Antininkystė, nors ir užimanti kuklią vietą paukštininkystės sektoriuje, turi senas tradicijas ir vis dar yra svarbi maisto pramonės dalis. Ūkininkai juokauja, kad antis, padėjusi kiaušinį, tyli, o višta savo kiaušinį reklamuoja garsiai kudakuodama ir bėgiodama aplinkui. Teigiama, jog antys atsirado daugiau nei prieš 50 milijonų metų. Kadaise tai buvo laukiniai paukščiai, gyvenę upėse, ežeruose, pelkėse. Žmonės antis medžiojo nuo priešistorinių laikų. Antiena buvo svarbus baltymų šaltinis, neabejotinai pirmykštės žmonių bendruomenės maistui vartojo ir ančių kiaušinius. Šios rūšies paukščių auginimas prasidėjo gana seniai, antininkystė minima net senovės Egipto tekstuose. Kiekvienais metais žmonės mėsai suvartoja apie tris milijardus ančių.

Antys (Anatinae), yra žąsinių paukščių (Anseriformes) būrio vandens paukščių pošeimis, kurį sudaro net 113 rūšių. Daugiausia paplitusios Šiaurės pusrutulyje, mažiau tropinio klimato juostoje. Tačiau teigiama, jog tai yra itin kosmopolitiškas paukštis, aptinkamas visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Kelios rūšies netgi sugeba gyventi Oklando salose ir Pietų Džordžijoje, netoli Antarktidos. Šie paukščiai pasiekė Havajų salas, Mikroneziją ir Galapagų salas. Naminės antys kilusios iš įvairių rūšių laukinių giminaičių. Prijaukintos maždaug prieš 3000 m. daugelyje šalių. Pagal produkciją skirstomos į dėsliąsias, mėsines ir mišriąsias.

Ančių Veislės ir Jų Savybės

Yra daugybė ančių veislių, kurių kiekviena turi savo ypatybes ir privalumus. Renkantis tinkamiausią variantą, vadovaujamasi auginimo tikslu - paukštis veisiamas plunksnoms, kiaušiniams ar mėsai. Yra specialių veislių, įskaitant hibridines kiaušinių mėsines veisles.

Muskusinės Antys

Muskusinės antys - tai dėsliųjų ančių veislė, kilusi iš Brazilijos miškinės anties. Lietuvoje muskusinės antys pradėtos auginti 1987 metais Panevėžio eksperimentiniame medžioklės ir žūklės ūkyje bei Arvydų žuvininkystės ūkyje (Vilniaus rajonas), 1988 metais - Kintų žuvininkystės ūkyje (Šilutės rajonas.). Dabar muskusines antis augina tik pavieniai ūkininkai. Gaigalo masė siekia 5-6 kg, o anties - 2,5-3 kilogramai. Liemuo ilgas, platus, gilus, horizontalus, oda aplink akis, snapo link be plunksnų, su raukšlėmis. Prie snapo pagrindo yra ataugos, išskiriančios muskuso kvapo riebalus. Kaklas vidutinio ilgio, krūtinė plati ir gili, sparnai ir uodega ilgi, kojos trumpos juodos. Plunksnos žalsvai juodos ir baltos. Muskusinės antys nebylios, tik šnypščia. Lytiškai subręsta per 210-230 dienų. Dėslumas 80-120 kiaušinių (po apie 70 g) per metus. Mėsa tamsi, bet švelni ir sultinga, joje mažai poodinių riebalų (apie 13 %). Tinkamos gerų mėsinių savybių hibridams auginti.

Tikroji laukinė muskusinė antis, iš kurios kilę visi naminiai muskusai, yra juodos spalvos, su didelėmis baltomis dėmėmis ant sparnų. Šios antys mieliau gyvena miškingose pelkėse, ežeruose, upeliuose ir netoliese esančiose pievose bei žemės ūkio pasėliuose. Patinai poravimosi metu pakelia savo keteras, parodydami dominavimą kitiems patinams. Jie taip vizgina uodegą ir demonstruoja keterą viliodami pateles. Muskusinės antys peri nuo rugpjūčio pradžios iki gegužės mėn. ir gali veistis 2-3 kartus. Susiporavusi patelė sukrauna lizdą tuščiaviduriame medyje, paprastai 3-18 metrų aukštyje. Patelės vidutiniškai padeda nuo 8 iki 10 kiaušinių. Patelės jauniklius saugo 60-70 dienų, kol jaunikliai tampa savarankiški, tuo tarpu patinai saugo teritoriją. Per tą laiką patelės moko ančiukus valgyti, ką valgyti, plaukti ir apsiginti nuo priešų. Muskusinės antys yra visaėdės. Jos minta vandens ir sausumos augalų šaknimis, stiebais, lapais ir sėklomis. Naminės muskusinės antys naudojamos ūkiuose kaip būdas kontroliuoti musių, sraigių, skėrių, amūrų ir šliužų kenkėjų populiacijas.

Pekino Antys

Pekino antys - populiariausia mėsai auginamų ančių veislė, užauganti iki 3 kg ir didesnio svorio per 10-12 savaičių. Ši veislė sukurta Kinijoje prieš tūkstančius metų. 1948 m. į Arvydų žuvininkystės ūkį iš Maskvos srities buvo atvežta Pekino ančių. O 1957 m. paskaičiuota, jog Lietuvoje jau buvo 10 200 veislinių suaugusių Pekino ančių. 1963 m. 1965-71 m. antiena sudarė 36-42 proc. visos Lietuvoje realizuojamos paukštienos. 1972-75 m. į Arnionių, Kintų ir Drevernos žuvininkystės ūkius atvežta (iš Baltarusijos ir Kazachstano) Pekino veislės angliškosios populiacijos kiaušinių ir ančiukų, į Padievyčio žuvininkystės ūkį - iš Vokietijos amerikinės populiacijos Pekino veislės ančiukų.

Chaki-Kempbel Antys

Chaki-Kempbel antys - išvesta Anglijoje XX amžiaus pradžioje, kryžminant Indijos bėgikes su Ruano veislės antimis. Šios antys yra labai dėslios, per metus padeda iki 350 kiaušinių. Anys Indijos bėgikės geba sunaikinti nemažai kenkėjų, per dėjimo ciklą sudeda apie 200 kiaušinių, kurie skoniu nesiskiria nuo vištų kiaušinių.

Ančių Kiaušiniai: Didesni, Maistingesni ir Skirtingi

Bene visų veislių ančių kiaušiniai yra didesni, sunkesni ir maistingesni negu vištų kiaušiniai. Tačiau jie turi ir savų ypatumų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Lietuvoje antys nėra toks dažnas paukštis kaip anksčiau, tačiau susidomėjimas jais vėl auga. Ančių kiaušiniai nuo seno naudojami įvairiose pasaulio virtuvėse, tačiau Lietuvoje jie vis dar vertinami atsargiau nei vištų kiaušiniai. Tai nereiškia, kad jie prastesni - priešingai, ančių kiaušiniai pasižymi išskirtinėmis maistinėmis savybėmis, intensyvesniu skoniu ir platesnėmis kulinarinėmis galimybėmis.

Ančių Kiaušinių Sudėtis ir Maistinė Vertė

Palyginus su vištų kiaušiniais, anties kiaušiniuose daugiau vitamino A, tačiau jie turi daugiau ir riebalų bei mažiau baltymų. Pagrindiniai skirtumai tarp ančių ir vištų kiaušinių: Dydis ir svoris: Ančių kiaušiniai paprastai didesni ir sunkesni. Maistinė vertė: Anties kiaušiniuose daugiau riebalų ir vitamino A, bet mažiau baltymų. Skonis: Ančių kiaušiniai turi sodresnį ir intensyvesnį skonį. Tekstūra: Ančių kiaušinių baltymas yra tirštesnis, o trynys - kremiškesnis.

Ančių kiaušiniai vertinami dėl didelės maistinės koncentracijos, todėl jie dažnai laikomi sotesne alternatyva vištų kiaušiniams. Ančių kiaušiniai turi daugiau baltymų ir riebalų nei vištų kiaušiniai. Baltymai svarbūs raumenų palaikymui, audinių atsinaujinimui ir imuninei sistemai. Ančių kiaušiniai yra turtingi riebaluose tirpiais vitaminais, ypač vitaminu A, kuris svarbus regėjimui, odos būklei ir imuninei sistemai. Mineralų sudėtyje išsiskiria geležis, fosforas ir selenas. Kadangi ančių kiaušiniuose trynys sudaro didesnę kiaušinio dalį, būtent jame sukaupta didžioji dalis vitaminų ir riebalų. Tačiau būtent dėl šios priežasties juose yra ir daugiau cholesterolio.

Kaip Teisingai Paruošti ir Vartoti Ančių Kiaušinius?

Ančių kiaušinius galima naudoti taip pat, kaip ir vištų kiaušinius: virti, kepti, dėti į kepinius ir kitus patiekalus. Dėl didesnio riebumo jie suteikia patiekalams sodresnį skonį ir tekstūrą. Dėl savo sudėties ir skoninių savybių ančių kiaušiniai virtuvėje naudojami šiek tiek kitaip nei vištų kiaušiniai. Jie ypač vertinami ten, kur svarbi tekstūra, sodrumas ir stabilumas gaminant patiekalus. Vienas populiariausių ančių kiaušinių panaudojimo būdų - kepiniai. Dėl didesnio riebalų kiekio ir tirštesnio baltymo jie suteikia tešlai sodresnę struktūrą, drėgnumą ir geresnį purumą. Baltymas puikiai tinka plakimui, todel naudojamas morengams ar kremams, kur reikalingas stabilus putų tūris. Ančių kiaušiniai gali būti naudojami ir kepti, virti ar troškinti, tačiau dėl didesnio dydžio ir riebesnio trynio jų skonis būna intensyvesnis. Virti ančių kiaušiniai dažnai reikalauja šiek tiek ilgesnio virimo laiko nei vištų kiaušiniai dėl storesnio lukšto.

Nors teigiama, kad antis auginti paprasčiau nei vištas, svarbu atsižvelgti į jų auginimo ir priežiūros ypatumus. Antys yra atsparesnės daugumai paukščių parazitų bei ligų, gali apsiginti nuo graužikų, o ančiukus auginti lengviau negu viščiukus. Tačiau antys suvartoja daugiau lesalų, blogiau juos įsisavina, daugiau jų išbarsto ir dažniau viduriuoja. Kadangi ančių kiaušiniuose trynys sudaro didesnę kiaušinio dalį, būtent jame sukaupta didžioji dalis vitaminų ir riebalų. Tačiau būtent dėl šios priežasties juose yra ir daugiau cholesterolio.

Dėl didesnio riebumo jie suteikia patiekalams sodresnį skonį ir tekstūrą. Ančių kiaušiniai paprastai yra didesni už vištų kiaušinius. Jų masė dažniausiai siekia 70-90 gramų, tačiau kai kurių veislių antys deda ir dar stambesnius kiaušinius. Lukštas yra storesnis ir kietesnis nei vištų kiaušinių. Tai natūrali adaptacija, susijusi su didesne drėgme aplinkoje, kurioje dažnai dedami ančių kiaušiniai. Ančių kiaušinių lukšto spalva gali varijuoti nuo baltos iki žalsvos, pilkšvos ar net melsvos. Dažnai pastebima, kad ančių kiaušiniai turi natūralų apsauginį sluoksnį, dėl kurio lukštas gali atrodyti šiek tiek purvinas ar matinis. Viduje ančių kiaušiniai išsiskiria didesniu ir intensyvėsės spalvos tryniu. Jis dažnai būna sodriai geltonas ar net oranžinis, ypač jei antys šeriamos natūraliu, įvairiu pašaru. Baltymas yra tirštesnis ir elastingesnis.

Daugelyje Azijos ir Pietryčių Azijos šalių ančių kiaušiniai yra įprastas maisto produktas, naudojamas tiek kasdieniams patiekalams, tiek tradiciniams receptams. Nors ančių kiaušiniai yra maistingi ir vertingi, jų vartojimui reikia daugiau atsargumo nei vištų kiaušinių. Antys dažnai gyvena drėgnoje aplinkoje, turi priėjimą prie vandens telkinių, purvo ar šlapios žemės, todėl jų dedami kiaušiniai dažniau gali būti užteršti bakterijomis ant lukšto paviršiaus. Skirtingai nei kai kuriuose desertuose naudojami žali vištų kiaušiniai, žali ančių kiaušiniai nerekomenduojami. Saugiam vartojimui ančių kiaušiniai turi būti gerai išvirti arba iškepti, kol tiek baltymas, tiek trynys visiškai sukietėja. Ančių kiaušiniai turi būti laikomi šaldytuve, geriausia - originalioje dėžutėje ar atskirame inde, kad nesugertų kitų maisto produktų kvapų. Prieš laikymą jų nerekomenduojama plauti, nes taip pašalinamas natūralus apsauginis sluoksnis.

Ančių Auginimo Ypatumai

Auginant antis, reikia atsižvelgti į keletą svarbių dalykų, kad paukščiai būtų sveiki ir produktyvūs. Vienas iš pelningų žemės ūkio sričių yra paukštininkystė, būtent antys. Ūkininkų patirtis rodo, kad ančių auginimas yra pelningas ir perspektyvus verslas. Ančių priežiūra ir mityba yra gana nepretenzinga; Norint sėkmingai veisti antis, reikia pasirinkti tinkamą veislę, žinoti šėrimo, auginimo ir veisimo ypatybes.

Lesinimas

Anatominiai bei fiziologiniai ančių ir vištų skirtumai lemia lesalų ruošimo ir lesinimo ypatumus. Svarbiausias skirtumas yra didelis plokščias ančių snapas, kuriuo jos ieško lesalo tvenkinio dugno dumble, bet nesugeba paimti lesalo iš lesyklų. Geriausia antis lesinti granuliuotu lesalu. Sausi, birūs miltai ar lesalų mišinys netinka antims, nes prilimpa prie snapo.

Laikymo Sąlygos

Antys labai jautrios mikotoksinams, ypač aflatoksinams, kurių pasitaiko grūduose ir kituose lesaluose. Vienas iš neigiamų šių vandens paukščių bruožų - nervingumas su dideliu polinkiu į paniką. Jeigu jos išsigąsta, būdamos uždarose patalpose, bėga ratu didelėmis grupėmis, todėl gali stipriai susižaloti ir nuo patirto streso net žūti. Įvertinant minėtas ančių savybes, jos turi būti laikomos lauko aptvaruose. Tačiau, taikant naujas technologijas, vandens paukščiai galėtų būti auginami pusiau intensyviai (patalpose su lauke įrengtais aptvarais) ir intensyviai paukštidėse, kaip vištos bei kalakutai.

Vandens Prieinamumas

Kadangi antims plaukioti nereikia didelių vandens telkinių, patartina įrengti pakankamo gylio girdyklas, kad paukščiai galėtų panardinti galvą. Jeigu antys negali maudyti savo galvos, jos patiria stresą, gali susirgti įvairiomis akių ligomis.

Ligos

Dažniausios ančių ligos: virusinis hepatitas, bakterinis enteritas, virusinis enteritas (ančių maras), mikotoksikozė ir aspergiliozė. Norint išvengti ligų, svarbu užtikrinti švarią aplinką, kokybišką lesalą ir vandenį.

Ančių Kiaušiniai Lietuvoje Ir Pasaulyje

Lietuvoje antys nėra toks dažnas paukštis kaip anksčiau, tačiau susidomėjimas jais vėl auga. Teigiama, kad per metus pas mus jų užauginama tik apie 30-40 tūkstančių. Nors LR statistikos oficialiais duomenimis, pernai registruota tik 13,5 tūkst. Tarptautinių rinkos informacinių sistemų duomenimis, kasmet Europoje išauginama apie 379 000 tonų antienos (skaičiuojant gyvu svoriu). Svarbiausias antienos gamintoja Europos Sąjungoje yra Prancūzija. Šioje šalyje išauginama apie 240 000 tonų antienos. Prancūzijoje laikoma apie 63 proc. Antra pagal išauginamų ančių skaičių yra Vokietija. Šioje šalyje kasmet išauginama apie 50 000 tonų antienos. Vokietijoje antiena turi vis didesnę paklausą, tačiau antienos mėsos gamyba sudaro apie 3,6 proc. viso paukštienos kiekio ir turi tendencijas mažėti. Kadangi ančių augintojai čia patenkina tik 43 proc. paklausos, kita dalis importuojama, pirmiausia iš Prancūzijos. Iš Vidurio ir Rytų Europos šalių daugiausiai ančių užauginama Vengrijoje ir Lenkijoje.

Nuo 1985-90 m. Lietuvoje kasmet buvo auginama 5 mln. ančių, realizuojama 11-12 tūkst. t jų mėsos. Antiena sudarė 20-22 proc. realizuotos paukštienos. Po 1992 m. Šiuo metu Lietuvoje antis jau nėra toks dažnas paukštis kaip anksčiau. Teigiama, kad per metus pas mus jų užauginama tik apie 30-40 tūkstančių. Nors LR statistikos oficialiais duomenimis, pernai registruota tik 13,5 tūkst.

Dažnai Užduodami Klausimai (DUK)

• Ar ančių kiaušiniai sveikesni už vištų? Jie yra maistingesni ir sotesni, tačiau dėl didesnio riebalų ir cholesterolio kiekio turėtų būti vartojami saikingai.
• Ar galima valgyti žalius ančių kiaušinius? Ne, žali ančių kiaušiniai nerekomenduojami dėl didesnės bakterijų rizikos.
• Kiek laiko galima laikyti ančių kiaušinius? Laikomi šaldytuve ir neplauti, jie gali išlikti tinkami vartoti kelias savaites.
• Ar ančių kiaušiniai tinka kepiniams? Taip, jie ypač vertinami kepiniuose dėl sodresnio skonio ir geresnės tekstūros.
• Ar ančių kiaušiniai tinka vaikams? Taip, bet tik gerai termiškai apdorotus ir saikingais kiekiais.

tags: #baltos #muskusines #antys #ju #kiausiniai

• Skaityti apie bananų ligas
• Klaipėdos Marijos Montessori mokyklos-darželio ugdymo metodai
• Kaip apsisaugoti nuo melanomos vaikystėje
• Paslaugos ir parama Palangos gyventojams
• Finansinė parama besilaukiantioms moterims