Mokslas apie Kūdikių Mirtį: Ką Žinome ir Ko Nežinome
Mokslas apie Kūdikių Mirtį: Ką Žinome ir Ko Nežinome
Tragiškas 11 mėnesių kūdikio D. D. mirimas Kauno klinikinėje ligoninėje 2012 metų balandžio 6 dieną sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą ir daugybę klausimų. Šis atvejis išryškino sudėtingas medicinos ekspertizės, teismo proceso ir visuomenės informavimo problemas, ypač kai kalbama apie galimas gydymo klaidas ir jų pasekmes.
Įvykio Eiga ir Pradiniai Įtarimai
Kūdikis į Kauno klinikinę ligoninę pateko prieš pat Velykas, balandžio 6 d., įtarus rotavirusą dėl vėmimo ir viduriavimo. Jis buvo paguldytas į Gastroenterologijos skyrių, tačiau kitos dienos nesulaukė. Po tragiško įvykio Kauno teismo medicinos ekspertai nurodė, kad kūdikio gyvybė užgeso sutrikus širdies veiklai, tačiau nenustatė, kas sukėlė šiuos negalavimus. Buvo kalbama, kad galbūt per klaidą vaikui buvo suleista kalio, tačiau iš pradžių tyrimai to neparodė. Iš pradžių Kauno Santakos policijos komisariate buvo pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti, tačiau vėliau jis buvo perkvalifikuotas į tyrimą dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.
Medicininės Ekspertizės ir Teismo Procesas
Įtarimai dėl neatsargaus kūdikio gyvybės atėmimo jau anksčiau buvo pateikti ligoninės slaugytojai V. Beleškienei. Jai gresia iki 8 metų nelaisvės. Liepos mėnesį dvi Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios komisijos, kurias sudarė 14 specialistų iš VUL Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės ir VU Medicinos fakulteto, nesugebėjo vieningai nustatyti kūdikio mirties priežasties. Viena vertus, Kauno klinikinės ligoninės sudaryta komisija teigė, kad berniukas mirė ne nuo kalio injekcijos, o nuo širdies ligos. Kita vertus, iš 6 teismo medicinos ekspertų ir medikų sudaryta komisija jau kone prieš metus pateikė išvadas, kad D. Drėzas mirė nuo kalio injekcijos. Jau prasidėjus teismo procesui buvo gautos išvados iš Vilniaus ekspertų. Iš šį kartą jos nepalankios Kauno klinikinės ligoninės medikams.
Prokurorė teismui praėjusiame posėdyje pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialistų išvadas. Kauno apygardos prokuratūra ekspertams suformulavo 33 klausimus. Remiantis medicininiais dokumentais, D. Drėzui klinikinė mirtis įvyko 2012 metų balandžio 6-ąją 14.50 val. Po kiek daugiau nei dviejų valandų - 17.10 val. - konstatuota berniuko biologinė mirtis ir nutrauktas gaivinimas. Konstatuota, kad gaivindami kūdikį intensyvios terapijos skyriaus medikai padarė viską, ką galėjo, o berniuko išgelbėti nebebuvo įmanoma. Ekspertai konstatuoja: „Tikimybė, kad buvo galima išvengti D. Drėzo mirties (…) atmetama, kadangi jau gaivinimo pradžioje buvo užfiksuotas staigus širdies sustojimas (…). Tarp kūdikiui D. Drėzui tiesiogiai į veną suleistų vaistų ir mirties priežasties yra tiesioginis ryšys, kadangi beleidžiant vaistus įvyko staigus būklės pablogėjimas ir širdies sustojimas“.
Medikų komisija pateikia ir galutinę diagnozę: „Ūmi intraveninė intoksikacija kalio chlorido tirpalu. Hiperkalemija“.
Kaltinamoji ir Liudininkai
Kaltinamajame akte teigiama, kad 2012 metų balandžio 6-ąją Domui Drėzui vietoje gliukozės tirpalo buvo suleista kalio dozė - apie 5-7 ml. Kaltinamoji V. Beleškienė kol kas neapklausta. Planuota, kad ketvirtadienį parodymus duos pati kaltinamoji V. Beleškienė, tačiau jos apklausa nukelta. V. Beleškienės advokatai paprašė apklausti dar penkis liudininkus, o kaltinamoji parodymus sutiko duoti tik po visų liudininkų apklausos. Teismas iš dalies tenkino gynybos prašymą ir nusprendė papildomai apklausti dar du ekspertus.
Teisme liudijo ekspertas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas. Eksperto apklausa užtruko daugiau nei pusantros valandos. Taip pat R. Kėvalas iš esmės atmetė visas kitas versijas, kad berniukas galėjo mirti ne nuo kalio injekcijos. Kone aktualiausias klausimas buvo tas, kaip iš D. Drėzo organizmo galėjo pasišalinti kalis, nes paskutinis berniuko kraujo tyrimas parodė, kad kalio kiekis kraujyje normos neviršija. DELFI primena, kad berniuko gaivinimo metu padarytas kraujo tyrimas parodė didelį kalio kiekį, tačiau kraujas buvo hemolizuotas. Tuo tarpu netrukus po berniuko mirties atliktas tyrimas parodė, kad kalio kiekis normos neviršija. R. Kėvalas buvo įsitikinęs, kad tai yra gaivinimo pasekmė, nes kūdikis buvo gaivinamas būtent nuo hiperkalemijos. Berniukui buvo skubiai suleisti kalcio, sodos, gliukozės ir kiti preparatai. Ekspertas taip pat atmetė prielaidą, kad D. Drėzą galėjo ištikti staigios kūdikio mirties sindromas.
Slaugytoja, neištvėrusi įtampos, nualpo. Į teismo posėdį buvo skubiai iškviesti Greitosios pagalbos medikai. Vežti į ligoninę S. Paškevičienės neprireikė. Atsigavo. Tačiau teismas nusprendė posėdį nutraukti. Kitas posėdis įvyks spalio 8 dieną.
Komentarai ir Alternatyvios Versijos
E. R. Banevičienė, kūdikio motina, teigė: „Nesuprantu, kodėl ligoninė tai daro praėjus metams laiko nuo mano vaikelio mirties. Jis priminė, kad ligoninė praėjus trims savaitėms po šio tragiško įvykio yra paskelbusi, kad kūdikio mirties priežastį turi nustatyti medicinos teismo ekspertai. „Jie savo išvadas pateikė, todėl stebina vėl pateikinėjamos kažkokios naujos išvados, kurios yra iš oro“. Ji aiškino, kad anksčiau pateikti savų išvadų nebuvo įmanoma dėl duomenų stokos. „Neturėjome autopsijos medžiagos (skrodimo duomenų - red. past.). Tik jas gavę galėjome svarstyti apie šį atvejį“. Anot vyro, tuo metu į Onkologijos centrą, kaip galbūt ir į kitas gydymo įstaigas, kalio chlorido tirpalo buvo atvežta tokioje pat pakuotėje kaip ir gliukozės tirpalo. Tokią klaidą galima greitai pastebėti ir ištaisyti, jei pacientas sąmoningas. „Kas kita - operacinė (narkozė), mažas vaikas ar nebylys. Nebylį jis paminėjo ne veltui. „Vienas vidutinio amžiaus nebylys staiga mirė po injekcijos. Jis dar parodė, kad jam labai skauda injekcijos vietą, o po kelių minučių mirė. Vyro teigimu, tuo metu skyriuje slaugytojais ir anesteziologais dirbo nemažai dabartinių gydytojų, tačiau jis abejoja, kad dabar medikai ką nors „atsimintų“. „Aš tiesioginiu liudininku nebuvau, bet mūsų skyriuje buvo slaugoma viena nukentėjusioji - jaunai, apie 30-35 metų moteriai buvo šalinamas nedidelis nepiktybinis auglys. Operacijos metu per klaidą buvo sulašinta kalio chlorido. „Kai dirbi Onkologinio centro reanimacijoje, mirtis yra net ne kasdienis, o beveik kasvalandinis reiškinys, bet kai kurios mirtys tikrai buvo keistos ir neabejotinai susijusios su gydymo klaidomis. Jo teigimu, iš to, ką pasakojo Kaune mirusio kūdikio tėvai, šis atvejis visiškai atitinka jo paminėtuosius. Mediko išsilavinimą turintis vyras teigė, jog širdis nuo kalio pertekliaus susitraukia sistolėje ir nebegali atsipalaiduoti. „Čia toks atvejis, kai, atvirai pasakius, aš nelabai atsimenu sekos - būtent tų metų ir to atvejo, todėl nelabai galėčiau kalbėti šiuo klausimu. Daug metų praėjo, o norėtųsi atsakyti tiksliai. Instituto vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene ir atstovė spaudai Juventa Sartatavičienė nieko konkretaus negalėjo atsakyti. J. Sartatavičienė sakė, kad jei taip ir buvo, tai buvo seniai, o per tiek laiko Centre daug ko galėjo nutikti. Buvęs anesteziologas Stanislovas Pilka, dabar jau išėjęs į pensiją, prieš keliolika metų Reanimacijos skyriuje dirbo ketvirčiu etato ir lankydavosi ten kartą per savaitę. Todėl teigia nelabai prisimenantis, kas tuomet vyko.
„Pagal simptomatiką tam kūdikiui buvo suleista kalio, nes vaikas suakmenėjo - staigiai sustojo širdis. Nuo gliukozės širdis nesustotų. Pagal simptomatiką tam kūdikiui buvo suleista kalio, nes vaikas suakmenėjo - staigiai sustojo širdis. Jis paaiškino, kad labai nedidelė kalio chlorido dozė, esant reikalui, pagerina širdies veiklą, atstato kalio trūkumą organizme. Po pusvalandžio žmogaus sveikata gali akivaizdžiai pagerėti. Tačiau padauginus jo viskas apvirsta aukštyn kojom. Ypač jei kalis leidžiamas ne per lašelinę, o tiesiai į veną. „Tai žmogiškasis faktorius, kuris viską nulemia. Todėl reikia ne tik kiekvieną pakuotę, bet ir kiekvieną ampulę paskaityti. Sesutėms kaldavom ir kaldavom į galvas: ampulės etiketę reikia skaityti, o ne dėžutės, nes vaistai gali būti ne į tą dėžutę sudėti.“
Staigios kūdikių mirties sindromas, priežastys ir prevencija
Išvados ir Lūkesčiai
Kūdikio tėvai ligoninei yra pateikę atskirą ieškinį dėl 3,45 mln. eurų. Netrukus šią bylą atvers Kauno apygardos teismas. „Delfi“ - tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė. Pirmadienį Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai Vitoldas Guliavičius ir Auksė Lipkevičienė surengė spaudos konferencijoje, kurioje pateikė iš teismo medicinos specialisto gautas specialios medikų komisijos išvadas dėl mažamečio D.D. A. Lipkevičienė pabrėžė, kad „teismo ekspertų išvada yra kategoriška“, t.y. Slaugytojai, jei būtų pripažinta kalta dėl netyčinės žmogžudystės, grėstų iki 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Aplinkybių, kaip buvo suleistas kalio chloridas berniukui, prokurorai nekomentuoja, teigdami, kad tai - ikiteisminio tyrimo, kuris dar nėra baigtas, medžiaga. V. Guliavičius nekonkretizavo, kiek dar gali tęstis ikiteisminis tyrimas. Prokuroro teigimu, byla yra didelės apimties, sudėtinga, todėl tyrimas vyksta ilgai. 15min.lt primena, kad kūdikis mirė balandžio 6 d. Kauno klinikinėje ligoninėje. Netrukus penkiolikai parų buvo suimta slaugytoja Valdareza Beleškienė, kuri, kaip įtariama, galėjo sumaišyti vaistus. „Tai - pirmas žingsnis link teisingumo. Šiandien pateiktos išvados sako, kad balandžio 6-ąją mano vaikelis mirė nuo mirtinos kalio dozės, kai buvo sumaišyti vaistai. Po jo mirties išsakytus ligoninės vadovų žodžius vertinu kaip mano ir mano šeimos šmeižtą (ligoninės vadovai teigė, kad vaikas buvo atvežtas labai išsekęs, - red. past.). Baigus ikiteisminį tyrimą, byla keliaus į teismą.
Kauno miesto apylinkės teismas vakar leido 15 parų suimti Kauno klinikinės ligoninės slaugytoją V. B., įtariamą per klaidą suleidusią 11 mėnesių kūdikiui mirtiną kalio dozę. Kūdikis balandžio 12-ąją mirė ligoninėje, netikėtai sustojus širdžiai. Vaiko tėvas Egidijus D., patikinęs, kad niekas jų šeimoje nėra sirgę širdies liga, kreipėsi į Kauno klinikinės ligoninės administraciją. Ligoninės iniciatyva buvo atliktas vidaus tyrimas ir tyrimo medžiaga praėjusią savaitę perduota Kauno apygardos prokuratūrai. Įtariama, kad slaugytoja, tąkart budėjusi skyriuje, galėjo netyčia supainioti medikamentus. Mat ekspertai, atlikę kūdikio kūno apžiūrą, kraujyje aptiko mirtiną kalio dozę. Nuo tokios dozės ir galėjo sustoti kūdikio širdis. Tėvo tvirtinimu, nors jų kūdikis buvo šiek tiek susirgęs, tačiau prieš pat mirtį buvo žvalus. Vaiko temperatūra buvo normali. Tesiekė 36,8 laipsnio. Kauno klinikinės ligoninės vadovai mažojo paciento mirties priežastį komentuoti atsisakė, kad nepakenktų ikiteisminiam tyrimui. Slaugytojai V. B. pateikti įtarimai dėl neatsargaus gyvybės atėmimo, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias slaugytojos elgesio taisykles.
