Vaiko apsauga – prioritetas: veiksmai ir rekomendacijos
Vaiko apsauga – prioritetas: veiksmai ir rekomendacijos
Nepilnamečiai yra viena iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių, kurios vystymuisi didelę įtaką daro tiek vidiniai, tiek išoriniai faktoriai, tokie kaip auklėjimas, aplinka ir gyvenimo sąlygos.
Vilniaus arkivyskupijoje nuo 2023 m. gegužės iki 2024 m. buvo atlikti svarbūs darbai ir pradėtos iniciatyvos, skirtos nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų apsaugai.
Veiksmai nepilnamečių apsaugos srityje Vilniaus arkivyskupijoje
Arkivyskupas Gintaras Grušas pabrėžė atsakomybę už dvasininkų veiksmus, kurie sužeidė ir įskaudino tikinčiuosius. Jis ragina visus, patyrusius skriaudą Bažnyčios aplinkoje, pranešti apie tai teisėsaugos institucijoms ir Bažnyčios atsakingiems asmenims.
Nuo 2023 m. gegužės iki 2024 m. Vilniaus arkivyskupijoje buvo imtasi šių svarbių žingsnių:
- Pradėjo veikti Patyrusių išnaudojimą išklausymo tarnystė.
- Organizuojami mokymai dirbantiems su vaikais ir pažeidžiamais asmenimis.
- Gautos pažymos iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie visus arkivyskupijos dvasininkus, kaip to reikalauja LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas.
- Intensyviau bendradarbiaujama su Lietuvos ir kitų šalių struktūromis bei ekspertais.
2024 m. sausio mėnesį Vilniaus arkivyskupijoje pradėjo veikti Patyrusių išnaudojimą išklausymo tarnystė. Per pirmus keturis veiklos mėnesius tarnystė sulaukė devynių kreipimųsi, tačiau nė vienas iš jų nėra susijęs su nepilnamečių išnaudojimu. Raginame visus, patyrusius seksualinę prievartą Bažnyčioje, arba turinčius žinių apie prievartą prieš vaikus bažnytinėje aplinkoje, kreiptis el. paštu.
Birželio mėnesį Vilniaus arkivyskupijoje pradedamas mokymų ciklas apie saugios aplinkos nepilnamečiams ir pažeidžiamiems asmenims užtikrinimą Vilniaus arkivyskupijos bendruomenėse. Mokymų metu bus aptariama, kaip atpažinti įvairias smurto rūšis, kaip užkirsti kelią smurtui ir kaip reaguoti.
Vilniaus arkivyskupijos kvietimu Vilniuje lankėsi psichoterapeutė dr. Ewa Kusz, Popiežiškosios nepilnamečių apsaugos komisijos narė. Ji pristatė esminius žingsnius, procedūras ir principus, kuriais kuriama saugi aplinka vaikams ir pažeidžiamiems asmenims Bažnyčioje.
Bažnyčios ir teisėsaugos veiksmai prieš dvasininkus
Pasibaigus išankstiniam tyrimui, civiliniams procesams ir atlikus baudžiamąjį administracinį procesą, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas skyrė bausmę kun. Kęstučiui Palikšai už lytinius santykius su nepilnamečiu ir pornografinių vaizdų, kuriuose vaizduojami vaikai, turėjimą. Kunigui draudžiama bet kokia kunigiška veikla, išskyrus privačiai aukojamas šv. Mišias namuose. Jis negali priimti aukų ar stipendijų šv. Mišioms, išskyrus tas, kurios gaunamos iš Vilniaus arkivyskupijos kurijos. Taip pat draudžiama bet kokia sielovadinė veikla su nepilnamečiais ir jaunais žmonėmis (iki 35 metų amžiaus).
Tikėjimo mokymo dikasterija, išnagrinėjusi medžiagą dėl kun. Sigito Grigo netinkamo elgesio internete ir disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, nurodė skirti dvasininkui kanoninį įspėjimą.
Vaiko palikimas vieno namuose: teisinis reguliavimas ir rekomendacijos
LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reglamentuoja, kokio amžiaus vaikai gali vieni likti namuose ir kas juos turėtų prižiūrėti. Mažametis vaikas negali būti paliekamas vienas be priežiūros; jį prižiūrėti privalo vyresnis nei 14 metų asmuo.
Tačiau trumpalaikis (iki 15 min.) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7-13 metų amžiaus vaikais, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs pasirūpinti jaunesniu, nelaikomas vaiko palikimu be priežiūros.
Svarbu pažymėti, kad vaiko palikimo namuose klausimas yra individualus. Tėvai privalo įvertinti vaiko amžių, brandą ir jo gebėjimus pasirūpinti savimi. Pavyzdžiui, vienas pradinių klasių moksleivis jau gali saugiai grįžti namo ir pasirūpinti maistu, o kitam gali prireikti daugiau suaugusiųjų pagalbos.
Kiekviena situacija, kai sprendžiama, ar vaikas gali likti vienas namuose, yra individuali ir paremta šeimos susitarimais, pasitikėjimu ir paties vaiko pasirengimu.
Laiko tarpas ir priežiūra
Vaiko teisių gynėjai siūlo nepamiršti įvertinti, kiek laiko bus paliekamas vaikas namuose. Nors įstatymas nenurodo konkrečių laiko limitų, bendra praktika rodo, kad nepilnamečių vienų palikti nereikėtų ilgiau nei savaitgaliui. Tėvai turėtų įsitikinti, kad per tą laiką neįvyks jokių vaiko teisių pažeidimų.
Svarbu priminti, kad tėvai, išeidami net ir trumpam, turėtų aiškiai įvardyti, kada išeina ir kada grįš. Tai vaikui sukuria saugumo jausmą ir ugdo pasitikėjimą bei atsakomybę.
Prevencijos priemonės, galinčios apsaugoti vaiką nuo nelaimingų atsitikimų, yra vaikų mokymas, pokalbiai šeimoje ir tarpusavio ryšio kūrimas, grindžiamas atvirumu ir pasitikėjimu.
Kelionės į mokymo įstaigas
Vaikai iki 6 metų į mokymo įstaigas ir darželius turi būti lydimi vyresnių asmenų. Vaikams, sulaukusiems 6 metų, nėra apribojimų vieniems vykti į minėtas įstaigas. Tačiau nereikėtų aklai vadovautis vien tik amžiaus kriterijumi. Būtina įvertinti eismo sąlygas, atstumą, vaiko pasirengimą (eismo ženklai, kelio ženklinimas, šviesoforo signalai), gebėjimą atpažinti pavojų ir susisiekti su tėvais.
Panaši tvarka galioja ir vaiką pasiimant iš darželio ar mokymo įstaigos. Mažamečiai vaikai negali patys palikti darželio teritorijos. Darželiai gali numatyti ir kitokias taisykles, pvz., leisti pasitikti vaiką tik pilnamečiam asmeniui.
Likti vienam namuose: kaip paruošti vaikus
Teisminė atsakomybė ir auklėjamojo poveikio priemonės nepilnamečiams
Lietuvoje nepilnamečiu laikomas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sukakę 18 metų. Baudžiamoji atsakomybė kyla nuo 16 metų, o už tam tikrus sunkius nusikaltimus - nuo 14 metų.
Baudžiamojo kodekso nuostatos, skirtos nepilnamečių baudžiamajai atsakomybei, orientuotos į auklėjimą, resocializaciją ir gyvenimo būdo keitimą. Vietoj bausmės dažniausiai skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės, tokios kaip įspėjimas, turtinės žalos atlyginimas, nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai, perdavimas tėvams ar globėjams, elgesio apribojimas ar apgyvendinimas specialiojoje auklėjimo įstaigoje.
Bausmė nepilnamečiui skiriama tik tuomet, kai auklėjamojo poveikio priemonės neefektyvios. Galimos bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas.
Teismų praktika ir individualus vertinimas
Teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina nepilnamečio brandą, amžių, elgesį, nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes. Tai leidžia pritaikyti individualizuotą poveikį.
2022 metais Lietuvoje buvo nuteisti 486 nepilnamečiai. Dažniausiai jie teisiami už vagystes, viešosios tvarkos pažeidimus, fizinio skausmo sukėlimą, nežymų sveikatos sutrikdymą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turto sunaikinimą ar sugadinimą.
Teismai siekia mažinti sprendimų dėl bendravimo su vaikais vilkinimą, priskirdami pareigą atvežti vaiką į susitikimą tam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena.
Kai vaikas dalyvauja teismo procese, būtina užtikrinti jo psichologinę gerovę. Apklausos metu dalyvauja psichologas, kuris padeda įvertinti asmens raidą ir psichologinę būklę.
Tėvų atsakomybė
Tėvai ar globėjai yra atsakingi už nepilnamečių iki 14 metų padarytą žalą, jei įrodoma vaikų kaltė. Galima ir ugdymo įstaigos atsakomybė, jei vaikas padarė žalą būdamas įstaigos žinioje.
Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba netinkamą panaudojimą, vaiko rūpintojo, tėvų, globėjų pareigų nevykdymą.
Įtarus, kad namuose paliekami mažieji, kurie negali savimi pasirūpinti, vieni lieka ilgam, be maisto, derėtų pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam vaiko teisių apsaugos skyriui.
tags: #baudziamoji #vaikas #yra #vienas #pazeidziamu #asmenu