Nėštumo metu sumažėjęs apetitas: priežastys ir sprendimai
Nėštumo metu sumažėjęs apetitas: priežastys ir sprendimai
Nėštumas - tai ypatingas laikas moters gyvenime, kupinas fizinių ir emocinių pokyčių. Vienas iš dažniausių šio laikotarpio iššūkių yra apetito sumažėjimas. Tai gali sukelti nerimą, tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra neįprasta ir dažniausiai gali būti sėkmingai valdoma.
Apetito praradimas nėštumo metu - ne toks jau ir retas reiškinys. Kartais tiesiog nesinori vienos ar kitos rūšies maisto, kartais galite jausti alkį, bet sunku prisiversti valgyti. Taigi dėl kokių priežasčių prarandamas apetitas? Ar tai gali pakenkti nėščiajai ir vaisiui?
Dažniausios apetito stokos priežastys nėštumo metu
Nėštumo metu apetito pokyčiai gali būti sąlygoti daugybės veiksnių, pradedant fiziologiniais organizmo pokyčiais ir baigiant psichologiniais aspektais.
Rytinis pykinimas ir vėmimas
Rytinis pykinimas ir vėmimas - vieni dažniausiai pasitaikančių nėštumo, ypač pirmąjį trimestrą, negalavimų. Tačiau pykinti gali iki pat gimdymo dienos. Pykinimas ir vėmimas keičia maisto vartojimo įpročius, dažnai atsiliepia apetitui. Moksliniame tyrime nustatyta, kad 70 proc. nėščiųjų patiria šį negalavimą.
Šleikštulys ir vėmimas atsiranda 2-4-ą nėštumo savaitę, silpnėja laipsniškai ir pranyksta trečio mėnesio pabaigoje (po 12 nėštumo savaitės). Dažniausiai šleikštulys ir vėmimas atsiranda rytais. Nėščiosios skundžiasi „rytiniu silpnumu". Dėl nuolatinio šleikštulio ir gausaus vėmimo prasideda liesėjimas ir dehidracija (silpnumas, mažas tamsiai geltonos spalvos šlapimo kiekis), elektrolitų disbalansas; sutrikusi medžiagų apykaita; greitas liesėjimas, pagal laboratorinių tyrimų duomenis ir klinikinius požymius bei simptomus - vitaminų ir mineralų stoka.
Esant šleikštuliui ir vėmimui nėščiosios būna labai jautrios kvapams. Blogas kvapas skatina pasišlykštėjimą maistu, ypač vitamininiai preparatai, valymo priemonės, kvepalai, kambarių oro gaivinimo aerozoliai, cigaretės, cigarai, nešvarūs rūbai, dujos ir kt. Patartina būti vėsiame, išvėdintame kambaryje. Be to, šleikštulį ir vėmimą gali sukelti geležies preparatai. Juos vartoti geriau vėlesniu nėštumo periodu. Dažnas džiovintų produktų vartojimas esant tuščiam skrandžiui taip pat gali sukelti šleikštulį ir vėmimą. Džiovinti angliavandeningi produktai - krekeriai, vaniliniai vafliai, džiovintos duonos riekelė, skrebučiai - tokius simptomus slopina. Juos geriau valgyti dar gulint lovoje - taip galima išvengti šleikštulio ir vėmimo.
Psichikos sveikatos sutrikimai
Apetito sutrikimus gali lemti psichikos sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, nerimas arba depresija. Dėl įvairių fizinių ir biocheminių pokyčių nėščiąsias dažniau kamuoja psichikos sveikatos problemos. Be to, depresija nėštumo metu gali sukelti norą valgyti nevisavertį, nesveiką maistą, tad nėščiajai gali trūkti svarbiausių medžiagų - folio rūgšties, riebiųjų rūgščių, geležies, cinko ir kt.
Vaistai
Tam tikri vaistai, kuriuos saugu vartoti nėštumo metu, gali sukelti šalutinį poveikį - apetito sumažėjimą. Vieni jų - antidepresantai, skirti mažinti depresijos ir nerimo simptomus.
Valgymo sutrikimai
Kai kurioms nėščiosioms gali pasireikšti valgymo sutrikimai, įskaitant anoreksiją ir bulimiją. Ekspertai apskaičiavo, kad netaisyklingai maitinasi 0,6-27,8 proc. moterų. Nėštumo metu, augant vaisiui, keičiasi ir moters kūno formos, todėl atsiranda baimė priaugti kūno svorio. Šis laikotarpis ypač įtemptas tampa moterims, kurios jau prieš pastodamos turėjo valgymo sutrikimų. Labai dažnai stengiamasi kaip įmanoma geriau paslėpti šią problemą, nes bijoma kitų žmonių nuomonės ir jaučiama gėda. Vienas iš labiausiai pasitaikančių bruožų, kuris gali byloti apie valgymo sutrikimus, yra nepakankamas svorio augimas nėštumo metu. Kiekviena moteris yra skirtinga, valgymo sutrikimai taip pat skiriasi savo specifika, bruožais ir eiga, todėl natūralu, kad nėštumas valgymo sutrikimus gali paveikti savitai. Atrodo, kad nėštumas yra didesnis persivalgymo sutrikimo rizikos laikotarpis - galbūt kai kurios griežtesnio mitybos režimo besilaikančios moterys nėštumą vertina kaip laikotarpį, per kurį leidžiama neriboti suvalgomo maisto kiekio. Kai kurioms moterims, kurios pastoja, anksčiau buvę valgymo sutrikimai išlieka ir nėštumo metu. Kai kurios bulimija sergančios moterys nėštumo metu gali visiškai nustoti persivalgyti ir apsivalyti. Nėštumas gali įvairiai paveikti valgymo sutrikimų eigą, taip pat tai gali keistis ir po gimdymo. Laikotarpis po gimdymo kelia didelę riziką valgymo sutrikimų simptomams pasikartoti ar paūmėti, ypač toms, kurių nėštumo metu simptomai sumažėjo. Moterys patiria didžiulį spaudimą grįžti į savo kūną ir svorį, buvusį prieš nėštumą.
Kiti veiksniai
Nėštumo metu gali pasireikšti ir kiti simptomai, turintys įtakos apetitui: skonio pokyčiai, kai kurie maisto produktai gali sukelti nemalonų skonį ar atvirkščiai - pagerinti jį. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į skysčių balansą - troškulys gali būti organizmo skysčių stygiaus signalas.
Ką daryti, jei negalite daug valgyti nėštumo metu?
Jei susiduriate su apetito stoka nėštumo metu, svarbu imtis veiksmų, kad užtikrintumėte pakankamą maistinių medžiagų gavimą tiek sau, tiek vaisiui.
Mitybos rekomendacijos
Jei negalite valgyti visko, pirmenybę teikite maisto produktams, kuriuos mėgstate, nuo kurių nepykina ir t. t. Jei apetitą praradote dėl varginančio pykinimo ir vėmimo, pabandykite valgyti mažomis porcijomis, venkite aštraus ir riebaus maisto (dėl pastarojo kyla rūgštys), taip pat į racioną įtraukite vitamino B1 turinčių produktų.
Valgykite reguliariai 5 - 6 kartus po mažai, lėtai, gerai sukramtant maistą malonioje aplinkoje prie stalo. Nuo šleikštulio ir vėmimo padeda dažnas valgymas (kas 2 val.) ir atsigėrimas 30 min. prieš ar po valgio. Reikėtų, kad maistą gamintų kitas asmuo arba valgykite maistą, kuris yra greitai pagaminamas. Pavalgius neprigulkite mažiausiai 20min. Venkite labai riebaus, stipriai kvepiančio prieskoningo maisto ar gėrimų - kavos, keptos mėsos bei žuvies, margarino, aliejaus.
Svarbu! Jei apetito nėra tik retkarčiais arba jei tam tikru metu nenorite konkretaus maisto, neverta nerimauti. Tačiau jei nuolat nevalgote pusryčių, pietų ar vakarienės, apetitą praradote ilgiau nei parai ir per ją nieko nevalgėte, reikėtų pasitarti su specialistais. Tokiu atveju tiek nėščiajai, tiek vaisiui gali pradėti trūkti svarbiausių maistinių medžiagų.
Svarbu gauti pakankamai skysčių
Troškulys gali būti organizmo skysčių stygiaus simptomas. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui.
Svorio prieaugis nėštumo metu
Jūs turite valgyti tiek, kad laipsniškai didėtų jūsų svoris. Jūsų svoris turėtų padidėti apie 7 - 9 kg. Esant dideliam kūno masės indeksui (25.0 - 29.9 kg/m2) kūno svoris turėtų padidėti ne mažiau nei 450 g per savaitę, prieaugis 7 - 11,5 kg.
Dažnos nėščiųjų problemos ir sprendimai
Be apetito sutrikimų, nėštumo metu moterys gali susidurti ir su kitomis sveikatos problemomis, kurios gali turėti įtakos mitybai ir bendrai savijautai.
Vidurių užkietėjimas
Vidurių užkietėjimas nėščiosioms gali būti susijęs su hormonų kiekio padidėjimu, nes hormonai atpalaiduoja žarnų raumenis ar dėl padidėjusios gimdos, kuri spaudžia žarnas. Norint to išvengti būtina vartoti daugiau skaidulinių medžiagų, nevartoti be reikalo vaistų. Padidinto skaidulinių medžiagų kiekio dietos principai - valgyti daugiau vaisių ir daržovių, skaidulingų grūdinių gaminių (rupaus malimo duona), džiovintų vaisių, dribsnių, riešutų. Daugiau vartojant skaidulinių medžiagų reikėtų gerti daugiau skysčių, nes skaidulinės medžiagos brinksta - per dieną reikėtų išgerti 10-12 puodelių skysčių.
Rėmuo
Rėmuo atsiranda skrandžio turiniui patekus į stemplę. Normaliai skrandžio rūgštys turi patekti į virškinimo traktą, tačiau skrandyje esant dideliam slėgiui ar dėl apatinio stemplės rauko silpnumo sultys patenka į stemplę. Valgykite lėtai, po mažai, dažnai gerai sukramtykite maistą. Valgykite sėdint ir 30 min.
Nėščiųjų diabetas
Nėščiųjų diabetas pasireiškia angliavandenių netoleravimu ir padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje blogina vaisiaus augimą, jo išlikimą. Todėl apie 24 ar 28 nėštumo savaitę reikėtų patikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Jei gliukozės kiekis yra padidėjęs, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas, kuris reguliuojamas dieta ir insulinu.
Mėšlungis
Mėšlungis atsiranda dėl kalcio stokos ir didelės fosforo koncentracijos serume.
Mažakraujystė
Nėštumo metu geležies poreikiai padidėja. Jei prieš nėštumą moteris tinkamai maitinosi, nebuvo mažakraujystės požymių ir simptomų, maža tikimybė, kad yra rizika atsirasti geležies stokos mažakraujystei. Svarbiausia tinkamai maitintis neštumo metu - pasirinkti mėgiamą, vertingą, naudingą organizmui įvairų maistą.
Pikacizmas
Nėščiosios, kurioms yra pikacizmas, pradeda valgyti nevalgomus daiktus - žemę, molį, skalbinių krakmolą, ledus, kreidą, nudegusius degtukus, kepimo miltelius, plaukus, akmenis, žvyrą, akmens anglį, cigarečių pelenus, kavos atliekas ir kt. Tai nėščiosios, kurių šeimoje taip pat buvo pikacizmo.
Pieno netoleravimas
Jūs netoleruojate pieno ir pieno produktų dėl jų sudėtyje esančios laktozės (pieno cukraus). Pagal galimybes reikėtų pasirinkti produktus be laktozės.
Nėštumo metu svarbu laikytis subalansuotos mitybos principų, kad būtų užtikrintas tinkamas visų reikiamų maistinių medžiagų gavimas. Tai apima duoną, grūdinius produktus, vaisius ir daržoves, kurie yra puikūs skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų šaltiniai. Žaliose daržovėse gausu folio rūgšties, kuri itin svarbi vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turintį maistą - mėsą (geležies šaltinis), žuvį (omega-3 riebiųjų rūgščių šaltinis), pieno produktus (kalcio šaltinis).
Svarbu nepamiršti, kad nėštumo metu negalima laikytis dietų ir drastiškai riboti maisto kiekio, nes tai gali sutrikdyti vaisiaus raidą. Tačiau nereikėtų ir "valgyti už du", nes tai didina per didelio svorio priaugimo ir komplikacijų riziką.
Norint apsisaugoti nuo maisto plitimo ligų, tokių kaip salmoneliozė ar listeriozė, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotos mėsos, žuvies, kiaušinių, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų. Jūrų žuvys, dėl galimo sunkiųjų metalų kaupimosi, turėtų būti vartojamos ne dažniau nei kartą per savaitę.
Kofeino vartojimas turėtų būti ribojamas iki 200 mg per dieną, nes didesnis kiekis gali didinti persileidimo riziką. Kofeino yra ne tik kavoje, bet ir arbatoje, šokolade.
Folio rūgšties vartojimas (bent 400 μg per parą) yra būtinas vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat svarbu užtikrinti pakankamą kalcio (1000 mg per parą) ir vitamino D (ypač jei trūksta saulės šviesos) bei geležies (esant mažakraujystei) gavimą. Vitaminas C (100 mg per parą) padeda geriau įsisavinti geležį, tačiau didelės jo dozės gali kelti inkstų akmenų riziką.
Nėštumo metu svarbu vengti savarankiško vaistų nuo skausmo vartojimo, ypač tų, kurie gali turėti nepageidaujamų pasekmių vaisiui. Bet kokius vaistus reikėtų vartoti tik gydytojui paskyrus.
Žalingų įpročių, tokių kaip alkoholio vartojimas, būtina atsisakyti dar prieš pastojant, nes jis kelia didelę riziką vaisiaus vystymuisi ir gali sukelti įvairius apsigimimus.
Saikingas fizinis aktyvumas nėštumo metu yra naudingas, tačiau svarbu vengti per didelio krūvio ir nepamiršti apšilimo bei atvėsimo. Rekomenduojama vengti pratimų, atliekamų gulint ant nugaros po 16 nėštumo savaičių, taip pat mankštintis karštomis sąlygomis. Naudingi yra dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, vaikščiojimas, joga, plaukiojimas.
Kelionės nėštumo metu paprastai yra saugios, tačiau prieš kelionę būtina pasitarti su gydytoju. Saugiausia keliauti antrajame trimestre. Skrydžiai lėktuvu nėra pavojingi, tačiau ilguose skrydžiuose gali didėti trombozės rizika, kurią galima sumažinti dėvint kompresines kojines ir judant.
Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, tačiau svarbu vengti perkaitimo ir tiesioginių saulės spindulių vidurdienį. Nėščiosioms negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Plaukiojimas baseine yra naudingas, tačiau užsiėmimai neturėtų trukti ilgiau nei 45 minutes.
Sutrikęs miegas yra dažnas nėščiųjų skundas. Svarbu sudaryti palankias sąlygas miegui: vėsi, gaivi patalpa, patogūs naktiniai drabužiai. Rekomenduojama vengti stimuliuojančių veiklų prieš miegą ir atsisakyti kavos bei didelio skysčių kiekio likus kelioms valandoms iki miego. Jei nemiga tęsiasi, verta pasitarti su gydytoju.
Emociniai svyravimai nėštumo metu yra normalūs, tačiau jei jie tampa intensyvūs ir kelia nerimą, svarbu kreiptis pagalbos į specialistus. Streso valdymo technikos, tokios kaip rašymas, meditacija, joga, gali padėti.
Jei kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, visada svarbu kreiptis į gydytoją, kuris suteiks naudingų rekomendacijų ir padės išspręsti iškilusius klausimus.
