Bernardas Brazdžionis: Gimtinė, gyvenimo kelias ir kūrybos atspindžiai
Bernardas Brazdžionis: Gimtinė, gyvenimo kelias ir kūrybos atspindžiai
Bernardas Brazdžionis - vienas ryškiausių nepriklausomos Lietuvos poetų, literatūros kritikas, redaktorius, žurnalistas, pedagogas ir vertėjas. Jo gyvenimo kelias buvo ilgas ir vingiuotas, tačiau visada tvirtai susijęs su Lietuva, jos istorija ir kultūra.
Gimtinė ir vaikystė
Vienas pačių iškiliausių nepriklausomybės metais susiformavusių poetų, lietuvių literatūros klasikas, Pasvalio miesto Garbės pilietis Bernardas Brazdžionis gimė 1907 m. vasario 2 d. Stebeikių kaime, Pumpėnų valsčiuje, Biržų apskrityje.
Rašytojas gimė 1907 m. vasario 2 d. Steibeikėlių kaime netoli Pumpėnų, Biržų apskrityje. Nuo pat mažų dienų, t.y. nuo 1908 m. rašytojas su tėvais gyveno JAV, tačiau 1914 m. grįžo į gimtinę. Tuo metu prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Brazdžionio tėvas buvo mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, o Bernardas Brazdžionis su mama apsigyveno Pasvalio valsčiuje, Žadeikių dvare. Pirmuosius mokslus rašytojas ėjo Pasvalyje, Žadeikiuose.
Mokslai ir jaunystės idealai
1921-1929 m. mokėsi Biržų gimnazijoje. 1929 m. jis baigė Biržų gimnaziją. Baigęs gimnaziją Brazdžionis įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, kur humanitarinių mokslų fakultete mokėsi lietuvių kalbos ir literatūros. Studijos Kaune truko nuo 1929 iki 1934 m. Būdamas studentas Bernardas Brazdžionis aktyviai įsitraukė į ten vykstančią veiklą, dalyvavo akademiniuose būreliuose, buvo ateitininkų „Šatrijos“ draugijos narys, dalyvavo humanitarų draugijos literatūros sekcijoje, kuriai nuo 1931 m. vadovavo pats. Universitete jaunieji literatai priklausė humanitarų draugijos literatūros sekcijai, kuriai 1931 m. vadovavo B.
Dar jaunystėje susipažinęs su XIX a. bei moderniosiomis Europos literatūros srovėmis, Brazdžionis patyrė tam tikrą vokiečių romantikų bei ekspresionistų įtaką. Iš lietuvių didžiausią įtaką jam turėjo Vincas Mykolaitis-Putinas. Būdamas jaunas, poetas susipažino su Europos literatūrinėmis srovėmis. Iš lietuvių didžiausią įtaką turėjo Vincas Mykolaitis-Putinas.
Kūrybos kelio pradžia ir pirmoji jaunystė
Kaip poetas, Brazdžionis, atsiskleidė 1924 m. išspausdinęs pirmąjį eilėraštį jaunimui skirtame laikraštyje „Pavasaris“. Nuo tada prasidėjo jo, kaip poeto bei rašytojo kelias. Pirmąjį eilėraštį „Velykos“, pasirašytą Bern. Žvainio slapyvardžiu, Brazdžionis išspausdino 1924 m. pavasarį leidinyje „Pavasaris“. Tais pačiais metais Vytės Nemunėlio slapyvardžiu „Žvaigždutės“ žurnale išspausdino pirmąjį eilėraštį vaikams, kuriuo pradėjo savo kelią į vaikų poeziją.
1926 m. dar būdamas gimnazistu, išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Baltosios dienos“. 1928 m. atskiru leidiniu išleido poemą „Verkiantis vergas“. 1931 m. išleido eilėraščių rinkinį pavadinimu „Amžinas žydas“. 1932 m. išleistas rinkinys „Krintančios žvaigždės“ rodė vis stiprėjantį poeto polinkį į klasicizmą, nutolimą nuo avangardinės poetikos. 1936 m. rinkinys „Ženklai ir stebuklai“ pelnė „Sakalo“ premiją, o 1939 m. už eilėraščių rinkinį „Kunigaikščių miestas“ jam buvo paskirta Valstybinė literatūros premija.
Profesinė veikla ir visuomeninė veikla
Baigęs studijas Brazdžionis mokytojavo, o nuo 1937 m. dirbo „Sakalo“ knygų leidykloje. 1940 m. tapo Maironio literatūros muziejaus direktoriumi. Jis redagavo daugelį visuomeninių ir literatūrinių žurnalų - „Ateities spinduliai“ (1932-1940), „Pradalgės“ (1934-1935), „Dienovidis“ (1938-1939), skelbė kritikos straipsnius ir knygų recenzijas. Brazdžionis aktyviai redagavo leidinius, skyrė jiems daug laiko, tad nuo 1933 m. redagavo laikraštį „Lietuvos studentas“, „Ateities spinduliai“, „Pradalgės“, „Dienovidis“. 1942 m. taip pat redagavo almanachą „Literatūros metraštis“.
Jono Brazaičio slapyvardžiu spausdino kritinius straipsnius leidiniuose „Židinys“, „Naujoji Romuva“, „Vairas“, „XX amžius“, „Aidai“, „Gabija“. Bern. Brazdžionio rinkinys „Ženklai ir stebuklai“ (1936) pelnė „Sakalo“ leidyklos premiją, o „Kunigaikščių miestas“ (1939) Valstybinę literatūros premiją.
Tremtis ir gyvenimas užsienyje
1944 m. Bernardas Brazdžionis išvyko į Vakarus. Gyveno Ravenbsurge, Vokietijoje, dalyvavo išeivijos lietuvių kultūriname gyvenime. 1947 m. suredagavo Lietuvių rašytojų draugijos metraštį „Tremties metai“. 1949 m. rašytojas grįžo į JAV, gyveno Bostone. Čia jis dirbo „Lietuvių enciklopedijos“ redaktoriumi visuotinės literatūros skyriuje. Iki 1950 m. taip pat redagavo vaikų laikraštį „Eglutė“. 1955 m. Brazdžionis persikėlė gyventi į Los Andželą, kur iki 1972 m. dirbo žurnalo „Lietuvių dienos“ redaktoriumi. Amerikoje Bern. Brazdžionis išleido daug poezijos rinkinių.
1949 m. atvyko į JAV. Gyvendamas Bostone, dirbo „Lietuvių enciklopedijos“ Visuotinės literatūros skyriaus redaktoriumi, 1949-1950 m. redagavo vaikų laikraštį „Eglutė“. Nuo 1955 m. gyveno Los Andželo mieste. 1955-1972 m. žurnalo „Lietuvių dienos“ vyriausias redaktorius.
Kūrybos bruožai ir palikimas
Būdingiausi jo poezijos bruožai - gaivališkumas, kontrastiškumas, aštrūs dramatiški konfliktai, kūrybai suteikiantys gyvumo. Jo kūryba įvairiapusiška - matomi bruožai nuo romantiškumo iki realizmo, nuo lyriškumo iki visiško grotesko, nuo švelnumo iki rūstumo. Brazdžionio kūrybos bruožai kartais pasirodo kiek archajiški, tačiau šis archajiškumas netrukdo atsiskleisti poezijos modernumui ir aktualumui, originalumui ir individualumui. Jo poezijoje išryškėja trys labiausiai vertinami aspektai - visuomeniniai motyvai, asmeniniai ir gamtos motyvai.
Kaip poetas, Bernardas Brazdžionis yra tarp didžiųjų Lietuvos poetų. Asmeniškuose ir gamtos motyvuose pasiekia universaliosios poezijos subtilumą ir gelmę. Jo talentas paremtas lietuviškomis tradicijomis. Įkvėpimo jis ieškojo liturginėje literatūroje. Taip susiformavo savitos poetinės formos ir dvasia. Jis tapo tautiškas ir kartu visuotinai žmogiškas poetas. Jam įtakos turėjo vokiečių romantikai, modernieji autoriai.
Bern. Brazdžionis - ir gerai žinomas vaikų poetas, pasirašinėjęs Vytės Nemunėlio slapyvardžiu, parašęs nemažai knygelių mažiesiems skaitytojams. Vaikams rašytoje poezijoje atsiskleidžia šviesioji, linksmoji Bern. Jo kūryba įvairiapusiška - matomi bruožai nuo romantiškumo iki realizmo, nuo lyriškumo iki visiško grotesko, nuo švelnumo iki rūstumo.
Apdovanojimai ir pripažinimas
Po mirties, 1993 m. jam buvo įteiktas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas. 1998 m. jam buvo suteiktas Kauno miesto garbės piliečio vardas. 2003 m. Kaune, prie namo Taikos pr. 21, kuriame jis gyveno 1936-1944 m., o 1991-2001 m. atvažiuodavo kiekvieną vasarą, atidengtas paminklinis biustas. 2007 m., minint 100-ąsias gimimo metines, išleistas 1 Lt vertės pašto ženklas.
1993 m. B. Brazdžionis buvo apdovanotas DLK Gedimino ordinu. 1997 m. sukurtas dokumentinis filmas „Bernardas Brazdžionis. Sugrįžimas“ (režisierius Algirdas Tarvydas), 2001 m. - vaizdo įrašas tuo pačiu pavadinimu. Režisierius Vytautas Balsys sukūrė DVD „Vėtrose nepaklydęs“ (Kaunas, 2007).
Bernardo Brazdžionio skaitymai Pasvalyje: Vida Kazilionienė
2003 m. iš suvenyrinių vokų ciklo „Iškiliausios tautos asmenybės“ poeto atminimui paskirtas vokas. Minint 100-ąsias gimimo metines, serijoje „Žymūs žmonės“ išleistas 1 Lt vertės pašto ženklas (dailininkė Aušrelė Ratkevičienė) ir poezijos rinktinė „Protėvių dvasia“ (Vilnius, 2007). Jo garbei išleista knyga „Poetas Bernardas Brazdžionis grįžta į Lietuvą: fotografijos, eilėraščiai, straipsniai“ (Vilnius, 2002). Poeto asmeninis archyvas saugomas Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune. Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas išleido straipsnių rinkinį „Per pasaulį keliauja žmogus: Bernardo Brazdžionio šimtmečiui“ (Vilnius, 2008).
Mirtis ir atminimas
Eidamas 96 metus, 2002 m. liepos 11 d. Bernardas Brazdžionis mirė Los Andžele. Jo palaikai pervežti ir palaidoti Petrašiūnų kapinėse.
tags: #bernardas #brazdzionis #kur #gime