Citomegalo viruso (CMV) infekcija yra viena iš labiausiai paplitusių virusinių infekcijų, kuria gali užsikrėsti žmogus. Dažnai ši infekcija praeina nepastebėta, tačiau nėštumo metu ji gali kelti rimtą pavojų tiek motinai, tiek vaisiui. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime CMV ypatumus, jo poveikį nėštumui, galimus simptomus, diagnostikos metodus ir svarbiausias prevencines priemones.

Kas yra citomegalo virusas (CMV)?

Citomegalo virusas (CMV) yra vienas iš labiausiai paplitusių ir didžiausią tik žmogų infekuojantis virusas. Jis priklauso β-herpes virusų grupei ir literatūroje dar vadinamas HHV-5 (Human Herpes virus 5). Maždaug 50 procentų žmonių yra infekuoti šiuo virusu, dažnai to net nežinodami. CMV, po pirminio užsikrėtimo, išlieka organizme visą gyvenimą. Virusas latentinėje būsenoje, nesidaugindamas, persistuoja T limfocituose, kraujagyslių endotelio audinyje, inkstų epitelio ląstelėse bei seilių liaukose.

Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija yra dažna žmonių virusinė infekcija. Dėl jo poveikio, seilių liaukose, o kartais ir vidaus organuose, smegenyse atsiranda didelių ląstelių su būdingais intarpais branduoliuose.

Kaip plinta CMV?

CMV užsikrečiama per infekuotus žmogaus organizmo skysčius:

• Šlapimą
• Seiles
• Spermą
• Motinos pieną
• Perpilant kraują
• Transplantuojant organus

Pirmas susidūrimas su virusu dažniausiai būna vaikystėje arba jauname amžiuje.

CMV perduodamas per kūno skysčius - seiles, ašaras, kraują, šlapimą, motinos pieną, makšties skysčius ar su sperma.

CMV infekcija ir nėštumas

CMV infekcija ypač pavojinga nėščiosioms. Apie 1 procentą moterų, užsikrėtusių iki pastojimo, perduoda virusą vaisiui per gimdą. Pirmą kartą susirgus CMV infekcija nėštumo metu, perdavimo rizika vaisiui yra apie 50 procentų. CMV infekcija yra pavojinga nėščiosioms, kūdikiams bei žmonėms, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Jei užsikrėtėte nėštumo metu, rizika perduoti CMV didėja, lyginant su atvejais, jeigu moteris užkrečia dar prieš pastodama. Jeigu moteris CMV infekcija užsikrėtė dar iki nėštumo, tikimybė perduoti virusą yra tik apie 1 procentą. Susirgus nėštumo metu, tikimybė, kad virusas bus perduotas ir vaisiui yra apie 50 procentų.

Poveikis vaisiui

Virusas, patekęs per placentą, gali pakenkti vaisiaus vystymuisi sukeldamas įgimtą citomegaliją. Dėl nėščiosios ląstelinio imuniteto susilpnėjimo gali kilti viruso reaktyvacijos, kurios dažnesnės moterims su rizikingu nėštumu.

Citomegalo viruso infekcija - dažniausia įgimta infekcija, kurią vaisius gauna jau gimdoje. Jei vaisius užkrečiamas ankstyvo nėštumo periodu, jis gali žūti. Taip pat gali sutrikti įvairių organų raida ir atsirasti jų anomalijų. Kai vaisius užkrečiamas vėlyvu nėštumo periodu, liga pasireiškia po gimimo įvairių organų uždegimo požymiais. Dažniausiai tai gelta, kepenų ir blužnies padidėjimas bei odos kraujosruvos.

Pogimdyvinė infekcija

Pogimdyvinę CMV infekciją lemia viruso buvimas gimdos kaklelio sekrete, bet dar dažnesnis infekcijos šaltinis - motinos pienas. Naujagimiai infekciją įgyja gimdymo metu arba po gimdymo praėjus 3-12 savaičių maitinant pienu. Šiems kūdikiams imunitetas ląstelių lygiu prieš infekciją formuojasi lėtai, jie gausiai skiria virusą su šlapimu iki 8 metų amžiaus.

Svarbu žinoti, kad CMV gali būti perduodamas per motinos pieną žindymo metu. Tačiau jeigu kūdikis gimė iki 30-os nėštumo savaitės ir / ar sveria nei mažiau nei 1500 g, dėl žindymo būtina pasitarti su gydytojais.

Galimos pasekmės

Nuo 11 iki 25 procentų nėštumo metu pirmine ar besikartojančia infekcija sirgusių moterų kūdikių išsivysto kurtumas. Taip pat gali sutrikti įvairių organų veikla bei atsirasti jų anomalijų.

Jeigu CMV infekcija yra įgimta, 90 procentų naujagimių atrodys visiškai sveiki. Kai kuriems kūdikiams, kuriems pasireiškė įgimtas CMV, tačiau gimimo metu nepastebėta jokių ligos požymių, vis tiek gali sutrikti klausa (vienos arba abiejų ausų).

CMV infekcijos simptomai

Sveikų žmonių su normaliai funkcionuojančia imunine sistema pirminė CMV infekcija dažnai būna besimptomė. Tarp galimų simptomų yra:

• Šaltkrėtis
• Galvos skausmas
• Bendras silpnumas
• Sąnarių skausmas
• Karščiavimas

Pirminė CMV infekcija jaunam suaugusiajam reiškiasi infekcinės mononukleozės (monocitų padidėjimas kraujyje) sindromu. Dažniausi simptomai yra karščiavimas iki 38-40° C, didelis nuovargis ir silpnumas. Karščiavimo trukmė - nuo 9 iki 35 dienų. Kartais kartu būna faringitas ar tonzilitas.

Simptomai naujagimiams

Naujagimiams CMV liga gali pasireikšti:

• Gelta
• Pneumonija
• Centrinės nervų sistemos pažeidimais (mikrocefalija, motorinė negalia, galvos smegenų kalcifikatai)

Tokiems kūdikiams laboratoriškai nustatomi padidėję kepenų fermentai, bilirubinas, sumažėjęs trombocitų kiekis. Naujagimių citomegalinių intarpų liga pasireiškia per kelias dienas nuo gimimo. Beveik visada yra kūno pageltimas, kepenų ir blužnies padidėjimas, bėrimas ir kraujo ląstelių, atsakingų už krešėjimą, sumažėjimas. Centrinės nervų sistemos pažeidimui būdinga mažagalvystė, judesių negalia, akies tinklainės ir gyslainės uždegimas, smegenų kalcifikatai. Vėliau pasireiškia liguistas miegas, ūminis kvėpavimo nepakankamumas, traukuliai, vystosi encefalitas (smegenų uždegimas), sulėtėja augimas.

CMV infekcijos diagnostika

CMV infekcijos diagnozei pagrįsti neužtenka vadovautis tik klinikiniais simptomais.

Kraujo tyrimai

CMV IgM ir IgG tyrimas svarbus nėščiosioms. Jei CMV tyrimo rezultatas yra IgG+/IgM-, reiškia, kad citomegalovirusas yra latentinėje, neaktyvioje būsenoje, motina turi imunitetą, kurį perduos vaisiui. Jei CMV antikūnų testo rezultatas yra IgG-/IgM+, galima įtarti pirminę infekciją, arba yra nespecifinė IgM reakcija. Jei po dviejų savaičių pakartojus tyrimą rezultatas yra IgG+/IgM+, didelė tikimybė, kad tai yra pirminė CMV infekcija, kuri gali būti perduota vaisiui. Jei CMV testo rezultatas yra IgG-/IgM-, galima teigti, kad nėščioji nebuvo užsikrėtusi citomegalovirusu arba infekcija yra latentinėje fazėje ir CMV IgG lygis yra toks žemas, kad neviršija aukščiausios normos ribos. Antikūnų IgG avidiškumo tyrimas (ryšio stiprumas tarp antikūno ir antigeno (viruso baltymo) padeda nustatyti kaip seniai įvyko kontaktas su virusu.

Įprastai nėščiosios nėra tiriamos dėl CMV sukeltos infekcijos. Infekcijai diagnozuoti atliekamas antikūnų IgG prieš citomegalo virusą tyrimas. Jeigu kraujo tyrimas parodė, kad CMV infekcija moteris užsikrėtė nėštumo metu, gydytojas gali rekomenduoti ištirti kūdikį dėl viruso pasitelkiant amniocentezę - vaisiaus vandenų tyrimą. Šis tyrimas leis išsiaiškinti, ar vaisius neturi genetinių ligų bei apsigimimų. Naujagimiams CMV infekcija diagnozuojama ištyrus seiles, šlapimą ar kraują.

Kiti tyrimai

„Auksinis standartas“ įrodant sukėlėją yra tipiškų gigantiškų ląstelių su intarpais branduoliuose („pelėdos akys“) nustatymas biopsijos medžiagoje iš pažeistų organų, seilėse, smegenų skystyje, šlapime. Taip pat virusai iš tiriamosios medžiagos (kraujo, seilių, šlapimo, gerklų išplovų, audinių biopsijos medžiagos) auginami žmogaus jungiamojo audinio ląstelėse - fibroblastuose, kur virusų buvimą parodo jų žalingas poveikis ląstelėms.

CMV infekcijos gydymas

Esant imunodeficitui būtinas specialus gydymas. Suaugusieji gydomi antivirusiniais vaistais. Nors nėra specifinio vaisto, kuris galėtų visiškai išgydyti CMV infekciją, tam tikri vaistai gali padėti sumažinti viruso poveikį ir užkirsti kelią ilgalaikėms komplikacijoms.

Antivirusiniai vaistai

Tokie vaistai kaip gancikloviras ar valgancikloviras gali būti naudojami gydyti sunkias įgimtos CMV infekcijos formas, ypač jei yra klausos ar regos pažeidimo rizika. Jie gali padėti sumažinti ilgalaikių nervų sistemos pažeidimų riziką.

CMV sukelta infekcija nėra visiškai išgydoma, tačiau infekciją padeda kontroliuoti vaistai. Naujagimiams taip pat gali būti skiriama antivirusinių vaistų. Jie gali padėti sumažinti įvairių sveikatos problemų bei klausos praradimo riziką. Tačiau medikamentai turi šalutinių poveikių, tad būtina pasverti galimos naudos ir žalos santykį.

Simptominis gydymas

Gali būti naudojami vaistai, skirti gydyti simptomus, tokius kaip hepatito ar trombocitopenijos (mažas trombocitų skaičius) gydymas.

Klausos ir kalbos terapija

Jei atsiranda klausos problemų, svarbu kuo anksčiau pradėti klausos ir kalbos terapiją, siekiant užkirsti kelią kalbos ir raidos sutrikimams.

CMV infekcijos prevencija

Geri higienos įgūdžiai yra geriausia prevencija prieš CMV. Virusai plinta nesilaikant sanitarinių ir higieninių taisyklių. Jie plinta kambario temperatūroje, bet žūva nuo dezinfekuojamųjų medžiagų.

Higienos priemonės

• Kuo dažniau plauti rankas.
• Trinti rankas su muilu ne mažiau kaip 15-20 sekundžių.
• Vengti kontakto su ašaromis ir seilėmis bučiuojant verkiantį vaiką.
• Vengti dalintis tomis pačiomis stiklinėmis ar kitais stalo įrankiais.
• Saugiai šalinti panaudotas vienkartines higienos priemones.
• Valyti žaislus ir vystymo stalus.
• Praktikuoti saugius lytinius santykius.

Sveikatos priežiūros darbuotojai turi didžiausią užsikrėtimo riziką, tačiau naudojamos atsargumo priemonės sumažina ją sveikatos priežiūros įstaigose.

CMV infekcijos specifinei profilaktikai yra kuriamos vakcinos ir eksperimentinės vakcinos jau išbandytos.

Maždaug pusė populiacijos yra šio viruso nešiotojai, tačiau to nežino.

Kitos svarbios infekcijos nėštumo metu:

• Toksoplazma gondii IgG ir IgM: Pagrindiniai toksoplazmozės infekcijos šaltiniai yra užteršta aplinka ir nepakankamai termiškai apdorota mėsa. Infekcija itin pavojinga nėščiosioms - serganti motina parazitą gali perduoti per placentą vaisiui.
• Raudonukės viruso IgG: Susirgus raudonuke nėštumo metu, virusas infekuoja vaisių, o tai lemia didelę apsigimimų tikimybę.
• Chlamydia trachomatis: Lytiniu keliu plintanti liga, dažnai besimptomė, tačiau gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus dangalų ankstyvąjį plyšimą.
• B grupės beta hemolizinis streptokokas: Gali sukelti sepsį, pneumoniją ar meningitą, o nėščiosioms - bakteriuriją ar cistitus.
• Vėjaraupių viruso IgG: Nėštumo metu gali sukelti sunkią pneumoniją motinai, o vaisiui - įgimto vėjaraupių sindromo riziką.
• Ureaplasma urealyiticum/Ureaplasma parvum: Bakterijos, kurios nėštumo metu gali sukelti priešlaikinį gimdymą.
• HBsAg (Hepatitas B): Perdavimo iš motinos vaikui rizika gali siekti 90%, jei nenaudojama imunizacija.
• Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV 1/2 ir 0 tipo antikūnai): Infekcija gali būti perduota vaisiui nėštumo metu, gimdant ar žindant.
• RPR ir TPHA (Sifilis): Nėščiosios, sergančios ankstyvuoju sifiliu ir negydomos, didelė tikimybė užkrėsti naujagimį.

tags: #citomegalo #virusas #ir #nestumas

• Rizika nėštumo metu: CMV
• Kaip spręsti problemas, dėl kurių vaikas gali būti pašalintas iš darželio
• Pinigai vaikams Lietuvoje
• Kaip gydyti kūdikių vidurių užkietėjimą
• Praktiniai metodai vaikų grupėms