos ir naudos. Laidos temos - pačios įvairiausios. Kriptovaliutos - kaip įvertinti riziką? Paveldėjau verslą, kurio nesuprantu, ką daryti? Akcijos ar obligacijos? Investicija į NT. Lietuvoje ar užsienyje? Kaip sukaupti būstui? Priklausomybė taupumui. Kuo rizikingi startuoliai? Kiekvienoje laidoje dalyvauja vis kiti skirtingų ekonomikos bei investavimo sričių ekspertai, kurie pateikia savo patirtis iš sėkmingų ir nesėkmingų investavimų. Žiūrovams aiškinamos dažniausiai žmonių daromos finansinės klaidos, suteikiamos žinios apie skirtingus investicijų instrumentus, paaiškinama, kaip skaityti įmonių finansinius dokumentus, į ką pirmiausia atkreipti dėmesį priimant finansinius sprendimus.

tags: #jekaterina #govina #gime #mokesi #mokykloje

• Kaip vertinti vaikus darželyje
• Karjera ir asmeninis gyvenimas Gedimino Juodeikos
• Gimnastikos mokytojai Vilniuje ir Kaune
• Nauda ir rizika nėštumo metu vartojant valerijono tinktūrą
• Nėštumas su dvirage gimda