Vaikų paėmimas iš „suverenių“ tėvų: ginčai dėl auklėjimo ir valstybės vaidmens
Vaikų paėmimas iš „suverenių“ tėvų: ginčai dėl auklėjimo ir valstybės vaidmens
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba organizuos mažamečių vaikų perdavimą globos centrui „Pastogė“, kuris yra oficialus laikinasis vaikų globėjas, nes teismo sprendimu vaikai buvo paimti iš Vilčinskų šeimos.
„Vaiko teisių specialistai yra vietoje, aiškinasi vaikų emocinę ir fizinę sveikatą. Jeigu reikės, bus kviečiami medikai. Svarbiausia šiuo metu užtikrinti saugų vaikų perdavimą globėjui, pasirūpinti vaikų fizine ir emocine sveikata“, - portalui tv3.lt sakė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.
Kaip žinoma, Vilčinskai savavališkai iš vaikų globos centro išsivežė savo biologinius vaikus, nors, teismo sprendimu, buvo praradę jų globą.
Neoficialiais duomenimis, vaikai buvo rasti Lietuvoje, šeima nebuvo kirtusi Lietuvos sienos.
Kauno apylinkės teismas rugsėjį Vilčinskus pripažino kaltais dėl savo vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną, jiems skirtos arešto bausmės.
Šeimos požiūris į valstybę ir jos institucijas
Kaip žinoma, Vilčinskų šeima save laikė suverenais, kurie nepripažįsta valstybės institucijų sprendimų, pasižymi įsitikinimu, jog gali nevykdyti teisės aktuose įtvirtintų pareigų, atsisako asmens dokumentų, skelbiasi esantys laisvi ir gyvi žmonės.
Valstybės saugumo departamento duomenimis, Lietuvoje su suverenais save tapatina apie keletas šimtų gyventojų, bet aktyviau veikia apie keliasdešimt SSRS piliečiais save laikančių suverenų.
M. Vilčinskas ir I. Vičlinskienė save priskiria suverenams: teigia esantys laisvi ir gyvi žmonės, nepripažįstantys Lietuvos Respublikos, neturintys galiojančių asmens dokumentų arba juos naikinantys.
Valstybės saugumo departamento duomenimis, Lietuvoje esama apie keliasdešimt aktyvių asmenų, kurie laiko save suverenais, reiškia nostalgiją sovietmečiui, bendrauja su prokremliškais veikėjais.
Abu sutuoktiniai save laiko Vilčinskų bendruomenės nariais, laisvais, gyvais žmonėmis, tai yra suverenais, kurie nepripažįsta valstybės, jos institucijų, neturi asmens dokumentų.
Paskui M. Vilčinskas atsisakė bet kokių socialinių paslaugų, o nuo 2022 metų spalio visi trys vaikai nebelankė ugdymo įstaigų.
Vis tik atrodo, kad nepaisant suverenų mąstysenos, tėvai kai kuriais atvejais taip atsainiai į dokumentus nežvelgė.
Pavyzdžiui, tik grįžę iš Vokietijos labai tvarkingai užregistravo vaikus į ugdymo įstaigas, pristatė visus reikiamus dokumentus.
„Jie dokumentus turėjo, pristatė įstojimo. Buvo užsiregistravę tvarkingai pagal sistemą. Viskas kaip ir normaliai. Kai aš priiminėjau, sakė, grįžta iš Vokietijos. Jie buvo eilėje ir pagal eilę pateko pas mus“, - paaiškino darželio-lopšelio direktorės pavaduotoja.
Vilčinskai tik nesutiko pasirašyti dokumentų dėl asmens duomenų teikimo: „Sakė, man ta duomenų apsauga, tai... Subraukė, subraukė, sakė, niekur nesiruošia pasirašyti nė ant kokių dokumentų“.
Pasak D. Simanauskienės, šeima, bendraudama su darželio kolektyvu, nedemonstravo jokio suverenų požiūrio, nei kai buvo drauge, nei kai apsilankydavo po vieną.
„Nuvedžiau į grupę, susipažinom su mokytojomis. Viskas buvo gerai“, - teigė „Vėrinėlio“ direktorės pavaduotoja.
Tuo laiku, kai vaikai lankė darželį, pedagogai, anot pašnekovės, niekuo nesiskundė - nei tėvais, nei vaikais.
Vyresnysis Vilčinskų šeimos vaikas lankė Kauno miesto Senamiesčio progimnaziją.
Šio ugdymo įstaigos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Urbonas teigė negalintis suteikti platesnės informacijos apie šeimą, nes yra atsakingas už ūkio reikalus, bet pridūrė girdėjęs, jog vaikas nelankė mokyklos nuo 2022 metų spalio mėnesio.
Taigi visų trijų vaikų lankymasis ugdymo įstaigose nutrūko tuo pačiu metu.
„Tiesiog nebesilankė ir viskas. Tie tėvai skaitė, kad jie patys ugdo savo vaiką“, - sakė S. Urbonas.
Lietuvoje įmanomas vaiko ugdymas šeimoje, bet tam reikia susitvarkyti dokumentus, teigiamą atsakymą turi duoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei savivaldybės Socialinių paslaugų skyrius.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrius šiais metais kovo mėnesį siūlė Vilčinskams ugdymo šeimoje galimybę, bet suverenų šeima į tokį pasiūlymą nieko neatsakė.
Bendravimas su specialistais ir institucijomis
Iš Vokietijos gyventi į Lietuvą grįžusi šeima neleido vaikų į ugdymo įstaigas bei itin įdomiai bendravo su paslaugas teikiančiais darbuotojais - už susitikimus su specialistais reikalavo susimokėti, neigė esantys asmenys, kurie turi vardus ir pavardes.
„Šeima kategoriškai atsisakė bendradarbiavimo su darbuotojais, neįsileido į namus, demonstravo savitą požiūrį į šeimą, įvardindami, kad jie yra „bendruomenė“, akcentavo savo įsitikinimus, už susitikimus su specialistais reikalavo sumokėti, neigė esantys asmenys, turintys vardus ir pavardes. Nei vaikų tėtis, nei mama nesiekė bendrauti su socialines paslaugas teikiančiais specialistais, apsvarstyti šeimos sunkumus ir ieškoti jų sprendimo būdų“, - sakė Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus Paslaugų šeimai ir vaikui poskyrio vedėja Giedrė Vareikienė.
Socialinės priežiūros paslaugas Vilčinskams bandė teikti Kauno miesto socialinių paslaugų centras, bet nesėkmingai.
Kauno savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus Paslaugų šeimai ir vaikui poskyrio vedėja G. Vareikienė pasakoja, kad paprastai su šeima dirba atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas, o pradedant socialinį darbą su šeima pristatomas atvejo vadybos procesas, galimos pagalbos priemonės, informuojama apie piniginės paramos galimybes ir susijusias paslaugas.
„Priklausomai nuo individualios šeimos situacijos teikiamos socialinio darbuotojo konsultacijos, pasiūloma psichologinė pagalba, padedama tėvams užtikrinti tinkamą vaikų sveikatos priežiūrą, ugdymosi procesą, padedama kurti teigiamus šeimos narių tarpusavio santykius diegiant pozityvios tėvystės principus šeimoje“, - teigia G. Vareikienė.
Tačiau aptariamuoju atveju specialistams buvo nelengva, nes suverenais save laikanti šeima nemanė, jog jų elgesys ydingas ir kad reiktų kažką keisti.
„Minimos šeimos atveju, vadovaujantis teisės aktais, šeimai du kartus paskirtas atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas. Siekta atlikti pagalbos vaikui ir šeimai poreikio vertinimą, sudaryti pagalbos planą, tačiau to padaryti nepavyko. Šeima kategoriškai atsisakė bendradarbiavimo su darbuotojais, neįsileido į namus, demonstravo savitą požiūrį į šeimą, įvardindami, kad jie yra „bendruomenė“, akcentavo savo įsitikinimus, už susitikimus su specialistais reikalavo sumokėti, neigė esantys asmenys, turintys vardus ir pavardes. Nei vaikų tėtis, nei mama nesiekė bendrauti su socialines paslaugas teikiančiais specialistais, apsvarstyti šeimos sunkumus ir ieškoti jų sprendimo būdų“, - apgailestavo savivaldybės atstovė.
Kauno miesto socialinių paslaugų centrui bandant susisiekti su vaikų mama Ieva, telefonu atsiliepė vyras, kuris, kaip pasakoja su situacija susipažinę asmenys, elgėsi labai keistai: iš pradžių prisistatė M. Vilčinsku, paskui aiškino esantis Vilčinskų bendruomenės pirmininkas ir pareiškė, kad norėdami bendrauti su Mindaugu socialinių paslaugų centro darbuotojai turės pasirašyti Vilčinskų bendruomenės atsiųstą sutartį su įkainiais.
Dėl visų problemų buvo kreiptasi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą, bet tėvai pagalbos nenorėjo, nesutiko bendradarbiauti, neadekvačiai vertino padėtį, nesudarė galimybės išklausyti vaikų, todėl specialistams neliko nieko kito kaip tik kreiptis į Kauno apylinkės teismą dėl leidimo paimti vaikus iš šeimos.
Teismas 2023 metų gegužės 30 dieną tokį prašymą patenkino, todėl trys vaikai nuo birželio atsidūrė Kauno vaikų gerovės centre „Pastogė“.
Birželio mėnesio pradžioje sutuoktiniai ir už įvairius nusikaltimus teisiamas Antanas Kandrotas-Celofanas jau bandė išsivežti vaikus, bet tuomet jiems sutrukdė iškviesti policijos pareigūnai.
Susitikimuose su vaikais tėtis elgėsi neadekvačiai
Net ir esant tokioms sudėtingoms aplinkybėms tėvai turėjo teisę reguliariai matytis su vaikais, bet tėtis Mindaugas susitikimų metu elgėsi neadekvačiai, todėl buvo kreiptasi į policiją ir prokuratūrą dėl M. Vilčinsko naudojamo psichologinio smurto prieš vaikus.
Kaip pasakoja specialistai, vaikų tėvas į centrą atvykdavo nusiteikęs priešiškai ir didesnį dėmesį skyrė ne patiems vaikams, o susitikime dalyvauti privalėjusiems centro „Pastogė“ darbuotojams: juos filmavo, kamantinėjo, skaitė savo bendruomenės nuostatas, sutartis, reikalavo paaiškinti, kodėl vaikai yra kalėjime, įžeidinėjo juos, vadino įvairiausiais žodžiais, vaikams aiškino, kad jie yra pagrobti ir įkalinti.
Todėl susitikimai su tėvu paskutiniu metu nebuvo organizuojami, matytis su vaikais leista tik mamai.
Vilčinskams netgi bandyta organizuoti atvejo vadybą, tačiau nors sutuoktiniai į posėdį atvyko, M. Vilčinskas elgėsi pasibaisėtinai, šaukė, aiškino, jog visos institucijos yra įsiskolinusios Vilčinskų bendruomenei.
Vienas posėdis buvo nutrauktas, o į kitą sutuoktiniai neatvyko, todėl realiai jiems suteikti pagalbos nepavyko.
Galiausiai, liepos pradžioje buvo nuspręsta dar kartą kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo - tai jau būtų reiškę nebe laikiną, o nuolatinį vaikų globos atėmimą iš tėvų.
Bet sutuoktiniai nieko jau nelaukė - pasiėmę „Fiat“ mikroautobusą, registruotą Vokietijoje, vaikus išsivežė pastūmę vieną „Pastogės“ darbuotojų, o dabar jų ieško Lietuvos ir užsienio policija.
„Fiat“ mikroautobusas paskui buvo rastas Tytuvėnuose, kur gyvena A. Kandroto-Celofano mama.
Teismo sprendimai ir vaikų paėmimas
Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužę priėmė sprendimą leisti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (VVTAĮT) iš M. ir I. Vilčinskų paimti tris jų nepilnamečius vaikus.
Kauno apygardos teismo pranešime spaudai nurodoma, kad teismas priminė, jog, kai tėvai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių, arba kai tėvai nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. yra išaiškinęs, kad kai tarnyba nustato, jog yra pagrindas paimti vaiką, ji turi visų pirma paimti jį iš tėvų, ir, laikydamasi nustatytų terminų, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką gavimo, o ne pirmiausia kreiptis į teismą.
Šiuo atveju į teismą buvo kreiptasi anksčiau nei buvo paimti vaikai: skundžiama nutartis buvo priimta 2023 m. gegužės 30 dieną, o vaikai buvo paimti 2023 m. birželio 1 dieną.
Dėl to, pasak Kauno apygardos teismo, M. ir I. Vilčinskų vaikai buvo paimti neteisėtai.
A. Jakavonienė patvirtino, kad turi duomenų, jog kaunietės Eglės atžvilgiu yra pradėtas iki teisminis tyrimas, tačiau tai, pabrėžė ji, teisėsaugos institucijų kompetencija.
Paklausta, ar gali būti, kad būtent dėl šios priežasties šeimai nėra grąžinami vaikai, VVTAĮT vadovė patikino, kad tai neturėtų tapti kliūtimi vaikais rūpintis tėvui.
„Tai, kad vienam iš vaiko atstovų pradėtas ikiteisminis tyrimas, nepaneigia fakto, kad kitas iš tėvų galėtų su tam tikra socialine pagalba, bendradarbiaujant, atliekant stebėseną šeimoje, sėkmingai auginti vaikus užtikrinant jų tinkamas gyvenimo sąlygas“, - aiškino A. Jakavonienė.
Tačiau, pasak specialistės, tėvas bendradarbiauti su tarnybomis pradėjo tik dabar, o vaikų motina tai daryti esą apskritai atsisako.
„Praeitą savaitę pirmą kartą buvo apsilankyta pozityvios tėvystės kursuose. Iki tol tėvams taip pat buvo suteiktos psichologinės konsultacijos, kurios buvo suteiktos tarnybos mobiliosios komandos, 14 dienų intensyvi pagalba lankantis šeimoje. Deja, su motina mūsų specialistai neturi galimybių bendrauti ir bendradarbiauti, nes motina atsisako“, - spaudos konferencijoje teigė A. Jakavonienė.
Paprašyta detalizuoti, ar motina su specialistais neina į jokį kontaktą, A. Jakavonienė tai patvirtino.
„Mes turime tokius duomenis, kad motina nedalyvavo atvejo vadybos posėdžiuose, atsisakė mobilios komandos duomenų, mes net prašėme, kad tėvas pateiktų motinos kontaktinius duomenis. Dėl mums nežinomų ir kartais net nesuprantamų priežasčių tėvas nenurodo motinos kontaktinių duomenų tam, kad mes galėtume su ja susisiekti, tačiau mobilios komandos specialistai susisiekė su motina ir ji atsisako bet kokios pagalbos“ - sakė ji.
Anot tarnybos vadovės, ikiteisminio tyrimo pareigūnai yra pateikę informaciją, kad šiuo metu dviejų vaikų motinai taikoma kardomoji priemonė - jai uždrausta lankytis namuose ir bendrauti su sūnumi.
Su dukra ikiteisminio tyrimo pareigūnai kaunietei matytis neuždraudė.
Tačiau vaiko teisių apsaugos tarnyba paėmė abu vaikus atsižvelgdama, kaip teigė A. Jakavonienė, į tuo metu nustatytas grėsmes.
„Todėl jeigu tėvui būtų grąžinti vaikai, labai svarbu, kad jis užtikrintų ir tam tikrų kardomųjų priemonių laikymąsi. Neabejotinai svarbu ir tai, kad visi sprendimai būtų priimami atsižvelgiant į vaikų interesus“, - sakė A. Jakavonienė.
Jos teigimu, vaikai tėvams gali būti grąžinti tik tada, kai nebeliks visų rizikos veiksnių, kurie kėlė pavojų paėmimo metu.
Auklėjimo metodai ir ginčai
Pagal Kauno apygardos teismo pranešimą spaudai, Vilčinskų šeima vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną byloje buvo pripažinta kalta ir jiems skirta arešto bausmė.
Specialistai tikina, kad motina bendrauti atsisako.
Anot tarnybos vadovės, ikiteisminio tyrimo pareigūnai yra pateikę informaciją, kad šiuo metu dviejų vaikų motinai taikoma kardomoji priemonė - jai uždrausta lankytis namuose ir bendrauti su sūnumi.
Kaip pasakoja specialistai, vaikų tėvas į centrą atvykdavo nusiteikęs priešiškai ir didesnį dėmesį skyrė ne patiems vaikams, o susitikime dalyvauti privalėjusiems centro „Pastogė“ darbuotojams: juos filmavo, kamantinėjo, skaitė savo bendruomenės nuostatas, sutartis, reikalavo paaiškinti, kodėl vaikai yra kalėjime, įžeidinėjo juos, vadino įvairiausiais žodžiais, vaikams aiškino, kad jie yra pagrobti ir įkalinti.
Anksčiau žurnalistams paimtų mažamečių vaikų tėvai teigė, kad vaiko teisių apsaugos tarnyba su jais pradėjo bendrauti tik po kilusio ažiotažo žiniasklaidoje.
Motinai uždrausta lankytis namuose ir matytis su sūnumi
Anot tarnybos vadovės, ikiteisminio tyrimo pareigūnai yra pateikę informaciją, kad šiuo metu dviejų vaikų motinai taikoma kardomoji priemonė - jai uždrausta lankytis namuose ir bendrauti su sūnumi.
Su dukra ikiteisminio tyrimo pareigūnai kaunietei matytis neuždraudė.
Tačiau vaiko teisių apsaugos tarnyba paėmė abu vaikus atsižvelgdama, kaip teigė A. Jakavonienė, į tuo metu nustatytas grėsmes.
A. Jakavonienė taip pat viešai atsiprašė dėl Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovės viešų pasisakymų apie motinos neblaivumą, kurie, pasak tarnybos vadovės, neatitinka realybės.
Ji teigė turinti žinių, kad kauniečių asmeniškai atsiprašė šią informaciją paskleidusi Kauno miesto vaiko teisių apsaugos specialistė.
„Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių viešuosius pasisakymus Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovės apie tai, kad motina buvo neblaivi. Byloje tokių duomenų nėra, todėl šie duomenys nebuvo pateikti kitoms institucijoms ir jie niekada nebuvo vertinti. Šitie žodžiai buvo išimtinai išsakyti žiniasklaidai, dėl to dar kartą nuoširdžiai atsiprašau šeimos už tą institucinį šmeižtą, kuris neatitinka tikrovės ir dėl ko šeima galėjo patirti neigiamus išgyvenimus. Pati asmeniškai kalbėjau su Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vadove, kuri mane patikino, kad asmeniškai atsiprašė šeimos, tačiau tai nepaneigia fakto, kuris įvyko, kuris yra labai neigiamai vertinamas mūsų įstaigos ir mes sprendžiame klausimą dėl šio asmens tinkamumo toliau eiti pareigas“, - spaudos konferencijoje sakė VVTAĮT vadovė.
Kad motinai vaikų paėmimo metu buvo neblaivi INIT TV žinioms sakė Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos L.E.P Kauno skyriaus vadovė Daiva Porutienė, tačiau jau tada policijos atstovė tai paneigė.
DELFI primena, kad kaunietės Eglės elgesys praeivių dėmesį patraukė, kai moteris su savo atžalomis vaikščiojo Panemunės šile.
Kaip teigė dviejų vaikų mama, jos sūnus pasileido bėgti į gatvę ir ji esą tiesiog bandė jį sudrausminti.
„Vaikas bėgo labai didelį atstumą ir žinojau, kad bus toks pavojingas posūkis, kur dviračiai važiuoja. Palikusi mergaitę aš bėgau paskui. Aš jo prieš tai maldavau, prašiau - sustok, sustok, nebėk. Bet jam tie maldavimai... vaikas nelabai klauso. Aš tada jam pliaukštelėjau kokius tris kartus per kombinezoną, jis nieko nepajuto ir net neketino manęs klausyt, kad reikia grįžti pas sesutę, kurią aš irgi palikau tiesiog miške. Jis toliau norėjo bėgti, tada aš jam pora kartų trinktelėjau per rankytę“, - aiškino atimtų vaikų mama Eglė.
Pasak jos, netoliese buvusi kita šeima pradėjo moterį filmuoti, vėliau iškvietė policiją.
Pareigūnai kaunietę išsivežė apklausai.
Kaip buvo pasakojama žinių reportaže, sužinojęs apie incidentą į komisariatą atskubėjo ir vaikų tėtis.
Tėvų teigimu, atvykę Kauno vaiko teisių apsaugos specialistai elgėsi grubiai.
Vežant vaiką atlikti tyrimo berniukas, pasakojo tėvai, pravirko, todėl tėvas paėmė jį iš kėdutės ir išsinešė nuraminti į lauką.
Tarnybos specialistas, pasak tėvo, pasiuto ir pradėjo vaiką plėšte plėšti iš rankų.
Į pagalbą šoko ištiktam vyrui esą puolė pro šalį važiavę pašaliniai žmonės.
Vaikai buvo atimti iš tėvų ir iš pradžių apgyvendinti vaikų globos namuose, vėliau - atiduoti globėjams.
tags: #daugeluskiai #paimti #vaikai