Kūdikių ir mažų vaikų miegas yra viena opiausių šeimos problemų. Laimingi tie, kieno mažyliai gali miegoti bet kur, bet kokiomis sąlygomis. Kodėl ne visi tai geba?

Kai kūdikis naktimis nemiega arba blogai miega, tai tampa visos šeimos problema. Mažylis turi stebuklingą savybę atrasti laiko miegui ir kompensuoti jo trūkumą, o štai suaugę turi per daug pareigų ir rūpesčių, kad galėtų sau leisti nemiegoti naktimis. Todėl kiaurą naktį žindomas, verkiantis kūdikis labai blogai veikia tiek mamos, tiek tėčio savijautą.

Yra daug madingų teorijų, kurios sako, kad kūdikis sugeba pats susikurti dienos ritmą ir geriausiai žino, kada jam užmigti. Tokios teorijos tinka toli gražu ne visiems kūdikiams - per savo darbo praktiką mačiau daugelį, kurie nemokomi užmigti gebėdavo patys ramiai išmiegoti naktį. Per pirmą gyvenimo savaitę naujagimis jau pradeda formuoti savo gyvenimo ritmą, kitaip tariant, prasideda procesas, vadinamas savireguliacija. Iš aplinkos jis gauna labai daug dirgiklių, su kuriais būdamas mamos pilvelyje nesusidurdavo - jam reikia išmokti nurimti ir pavargus užmigti.

Jeigu naujagimis neturi jokių problemų (nėra dirglus ar pan.), o mama pakankamai gerai jaučia savo mažylį ir moka skaityti jo siunčiamus signalus - nekyla jokių problemų. Kai mažiukas nori valgyti - jis pamaitinamas, kai nori miegoti - užmigdomas. Bet, deja, ne visi naujagimiai ar kūdikiai aiškiai parodo, kada nori miego, ir ne visos mamos geba suprasti savo vaikus. Tad neretai norintis miego kūdikis yra glaudžiamas prie krūties, užuot migdomas, ar atvirkščiai. Būtų kur kas paprasčiau, jeigu mama mokytų kūdikį režimo - tuo pačiu metu maitintų, tuo pačiu migdytų ir kartu mokytų savarankiškai užmigti.

Kada pradėti mokyti savarankiško miego?

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikis ir taip labai daug miega, mažai būdrauja. Prasidėjus antram pusmečiui jau pats laikas kūdikį rečiau žindyti naktį, daryti bent jau 5-6 valandų pertraukas ir parodyti, kad naktis yra skirta miegui. Per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius kūdikis bando prisitaikyti prie aplinkos, tad griežto režimo šiuo metu suformuoti neįmanoma. Iki pusės metų amžiaus mažylis yra dažnai maitinamas (kas 2-4 valandas), net ir naktį yra žindomas tokiu pat ritmu. Tai laikas, kai kūdikis bando pažinti save, savo poreikius, kai mokosi gyventi su iš aplinkos gaunamais stimulais, įvairiais garsais. Jis mokosi pažinti savo mamą, susiderinti su ja, užmegzti prieraišumą.

Naujagimis miega iki 20 valandų per parą ir maždaug 4 valandas būdrauja. Dažniausiai tokie mažiukai prieš miegą tampa neramūs ir taip parodo, kad yra pavargę. Prasidėjus antram pusmečiui jau pats laikas kūdikį rečiau žindyti naktį, daryti bent jau 5-6 valandų pertraukas ir parodyti, kad naktis yra skirta miegui. Aišku, visa tai daroma pamažu, kasnakt darant vis ilgesnius tarpus tarp žindymų. Jeigu to nedarysime, trukdysime kūdikiui susiformuoti miego įpročius.

Kai kūdikis prabunda naktį, kiekviena mama pamano, kad išalko. Tai kaip jį laikyti alkaną, juolab kad ima zirzti arba verkti?

Dažniausiai kūdikis miega, o tėvams atrodo, kad jis prabudo. Yra tokia klaidinga nuostata, kad mažas vaikas paguldytas turi miegoti kaip lėlytė (arba „kaip kūdikis“). Nieko panašaus - nei kūdikiai, nei vaikai, nei suaugę nemiega tarsi lėlės. Visų mūsų miegas susideda iš aktyvių ir gilių fazių, tad prasidėjus aktyviai fazei kūdikis ima judėti, judina kojas, rankas, gali pradėti murmėti, guguoti, zirzti, nusikloti, bet jis ir toliau miega. O mama išsigąsta, kad mažylis prabudo, paima jį ant rankų, čiūčiuoja, glosto, taiso antklodę ir pažadina. Tada kūdikis pradeda verkti, mama jį žindo, supa, nešioja, o mažylis niekaip negali nurimti.

Patarčiau visoms mamos nebėgti prie kūdikio vos šis sujudėjo, nedangstyti, neimti ant rankų, nes galbūt jam dabar aktyvioji miego fazė ir jis tiesiog juda, bet tuoj atras patogią poziciją ir užmigs. Jeigu namuose yra vėsu, galima pritvirtinti antklodę, kad mažylis jos nenusispardytų ir nereikėtų beklostant pažadinti. Man nenuostabu, kad kūdikiai klykia naktimis, pagalvokime patys, ar esame labai laimingi, ar nesupykstame, kai kas nors mus, įmigusius, be jokio reikalo pažadina iš miego? Tad, jeigu girdite, kad kūdikis murma, zirzia, blaškosi lovytėje - nelieskite jo, jeigu neverkia, vadinasi, viskas gerai, netrukus baigsis aktyvioji miego fazė ir vėl panirs į gilų miegą.

Dar labai svarbu išlaikyti dienos ritmą, ypač jeigu kūdikis nėra iš tų, kurie miega bet kur ir bet kokiomis sąlygomis. Labai daug mažylių sunkiai pakelia migdymą skirtingu metu. Aš visuomet siūlau, net ir atėjus svečiams ar išvykus į svečius, atostogų, mažylį migdyti tuo pačiu metu. Aišku, skirsis aplinka, bet nesiskirs laikas, o tai yra svarbiausia. Ypač neramiam, sunkaus būdo ar kokių nors sveikatos problemų turinčiam kūdikiui nepaprastai svarbu kiekvieną vakarą užmigti tuo pačiu metu, nes tai suteikia saugumo jausmą.

Labai dažnai mama kūdikį migdo, supa ir jau, rodos, jis miega kuo saldžiausiai, bet vos tik yra paguldomas į lovelę, iškart pramerkia akis, verkia. Mamai tenka ritualą kartoti dar kartą arba kelis kartus, kol kūdikis kietai įminga. Kur padaroma klaida?

Ant rankų nešiojamas ar supamas kūdikis gali užmigti gana greitai, tačiau miega nekietai, nes gilaus miego fazė prasideda ne iš karto. Jeigu mama renkasi migdyti kūdikį nešiodama ant rankų, turėtų ir nešioti apie 40 minučių, galbūt net valandą. Vis dėlto manau, kad nereiktų kūdikio mokyti užmigti nešiojant jį ant rankų, nes neišmoks to padaryti savarankiškai ir pramiegojęs maždaug 1,5 valandos prabus (pasikeitus miego fazėms) ir vėl norės būti supamas ant rankų.

Svarbiausia taisyklė yra išmokyti mažylį savarankiškai užmigti, tada jis net ir kelis kartus prabudęs per naktį sugebės ir vėl užmigti. Beje, visi mes ne kartą prabundame iš miegų, tačiau turime savo būdą užmigti ir net nepamename, kad buvome prabudę - kas pasisuka ant šono, kas koją savaip pariečia ar antklodę ant akių užsitraukia. Štai tokį savą būdą turi atrasti ir kūdikis - kito kelio nėra. Jeigu girdite, kad kūdikis murma, zirzia, blaškosi lovytėje - nelieskite jo, jeigu neverkia, vadinasi, viskas gerai. O jeigu kaskart prabudusį ir niurzgantį imsime ant rankų, tai ir bus mažylio būdas vėl užmigti.

Kūdikį rekomenduočiau mokyti užmigti suformavus tam tikrą rutiną, pavyzdžiui, paguldyti, padainuoti dainelę (vyresniam paskaityti knygą, pasaką pasekti) ir būti šalia, kad jaustų artumą. Mažylis turi jaustis pakankamai saugus, kad sugebėtų užmigti ne ant mamos rankų, o tą saugumą ir suteikia kas vakarą ta pati tvarka, nekintama rutina. Kūdikis netrukus supras, kad jeigu jam bus blogai (tarkime prabus nuo netikėto garso) ir suverks, mama ar tėtis ateis jį nuraminti. Rutina tarsi kalba kūdikiui: „Tu dabar eini miegoti, aš tave paguldysiu, padainuosiu dainelę, o tu užmigsi, ir mes rytoj susitiksim.“ Ir mažylis ramiai užmiega, žinodamas, kad ryte išvys mamą.

Idealu rutiną formuoti nuo 6 mėn. amžiaus, nes vėliau tikrai bus pasipriešinimas. Suprantu tėvus, kurie gaili mažylio, migdo nešiodami ant rankų ir sako, kad dėl savo vaiko gali viską padaryti. Vis dėlto žmogaus jėgos yra labai ribotos ir jų paprasčiausiai nebelieka, kai tenka trejus metus nemiegoti naktimis. Nemanau, kad mama, epizodiškai primigdama ir pervargusi, bus gera savo vaikui, gebės jį suprasti ir atjausti. Aišku, paprasčiau miego įpročius suformuoti anksti, bet net ir vėliau tai padaryti tikslinga - kad problema neįsišaknytų, netaptų visai šeimai nepakeliamu įpročiu.

Pamenu vieną šeimą, kuri kažkodėl prisitaikė prie mažylio ir pusę nakties su juo žaisdavo tėtis, kitą pusę - mama. O vaikas užmigdavo 7 val. ryto ir miegodavo iki 14 val. Šeima pagalbos kreipėsi po trejų metų, kai jau nebegalėjo tverti nuolatinio neišsimiegojimo. Na, negalime mes naktimis nemiegoti, nes toks yra mūsų fiziologinis ritmas.

Dar labai svarbu nepervarginti mažylio, nes jis negalės užmigti. Visai kaip ir mes - užmiegame, kai esame pavargę, o kai pervargstame, prasivartome pusę nakties. Svarbu mažą vaiką migdyti apie 20, 21 val., kad 6-7 ryto atsikėlęs jaustųsi išsimiegojęs ir žvalus. Daugelis tėvų klysta manydami, kad kuo vėliau užmigdys kūdikį, tuo vėliau jis kelsis. Jeigu kūdikis keliasi 6 ryto, kelsis 6 val., net jeigu užmigo 5 val. ryto, todėl tikslinga migdyti tokiu metu, kad mažylis per naktį pailsėtų ir ryte prabustų žvalus bei geros nuotaikos.

Ar tos pačios taisyklės galioja ir migdant kūdikį dieną?

Taip. Visada gerai išlaikyti dienos ritmą. Jeigu matome, kad kūdikis žiovauja, guldykime, padainuokime ir po truputį tai taps įpročiu - būtent tą valandą mažylis norės miegoti. Vis dėlto miego trukmė labai individualus dalykas, vieniems jo reikia daugiau, kitiems mažiau. Būna ir mažamiegių vaikų, bet jeigu jie yra aktyvūs, domisi aplinka, noriai tyrinėja pasaulį, gerai vystosi, matyt jiems miego pakanka.

Ar svarbu kur migdyti kūdikį - jo lovelėje ar tėvų lovoje?

Sakoma, kad visi žinduoliai miega kartu su savo kūdikiais, priglaudę prie savęs, kad jaustų mamos šilumą, o žmogus ne išimtis. Taip, bet žinduoliai visą gyvenimą miega vienoj krūvoj. Jiems nereikia žadinti vaikų ir vesti juos į darželį, nereikia patiems tuo pačiu ritmu keltis ir eiti į darbą. Laikausi tokios nuomonės, kad šeimos reikalas rinktis, kur migdyti kūdikį. Jeigu visiems gerai miegoti kartu vienoje lovoje - puiku, tik reikia atminti, kad ateis laikas „išprašyti“ vaiką iš savo lovos ir tada gali kilti problemų. Tad reiktų iš anksto pasverti, ar norite ateity turėti bėdų, ar verčiau iš anksto sėkmingai išmokyti vaiką savarankiškai užmigti ir atėjus laikui ramiai pasakyti, kad „nuo šiol miegosi savo kambaryje“.

Kaip atpratinti nuo migdymo ant rankų?

Viena mama dalinasi savo patirtimi: Dukrai jau beveik 10 mėn., sveria jau 9,5 kg. Pavargau. Skauda nugarą. Noriu atpratinti nuo migdymo ant rankų. Visada užmiega tik supama, net vežime važiuodama neužsnūsta. Namie migdant šokinėju ant kamuolio (jau net bloga į jį žiūrėt), jei būnam kur išvykę, tada ant rankų ir supu visaip, sunku žiauriai. Jei žinau, kad reiks kažkur važiuot ir ją migdyt, tai net nervas ima, kelionė nemiela tampa. Pas vyrą neužmiega. Kaip atpratinti, kokių patarimų turite?

Patarimai iš kitų tėvų patirties:

• Sėdėkite šalia ir laukite, kol užmigs, jokių kitų stebuklų niekas nepasiūlys. Nesakau eiti iš kambario, tiesiog į rankas neimkite, duokite savo ranką ir sėdėkite.
• Man padėjo tiesiog vaiko apkabinimas viena ranka, kol užmigs. Įsikibdavo į ranką, ramindamasis ją glostydavo ir galiausiai užmigdavo. Aišku, pirmais kartais gali protestuoti, bet jei nusileisit - taip tik prailginsit tas sunkias dienas.
• Mano vyras darydavo taip: supuodamas ant rankų įdėdavo į lovytę ir uždėjęs ranka ant vaiko krūtinės dar supuodavo, kol užmigdavo. Vėliau jau tik įdėdavo į lovytę, apklostydavo ir šiek tiek uždėjęs ranka ant krūtinės palinguodavo. Dabar mūsų vaiko užtenka padėt į lovytę, apklostyt, pasakyt "ate ate" ir išeiti.
• Aš dariau taip. Dar nemiegančią guldydavau, kai padėjus prasidėdavo ašaros, tada kiek imanoma apramindavau lovytėj, kol labai neišsirekdavO ir vėl imdavau ant rankų, kad apraminti. Pirma vakara gal valanda taip žaidžiau, galiausiai nurimo lovytėje ir užmigo. Bet raminau paėmus tai daug kartu. Pamažu bandykit atpratinti. Pirma mažinkite šokinėjimo ant kamuolio intensyvumą, po kelių dienų nebesokinkite ant kamuolio, o tik sedėkite, po to mažinkite supimo ant rankų intensyvumą tol, kol galėsite tik laikyti ant rankų kol užmigs, kai jau pakaks laikyti glėbį prieš užmiegant padėkit į lovytę, kad pratintųsi pats užmigti lovytėje.
• Mano irgi užmigdavo tik ant rankų supamas. Bet irgi nebegaliu 11kg neščia dar.. Tai nupirkome supama lovelę, na tą į šonus kur linguojasi ir pratinau pratinau, tai joje užmigdavo, o dabar pagulda ir miega, nei supti nebereikia.

Kada kūdikis miega kaip kūdikis?

Dažniausiai mes įsivaizduojame naujagimius ar kūdikius iš paveikslėlių - atsipalaidavusius, dailiai sudėjusius rankeles ir užmerktomis akimis. Tokius jaudinančius vaizdus tenka pamatyti visiems tėvams, auginantiems kūdikius, ir tokiomis akimirkomis visiškai nesinori atsitraukti nuo kūdikio - norisi grožėtis juo. Tačiau pirmojo kūdikio susilaukę tėvai netrukus atranda, kad kūdikio miegas yra visiškai ne toks.

Naujagimio miego ritmas yra pasiskirstęs per visą parą daug maž vienodais intervalais, t.y. jis nežino kada yra diena, o kada naktis ir jam taip pat nesvarbu ar šiandien trečiadienis, ar sekmadienis, kai tėvai norėtų pamiegoti ilgiau. Taip pat naujagimis pirmiausiai užmiega lengvu miegu. Lengvo miego metu naujagimis ir kūdikis yra lengvai pažadinamas, kvėpuoja nereguliariai, gali judėti ir niurzgėti ar net suverkti. Toks miegas trunka apie 25 minutes ir , jeigu kūdikis neprabudo, jis užmiega ramiuoju miegu, kurį galime atpažinti iš visiško atsipalaidavimo, ramaus kvėpavimo, judesių nebuvimo.

Naujagimio miego ritmai reguliuojami alkio jausmo. Tokiame amžiuje vaikutis turi dažnai valgyti, dėl to ir prabusti reikia dažnai. Kad mama turėtų pakankamai pieno ir mažylis galėtų jo pakankamai suvalgyti, rekomenduojama tarp maitinimų nedaryti ilgesnės kaip 3 valandų pertraukos ir jeigu naujagimis pats neatsibudo, žadinti ir pamaitinti, bet dauguma naujagimių gali norėti valgyti ir gerokai dažniau. Išimtinais atvejais - kai mažylis šlapinasi daugiau kaip 6 kartus ir tuštinasi tris ar daugiau kartų IR jo svoris auga puikiai, galima leisti vieną kartą paros bėgyje naujagimiui miegoti nepertraukiamas 5 valandas.

Kai kurios mamos pastebi, kad apie trečią mėnesį jau pradėjęs ramiai naktį miegoti mažylis, sulaukęs pusmečio ima prabudinėti gerokai dažniau, o sulaukęs metų gali žįsti krūtį nesuskaičiuojamą skaičių kartų per naktį.

Kitos priežastys, trukdančios ramiam kūdikio miegui:

• Sveikata: Sergantis mažylis jaučiasi blogai, dėl to prabunda dažniau ir ieško komforto. Ausies uždegimas, pienligė ir šlapimo takų infekcija, parazitai žarnyne, karščiavimas, kvėpavimo takų infekcija, rėmuo ir karvės pieno alergija (jeigu žindyvė vartoja karvės pieno produktus) gali trukdyti ramų kūdikio miegą.
• Alkio jausmas.
• Vystymosi pasiekimai: Mokymaisis apsiversti, šliaužti, atsisėsti, atsistoti gali sukelti daug emocijų ir mažylis net naktį prabudęs gali pradėti praktikuoti naujus įgūdžius.
• Atsiskyrimo baimė: Dažno prabudimo ir nenoro paleisti mamos krūties priežastis gali būti atsiskyrimo baimė. Apie 6 mėnesį mažylio smegenys subręsta tiek, kad jis ima aiškiau suvokti emocijas, o prieraišumas sustiprėja, todėl atsiranda mamos netekimo baimė.
• Nepakankamas dienos miegas: Kartais tėvai mano, kad jeigu kūdikis gerai pavargs, tuomet jis greičiau užmigs ir ramiau bei ilgiau miegos, tačiau yra atvirkščiai. Pervargusiam kūdikiui sunku užmigti (pastebėjot, kad įsijungia „antras kvėpavimas“ ir kūdikis darosi vis aktyvesnis?) ir sunku išlikti užmigusiam ilgą laiką. O tai reiškia, kad tėvai, neturėję atokvėpio dieną neturės jo ir naktį.

Tyrimai rodo, kad žindomi kūdikiai ir kūdikiai miegantys kartu su tėvais prabunda dažniau, nei miegantys atskirai. Kūdikių miego specialistai tvirtina, kad pirmaisiais metais tai gali būti naudinga sparčiai besivystančioms kūdikio smegenims, nors ir ne taip patogu tėvams. Taip pat tyrimai rodo, kad dažnai kūdikio miego problemos priklauso nuo tėvų požiūrio ir lūkesčių. Taigi ar dažnas naktimis prabudimas jums kelia sunkumų? Jeigu nekelia, tuomet iš tiesų neverta nieko keisti. Jeigu tai jums kelia sunkumų ir svajojate apie išmiegota naktį, o dienos metu jaučiate miego trūkumą, ar esate pasiruošę įdėti pastangų, kad kas nors jūsų ir mažylio gyvenime pasikeistų?

Galima išskirti du būdai kaip padėti mažyliui užmigti ir ilgiau miegoti naktį: greitas ir lėtasis. Tiek vienas, tiek antras būdas reikalauja pastangų ir tikrai pirmąsias naktis neleis jums išsimiegoti. Greitasis būdas yra labai populiarus: mažyliui tiesiog neduodama žįsti krūtis, galbūt jis netgi neimamas, nenešiojamas ir nesūpuojamas. Dažniausiai tikima, kad po trijų tokių naktų mažylis supras, kad naktį valgyti negaus ir nustoja prabudinėti ir galbūt išmoksta užmigti savarankiškai. Trumpalaikis ir ilgalaikis tokio mokymo užmigti poveikis kūdikio sveikatai yra beveik netyrinėtas.

Lėtasis būdas reikalauja daugiau laiko, tačiau mokymosi procesas visada reikalauja laiko, be to, turėkite mintyje, kad mažylis gali prabusti naktį iš alkio ar dėl kitų objektyvių priežasčių.

Sveikas ir sotus. Pirmiausiai reikėtų įsitikinti, kad mažylis neserga ir užtikrinti, kad dienos metu jis tikrai pavalgo pakankamai. Pakankamas dienos miegas. Kai kurie specialistai tvirtina, kad pakankama dienos miego trukmė turėtų būti bent valanda. Jeigu jūsų mažylis neišmiega valandos trukmės dienos miego (tokių miegų gali būti du-trys, priklausomai nuo amžiaus), tai gali atsiliepti jo miegui nakties metu. Tokiu atveju dienos metu būtų naudinga pastebėti, kiek laiko praeina nuo užmigimo iki prabudimo ir prieš pat prabudimą pradėti migdyti mažylį jums įprastu būdu, kad jis neišsibudintų, o vėl įmigtų.

Dienos ir nakties kaitos požymiai. Jeigu norite, kad kūdikis geriau miegotų naktį, svarbu jam leisti dalyvauti jūsų dienos veikloje nešiojantis jį kartu su savimi bei išnešti jį į dienos šviesą, jei tik įmanoma, pora kartų per dieną. Vakare ir naktį reikia vengti ryškaus apšvietimo ir aktyvios veiklos tiek kūdikiui, tiek mamai.

Kūdikių masažas. Vienas tyrimas parodė, kad 14 dienų masažo kursas padeda kūdikiams išskirti daugiau miegą sukeliančių hormonų.

Miego ritualai. Prigesinti šviesas, išjungti garso ir vaizdo aparatūrą (galima palikti garsus, primenančius natūralius - vėjo ūžimą, bangų šniokštimą, lietaus garsus), galbūt išmaudyti kūdikį, nes šilta vonia atpalaiduoja (tačiau kai kuriuos kūdikius maudynės gali pažadinti ir sujaudinti). Apsirengti pižamą, padainuoti lopšinę ir žindyti.

Neskubėkite imtis migdymo priemonių vos kūdikiui suniurzgėjus. Nakties metu pabandykite atskirti mažylio skleidžiamų garsų rūšis. Kūdikiai miegodami gali skleisti daug įvairių garsų ir nebūtinai kiekvienas suniurzgėjimas reiškia, kad mažylis išalko ir nori krūties. Kai išgirsite niurzgėjimą, lukterėkite, galbūt mažylis nutils ir miegos toliau.

Kai kūdikiui sueina 6 mėnesiai tebetinka visi būdai, padedantys užmigti ir gerai miegoti pirmąjį pusmetį. Nuo šio amžiaus galite pradėti mokyti mažylį užmigti be krūties. Kai jau kūdikis pasiruošęs miegoti, žindykite, niūniuokite lopšinę ir kai jau matote, kad mažylis beveik užmigęs, švelniai ištraukti krūtį iš burnos ir toliau nūniuokite lopšinę, glostykite nugarytę ar tyliai raminkite, kad mažylis galutinai užmigtų nebe su krūtimi burnoje.

Nakties metu neskubėkite siūlyti krūties, vos mažyliui prabudus. Lukterėkite, gal jis užmigs pats ir miegos toliau. Jeigu ne, tuomet pasiūlykite pažįsti, tik vėl stebėkite, kai mažylis ima įmigti, švelniai ištraukite krūtį dar neįmigusiam ir raminkite kitais būdais. Jeigu jie neveikia, ką gi, vėl pasiūlykite krūtį ir palaukite, kol ims migti. Kai kurie kūdikiai užmiega po poros tokių bandymų, kitiems reikia penkių kartų, dar kitiems gali reikėti daugiau kartų žindimo ir migdymosi be krūties patirties pakartojimo, kad priimtų šį pokytį.

Šio metodo autorė E. Pantley tikina, kad tokiu būdu migdomas kūdikis jau kelių dienų laikotarpyje gali imti miegoti geriau, tačiau ji siūlo tėvams skirti bent dešimt dienų ir naktų šio metodo taikymui ir tik tada vertinti rezultatus. Tobula būtų, jeigu kelias dienas prieš pradėdama taikyti šį metodą užsirašytumėte kada, kiek laiko ir kaip užmigęs jūsų mažylis miegojo dienos metu ir kaip dažnai prabudinėjo nakties metu. Metodo taikymo laikotarpyje ji taip pat siūlo registruoti į žurnalą visą procesą, tačiau vertinti pokyčius pataria tik po dešimties dienų.

Kai kuriems mažyliams reikia daugiau laiko išmokti naujiems migdymosi ir miegojimo įpročiams, o kai kurie tiesiog turi viduje įtaisytą radarą, kuris juos pažadina vos tik mamos krūtis ar mama atsitraukia nuo jų toliau nei per ištiestos rankos atstumą! Nepykite ant mažylio ir nenusiminkite, vaikams augant jų miego įpročiai keičiasi, o mokymosi procesas visada reikalauja laiko. Tuo tarpu užsitikrinkite, kad galėtumėte numigti dienos metu ir galbūt apsvarstykite galimybę pakeisti savo požiūrį bei miegojimo sąlygas taip, kad galėtumėte dar kurį miegoti kartu su kūdikiu.

Kūdikių miegas. Kūdikis miega TIK ant manęs. Ne ant žindymo pagalvės, ne šalia, netgi ne ant rankų. Ir niekur kitur! Toks miegas visai nereiškia, kad kažką darote ne taip, ar suformavote netikusį įprotį. Kad kūdikis atsipalaiduotų ir užmigtų, jis būtinai turi jaustis saugiu. O kur dar saugiau, jei ne prisiglaudus prie mamos, tėčio, jaučiant kūno šilumą ir klausantis pažįstamo širdies plakimo? Naujagimiams saugumas = kūniškas kontaktas, kuris ir paaiškina, kodėl kūdikis miega tik ant manęs. Tiesa, kiekvieno kūdikio poreikiai unikalūs. Taip, su viena sąlyga - suaugęs žmogus, ant kurio miega kūdikis, turi būti budrus. Todėl šis migdymo būdas netinkamas nakties miegui arba tada, kai jaučiate, kad užmigsite vos prisėdę. Žinau, kad norisi nuveikti ir kažką kito, nei vien stebėti, kaip kūdikis miega tik ant jūsų krūtinės. Visgi, neskubėkite keisti šio miegojimo būdo staiga, prisimindami, jog tikriausiai yra svarių priežasčių, kodėl kūdikis nori miegoti būtent taip. Neskubėkite atsisakyti fizinio kontakto - per staigus atskyrimas gali turėti atvirkštinį efektą.

Jau pervargo! Kūdikiai gali užimti tokias miegojimo pozicijas, kurios priverstų aiktelėti net akrobatą, ir jie tai daro ne norėdami šokiruoti ar nustebinti. Jie tikrai taip miega! Nors kartais gali būti juokinga, tai taip pat gali kelti nerimą saugumo požiūriu. Atsakymas, kaip ir į visus su tėvyste susijusius klausimus, nėra paprastas „taip“ arba „ne“. Kartais tiesiog reikia daryti tai, ką reikia padaryti. O kalbant apie saugumą, jis visada yra pirmoje vietoje. Ir taip kiekvieną kartą. Ar tai atidės jo gebėjimą lavinti savarankiško miego įgūdžius? Ir ar vidury nakties pajudintas kūdikis neatsibus visas nelaimingas ir piktas? Gera žinia ta, kad tai dažniausiai yra trumpalaikė problema. Išmokę apsiversti nuo nugaros ant pilvo, kūdikiai gana greitai išmoksta ir apsiversti nuo pilvo ant nugaros, todėl Jums nereikia jaudintis, jog kelis mėnesius turėsite budėti naktimis. Jei kūdikis atsidūrė tokioje padėtyje, kad iš lovelės kyšo galūnė, kuri gali įstrigti bandant judėti, vėlgi, teks nueiti ir perkelti mažylį į lovelės vidurį. Darykite tai greitai, tyliai ir stenkitės kuo mažiau bendrauti su kūdikiu. Atminkite, kad šiais laikais daugumoje vaikiškų lovelių nėra daug galimybių tokiam įvykiui. Tarkime, kad Jūsų kūdikis išmoko vartytis nuo pilvo ant nugaros, nerizikuoja susižaloti galūnės, tačiau prisispaudė prie lovytės šono ir atrodo tikrai nepatogiai. Šiuo atveju tikriausiai ne. Kūdikiai linkę jaustis patogiai būdami gana neįprastose padėtyse ir tol, kol jų kvėpavimo takai nėra uždengti (t.y. galva pakreipta į priekį, nosis ir burna liečiasi su čiužiniu), leiskite ramiai miegoti. Žinau, kad gali būti šiek tiek neramu žiūrėti į kūdikį, kurio keliai praktiškai pakišti po smakru, bet jei jam bus nepatogu, jis ko gero pabus ir pats pakeis poziciją arba paprašys Jūsų pagalbos (savais metodais). Atminkite, kad saugumas pirmoje vietoje, VISADA! Pasitarkite su mažylio gydytoju apie saugias miego padėtis ir priimkite atitinkamus sprendimus, kada turėtumėte ir neturėtumėte kūdikio judinti. Ir paskutinė pastaba: neleiskite jokio amžiaus kūdikiams miegoti „lizdelyje“. Daugelis jų turi minkštus šonus, kurie gali trukdyti kvėpuoti.

Jei Jūsų naujagimiui, kūdikiui ar mažyliui sunku užmigti ir ramiai miegoti visą naktį, galiu Jums padėti pakeisti šias blogas naktis ir pajausti vėl, kas yra geras poilsis. Visgi taip norisi užmigdžius vaikus pagaliau atsipalaiduoti, tad aptarkime kelias pagrindines priežastis, dėl kurių atsiranda šis greitas pabudimas:

1. Per ankstyvas miego laikas: Ankstyvaisiais mėnesiais (iki ~3-4 mėn.), tai GALI reikšti, kad mažyliui reikia vėlesnio miego laiko. Ypač tai aktualu, jei stengiatės kūdikį migdyti anksti 18-19 val. Kai kurių kūdikių dienos-nakties ritmas formuojasi gana ilgai, todėl toks migdymo laikas jų kūnui dar yra labiau dienos pogulis nei nakties miego laikas. Jei mažylis pabunda geros nuotaikos ir kupinas energijos - labai tikėtina, kad laikas būdrauti.
2. Pervargęs/nepakankamai pavargęs: Žinau - šitas sudėtingas. Priežastis kita, tačiau rezultatas tas pats. Pervargusiam mažyliui labai sunku sujungti miego ciklus, nes veikia hormonas kortizolis, kuris visai nesutaria su miego draugu melatoninu. Pervargę kūdikiai dažnai užmiega greitai (iki 5-10 min.), tačiau miega neramiai ir neretai greitai pabunda. Dažnai blogos nuotaikos ir verkdami. Nepakankamai pavargusiems kūdikiams trūksta miego spaudimo, kas taip pat baigiasi greitu nubudimu. Tik dažniau jie bus geros nuotaikos, nusiteikę bendrauti ir kartais netgi sunkiai vėl užmigdomi. „Miego pelyčių“ įrašuose rasite amžiui tinkamus būdravimo laikus, tačiau kiekvieno kūdikio nuovargio ženklai yra itin svarbūs, tad būtinai pagal juos koreguokite rekomenduojamas būdravimo trukmes.
3. Skausmas ar nepatogumas: Baigiantis miego ciklui, mažyliai keliauja į labai paviršinio miego fazę, panašią į prabudimą. Todėl jei jų kūne yra kažkoks nepatogumas, labai tikėtina, kad jis erzins ir gali daryti įtaką nubudimui. Tarkim, mažyliui reikia atsirūgti, skauda pilvelį ar dygstantį dantuką - tikėtina, kad sulauksime niurzgėjimo ar net visiško pabudimo. Pakelkime vos pabudusį mažylį į atsirūgimo pozą, pastebėkime, gal pavyks atsirūgti. Kai skauda pilvelį, kartais įmigti padeda paguldymas ant pilvuko! Iki kūdikis nesivarto - jokiu būdu nepalikite miegoti ant pilvuko be priežiūros!
4. Nusnaudimas: Ši priežastis dažnesnė, nei galime tikėtis. Jei mažylis žinda ar valgo iš buteliuko prieš pat miegą, būdamas jau gana pavargęs, didelė tikimybė, kad net jei ir neužmigs, tai bent sekundei kitai snūstels bevalgydamas. Lyg ir nieko tokio, bet... tokie nusnaudimai dažnai labai apsunkina užmigimą ir sukuria pabudimus vos užmigus. Jei įtariate, kad būtent tai yra galima nubudinėjimų priežastis, paankstinkite maitinimą, kad mažylis galėtų kokybiškai pavalgyti neužsnausdamas.
5. Alkis: Neretai pavargę mažyliai tiesiog užmiega prie krūties nepakankamai pasisotinę. Praėjus pirmam miego ciklui, juos pabudina ne kas kitas, o alkis. Prisiminę savo skanią vakarienę, jie nori ją pabaigti! Jei tokio pabudimo metu kūdikis dar godžiai, kokybiškai žinda, galima įtarti, jog būtent alkis yra pabudimo priežastis. Kartais padeda, jei maitiname kiek anksčiau, kai kūdikis dar nėra itin pavargęs ir gali kokybiškai ilgiau pažįsti. Dažnai taip pat padeda dažnesnis krūties siūlymas vakarop, kad sulėtėjus pieno srovei, mažylis galėtų pasisotinti per kelis kartus.
6. Užmigimo būdas: Kaip jau kalbėjome, pirmas miego ciklas nėra lengvai sujungiamas, todėl mažyliams gali prireikti mūsų pagalbos. Ypač tiems, kurie yra aktyviai migdomi: supami, nešiojami, žindomi. Visi šie migdymo būdai yra nuostabūs, jei jie patinka jums ir jūsų kūdikiui, tiesiog kartais jie gali tapti greito pabudimo priežastimi, nes ciklui sujungti mažylis tikisi tokios pat pagalbos, kaip ir buvo užmigdytas. Tai vadinamoji miego asociacija. Jei dar nesijaučiate pasiruošę miego asociacijos atsisakyti, tiesiog verta būti šalia ir vos artėjant nubudimo laikui, padėti pereiti į kitą miego ciklą.
7. Artumo poreikis: Neretai vaikams tiesiog būtinas fizinis kontaktas, kad jaustųsi saugūs. Kadangi pirmas miego ciklas kiek jautresnis, vaikai neretai prabunda pajutę, kad pasikeitė jų miego vieta - nuo jaukių rankų buvo perkelti į lovelę; kad mamos/tėčio nebėra šalia. O tada jau lengvai išsibudina ir kviečiasi pagalbos. Jei jaučiate, kad šiuo metu fizinis kontaktas mažyliui itin svarbus, nekeiskite jo miego vietos arba pabūkite šalia bent jau pirmą valandą po užmigimo, kad mažylis jaustųsi kuo saugiau.

Kuri iš šių rekomendacijų suveiks ir ar apskritai suveiks jūsų mažyliui, pasakyti neįmanoma. Kartais iki tam tikro amžiaus vaikai itin sunkiai sujungia pirmą nakties ciklą. Tokiu atveju, belieka tik tai priimti ir taip atliepti mažylio poreikį, prisimenant, kad tai nėra jūsų kaltė ir juo labiau nereiškia, kad kažkas blogai yra su jūsų mažyliu. Keista, bet kartkartėmis pasiteisina ir tarsi visai nesusiję dalykai, tad visuomet verta paeksperimentuoti išbandant:

• Pasikeitimą, kas migdo vaiką. Ypač, jei migdo žindanti mama, kartais miegelis bus ramesnis, jei migdys nežindantis partneris.
• Vakarienės inventorizaciją. Labai rekomenduotina atsisakyti cukraus, kofeino, maisto priedų turinčių produktų. Taip pat atkreipti dėmesį į galimus maisto netoleravimus, atkreipti dėmesį, ar pavalgius tam tikro maisto nesikaupia dujos.
• Atkreipti dėmesį į miego aplinką. Gal mažyliui karšta/šalta? Tyla ar baltas triukšmas? Šviesiau ar visiškoje tamsoje? O gal prieš miegą mato ekranus?

„Ir visada prisiminkite, kad vaikų miegas keičiasi jiems augant, tad kartais net nespėsite pastebėti, kaip greitų pabudimų po užmigimo paprasčiausiai nebeliks. To ir linkiu“, - kalba Mylu.lt seminarų apie kūdikių miegą autorė D. Šafranauskė.

tags: #kudikis #priprato #miegoti #ant #ranku

• Kaip auginti paprikas
• Kaip išsirinkti tinkamiausias vaikiškas basutes?
• Viskas apie motinystės atostogas Jungtinėje Karalystėje
• universalus ir sotus patiekalas
• Sužinokite apie universalias judesio erdves