Cukraus norma vaikams: svarba, matavimas ir sveikos mitybos principai
Cukraus norma vaikams: svarba, matavimas ir sveikos mitybos principai
Cukraus kiekis kraujyje - vienas svarbiausių rodiklių, leidžiančių įvertinti, kaip veikia mūsų organizmo medžiagų apykaita. Gliukozė - pagrindinis energijos šaltinis mūsų ląstelėms. Jos kiekį reguliuoja hormonas insulinas, gaminamas kasoje. Kai insulino nepakanka arba jis neveikia tinkamai, gliukozė kaupiasi kraujyje - taip vystosi hiperglikemija, arba padidėjęs cukraus kiekis. Tiek per didelis, tiek per mažas gliukozės lygis gali sukelti sveikatos sutrikimų, todėl žinoti normalius skaičius naudinga kiekvienam šeimos nariui - nuo vaikų iki senjorų. Reguliarus cukraus kiekio tikrinimas leidžia laiku pastebėti pokyčius ir išvengti rimtų ligų, tokių kaip diabetas ar širdies kraujagyslių sutrikimai.
Kai pradedate sekti, ar cukraus kiekis kraujyje telpa į normą, dažniausiai labiausiai trūksta ne „stebuklo”, o paprasto, pastovaus plano. Gliukozės norma priklauso nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės ir to, ar matavimas atliekamas nevalgius, ar po valgio. Sveikam žmogui - bent kartą per metus profilaktiškai. Taip, tam skirti gliukometrai yra patikimi ir paprasti naudoti.
Vaikams cukrinis diabetas dažniausiai diagnozuojamas dviem gyvenimo tarpsniais - 3-5 metais ir paauglystėje, 12-15 metais. Kritinė būklė - kai vaikas patenka į ketocidozinę komą, pasidaro vangus, silpnas, vemia. Ši koma gali ištikti labai staiga, ryte vaikas dar bėgioja ir valgo, o vakare guli visiškai bejėgis. Paprastai cukrinio diabeto diagnozė ir nustatoma atlikus gliukozės tyrimą iš kraujo. Jei nevalgius pirmą kartą aptinkamas padidėjęs gliukozės kiekis, diagnozė iš Україні neiš karto neužrašoma į ligos istoriją. Tyrimą būtina atlikti pakartotinai. Jei du kartus nustatomas didesnis nei norma gliukozės kiekis, tuomet vaikas siunčiamas į gydytojo endokrinologo konsultaciją. Atliekami sudėtingesni ir jau išsamesni tyrimai. Vienas jų - glikozilinto hemoglobino tyrimas, kuris parodo trijų mėnesių gliukozės koncentracijos vidurkį. Kitas tyrimas - tai gliukozės toleravimo mėginys. Jo metu atliekami du gliukozės tyrimai, vienas - nevalgius, o antrasis - vaikui išgėrus gliukozės miltelių tirpalo. Vaikams diagnozė dažniausiai nustatoma netikėtai, kai jie patenka į ligoninę sunkios būklės - ištikus ketoacidozinei komai. Pirmieji jos požymiai - vaikas jaučiasi labai blogai, jam silpna, vargina troškulys, pykinimas, vėmimas, vaikas nori gulėti, atsisako valgyti. Kartais gali būti jaučiami pilvo skausmai. Kitų išskirtinių diabeto požymių, kad vaikui būtent diabetas, pastebėti sunku. Vaikai gali pradėti dažniau šlapintis, daugiau vartoti skysčių, jiems gali mažėti arba neaugti kūno svoris.
Yra du skirtingi diabeto tipai. Pirmojo tipo diabetas vadinamas nuo insulino priklausomu, o antrojo tipo - nuo insulino nepriklausomu. Šių dviejų tipų diabetų ligos požymiai ir diagnostika yra panašūs, bet ligos kilmė visiškai kitokia. Pirmojo tipo diabetas daugiau susijęs su paveldėjimu ir autoimuninėmis ligomis, o antrojo tipo - su gyvenimo būdu ir mitybos įpročiais.
Gliukozės norma tiek vaikams, tiek suaugusiems yra vienoda 3,33-5,55 mmol/l. Kraujo tyrimą būtinai reikia atlikti nevalgius, nes suvalgytas maistas labai padidina gliukozės kiekį. Maistas ar gėrimai suaktyvina fermentinę sistemą, kasos, kepenų veiklą. Vaikas gali būti išgėręs tik gazuoto mineralinio vandens, ir dėl to gliukozės kiekis gali padidėti. Cukrinis diabetas diagnozuojamas, jei gliukozės kiekis viršija 5,55 mmol/l. Tačiau esant gliukozės kiekiui nuo 6,6 mmol/l iki 7,7 mmol/l, gali būti įtariamas ne cukrinis diabetas, o gliukozės tolerancijos sutrikimas. Tai būklė, kai organizmas ne visiškai spėja pasisavinti gliukozę. Vaikai, kuriems nustatomas sutrikęs gliukozės toleravimas, yra papildomai stebimi gydytojų.
Pagal įstatymus, vaikams priklauso kas dvejus metus atlikti profilaktinį gliukozės tyrimą. Šiuolaikinė technika leidžia tai padaryti net paėmus kraują iš piršto. Kai yra neaišku, gydytojui kyla klausimų dėl rezultatų, kraujas tiriamas iš venos.
Lietuvoje pernai buvo nustatyta, kad diabetu serga 901 nėščia moteris, 759 vaikai iki 17 metų amžiaus. Iš jų pirmojo tipo diabetu serga 713, antrojo tipo - 46. Pavyzdžiui, prieš 10 metų sirgo kiek daugiau nei 500 vaikų. Nė viena cukrinio diabeto diagnozė vaikams nebuvo nustatyta ambulatorinėje grandyje (pagal ilgalaikius ligos požymius).
Saldus maistas apkrauna mūsų kasos ląsteles, jos priverstos gaminti daugiau insulino. Ilgainiui kasos ląstelės sekinamos. Jei žmogus saldžiai maitinsis visą gyvenimą, kada nors jis gali susirgti antrojo tipo diabetu. Tačiau vaikystėje taip nenutinka. Yra daugybė vaikų, kurie kasdien valgo saldainių, geria saldžių gėrimų, bet nesuserga diabetu.
Cukraus kiekis kraujyje yra vienas svarbiausių rodiklių, atspindinčių bendrą žmogaus medžiagų apykaitos būklę ir sveikatą. Daugelis žmonių apie cukraus kiekį susimąsto tik tada, kai pajunta pirmuosius nerimą keliančius simptomus, tokius kaip nuolatinis troškulys ar nepaaiškinamas nuovargis, tačiau gydytojai pabrėžia prevencijos svarbą. Reguliarus tikrinimasis gali padėti laiku pastebėti prediabetinę būklę, kai gyvenimo būdo pokyčiai dar gali sustabdyti ligos vystymąsi be vaistų įsikišimo.
Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis mūsų kūno ląstelėms, tačiau tam, kad ji patektų iš kraujo į ląsteles, reikalingas hormonas insulinas. Sveiko žmogaus organizme kasa automatiškai išskiria reikiamą kiekį insulino, reaguodama į suvalgytą maistą. Ryte, nieko nevalgius, gliukozės lygis būna žemiausias. Pavalgius, ypač vartojant daug angliavandenių turintį maistą, jis staiga pakyla, o vėliau, veikiant insulinui, vėl nusileidžia. Problemos prasideda tada, kai organizmas nustoja tinkamai reaguoti į insuliną (atsparumas insulinui) arba kasa jo pagamina nepakankamai.
Nors bendra taisyklė sako, kad norma yra tarp 3,3 ir 5,5 mmol/l, svarbu suprasti, kad amžius turi didelę įtaką šiems rodikliams. Tai yra pagrindinė grupė, kuriai taikomi standartiniai klinikiniai rodikliai. Vyresniame amžiuje organizmo gebėjimas reguliuoti cukraus kiekį natūraliai silpnėja.
Gavus kraujo tyrimo atsakymą, svarbu nepanikuoti, bet ir neignoruoti skaičių, kurie viršija normą. Prediabetas (sutrikusi glikemija nevalgius): Jei rodiklis svyruoja tarp 5,6 ir 6,9 mmol/l. Tai yra kritinė zona. Tai dar nėra diabetas, tačiau tai rimtas signalas, kad organizmas sunkiai tvarkosi su cukrumi. Cukrinis diabetas: Jei tyrimas nevalgius rodo 7,0 mmol/l ar daugiau (arba bet kuriuo paros metu atsitiktinis matavimas rodo daugiau nei 11,1 mmol/l), gydytojai įtaria diabetą.
Momentinis cukraus matavimas rodo situaciją tik konkrečiu laiko momentu. Jei vakar valgėte daug saldumynų, ryte rodiklis gali būti didesnis, o jei badavote - mažesnis. Šis tyrimas parodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per paskutinius 3 mėnesius. Daugelis žmonių, turinčių padidėjusį cukraus kiekį (hiperglikemiją), ilgą laiką nejaučia jokių simptomų. Tai vadinama „tyliuoju periodu”.
Taip, gryną negazuotą vandenį gerti galima ir net rekomenduojama. Dehidratacija gali „sutirštinti” kraują ir šiek tiek iškreipti tyrimų rezultatus.
Buitiniai gliukomačiai turi leistiną paklaidos ribą (paprastai apie 10-15 proc.). Be to, gliukomatis dažniausiai matuoja kapiliarinį kraują (iš piršto), o laboratorijoje dažnai imamas veninis kraujas ir atskiriama plazma. Plazmoje gliukozės koncentracija yra apie 10-12 proc. didesnė nei visame kraujyje.
Toks rodiklis nevalgius rodo prediabetinę būklę (sutrikusią glikemiją). Tai nėra nuosprendis, bet rimtas įspėjimas. Rekomenduojama atlikti gliukozės toleravimo testą ir pasitarti su šeimos gydytoju dėl mitybos korekcijos.
Taip, ir labai stipriai. Streso metu organizmas išskiria hormonus kortizolį ir adrenaliną, kurie skatina kepenis išleisti sukauptą gliukozę į kraują, kad kūnas turėtų energijos „kovoti arba bėgti”.
Jei jūsų rodikliai yra ties viršutine normos riba arba jau įžengė į prediabeto zoną, gyvenimo būdo pokyčiai yra galingiausias ginklas. Visų pirma, atkreipkite dėmesį į maisto produktų glikeminį indeksą (GI). Produktai, turintys aukštą GI (balta duona, saldumynai, bulvių košė), sukelia staigius cukraus šuolius, kurie alina kasą. Tuo tarpu žemo GI produktai (viso grūdo kruopos, daržovės, ankštiniai) energiją atpalaiduoja lėtai, padėdami išlaikyti stabilų cukraus lygį. Fizinis aktyvumas yra antrasis kertinis akmuo. Raumenys, dirbdami fizinio krūvio metu, naudoja gliukozę kaip kurą net ir be didelio insulino poreikio. Net paprastas 30 minučių pasivaikščiojimas sparčiu žingsniu kiekvieną dieną gali reikšmingai sumažinti gliukozės kiekį kraujyje ir pagerinti ląstelių jautrumą insulinui.
Gliukozės tyrimai parodo pagrindinę, su gliukozės pakitimais susijusią, ligą - cukrinį diabetą (CD). Juo sergant sutrikdoma viso organizmo veikla: pažeidžiamos kraujagyslės, nervų sistema, sutrinka jutimai, atsparumas infekcijoms ir uždegimams. Ligos stiprumas ir progresavimas priklauso nuo cukraus kiekio kontrolės. Pavojingas tiek per mažas, tiek per didelis kiekis, o sergant diabetu cukraus kiekiai dažnai svyruoja. Atliekami gliukozės tyrimai rodo, kad kasmet nuo diabeto ir jo komplikacijų Lietuvoje miršta daugiau nei 3200 žmonių, t. y. apie 10 per dieną. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2030 metais sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius išaugs dvigubai.
Gliukozės norma kraujyje sveikiems ir sergantiems asmenims yra skirtinga. Normalus cukraus (gliukozės) kiekis kraujyje sveikam žmogui yra 3,3-5,5 mmol/l. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad visą laiką gerai kontroliuojant CD, normali glikemija (cukraus kiekis kraujyje) pacientams gali būti 4,5-6 mmol/l.
Gliukozė - tai angliavandeniai, kurie teikia mums energiją, būtiną išgyventi. Ji ypač svarbi smegenų veiklai. Tam, kad organizmo ląstelės pasisavintų gliukozę, reikalingas hormonas insulinas. Esant sutrikusiam gliukozės pasisavinimui (insulino trūkumui ar audinių receptorių atsparumui jam), gliukozės koncentracija kraujyje ima didėti ir organizmo ląstelės „badauja“. Labiausiai paplitęs antro tipo cukrinis diabetas. Ši liga pavojinga savo vėlyvomis komplikacijomis. Apie 60 proc. sergančiųjų diabetu miršta nuo kraujagyslių ligų, 35 proc. - nuo koronarinės širdies ligos.
Gliukozės tyrimas atliekamas 10-12 valandų nevalgius, paprastai tiriamas veninis kraujas. Radus pakitimų, per mėnesį jį derėtų pakartoti. Jei pakartotinai gliukozės kiekis kraujyje padidėjęs, verta atlikti gliukozės tolerancijos tyrimą. Jis tiksliai parodys, ar yra gliukozės
1. Įprastai maitintis, t. y. 24 val.2. 14-8 val.3. Diagnozavus CD, svarbu kuo greičiau pradėti gydymą. Tam reikia atlikti glikozilinto hemoglobino tyrimą. Šis tyrimas atspindi vidutinę gliukozės koncentraciją kraujyje per 1,5 mėnesio iki jos matavimo.
Šiuo metu pasaulyje stipriai išaugo 2 tipo cukrinio diabeto atvejų skaičius. Paprastai tokia liga sergantį pacientą vargina troškulys, dažnas ir gausus šlapinimasis, svorio netekimas, šlapimo ir lytinių takų infekcijos. Dažnai pradinėje ligos stadijoje nejaučiami visiškai jokie simptomai. Tokiam pacientui jau būna negrįžtamai pažeistos smulkios ir stambios kraujagyslės. Siekiant išvengti tokių situacijų, gliukozės tyrimai turi būti atliekami bent kartą metuose.
Gliukozės tyrimas nėščiosioms, kitaip gliukozės tolerancijos tyrimas arba testas, atliekamas 24-28 nėštumo savaitę. Jis leidžia įvertinti, kaip organizmui „sekasi“ panaudoti kraujyje esančią gliukozę.
Parduotuvių lentynos ką tik lūžo nuo Helovino saldumynų, dabar juos pakeitė kalėdiniai šokoladukai, sausainiai ir advento kalendoriai. Švenčių bene labiausiai laukia mūsų mažieji ir dažniausiai jų metu vaikai suvartoja tikrai daugiau cukraus nei įprastai. Vaikai iki dvejų metų įprastai valgo tai, ką duoda tėvai - jeigu košę pabarstysi cukrumi, vaikui atrodys, kad kitokios košės ir būti negali, tačiau gali košės cukrumi ir nebarstyti. Pasak jos, formuojant vaikų mitybos įpročius, viskas remiasi į asmeninį tėvų rodomą pavyzdį: „Vaikai netiki jokiomis kalbomis, jie tiki tuo, ką mato. Žinoma, draudimų modelis nėra pats efektyviausias - reikalingas nuolatinis kalbėjimasis su vaiku ir pagrindimas, kodėl saldumynų reikėtų valgyti mažiau.
Vartojant cukrų, pakyla gliukozės kiekis kraujyje ir tai sukelia vadinamąją energijos bombą. Tačiau greitai pakilusi energija greitai ir dingsta - gliukozės kiekis kraujyje staigiai sumažėja, o tai gali sukelti nuovargį, irzlumą, sunkumą susikoncentruoti. Suaugę ir vyresni vaikai į šį ciklą reaguoja stipriau, tuo tarpu mažesni vaikai su šiais svyravimais susitvarko lengviau. Cukrus taip pat yra susijęs su smegenyse gaminamų medžiagų, vadinamųjų neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas, serotoninas, išsiskyrimu. Ilgalaikės per didelio cukraus kiekio vartojimo pasekmės - antsvoris, cukrinis diabetas, dantų kariesas, kepenų suriebėjimas, ilgalaikėje perspektyvoje galintis išsivystyti į kepenų cirozę. Taip pat - kepenų nepakankamumas, visiškas kepenų funkcijos sutrikimas, virškinamojo trakto sutrikimai, tokie kaip lėtinis viduriavimas ar pilvo skausmai.
Jeigu vaikas suvartojo per daug cukraus, išduoda ir apetito stoka - cukrus ir kiti saldumynai yra tuščios, mitybinės vertės neturinčios kalorijos, kurios užmuša alkio jausmą. Kai kurie tėvai pastebi, kad prisivalgę cukraus turinčių produktų vaikai tampa hiperaktyvūs, pradeda „verstis kūliais“.
2-4 metų vaikams rekomenduojama suvartoti 15-16 g pridėtinio cukraus per dieną, 4-7 metų vaikams - 18-20 g, 7-10 metų vaikams - 22-23 g, 10-13 metų vaikams - 24-27 g, 13-15 metų vaikams - 27-32 g, o 15-19 metų paaugliams - 28-37 g pridėtinio cukraus per dieną. 4 g yra lygu vienam arbatiniam šaukšteliui.
Sveikesnė saldumynų alternatyva - namuose gaminti skanėstai. Taip pat vietoje įprastų saldumynų galime rinktis parduotuvėse randamus, iš vaisių ir uogų pagamintus skanėstus. Neretai tėvai galvoja, jog sveikesnė saldumynų alternatyva yra glaistytas varškės desertas ar sūrelis, tačiau, vaistininkės įsitikinimu, dažnu atveju tai - menkavertis produktas: „Manau, kad tai yra pats baisiausias produktas po limonado. Šiuose sūreliuose varškės esama ne tiek jau daug, tačiau pilna balastinių, skonį ir kvapą gerinančių medžiagų. Gerai, jei juose būna bent 60 proc.
Pavojingiausias cukrus yra geriamas. Tai yra pagrindinis rodiklis: kuo mažiau cukrų, tuo geriau. Geriausi produktai yra tie, kuriuose cukrų yra mažiau nei 5 g. Net jei etiketėje parašyta, kad produktas turi mažai riebalų, dar nereiškia, kad turi mažai cukraus ir yra sveikas.
10 maisto produktų etiketės skaitymo taisyklių
Praėjusią savaitę daug diskusijų sukėlė nauji reikalavimai dėl pieno produktų vaikų mityboje. Šį klausimą iškėlėme, nes vaikams reikalingas ne tik kalcis, bet ir kiti vitaminai bei mineralinės medžiagos, o kalcio vaikai gauna ne tik iš pieno, jogurto ar varškės, bet ir iš kitų maisto produktų. Nors sveikoje mityboje, sveikam žmogui pienas ir jo produktai buvo ir bus rekomenduojami, ypač rauginti, tačiau ne jų perteklius. Todėl, naudojant pakankamą kiekį pieno ir jo produktų kituose patiekaluose, siūlome nereikalauti vaikams tą dieną papildomai duoti pieno ar jo produktų.
1. Į darželius nuo rugsėjo - jokių užkandžiųVaikai darželiuose dažnai nevalgo jiems patiekiamo maisto. Kodėl taip nutinka? Jei prieš pietus vaikai užkandžiauja - valgo sausainius ar saldainius, po to nevalgo nei sriubos, nei salotų. Nes saldumynai gadina natūralų skonio suvokimą ir sveikas maistas vaikui tampa neskanus. Blogiausia, kad vaikas negauna maisto medžiagų - tik menkavertes kalorijas. Todėl įstatyme nurodytų produktų neštis nebebus galima. Tėveliai galės įdėti vaikams uogų, vaisių, daržovių ar kitų sveikatai palankių produktų. Su šiuo įsakymu mokyklose turėtų būti peržiūrėti užkandžių automatai ir bufetai su menkaverčiais gardumynais, nes apribotas desertų, konditerinių gaminių cukrų kiekis iki 16 g/100 g, gėrimuose cukrų ne daugiau kaip 5 g/100 g, o tarp saldiklių negali būti netgi net steviolio glikozido (E960), kuris dažnai sutinkamas gėrimuose be cukraus. Jei mokykla norės pardavinėti šaltus užkandžius, ji turės tai raštiškai suderinti su tėvelių atstovais.
Mokyklose vaikams turi būti sudaryta galimybė laikyti ir maitintis tą dieną iš namų atsineštu maistu. Tėveliai turės atidžiau stebėti priešpiečių turinį, kad maistas būtų ne tik saugus, bet ir kokybiškas, nebūtų draudžiamų maisto produktų su iš dalies hidrintais riebalais, per dideliu cukraus kiekiu. Negalima vaikams dėti saldainių, šokolado, pieno produktų ar konditerinių gaminių su glaistu, rūkytų mėsos ar žuvies gaminių, traškučių, kramtomosios gumos.
2. Pietums - tik subalansuoti patiekalaiPica, populiariausias mokyklos pietų patiekalas, nėra priskiriamas sveikai mitybai. Todėl, su nauju teisės aktu, vaikai mokyklose, tikėtina, nebegaus picų. Pietums turės būti patiekiami tik subalansuoti patiekalai, kuriuose bus ne tik baltymai, riebalai, angliavandeniai, bet ir vitaminai bei kitos vertingos maistinės medžiagos. Nuo šiol per pietus vaikai gaus mėsos, bent kartą per savaitę žuvies, net tris kartus per savaitę darželiuose pietums ar vakarienei ankštinių daržovių, o trečdalį pietų patiekalo turės sudaryti daržovės darželiuose ir mokyklose.
3. Sriubos kultas nykstaVaikas, mokykloje pavalgęs sriubos, antro patiekalo jau nebenori. Nuo šiol sriubos bus tiekiama mažiau - vos pusė stiklinės (100-150 ml). Ir nesvarbu tau 1 ar 18 metų. Nes svarbu, kad vaikas valgytų kuo įvairiau, gautų visų reikalingų maistinių medžiagų. Taip pat siekiama sumažinti maisto švaistymo problemą. Galima pietums tiekti tik antrą patiekalą, o sriubą vaikams siūlyti papildomo maitinimo metu.
4. Mažiau bulvių, nebus saldintų gėrimųĮstatymu apribotos bulvės ir jų patiekalai, nes krakmolo turintys produktai apsunkina virškinimo sistemą, nukenčia maisto įvairovė. Bulvių plokštainis, cepelinai galės būti tiekiami, tik retai ir be spirgučių padažo. Vaikų taip mėgstamos bulvės nėra uždraustos, išskyrus bulvių traškučius ir fri bulvytes, tačiau apribota, kad bulvės darželiuose prie karšto patiekalo galės būti valgomos ne dažniau kaip tris kartus per savaitę. Virtų bulvių patiekalai - ne dažniau nei kartą per savaitę, o tarkuotų bulvių - ne dažniau kaip kartą per dvi savaites. Bulvių patiekalai negali būti su riebiais padažais, tik su liesesniais jogurtais, pomidorų padažu.
Nei saldinti kompotai, nei saldintos arbatos, nei sultys nebus tiekiami su patiekalais, išimtis galima taikyti priešpiečiams ar pavakariams prie užkandžių, tik gėrimuose ribojant cukrų kiekį iki 5 g/ 100 g. Šis reikalavimas priimtas siekiant sumažinti cukraus suvartojimą, atpratinti nuo saldintų gėrimų ir todėl, kad geriant saldintus gėrimus su maistui trikdomas virškinimas. Geriausias gėrimas vaikams - vanduo, nesaldinta arbata.
5. Mažiau cukraus, druskos, daugiau skaidulinių medžiagųNuo rugsėjo maisto produktai mokymosi įstaigose turės būti tiekiama atsižvelgiant į nustatytus cukraus ir druskos bei skaidulinių medžiagų kiekius. Duona mokymosi įstaigose turės atitikti net tris kriterijus: cukrų kiekis ne didesnis nei 5 g, druskos ne daugiau nei 1 g, o skaidulinių medžiagų - ne mažiau nei 6 g šimte gramų. Pagal šį reikalavimą, vaikams negalima bus tiekti saldžių sausų pusryčių - leidžiamas cukraus kiekis iki 16 g/ 100 g. Galime pasidžiaugti, kad vaikai jau nebebus „užkemšami“ tuščias kalorijas turinčiais batonais. Taip pat vaikų meniu pradings ir saldinti jogurtai, kurių cukraus kiekis neturės viršyti 10 g/ 100 g, o kiekvienais mokslo metais bus mažinama po 1 g pridėtinio cukraus jogurtuose, kol pasieks 5 g/100 g. Sveikatai palankios mitybos specialistė Raminta Bogušienė pataria tėvams skaityti produktų etiketes ir rekomendacijų laikytis taip pat ir namie. Nes perteklinis cukraus, druskos kiekis mityboje ne tik kenkia sveikatai, bet ir išderina natūralaus skonio suvokimą, todėl sveikas maistas tampa neskanus.
6. Daugiau daržovių, vaisių ir uogųRekomenduojama vaikams kasdien patiekti šviežių daržovių ir vaisių. Įstatymas rekomenduoja daržoves ir jų patiekalus tiekti pagal sezonus, pavyzdžiui, burokėlių sriubą rudenį, šaltibarščius - pavasarį. Daržovių salotos negalės būti maišomos su grietine, jos turėtų būti gardinamos šalto spaudimo nerafinuotais aliejais arba jogurtu. Mokyklose, jei vaikai valgys tik pietus, kasdien turės gauti ne tik trečdalį daržovių pietų lėkštėje, bet ir vaisių. Darželiuose vaisiai bus tiekiami bent kartą per dieną.
7. Į mokyklas atkeliauja pilno grūdo miltaiNuo naujų mokslo metų, darželių ir mokyklų meniu negalės sudaryti vien manai, rafinuoti ryžiai, rafinuotų miltų makaronai ir kvietinių miltų gaminiai. Nuo šiol pirmenybė teikiama viso grūdo produktams. Vaikai turės valgyti kuo įvairesnes kruopas ar dribsnius, viso grūdo ruginę duoną, o makaronai taip pat bus sveikesni - iš kietųjų kviečių arba viso grūdo miltų.
8. Dešrelės - leidžiamos, valgomieji ledai - draudžiamiĮstatymas numato pirmenybę šviežiai, nešaldytai mėsai: paukštienai, triušienai, veršienai, jautienai, kiaulienai, avienai. Tačiau mokyklose ir darželiuose išlieka virti mėsos gaminiai. Džiugu nors tai, kad dešreles ar „daktarišką“ dešrą vaikai galės valgyti tik ne dažniau kaip kartą per savaitę. Vaikai mokyklose ir darželiuose nevalgys nei rūkytos dešros, nei rūkytos žuvies. Nuo vaikų stalo pranyks cukruoti vaisiai, o auksinės razinos ir ryškiai oranžiniai abrikosai turės būti keičiami tamsiais - be sulfitų. Neliks glaistytų varškės sūrelių, kremu ar glajumi gardintų saldžių gaminių. Nebus galima tiekti ir valgomųjų ledų.
9. Jokio pridegusio maisto!Apskrudę blynai, pridegę karbonadai - šalin iš lėkštės! Maisto pervirimas, perkepimas ir apskrudinimas - draudžiamas. Maistas turės būti gaminamas troškinant, verdant, ant garų ar orkaitėje, kad išsaugotume kuo daugiau vertingų maistinių medžiagų. Neliks Kijevo kotletų, karbonadų, nes džiūvėsėliais volioti ar barstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai nuo šiol bus draudžiami. Darželiuose net 80 proc. visų per tris savaites patiekiamų patiekalų turės būti tausojantys, o mokyklose bent pusę tausojantys arba augaliniai. Jei ikimokyklinio ugdymo įstaigoje yra 3 maitinimai per dieną (15 per savaitę), tai iš jų 12 turi būti tausojantys, o 3 gali būti kitaip pagaminti patiekalai. Jei bendrojo ugdymo mokykloje organizuojami tik pietūs (iš viso 5 per savaitę). 3 patiekalai turi būti tausojantys arba augaliniai, o du - kitaip pagaminti. Tausojantis patiekalas - tai maistas, pagamintas maistines savybes tausojančiu gamybos būdu: virtas vandenyje ar garuose, troškintas, pagamintas konvekcinėje krosnelėje, keptas įvyniojus popieriuje ar folijoje. Anksčiau tausojantys turėjo būti ne mažiau kaip pusė pietų patiekalų. Tausojantiems patiekalams nepriskiriami tarkuotų bulvių patiekalai.
10. Daugiau augalinio maistoDarželiuose vaikai kasdien turės gauti bent vieną patiekalą iš augalinės kilmės maisto produktų. Tai šaltas arba šiltas patiekalas, pagamintas be pieno produktų (sviesto, pieno, grietinės ir kt.), be kiaušinių, be mėsos, be žuvies - be jokio gyvūninės kilmės maisto. „Esame sudarę naujus, perspektyvinius valgiaraščius, kurie ne tik atitinka naujausius vaikų maitinimo reikalavimus, bet yra dar labiau pritaikyti mokykloms ir darželiams“, - pasakoja maisto technologė Raminta Bogušienė.
11. Nelieka margarino„Vasaros pradžioje iškėliau klausimą apie tai, kad vaikų mitybos rekomendacijose buvo siūloma “sviestą kur įmanoma keisti margarinu”. Kiti sveikos mitybos specialistai bei gydytojai taip pat pasisakė už sviestą ir netrukus buvo priimtos įstatymo pataisos, kur tokio reikalavimo nebėra” - džiaugiasi Raminta Bogušienė, - “ nė viename VšĮ “Sveikatai palankus” valgiaraštyje margarinas nėra ir nebus naudojamas.
Sveika mityba prasideda ankstyvoje vaikystėje, o vienas iš svarbiausių jos aspektų - suvartojamo cukraus kiekis. Nors visi žinome, kad per didelis cukraus kiekis kenkia, vis dėlto dažnai jo suvartojame per daug. Šiame straipsnyje aptarsime, kokia yra rekomenduojama cukraus norma vaikams, kokią įtaką cukrus daro jų organizmui ir kaip tėvai gali padėti savo vaikams maitintis sveikiau.
Cukraus vartojimo situacija Lietuvoje ir pasaulyjeŠiuo metu visose Europos Sąjungos (ES) šalyse, įskaitant Lietuvą, cukraus suvartojama gerokai daugiau, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Pagal Lietuvos vaikų mitybos įpročių tyrimą, vaikai kasdien vidutiniškai suvartoja apie 4 kartus daugiau PSO rekomenduojamos cukraus normos. Tai kelia didelį susirūpinimą dėl vaikų sveikatos.
Rekomenduojamas cukraus kiekis vaikamsSkirtingų šalių rekomendacijos teigia, jog vaikams nuo 2 iki 18 metų pridėtinio cukraus kiekis per dieną neturėtų viršyti 25 gramų arba 6 arbatinių šaukštelių, neviršyti 10 procentų bendro dienos energijos kiekio. Bendrai angliavandeniai vaikams ir suaugusiesiems turi sudaryti 45-60 proc. viso energijos poreikio, iš jų cukrų (mono- ir disacharidų) suvartojimas neturi viršyti 10 proc. energijos poreikio, rekomenduojama šį kiekį sumažinti iki 5 proc.
Kas yra pridėtinis cukrus?Pridėtinis cukrus - tai ne tik tas cukrus, kurį dedame į arbatą. Tai ir medus, įvairūs sirupai, cukrus, esantis duonoje, jogurte, dedamas į gaminamą maistą - varškėčius, virtinukus, košes ir pan. Be abejo, saldumynai, sultys (net ir natūraliai spaustos) taip pat priskiriami pridėtiniam cukrui.
Pridėtinis cukrus turi daug skirtingų pavadinimų: rudasis cukrus, cukranendrių sultys, kukurūzų sirupas, dekstrozė, fruktozė, vaisių nektaras, gliukozė, daug fruktozės turintis kukurūzų sirupas, medus, dirbtinis medus, laktozė, salyklo sirupas, maltozė, klevų sirupas, melasa, žaliavinis cukrus, sacharozė.
Norėdami sužinoti, ar supakuotame maiste yra pridėtinio cukraus ir koks jo kiekis, patikrinkite ingredientų sąrašą. Etiketėje po eilute „angliavandeniai“ pamatysite eilutę „cukrūs“, kuri parodo, kiek gramų cukraus yra produkte.
Cukraus įtaka vaikų organizmuiVartojant cukrų, pakyla gliukozės kiekis kraujyje ir tai sukelia vadinamąją energijos bombą. Kaip atsaką kasa pradeda gaminti hormoną insuliną, kuris padeda ląstelėms gliukozę absorbuoti ir panaudoti energijai gauti. Tačiau greitai pakilusi energija greitai ir dingsta - gliukozės kiekis kraujyje staigiai sumažėja, o tai gali sukelti nuovargį, irzlumą, sunkumą susikoncentruoti. Cukrus taip pat susijęs su smegenyse gaminamų medžiagų, vadinamųjų neurotransmiterių, tokių kaip dopaminas, serotoninas, išsiskyrimu. Vartojant cukrų, pakyla gliukozės kiekis kraujyje ir tai sukelia vadinamąją energijos bombą.
Ilgalaikės per didelio cukraus kiekio vartojimo pasekmės:* Antsvoris* Cukrinis diabetas* Dantų kariesas* Kepenų suriebėjimas, galintis išsivystyti į kepenų cirozę* Kepenų nepakankamumas, visiškas kepenų funkcijos sutrikimas* Virškinimo trakto sutrikimai, tokie kaip lėtinis viduriavimas ar pilvo skausmai
Jeigu vaikas suvartojo per daug cukraus, išduoda ir apetito stoka - cukrus ir kiti saldumynai yra tuščios, mitybinės vertės neturinčios kalorijos, kurios sumažina alkio jausmą.
Kaip sumažinti cukraus kiekį vaiko mityboje?* Rodykite asmeninį pavyzdį. Vaikai tiki tuo, ką mato. Jeigu tėvai stengiasi maitintis sveikiau, tai ir vaikai patiki, jog sveikiau suvalgyti vieną saldainį, o ne visus per dieną.* Kalbėkitės su vaiku. Nuolat kalbėkitės su vaiku ir pagrįskite, kodėl saldumynų reikėtų valgyti mažiau.* Skaitykite produktų etiketes. Visose etiketėse privaloma nurodyti angliavandenių kiekį ir cukrų kiekį juose. Geriausi produktai yra tie, kuriuose cukrų yra mažiau nei 5 g. Net jei etiketėje parašyta, kad produktas turi mažai riebalų, dar nereiškia, kad turi mažai cukraus ir yra sveikas.* Ribokite saldžių gėrimų vartojimą. Pavojingiausias cukrus yra geriamas. Cukraus prisotinti gėrimai nesuteikia sotumo jausmo, o tai lemia išliekantį norą valgyti ir per didelį kalorijų suvartojimą.* Siūlykite sveikesnes alternatyvas. Vietoje įprastų saldumynų rinkitės vaisius, uogas, grūdų paplotėlius, trapučius, namuose gamintus skanėstus iš avižinių ar migdolų miltų.* Venkite sūrelių. Glaistytas varškės desertas ar sūrelis dažnu atveju yra menkavertis produktas, kuriame varškės esama ne tiek jau daug, tačiau pilna balastinių, skonį ir kvapą gerinančių medžiagų. Geriau rinktis paprastą varškę su šaldytomis uogomis.* Nenaudokite saldiklių. Ikimokyklinukams geriau apskritai vengti saldikliais saldintų produktų.* Neduokite cukraus vaikams iki dvejų metų. Vaikams iki dvejų metų nereikėtų vartoti jokio pridėtinio cukraus.* Planuokite vaiko mitybą. Itin svarbu vaiko maitinimąsi planuoti nuosekliai, kai tarpuose tarp valgymų užkandžių nėra, o saldūs, sūrūs užkandžiai turi savo vartojimo ribas, kurių tikrai nėra kasdienybėje. Ilgesnius intervalus tarp pagrindinių valgymų užpildo sveikatai palankūs ir savo laiką turintys užkandžiai.* Skatinkite dėmesingą valgymą. Valgykite tam skirtoje vietoje, rekomenduotina bent kartą dienoje visai šeimai kartu, be jokių papildomų veiklų - telefono, įjungto televizoriaus ir pan.
Sveiki užkandžiai vaikamsTiek vaikams, tiek suaugusiems tinka švieži vaisiai - tai pats geriausias užkandžių variantas. Vaikui iki 7 metų patartina per dieną suvalgyti 150 - 200 g sezoninių vaisių. Kartais gali būti ir šviežiai spaustos sultys, bet tai neturėtų tapti kasdien geriamu gėrimu. Dar gali būti rūgusio pieno produktai - nesaldintas jogurtas, kefyras, varškės užkandis kombinacijoje su uogomis, vaisiais, sūris ir pan. Vyresniems vaikams tinka nesūdyti riešutai, sėklos.
Vitaminai ir mineralai, būtini vaikamsVaikams reikalingos Omega-3 riebiosios rūgštys, vitaminas C ir D, B grupės vitaminai, kalcis, magnis, cinkas, geležis - tie vitaminai ir mineralai, kurie būtini normaliam vystymuisi ir kuriuos patartina gauti su maistu, o ne su maisto papildais. Dažniausiai gydytojai vaikams papildomai skiria žuvų taukus ir vitaminą D.
Ką daryti, kai vaikas labai nevalgus?Jei vaikas alkanas - pasiūlykite jam šviežiai ruošto, pagrindiniam valgymui, ar sveikam užkandžiui skirto maisto. Nevalgumo atvejai dažniau turi keletą priežasčių: pirmoji - kai vaikas nevalgo laiku ir tokį maistą, kaip tėvai mano jog turi valgyti. Pavyzdžiui, atsisako paruoštų pietų ar vakarienės, nenori pusryčiauti. Tokiu atveju siūlau atlikti vaiko raciono „auditą“ tikslu įvertinti kiek ir kokio maisto vaikas per dieną suvalgo. Neretai paaiškėja, jog nemažą raciono dalį sudaro sotūs ir kaloringi, bet mažaverčiai užkandžiai, tuomet normalu, jog pagrindinių valgymų meniu pasidaro neskanus ir nepatrauklus, o ir alkis nejaučiamas. Antras variantas, kai skundžiamasi vaiko nevalgumu, kai tėvų/globėjų įsivaizdavimas kokį maisto kiekį vaikas turi suvalgyti, prasilenkia su norma. Neturi dvimetis valgyti tiek, kiek paauglys. Taigi, jei vaikas auga tolygiai, tai yra svoris, ūgis atitinka amžių ir rekomenduojamas normas, vaiko racionas subalansuotas ir įvairus, reikėtų pasikliauti vaiko alkio / sotumo jausmu ir prievarta maitinti, primygtinai siūlyti maisto nereikia. Tai „užmigdo“ vaiko alkio jausmą ir išmoko jį ignoruoti, formuoja netinkamus įsitikinimus ir santykį su maistu.
Vaiko pažintį su naujais maisto produktais praturtina eksperimentai - dalyvavimas maisto ruošime pagal savo gebėjimus, galimybė pasirinkti iš lygiaverčių savo verte produktų: „norėtum agurko ar pomidoro?“ Leidimas vaikui rinktis, gali padidinti atsakomybę už savo pasirinkimą - jeigu mažasis pats išsirinko, jis už tai jaučiasi atsakingas ir greičiausiai tai pabandys.