Danijos švietimo sistema pasižymi ypatingu dėmesiu vaiko gerovei ir holistiniam ugdymui. Ši sistema apima ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą, privalomą 9 metų pradinis ir pagrindinis mokymas, vidurinį išsilavinimą, profesinį arba techninį mokymą, jaunimo mokymą, aukštąjį mokymą ir suaugusiųjų kursus.

Ankstyvasis ugdymas Danijoje

Ankstyvasis vaikų ugdymas Danijoje yra svarbi švietimo sistemos dalis, kurioje pabrėžiamas žaidimas, socialiniai įgūdžiai ir individualus vaiko vystymasis.

Ankstyvojo ugdymo įstaigos

Danijoje ankstyvojo ugdymo įstaigos yra įvairios ir skirtos skirtingoms amžiaus grupėms:

• Dienos priežiūros centrai (vuggestuer): skirti vaikams nuo 6 mėnesių iki 3 metų.
• Vaikų darželiai (børnehaver): skirti vaikams nuo 3 iki 6 metų.
• Integruotos įstaigos (integrerede institutioner): apima abi amžiaus grupes (nuo 6 mėnesių iki 6 metų).
• Žaidimų grupės (legestuer): skirtos trumpalaikei priežiūrai ir socialinei sąveikai.

Savivaldybės finansuoja ikimokyklines įstaigas, planuoja vietų skaičių jose, vykdo valdymą.

Ankstyvojo ugdymo programos

Danijos ankstyvojo ugdymo programos yra orientuotos į šiuos pagrindinius aspektus:

• Žaidimas: Žaidimas laikomas pagrindine mokymosi priemone, skatinančia kūrybiškumą, problemų sprendimą ir socialinius įgūdžius.
• Socialiniai įgūdžiai: Ugdomas gebėjimas bendradarbiauti, dalintis ir spręsti konfliktus.
• Kalbos ugdymas: Skatinamas kalbos vystymasis per pasakojimus, dainas ir pokalbius.
• Motorikos įgūdžiai: Lavinami stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžiai per įvairias veiklas, tokias kaip piešimas, lipdymas ir sportiniai žaidimai.
• Individualus vystymasis: Pripažįstamas kiekvieno vaiko unikalumas ir poreikiai, sudarant sąlygas individualiam augimui ir mokymuisi.

Ypatingas dėmesys skiriamas vaikų sveikatingumui, dėl to didelę laiko dalį vaikai praleidžia lauke, net ir nepalankiomis oro sąlygomis, o lopšelį lankantys vaikai net du kartus per dieną miega lauke specialiuose dideliuose vežimuose.

Pedagogų vaidmuo

Pedagogai Danijos ankstyvojo ugdymo įstaigose atlieka svarbų vaidmenį. Jie yra apmokyti stebėti vaikus, suprasti jų poreikius ir kurti ugdymo aplinką, kuri skatintų jų vystymąsi. Pedagogai taip pat bendradarbiauja su tėvais, siekdami užtikrinti nuoseklų ir darnų ugdymą.

Finansavimas ir prieinamumas

Danijos ankstyvojo ugdymo įstaigos yra subsidijuojamos valstybės, todėl užtikrinamas prieinamumas visiems vaikams. Tėvų įnašas yra diferencijuojamas, atsižvelgiant į šeimos pajamas, tačiau siekiama, kad finansinė padėtis nebūtų kliūtis vaikui dalyvauti ankstyvajame ugdyme.

Ankstyvojo ugdymo svarba

Ankstyvasis ugdymas Danijoje laikomas investicija į vaiko ateitį. Tyrimai rodo, kad vaikai, lankę kokybiškas ankstyvojo ugdymo įstaigas, pasižymi geresniais akademiniais rezultatais, socialiniais įgūdžiais ir emocine gerove.

Pradinis ir pagrindinis mokymas

Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) prašymu, bet ne anksčiau, negu jam sueina 5 metai.

Danijos teritorijoje 826 įsteigta pirmoji mokykla. 12-13 amžiuje pradėtos steigti gramatinės mokyklos, priklausančios bažnyčioms. Iki 18 amžiaus švietimą tvarkė Bažnyčia (miestuose vaikai buvo mokomi skaityti ir rašyti). 1708 priimtas įstatymas steigti kaimo mokyklas (iki 1720 įkurta 240 mokyklų). 1736 įvestas pirmasis privalomas šešiametis (vaikams nuo 5 metų), 1814 - septynmetis pradinis mokymas (vaikams nuo 6 metų). Nuo 1791 mokytojai buvo rengiami seminarijose. Mokyklas išlaikė parapijų gyventojai (nuo 1856 rėmė ir valstybė). 18 amžiaus pabaigoje pradėjo veikti berniukų ir mergaičių privačios mokyklos miestuose, nuo 1850 - kaimuose. 1903 mokyklų reforma sudarė švietimo sistemos, veikusios iki 20 amžiaus šešto dešimtmečio, pagrindą. Liaudies mokyklą sudaro neprivalomos parengiamosios klasės (vaikams nuo 5 metų, 21 a. pradžioje lankė 94 % šio amžiaus vaikų), pagrindinis mokymas (9 metai) ir 1 metų neprivalomas kursas.

Visa informacija apie ugdymą sutelkta savivaldybėse. Kas pusmetį - mokyklos-tėvų susirinkimuose - pedagogai formuluoja naujus tikslus kitam semestrui.

Vidurinis ir profesinis mokymas

Baigę 9 arba 10 klasių mokiniai gali mokytis aukštesniosiose bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose (trimetėse gimnazijose arba 2-3 metų kursuose) arba profesinio rengimo mokyklose.

Universitetai ir Koledžai/Akademijos

Studijas universitetuose dažniausiai renkasi jaunimas, siekiantis tapti pasirinktos mokslo šakos specialistais.

Profesinio bakalauro studijos

• Studijų trukmė 3-4½ metų (180-270 ECTS kreditų).
• Studijos grįstos praktika ir pasirinktos profesijos įgūdžių lavinimu.
• Glaudus bendradarbiavimas su verslo ir pramonės įmonėmis.
• Atliekama praktika Danijos ir tarptautinėse įmonėse.
• Baigus profesinio bakalauro studijas, galima stoti į magistrantūros studijas.

Akademinės profesinės (AP degree) studijos

• Studijų trukmė 2 metai (120 ECTS kreditų).
• Prilygsta pirmoms dviem bakalauro studijų metams.
• Baigę AP degree studijas studentai gali mokslus tęsti tame pačiame koledže ar kitoje Danijos/pasaulio aukštojoje mokykloje ir pasimokę dar 1-1½ metų gauti (profesinio) bakalauro diplomą.
• Studijos grįstos praktika ir pasirinktos profesijos įgūdžių lavinimu, taigi baigęs šį laipsnį jau gali ieškoti atitinkamo darbo rinkoje.
• Glaudus bendradarbiavimas su verslo ir pramonės įmonėmis.
• Atliekama praktika Danijos ir tarptautinėse įmonėse.

Akademinio Profesinio (AP Degree) laipsnio studijų programos (kurias dažniausiai siūlo koledžai) yra skirtos tiems, kurie siekia greičiau įsidarbinti verslo ir pramonės įmonėse. Derinant teoriją ir praktiką, AP degree studijose glaudžiai bendradarbiaujama su atstovais iš atitinkamo profesinio sektoriaus taip užtikrinant, jog įgūdžius įgytus studijų metu studentas sparčiai pritaikys praktikoje, o įgytos žinios bus pačios naujausios ir geidžiamiausios rinkoje. AP degree studentai ne tik lanko paskaitas, bet ir dirba su įvairiais projektais grupėse. Studentai atlieka praktiką Danijoje bei užsienio bendrovėse - taip suteikiant galimybę pritaikyti įgytus įgūdžius ir informaciją realioje darbovietėje.

Profesinio bakalauro vientisosios studijos suteikia tam tikros srities/profesijos kvalifikaciją. Dažniausiai šio laipsnio studijas siūlo Danijos universitetiniai koledžai (šios institucijos palaiko glaudžius ryšius su verslo srities įmonėmis, universitetais bei kitomis tyrimus rengiančiomis institucijomis). Profesinio bakalauro diplomas yra gaunamas po 3½ - 4½ metų studijų (priklausomai nuo studijų programos). Studentai studijuodami profesiniame bakalaure ne tik lanko įprastas paskaitas, tačiau aktyviai dalyvauja seminaruose, rengia įvairius projektinius darbus grupėje ir atskirai, taigi tai yra labiau praktinis išsilavinimas. Teorinė medžiaga studentams taip pat diegiama, būtent per praktinę veiklą ir darbinę patirtį. Baigdamas studijas studentas turi pristatyti baigiamąjį projektinį darbą.

Tęstinės (Top-up) studijos

• Studijos trunka 1-1½ metų (60 - 90 ECTS kreditų).
• Šias studijas gali rinktis bent 2 metus studijavę Lietuvos ar užsienio aukštojoje mokykloje ir norintys gauti Danijos profesinio bakalauro diplomą.
• Baigus Top-up studijas gausi profesinio bakalauro diplomą.
• Baigus profesinio bakalauro studijas, galima stoti į magistrantūros studijas.

Bakalauro studijos Danijos universitetuose

Bakalauro studijų programų trukmė yra 3 metai. Šios studijos yra koncentruojamos į mokslinius tyrinėjimus ir tolimesnę akademinę, mokslininko karjerą. Didelis dėmesys skiriamas teorinei bazei, tačiau neužmirštamas ir praktinių gebėjimų diegimas, mokymasis teoriją taikyti praktikoje atliekant įvairius, dažnai pasaulinės reikšmės tyrimus. Studentas gauna ne tik bendros teorinės/akademinės informacijos (kaip įprasta Bakalauro studijų programose), tačiau ir specializuotų žinių apie profesiją, su kuria jis rengiasi sieti savo ateities karjerą. Studijuodami bakalaurą studentai ne tik dalyvauja paskaitose, bet ir vykdo tyrimus, dalyvauja seminaruose, grupinėje veikloje. Po trijų studijų metų gaunamas Bakalauro diplomas. Gavęs Bakalauro diplomą gali toliau stoti į Magistro laipsnį suteikiančias studijas arba įsitraukti į darbo rinką.

Magistro studijos

Magistro Studijos Danijoje trunka 2 metus. Didžiausias dėmesys skiriamas moksliniams tyrinėjimams, teorinių žinių diegimui bei jų pritaikymui praktikoje. Magistro studijos baigiamos kuomet pristatomas teorinis magistro darbas (30-60 kreditų) arba išskirtiniais atvejais - labiau praktinis darbas/projektas. Gavęs Magistro laipsnį studentas gali arba įsitraukti į darbo rinką, arba atlikti tolesnius mokslinius tyrimus daktaro laipsniui gauti.

Mokymo stilius ir vertinimo sistema

Danijos Karalystė yra viena iš populiariausių šalių renkantis studijas svetur. Aukšta mokslo kokybė ir nemokamas išsilavinimas yra vienos svarbiausių priežasčių lemiančių tokį Danijos švietimo įstaigų populiarumą. Kūrybingumas, kritinis mąstymas, naujausios žinios ir diskusija - be šių komponentų studijos Danijoje neįsivaizduojamos. Kad besimokantys užtvirtintų žinias, studijų metu ypač daug dėmesio skiriama ir praktinei veiklai.

Mokymo stilius/charakteristika:

• Vos išmokus vieną ar kitą naują dalyką, iš karto aptariama, kaip jį būtų galima pritaikyti praktikoje.
• Diskusijų metu išklausomi studentų poreikiai bei nuomonė.
• Studentai ir dėstytojai bendradarbiauja: diskutuodami, atlikdami įvairius projektus, popamokinės veiklos metu.
• Tradicinės paskaitos sujungiamos su projektiniu darbu, kurio metu gauni visą reikiamą pagalbą iš dėstytojo.
• Aktyvus dalyvavimas ir problemų sprendimas, o ne pasyvus klausymas.

Įgyjami gebėjimai:

• Puikūs bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai.
• Gebėjimas mąstyti analitiškai ir kūrybiškai, sprendžiant įvairias problemas.
• Gebėjimas dirbti ir nepriklausomai, ir komandoje.
• Tarptautiniu mastu pripažįstama kvalifikacija.
• Puikus pagrindas karjerai.

Vertinimo sistema

Nuo 2007 metų visose Danijos aukštojo mokslo institucijose naudojama 7 balų vertinimo skalė: 12 - puikiai, 10 - labai gerai, 7 - gerai, 4 - vidutiniškai, 02 - patenkinamai, tai minimalus balas, kuomet egzaminas dar išlaikomas. Toliau seka nepatenkinami balai, kuriuos gavus egzaminas yra neišlaikomas: 00 bei -3.

Tėvų ir pedagogų bendradarbiavimas

Danijos ugdymo įstaigos ir jų personalas labai palankiai vertina tėvų dalyvavimą ir supranta. Kiekvienoje mokykloje privalo būti sudaryta mokyklos taryba. Tėvai kreipiasi į pedagogus po darbo valandų kalbėtis nebūtinai apie akademinius vaiko pasiekimus. Dalyvauja pamokose kartu su vaikais, kad stebėtų ir sektų, kaip mokytojai bendrauja su ugdytiniais. Yra raginami skųstis pedagogų darbo kokybę (dėl nepateisintų lūkesčių) žurnale el. svetainėje (Forældreintra), kurią kuruoja tėvų atstovybė.

Tačiau mokytojai jaučia išsekimą dėl tenkančio papildomo darbo krūvio su tėvais. Dažnai jaučia tėvų kritiką dėl pamokų, bendravimo ir pedagoginės praktikos. Jaučia nepasitikėjimą, baimę, įtampą.

Gyvenimo sąlygos ir darbas Danijoje

Valiuta ir darbo valandos

Danijos valiuta yra Danijos krona (D.kr). 1 D.kr = 100 øre. Parduotuvės atidarytos nuo 10.00 iki 17.30 darbo dienomis. Tačiau didelės parduotuvės ir supermarketai dirba nuo 9.00 iki 20.00. Šeštadieniais paprastai parduotuvės užsidaro 13.00, tačiau yra parduotuvių dirbančių pirmą ir/ar paskutinį šeštadienį iki 16.00. Daugelyje parduotuvių galima atsiskaityti Danijos banko kortele Dankort. Taip pat galioja tarptautinės kortelės.

Bankai

Bankai dirba nuo 9.30 iki 16.00 pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, ketvirtadieniais nuo 9. iki 18.00. Tarptautines kreditines korteles galima naudoti bankomatuose.

Vairuotojo pažymėjimas

Vairuotojo pažymėjimai, kurie yra išduoti ES/EEE šalyse, galioja ir Danijoje.

Mašinos atsivežimas į Daniją

Jei norite atsivežti savo mašiną į Daniją, susisiekite su vietos mokesčių institucija, gauti informaciją dėl mokesčių, PVM ir registracijos.

Apsigyvenimas

Gali būti sunku surasti būstą nuomai, ypatingai jei ieškote didžiuosiuose miestuose. Skelbimai dėl nuomos yra skelbiami vietos ir šalies laikraščiuose, pvz. Jyllands-Posten (www.jp.dk), Berlingske Tidende (www.berlingske.dk), Politiken (www.poljob.dk) ir Stifstidende (www.jobdanmark.dk). Nuomojant būstą įprasta mokėti 3 mėnesių avansinį depozitą. Standartinę nuomos sutartį galima įsigyti daugelyje knygynų. Nuomojamų būstų skelbimus galite rasti internete www.boligportal.dk. Mažų pajamų Danijos gyventojai gali teirautis subsidijų nuomai, jei nuomos mokestis yra didelis. Vietos nekilnojamo turto agentūras galite rasti internete www.bolig-guide.dk. Nekilnojamo turto agentūros gali suteikti informaciją dėl namo ar buto pirkimo. Kainos skiriasi priklausomai nuo vietovės ir priklauso nuo pajamų mokesčių lengvatų sistemos. Danijoje pirkėjai paprastai gali gauti paskolą nekilnojamam turtui įsigyti, įkeičiant įsigyjamą turtą. Paskola paprastai yra 80 proc. įsigyjamo turto vertės ir gali būti suteikiama 30 metų. Paskolos palūkanoms taikomas mokesčių nuolaidos.

Prieš išvykstant į Daniją

Remiantis ES reglamentais jūs galite pervesti savo bedarbio pašalpą į Daniją laikotarpiui iki 3 mėn., tačiau bedarbiu savo šalyje turi būti registruotas mažiausiai 4 savaites prieš išvykstant. Apie ketinimą išvykti ieškoti darbo kitoje ES šalyje turite informuoti instituciją, kurioje gaunate bedarbio pašalpą. Paprašykite formos E303. Tačiau prisiminkite, kad formos reikia prašyti iš anksto. Formą E303 jūs turite pristatyti Danijos užimtumo tarnybai. Jūs turite užsiregistruoti kaip ieškantis darbo vietos užimtumo tarnyboje, Arbejdsformidlingen - AF, per 7 dienas atvykus į Daniją. Kai užsiregistruosite, gausite pašalpos kortelę. Bedarbio pašalpą jums mokės Danijos AF.

Medicininis draudimas

Jei į Daniją atsivežate formą E303, taip pat reikia atsivežti formą E119, kad medicininis gydymas Danijoje jums būtų nemokamas. Jei atvykstate ieškoti darbo Danijoje be formos E303, reikalinga Europos Sveikatos draudimo kortelė (ją išduoda teritorinės ligonių kasos). Galiausiai, jei atvykstate į Daniją turėdami darbdavį, reikalinga E104. Turėdami šią formą jūs tuojau pat pradėjus dirbti galite būti registruotas Danijos socialinės apsaugos sistemoje.

Asmeniniai dokumentai

Rekomenduojama į Daniją atsivežti sekančius dokumentus: Vizito Danijoje metu galiojantį pasą ar identifikavimo kortelę. Gyvenimo aprašymą - CV (curriculum vitae) daniškai. Diplomą ir kvalifikacinius pažymėjimus, išverstus į danų kalbą. Asmeninių dokumentų kopijas. Santuokos liudijimą ir vaikų gimimo liudijimus. Rekomenduojama su savimi turėti kreditinę kortelę, pvz. Visa ar Eurocard.

Kvalifikacijų pripažinimas

Dokumentą dėl mokslo diplomo pripažinimo Danijoje gali išduoti Danijos kvalifikacijų vertinimo centras CVUU. CVUU įvertins jūsų išsimokslinimo lygį remiantis Danijos švietimo struktūra ir išduos jums pažymėjimą. Paprastai kvalifikacijos vertinimas trunka daugiausia iki 1 mėnesio. Jei reikalinga, CVUU sudarys vertinimo komisiją ar mokslo komitetą. Tokiu atveju vertinimas gali užtrukti iki 4 mėnesių.

Platesnės informacijos teiraukitės: Danish Centre for assessment of foreign Qualifications, Danasvej 30, DK-1780 Copenhagen V, Telefonas: +45 33 26 84 90, Faksas: +45 33 26 84 91, www.cvuu.dk.

Įvažiavimo procedūra

Kai norite pradėti dirbti Danijoje, iš karto atvykus reikia sutvarkyti eilę dokumentų: Leidimas gyventi Danijoje likti leidžiama trims mėnesiams kaip turistui. Jeigu ieškote darbo Danijoje ir esate registruotas valstybinėje Danijos užimtumo tarnyboje (Arbejdsformidlingen, AF) ir informuojate apie savo buvimą atsakingą instituciją (statsamt), turite teisę pasilikti šalyje dar 3 mėn. Jei pradėsite dirbti, turite kreiptis į apskrities administraciją Statsamt prašymo leidimui gyventi formos ir darbdavio deklaracijos (Kopenhagoje reikėtų kreiptis į Københavns Overpræsidium). Turite užpildyti prašymo formą, o jūsų darbdavys užpildys darbdavio deklaraciją. Abi šias formas turite pateikti apskrities administracijai. Turėkite savo pasą ir 2 nuotraukas. Apskrities administracija leidimą gyventi išduos per 2 savaites. (2002 metų duomenimis). Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Islandijos piliečiai Danijoje gali dirbti be leidimo gyventi, tačiau su savimi turi turėti „šiaurės šalių dokumentą dėl adreso pasikeitimo“ (Internordisk flyttebevis).

Asmens registracijos numeris (CPR numeris/socialinė apsauga)

Jūs turite užsiregistruoti šalies registre, Folkeregisteret. Registruojanti turėkite leidimą gyventi ar „šiaurės šalių dokumentą dėl adreso pasikeitimo (Internordisk Flytttebevis), savo asmens pasą, santuokos liudijimą ir vaikų gimimo liudijimus. Šalies registras jums išduos asmens registracijos pažymėjimą (CPR numeris) ir šalies sveikatos draudimo kortelę.

Mokesčiai

Asmenys, dirbantys Danijoje, turi mokėti pajamų mokestį. Kad gautumėte atlyginimą jūs turite turėti mokesčių kortelę, kurioje bus nurodyta, kiek procentų mokesčių jums reikės mokėti, ir kokios mokesčių lengvatos jums taikomos. Kai kreipsitės į vietos mokesčių instituciją, turėkite su savimi asmens identifikavimo dokumentą ir leidimą gyventi. Mokesčių kortelė jums bus išduota darbo vietoje.

Mokesčių sistema

Mokesčių sistema Danijoje yra progresinė pajamų mokesčių sistema. Pajamų mokestis dalinamas į 3 lygius: bazinis, vidutinis ir didžiausio apmokestinimo. Šalyje yra 30 mokesčių centrų, kur galima kreiptis iškilus klausimams dėl pajamų apmokestinimo. Bazinio lygio pajamoms taikomas 40 proc. mokestis (tačiau jei galioja mokesčių lengvatos, jos yra minusuojamos). Vidutinio lygio pajamoms (daugiau nei 191,200 Danijos kronų per metus) taikomas papildomas 6 proc. pajamų mokestis, o didžiausio apmokestinimo pajamoms (285,200 Danijos kronų per metus) - papildomas 15 proc. pajamų mokestis. (2002 duomenimis). 2002 m. mokesčiai buvo „įšaldyti“, todėl nuo 2002 m. mokesčiai nedidėjo. Visi darbuotojai papildomai moka darbo rinkos įmokas. 2003 metais šios įmokos sudarė 8 proc. bruto pajamų. Pagal Darbo Kortelės Schemą, kuri Danijoje pradėta taikyti 2002 m., tam tikrų sektorių darbuotojai pirmus 3 metus moka tik fiksuotą pajamų mokestį - 25 proc. Tai galioja sveikatos apsaugos darbuotojams, mokslo darbuotojams.

Pajamų mokesčio lygis

Iš esmės visos pajamos - pajamos pinigais ir natūra - yra apmokestinamos. Tačiau suskaičiavus visas apmokestinamas pajamas, taikomos mokesčių nuolaidos (pvz. asmeninės, paskolų palūkanų, transporto, mokesčių profesinėms sąjungoms ir draudimo nuo nedarbo įmokų). 2001m. asmeninės nuolaidos sudarė 34,400 Danijos kronų per metus. Kitos nulaidos priklauso nuo tikrųjų išlaidų transportui iki darbo ir iš darbo, įmokų ir pan.

Pavyzdžiui:

• Mėnesio bruto darbo užmokestis: 16,981.20 D.kr.
• Darbo rinkos įmokos (8 proc. nuo 16,981.20): 1,358.00 D.kr.
• Neto darbo užmokestis: 15,623.20 D.kr.
• Neto darbo užmokestis: 5,623.20 D.kr.
• Nuolaidos pagal pajamų kortelę: 4,958.00 D.kr.
• Apmokestinamos pajamos: 10,665.20 D.kr.
• Pajamų mokestis, bazinis lygis, (40 proc. nuo 10,665.20): 4,266.00 D.kr.
• Neto darbo užmokestis: 11,357.20 D.kr.

Pajamų mokesčio deklaravimas

Danijos mokesčių metai atitinka kalendorinius metus. Apmokestinimas priklauso nuo jūsų pajamų praeitais kalendoriniais metais. Metų pradžioje gausite pajamų mokesčio formą, kurią turite užpildyti ir gražinti mokesčių institucijai. Taip pat tokią formą galite užpildyti internete www.toldskat.dk. Mokesčių institucija suskaičiuos tikslų jūsų pajamų mokestį ir atsiųs jums metinį pranešimą. Jei sumokėjote per daug mokesčių, jie jums bus gražinti, jei sumokėjote per mažai mokesčių, turėsite sumokėti papildomai.

Darbo sąlygos

Įdarbinimo sąlygos

Remiantis aktu “Darbdavio pareiga informuoti darbuotoją dėl įdarbinimo sąlygų“, darbdavys turi suteikti darbuotojui sekančią informaciją: Darbdavio vardas ir adresas, darbo vietos adresas, darbuotojo pareigų aprašas, darbo pradžios data, ar darbas terminuotas ar pastovus, teisė į apmokamas atostogas, įspėjimo terminus, atlyginimas, priedai ir pan., dienos ar savaitės darbo valandas, kolektyvinės sutartys ar susitarimai įdarbinimo atveju. Ši informacija turi būti pateikta raštu - darbo sutartyje ar darbdavio laiške dėl įdarbinimo. Darbdavys turi raštu pranešti apie darbo sąlygų pasikeitimą mažiausiai prieš 1 mėnesį. Tai netaikoma jei darbo sąlygos keičiasi dėl kolektyvinių sutarčių ar įstatymo pasikeitimo.

Profesinės sąjungos

Profesinės sąjungos Danijoje yra stiprios. Jūsų darbdavys suteiks informaciją, kokios profesinės sąjungos veikia. Profesinės sąjungos suderina kolektyvines sutartis su darbdaviais dėl atlyginimų, darbo sąlygų, atostogų, apsaugos dėl atleidimų ir pan. Jos taip pat derina socialines paslaugas, tokias kaip darbdavio mokama ligos ar nelaimingų atsitikimų darbe pašalpa. Taip pat profesinės sąjungos administruoja susitarimus dėl profesinio mokymo. Nelaimingo atsitikimo atveju ar kitais socialiniais klausimais profesinė sąjunga atstovauja jus prieš darbdavį ir visuomenę. Problemų darbe atveju, jūs, kaip profesinės sąjungos narys, galite kreiptis į profesinės sąjungos atstovą ar tiesiogiai į profesinę sąjungą.

Atostogos

Jūs gaunate teisę į apmokamas atostogas sekančiais kalendoriais metais. Atostogų metai prasideda nuo gegužės 2 d. iki sekančių gegužės 1 d. (t.y. 2000 metais jūs gaunate teisę į apmokamas atostogas periode tarp 2001 m. gegužės 2 d. iki 2002 m. gegužės 1 d.). Pagal kolektyvines sutartis atostogos yra 30 kalendorinių dienų (įskaitant ir sekmadienius), iš kurių 18 dienų turi būti nuo gegužės 2 dienos iki rugsėjo 30 dienos. Išimtys gali būti susitarus su vadovybe. Jei jūs nedirbote visus praeitus kalendorinius metus, atostogų dienos skaičiuojamos naudojantis pro rata taisykle (2 ½ dienos mokamų atostogų už išdirbtą mėnesį). Jus dar galite paimti nemokamų atostogų, tačiau bendras atostogų dienų skaičius negali viršyti 30 kalendorinių dienų. Jei neturite kitokių finansinių išteklių, galite prašyti atostogų pašalpos, kuri bus mokama iš jūsų asmeninio draudimo nuo nedarbo fondo. Konkretesnės informacijos teiraukitės draudimo nuo nedarbo fonde.

Atleidimas iš darbo

Danijoje nėra tiesioginės apsaugos nuo atleidimo iš darbo. Tačiau kolektyvinėse sutartyse galioja įvairūs susitarimai tarp darbuotojų grupių. Tai reiškia, kad visose kolektyvinėse sutartyse yra nurodyta įspėjimo dėl atleidimo terminai. Tačiau "Bendrame susitarime" tarp Danijos Profesinių sąjungų konfederacijos (LO) ir Danijos darbdavių konfederacijos (DA) yra nustatytos tam tikros taisyklės. Remiantis šiuo susitarimu darbdavys negali atleisti darbuotojo be jokios priežasties ir darbuotojas, kuris įmonėje išdirbo daugiau nei 9 mėnesius, turi teisę reikalauti iš darbdavio paaiškinimo dėl atleidimo. Tačiau taisyklės paprastai skiriasi priklausomai nuo veiklos srities ir kolektyvinių sutarčių. Atleidimo iš darbo atveju, jus galite susisiekti su profesine sąjunga ar profesinės sąjungos atstovu įmonėje. Profesinė sąjunga gali padėti sprendžiant ginčus dėl atleidimo.

Tėvystės atostogos

Darbuotojas, turintis vaikų iki 9 metų, turi teisę gauti nuo 13 iki 52 savaičių iš eilės tėvystės atostogas. Darbuotojai, bedarbiai ar savarankiškai dirbantys asmenys (drausti ar nedrausti), ir gaunantys pašalpas pinigais, turi teisę į 13 savaičių iš eilės tėvystės atostogas. Platesnės informacijos teiraukitės vietos užimtumo tarnyboje, AF, draudimo nuo nedarbo fonde ar savivaldybėje.

Socialinė apsauga

Danijos socialinės apsaugos struktūra apima:

• Bedarbio pašalpą, nedarbo atveju.
• Socialines pašalpas ligos ar vaiko gimimo atveju.
• Pašalpas nelaimingo atsitikimo/profesinio susirgimo atveju.
• Priešpensines pašalpas ir senatvės pensijas.
• Išmokas mirties atveju.
• Šeimos pašalpas.

Didžiausia Danijos socialinės apsaugos dalis yra finansuojama iš mokesčių. Visos aukščiau paminėtos įmokos yra privalomos išskyrus draudimo nuo nedarbo įmokas. Darbuotojai, savarankiškai dirbantys ir darbdaviai turi mokėti įmokas darbo rinkos fondui (darbo rinkos įmokos). Ši įmoka darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems sudaro 8 proc. nuo darbo užmokesčio, ją moka darbdavys. Teisė naudotis viešomis paslaugomis nepriklauso nuo sumokėtų įmokų. Įmokos į darbo rinkos fondą yra naudojamos finansuoti paslaugas. Anksčiau šios paslaugos buvo finansuojamos per mokesčius.

Danijos sveikatos sistema

Danijos sveikatos sistema yra finansuojama iš surinktų mokesčių. Bet kuris asmuo, kuris turi leidimą pastoviai gyventi Danijoje ar kuris dirba Danijos laivuose turi teisę naudotis valstybine sveikatos sistema. Kai atvykstate į Daniją ir užsiregistruojate šalies registre, jums suteikiama šalies sveikatos draudimo kortelė (sygesikringskort). Jums kortelės atskirai prašyti nereikia. Šios kortelės reikia, kai kreipiatės pas gydytoją.

Danijoje yra 2 socialinės apsaugos kategorijos - I ir II, kurias galima pasirinkti asmeniškai, tačiau apie pasirinkimą turite informuoti vietos sveikatos instituciją. Kategoriją galima keisti kartą metuose.

• Asmenys, priklausantys I kategorijos socialinei apsaugai, pasirenka bendros praktikos gydytoją. Prieš vykstant pas specialistus, reikia bendrosios praktikos gydytojo siuntimo. Gydymas nemokamas.
• Asmenys, priklausantys II kategorijos socialinei apsaugai, gali pasirinkti ir bendrosios praktikos gydytoją ir specialistus. Tik dalis teikiamų paslaugų yra nemokama.

Socialinė apsauga padengia išlaidas:

• Tam tikriems medikamentams.
• Atskiriems atvejams dantų priežiūrą ir gydymą (tik I kategorijoje stomatologai priklauso šalies sveikatos sistemai).
• Fizioterapija, turint siuntimą iš bendrosios praktikos gydytojo.
• Plastikos chirurgija, turint siuntimą iš bendrosios praktikos gydytojo.

Gydymas ligoninėje yra nemokamas asmenims, priklausantiems abiems kategorijoms. Ligoninę galima pasirinkti, tačiau tik kai reikalingas bendrojo pobūdžio gydymas. Šalies sveikatos sistemos kortelė galioja ir kai kuriose užsienio šalyse, jei ten būnate ne ilgiau kaip 4 savaites. Platesnės informacijos teiraukitės vietos sveikatos institucijose.

Prieš išvykstant į namus

E301 - dėl Draudimo ir darbo periodų. Galite persiųsti draudimo nuo nedarbo ir darbo Danijoje periodus į kitą ES/EEE šalį. Danijoje draudimo nuo nedarbo fonde ar užimtumo tarnyboje k...

tags: #danijos #svietimo #struktura #0

• Kaip rūpintis krūtimis nėštumo metu
• Galimybės tėvams, kai vaikas nepateko į valstybinį darželį
• Vaiko kalbos raida
• Pokyčiai vaikų globojimo sistemoje
• viskas apie vaikiškus stebėjimo prietaisus