Biblijos požiūris į šeimos ir vaikų santykius
Biblijos požiūris į šeimos ir vaikų santykius
Šeimos gyvenimas nuo seno apipintas romantika, tačiau svarbu suprasti, kad santuoka ir šeima reikalauja nuolatinio darbo ir atsidavimo. Nors Biblija ir Katalikų Bažnyčios mokymas pateikia aiškius principus, kaip kurti harmoningus šeimos santykius, šiuolaikiniame pasaulyje šie idealai dažnai susiduria su realybės iššūkiais.
Biblijoje šeima apibrėžiama kaip pamatinė žmonių bendruomenės ląstelė, apimanti giminę, namus ir kiemą, kurioje vystosi svarbiausi žmogaus gyvenimo ryšiai. Kūrėjas nuo pat pradžių norėjo, kad žmogus nebūtų vienas, todėl sukūrė jam tinkamą padėjėją - žmoną. Ši santuokinė sąjunga, kai vyras ir moteris tampa „vienu kūnu“, yra Dievo įsteigta ir laiminama.
Santuokos ir šeimos bibliniai principai
Biblijoje santuoka laikoma Dievo darbu, skirtu Jo šlovei. Ji lyginama su Kristaus ir Bažnyčios sandora, kurioje vyras myli savo žmoną, kaip Kristus mylėjo Bažnyčią. Ši sąjunga yra neišardoma, simbolizuojanti Dievo ištikimybę savo nuotakai.
Pagrindiniai principai:
- Meilė ir pagarba: Šeimos nariai turi elgtis kilniai, pagarbiai ir maloniai vieni su kitais. Meilė, kaip „tobulas vienybės raištis“, turi būti rodoma darbais, o ne tik jausmais.
- Vienas kūnas: Vyras ir žmona tampa vienu kūnu, dalijasi gyvenimu, meile ir rūpesčiais. Tai apima ne tik fizinį susijungimą, bet ir visapusišką įsipareigojimą.
- Tėvų atsakomybė: Tėvai turi auklėti vaikus „drausmindami ir mokydami Viešpatyje“. Svarbu ne tik nustatyti taisykles, bet ir rodyti meilę, kantrybę bei supratimą.
- Vaikų paklusnumas: Vaikai turi klausyti savo tėvų „Viešpatyje“, gerbti juos. Tai apima ne tik išorinį paklusnumą, bet ir vidinį atsidavimą.
Biblija pabrėžia, kad santuoka yra ne tik fizinis, bet ir dvasinis ryšys. Ji yra sandora, kurią pats Dievas įtvirtina. Todėl skyrybos, Biblijos požiūriu, iškraipo Kristaus sandorą su Jo nuotaka, kurią Jis niekada nepalieka.
Seksualinio išnaudojimo prevencija šeimoje
Biblija griežtai smerkia visus lytinius santykius už santuokos ribų, įskaitant kraujomaišą. Šie principai yra aukštos moralės normos, kurios padeda apsaugoti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo.
„NEMYLINTYS.“ Tuo žodžiu Biblija apibūdina daugumą žmonių, gyvenančių mūsų laikais, vadinamais „paskutinėmis dienomis“. Kokia teisinga ši Biblijos pranašystė, aiškiai rodo siaubingi vaikų tvirkinimo šeimoje mastai. Kai kurie tyrinėtojai sako, jog dažniausiai vaikus seksualiai išnaudoja tėvas arba vyras, šeimoje atliekantis tėvo pareigas. Neretai tą daro ir kiti vyriškos lyties giminaičiai. Nors daugiausiai nukenčia mergaitės, tvirkinimo aukomis tampa ir nemažai berniukų. O vaikus tvirkinančių moterų irgi pasitaiko daugiau nei galbūt įsivaizduojate. Turbūt rečiausiai į viešumą iškyla kraujomaiša tarp brolių ir seserų, kai vyresnis arba stipresnis vaikas prievartauja arba prikalbina lytiškai santykiauti jaunesnį arba silpnesnį broliuką ar sesutę.
Kad šeima būtų saugi užuovėja, visiems namiškiams reikia laikytis Biblijoje nurodytų moralės normų. Joje apie lytinius santykius kalbama pagarbiai, tačiau tiesiai. Aiškinama, jog Dievas vyrą ir žmoną sukūrė taip, kad intymūs santykiai teiktų jiems džiaugsmą. Tačiau seksualinius ryšius ne tarp sutuoktinių Biblija draudžia. Pavyzdžiui, joje atvirai smerkiama kraujomaiša. Kunigų knygos 18-ame skyriuje nurodyta, tarp kokių giminių lytiniai santykiai laikytini kraujomaiša ir draudžiami. Jehova visokią kraujomaišą priskiria prie „pasibjaurėtinų dalykų“, už kuriuos asmuo būdavo pašalinamas iš savo tautos, tai yra baudžiamas mirtimi.
Akivaizdu, kad Kūrėjo normos šiuo atžvilgiu labai aukštos. Mūsų laikais panašų požiūrį turi daugelio valstybių valdžia. Vaikus nuo seksualinės prievartos šeimoje ten saugo įstatymas. Todėl jeigu suaugęs asmuo lytiškai santykiauja su vaiku, šis nusikaltimas pagal tų šalių įstatymą dažniausiai traktuojamas kaip išprievartavimas. Dabar daugelis valdžių pagaliau pradeda pripažinti, kas Biblijoje pasakyta jau seniai - vaikai nepajėgia viską suvokti taip kaip suaugusieji. Vaikas nesugeba iki galo suprasti nei lytinių santykių esmės, nei kaip jam tai atsilieps po daugelio metų. Todėl daug kas pripažįsta, jog vaiko sutikimas lytiškai santykiauti nieko nereiškia, nes jis dar nepajėgus sąmoningai apsispręsti. Kitaip tariant, jeigu suaugęs žmogus (arba už vaiką kur kas vyresnis jaunuolis) turi tokius santykius su vaiku, jis negali pasiteisinti, kad vaikas nesipriešino arba to norėjo pats. Taigi suaugęs žmogus laikomas prievartautoju.
Šeima kaip charakterio ugdymo mokykla
Pasak teologo Liuterio, šeima yra „charakterio ugdymo mokykla“. Kasdieninėje namų aplinkoje lengviau pastebimas nuodėmingumas, o tai padeda pažinti dvasinio gyvenimo tikrovę. Svarbu atkreipti dėmesį į šeimos gyvenimo sunkumus, suprantant, kad santuoka nėra tobula, bet reikalauja nuolatinio darbo.
Vienos knygos autorius Viljamas Prendergastas teigia: „Tėvai turi kasdien nuolat artimai bendrauti su savo vaikais: ir mažais, ir paaugusiais.“ Toliau jis tęsia: „Tai, regis, geriausiai padėtų spręsti seksualinio išnaudojimo problemas.“ Biblijoje kaip tik ir patariama nuolatos su meile bendrauti.
Reikia pripažinti, jog gyvename sugedusiame pasaulyje, kur ne visada įmanoma apsisaugoti nuo prievartos. Nepaisant to, saugūs namai yra didžiulė atrama. Jeigu kuris šeimos narys patiria skriaudą nuo pašalinių, jis gerai žino, kur bėgti, kad rastų paguodą bei užuojautą. Šitokie namai tikrai yra priebėga ir saugi užuovėja neramiame pasaulyje.
Meilė ir romantika Biblijoje
Nors Biblija kartais suvokiama kaip griežtų taisyklių rinkinys, joje taip pat yra vietos meilei ir romantikai. Pradžios knygoje aprašomas Adomo ir Ievos sukūrimas ir jų artimas ryšys. Adomas pradeda pirmąją meilės poemą, pripažindamas, kad jie vienas kitam labai artimi. Dievas sukūrė mus gebančius patirti romantiką, kuri yra nuostabi dovana žmonijai.
Biblijoje aprašyti romantiški nutikimai tarp Abraomo ir Saros, Jokūbo ir Rachelės. Dievas dažnai rodė pavyduliavimą dėl Savo žmonių, panašiai kaip įsimylėjėliai jaučia pavydą, manydami, kad jų mylimasis nėra ištikimas. Giesmių giesmė yra romantiško malonumo knyga, primenanti mums konkrečius malonumus, Dievo sukurtus vyrams ir žmonoms. Jėzus palaimino tokią triukšmingą ir užsitęsusią šventę, kaip žydų vestuvės, parodydamas savo požiūrį į santuoką ir romantišką meilę.
Meilė ir atsakomybė: Krikščioniškas požiūris
Krikščioniškasis požiūris į šeimą grindžiamas Biblijos principais. Svarbu suprasti, kad Dievas sukūrė žmogų kaip asmenį, turintį laisvę pasirinkti meilę. Šeima yra Dievo paveikslo atspindys, kurioje derinasi vienybė ir įvairovė.
Tėvų pareiga yra ne tik mokyti vaikus paklusti, bet ir ugdyti juose meilę Dievui ir artimui. Didžiausias įsakymas yra mylėti. Šeimos gyvenimas turėtų būti grindžiamas meile, pagarba ir tiesa, o ne vien taisyklėmis ir kontrole.
Biblijoje sakoma, jog meilė - „tobulas vienybės raištis“. Ji rodoma darbais - kai elgiamasi, kaip ji skatina, bei nedaroma to, ką ji draudžia. Rodyti meilę šeimoje reiškia su visais namiškiais elgtis kilniai, pagarbiai ir maloniai. Tai reiškia laikytis Dievo požiūrio į kiekvieną iš jų.
Visų pirma meilę turi rodyti šeimos galva - tėvas. Jis supranta, kad krikščioniui niekas nedavė teisės būti despotu - piktnaudžiauti savo valdžia žmonai arba vaikams. Priešingai, sektinas vadovavimo pavyzdys jam yra Kristus. Todėl toks tėvas švelniai elgiasi su žmona ir ją myli, yra kantrus bei švelnus su vaikais. Ne mažiau svarbus bei kilnus žmonos ir motinos vaidmuo. Biblijos pavyzdys, kaip gamtoje gyvūnų patelės saugo savo jauniklius, pailiustruoja, kokie globėjiški gali būti Jehova ir Jėzus. Taip ir mama turi ištikimai ginti savo vaikus. Iš meilės ji pirmiausia rūpinasi jų, o ne savo saugumu ir gerove.
Tėvai žiūri, kad tiek tarpusavio santykiuose, tiek santykiuose su vaikais neįsigalėtų piktnaudžiavimas valdžia, prievarta ar bauginimai. Kada kiekvienas šeimos narys kilniai ir pagarbiai elgiasi su kitais, visi puikiai sutaria.
| Šeimos narių vaidmenys Biblijoje | Pareigos ir atsakomybės |
|---|---|
| Vyras/Tėvas | Mylėti žmoną kaip Kristus Bažnyčią, būti kantrus ir švelnus su vaikais, vadovauti sektinu pavyzdžiu. |
| Žmona/Motina | Ištikimai ginti vaikus, rūpintis jų saugumu ir gerove, būti pagalbininke vyrui. |
| Vaikai | Klausyti tėvų Viešpatyje, gerbti juos, mokytis ir augti tikėjime. |
Biblija pataria nuolat su meile bendrauti su šeimos nariais. Tai padeda užkirsti kelią nesusipratimams ir stiprina tarpusavio ryšius.
