Danijos karalienė Margarita II, ilgametė monarchė ir viena ryškiausių Europos karališkųjų figūrų, priėmė sprendimą atsisakyti sosto 2024 m. sausio 14 d., po 52 metų valdymo. Šis sprendimas ne tik pakeitė Danijos karališkosios šeimos struktūrą, bet ir sukėlė diskusijas dėl karališkųjų titulų ir ateities. Nors karalienė Margarita II pati yra ilgiausiai valdanti monarchė Danijos istorijoje, jos sprendimas atsisakyti sosto buvo motyvuotas sveikatos problemomis ir noru suteikti galimybę savo sūnui Frederikui perimti valdžią.

Karalienė Margarita II ir jos velionio vyro, princo Henriko, santuokoje gimė du sūnūs: Frederikas ir Joachimas. Šie du sūnūs ir jų šeimos sudaro pagrindinę Danijos karališkosios šeimos šaką, kurios likimas ir vaidmuo visuomenėje nuolat domina tiek Danijos, tiek tarptautinę bendruomenę.

Princas Frederikas: Naujasis Danijos Karalius

Vyriausias karalienės Margaritos II sūnus, princas Frederikas, gimė 1968 m. ir 2024 m. sausio 14 d. automatiškai tapo Danijos karaliumi Frederiku X. Jo kelias iki sosto nebuvo lengvas - vaikystėje ir jaunystėje jis ne itin mėgo žiniasklaidos dėmesį ir karališkosios šeimos įsipareigojimus, netgi buvo pramintas „vakarėlių princu“. Tačiau vėliau, baigęs Orhuso universitetą ir įgijęs aukštąjį išsilavinimą, bei prisijungęs prie Danijos kariuomenės, princas subrendo ir parodė savo pasirengimą vadovauti.

Frederikas yra žinomas kaip aktyvus ir sportiškas žmogus, mėgstantis iššūkius. Jis yra įveikęs kelis maratonus, „Ironman“ varžybas ir netgi dalyvavęs kelių mėnesių trukmės ekspedicijoje šunų kinkiniais per Grenlandiją. Ši jo aistra sportui ir aktyviam gyvenimo būdui atsispindi ir jo iniciatyvoje „Royal Run“, kuri skatina danų fizinį aktyvumą.

Jo žmona, Australijoje gimusi Mary Elizabeth Donaldson, dabar karalienė Mary, yra laikoma mados ikona ir aktyvia visuomenės veikėja, ypač besirūpinanti mergaičių ir moterų teisėmis, tvarumu ir gamtosauga. Jųdviejų susitikimo istorija - tarsi iš pasakos: jie susipažino viename Sidnėjaus bare 2000 m. per Olimpines žaidynes. Nors iš pradžių Mary nežinojo, kad jos išrinktasis yra Danijos princas, jų meilė įsižiebė greitai. 2004 m. jie susituokė ir tapo viena populiariausių karališkųjų porų.

Frederikas ir Mary turi keturis vaikus:

• Princas Christianas (g. 2005 m.), kuris po tėvo karūnavimo tapo Danijos kronprincu ir pirmuoju sosto įpėdiniu.
• Princesė Isabella (g. 2007 m.).
• Princas Vincentas (g. 2011 m.).
• Princesė Josephine (g. 2011 m.).

Karališkoji pora stengiasi savo vaikams suteikti kuo įprastesnį gyvenimą, leisdama jiems lankyti valstybines mokyklas ir dalyvauti įprastose veiklose, nors ir pripažįsta, kad auginant vaikus, ypač karališkosios šeimos narius, kyla savų iššūkių.

Princas Joachimas: Vaikai ir Titulų Pokyčiai

Jaunesnysis karalienės Margaritos II sūnus, princas Joachimas, gimė 1969 m. Jis yra vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona - Alexandra, Frederiksborgo grafienė, su kuria jis susilaukė dviejų sūnų: Nikolajaus ir Felixo. Vėliau princas vedė princesę Marie, su kuria susilaukė Henriko ir Athenos.

2023 m. sausio 1 d. karalienė Margarita II priėmė sprendimą, jog princo Joachimo keturi vaikai - Nikolajus (g. 1999 m.), Felixas (g. 2002 m.), Henrikas (g. 2009 m.) ir Athena (g. 2012 m.) - neteks „Jo/Jos Karališkosios Aukštybės“ titulu. Nuo to laiko jie yra žinomi kaip Jo Ekscelencija Monpezat grafas ir Jos Ekscelencija Monpezat grafienė. Nors šis sprendimas sukėlė neigiamą reakciją iš princo Joachimo ir jo buvusios žmonos Alexandros pusės, karališkieji rūmai paaiškino, kad šiuo žingsniu siekiama suteikti vaikams daugiau laisvės pasirinkti savo gyvenimo kelią, išvengiant karališkosios šeimos nariams taikomų apribojimų. Visi keturi vaikai išsaugojo savo vietas sosto paveldėjimo eilėje (7-10).

Karalienės Margaritos II Vaikystė ir Valdymas

Margarita II gimė 1940 m. balandžio 16 d. Danijos karaliui Frederikui IX ir Švedijos princesei Ingrid. Ji tapo pirmąja Danijos karaliene moterimi, kai 1972 m. sausio 14 d., mirus jos tėvui, ji perėmė sostą. Jos valdymo laikotarpis buvo ne tik ilgas, bet ir kupinas pokyčių, modernizacijos ir iššūkių.

Karalienė Margarita II yra žinoma ne tik kaip monarchė, bet ir kaip menininkė. Ji domisi tapyba, grafika, scenografija ir kostiumų dizainu. Po slapyvardžiu Ingahilda Gratmer ji yra sukūrusi daugybę darbų, įskaitant pašto ženklus ir scenografiją baletams bei filmams. Ji taip pat yra išleidusi kelias knygas, tarp jų - savo memuarus ir knygą apie legendą „Vėlių karalienė“.

Jos kasmetinės Naujųjų Metų išvakarėse sakomos kalbos buvo itin laukiamos ir atidžiai sekamos visoje Danijoje. Jose ji ne tik apžvelgdavo praėjusius metus, bet ir dalindavosi savo mintimis apie valstybės, visuomenės ir šeimos ateitį.

Karališkosios Šeimos Pokyčiai ir Panašumai su Kitomis Monarchijomis

Danijos karališkosios šeimos sprendimas atimti titulus iš princo Joachimo vaikų nėra unikalus. Panašūs pokyčiai pastaraisiais metais įvyko ir kitose Europos karališkosiose šeimose. Pavyzdžiui, 2019 m. Švedijos karalius Karolis VI Gustavas pranešė, kad jo dukterų princesių Madeleine ir Carlos Philipo vaikai nebebus oficialiais karališkosios šeimos nariais. Nors jie išsaugojo princų ir princesių titulus, šie tapo asmeniniais ir neperduodami ateityje.

Šie pokyčiai atspindi platesnę tendenciją karališkosiose šeimose - siekį labiau modernizuoti monarchiją, pritaikyti ją prie šiuolaikinės visuomenės poreikių ir suteikti jaunesniems karališkosios šeimos nariams daugiau laisvės bei galimybių kurti savo ateitį nepriklausomai nuo karališkųjų pareigų ir apribojimų.

Nors karalienė Margarita II atsisakė sosto, jos indėlis į Danijos istoriją ir kultūrą yra neabejotinai didelis. Jos valdymo laikotarpis paliko ryškų pėdsaką, o jos šeima ir toliau tęsia karališkąsias tradicijas, prisitaikydama prie besikeičiančio pasaulio.

tags: #danijos #karalienes #margaretos #vaikai

• Kaip pasirinkti žaislus kūdikiams
• Vaikų sveikata ir juodųjų kmynų aliejus
• Konkursas „Dainų dainelė“
• Saulės Miestas
• Raudonoji vilkligė nėštumo metu