Placentos pirmeiga yra reta, bet potencialiai pavojinga nėštumo komplikacija, kai placenta prisitvirtina apatinėje gimdos dalyje, arti arba dengdama gimdos kaklelį. Ši būklė gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui, todėl svarbu ją laiku diagnozuoti ir tinkamai valdyti.

Placentos pirmeiga pasitaiko 0,26-0,7 proc. gimdančiųjų. Tai laikinas organas, kuris susidaro nėštumo metu ir atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas, aprūpindamas augantį vaisių deguonimi ir maisto medžiagomis iš mamos kraujo per virkštelę. Paprastai ji prisitvirtina prie gimdos sienelės viršutinėje ar šoninėje dalyje. Tačiau kartais nutinka, kad placenta prisitvirtina per žemai, arti gimdos kaklelio ar net jį dengdama. Ši būklė vadinama placentos pirmeiga (placenta praevia).

Kas yra placentos pirmeiga ir jos tipai?

Placentos pirmeiga diagnozuojama, kai placenta yra prisitvirtinusi apatinėje gimdos dalyje taip arti vidinių gimdos kaklelio žiomenų (angos, vedančios į gimdą iš makšties) arba juos dengia, kad tai gali trukdyti normaliam gimdymui ir sukelti kraujavimo riziką.

Skiriami keli tipai pagal placentos padėtį gimdos kaklelio atžvilgiu:

• Visiška placentos pirmeiga: Placenta visiškai dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis.
• Dalinė placentos pirmeiga: Placentos kraštas iš dalies dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis.
• Kraštinė placentos pirmeiga (placenta praevia marginalis): Placentos kraštas siekia vidinius gimdos kaklelio žiomenis, bet jų nedengia.
• Šoninė (placenta praevia lateralis): Šis tipas apibūdina placentos padėtį, tačiau ne visada tiesiogiai susijęs su gimdos kaklelio uždengimu.
• Žemai prisitvirtinusi placenta: Placentos kraštas yra arti vidinių gimdos kaklelio žiomenų (paprastai ≤ 2 cm atstumu), bet jų nesiekia ir nedengia.

Svarbu: Jei žemai prisitvirtinusi placenta nustatoma ankstyvesniame nėštumo etape (pvz., per pirmąjį ar antrąjį trimestrą), dažnai nerimauti nereikia. Augant gimdai, apatinė jos dalis tempiasi, ir placenta kartu su ja „pakyla“ aukštyn nuo gimdos kaklelio. Todėl galutinė diagnozė paprastai nustatoma vėlesniu nėštumo laikotarpiu (pvz., apie 32-36 savaitę), atlikus pakartotinį ultragarsinį tyrimą. Tik nedideliam procentui moterų (apie 0,3-0,7%) placenta lieka žemai iki pat nėštumo pabaigos.

Kaip ir kada ji nustatoma?

Placentos pirmeiga dažniausiai nustatoma planinio antrojo trimestro ultragarsinio tyrimo metu (apie 18-22 nėštumo savaitę). Tiksliausiai placentos padėtį leidžia įvertinti transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (kai daviklis įvedamas į makštį) - jis yra saugus tiek mamai, tiek vaisiui. Ultragarsinis tyrimas yra pagrindinis ir patikimiausias būdas diagnozuoti placentos pirmeigą.

Kiti diagnostikos metodai apima:

• Išorinės apčiuopos būdu nustatoma vaisiaus padėtis ir pirmeiga.
• Stetoskopu išklausomi vaisiaus širdies tonai.

Kartais įtarimą gali sukelti neįprasta vaisiaus padėtis gimdoje (pvz., sėdmeninė ar skersinė), nes žemai esanti placenta gali trukdyti vaisiui įsistatyti galvute žemyn. 50 proc. placentos pirmeigos atvejų buvo netaisyklinga vaisiaus padėtis.

Simptomai

Pagrindinis placentos pirmeigos simptomas yra kraujavimas iš makšties antroje nėštumo pusėje. Kraujavimas gali prasidėti staiga, netikėtai, naktį, kai moteris miega, be aiškios priežasties, kartais po lytinių santykių. Kraujavimo intensyvumas labai nevienodas - nuo lengvo tepliojimo iki labai gausaus. Kraujavimas gali liautis savaime, bet po kelių dienų ar savaičių jis vėl kartojasi. Kai placentos pirmeiga atsiranda gimdymo metu, kraujuojama smarkiau. Gimdymo metu, kai gimdos kaklelis pradeda trumpėti ir vertis, gali atsiskirti dalis žemai prisitvirtinusios placentos, pažeidžiant kraujagysles. Toks kraujavimas gali būti pavojingas tiek motinos, tiek vaisiaus gyvybei. Nėra vaisiaus hipoksijos požymių, tačiau vaisius gali nukraujuoti tik pažeidus pačią placentą. Kraujavimo intensyvumas gali atitikti netekto kraujo kiekį. Kartais kraujavimas sustoja, bet vystosi mažakraujystė.

Rizikos veiksniai

Placentos pirmeigos priežasčių yra daug. Manoma, kad pagrindinis ligos veiksnys yra gimdos gleivinės patologiniai pakitimai, dėl kurių apvaisintam kiaušinėliui sunkiau implantuotis ir jis tai daro gimdos kūne, o gimdos dugne vystosi placenta. Gimdos gleivinė gali būti pažeista buvusių abortų, uždegiminių ligų, persileidimų, miomų. Taip pat svarbūs rizikos veiksniai yra:

• Daug gimdymų (5 ir daugiau).
• Buvusi cezario pjūvio operacija (randas gimdoje).
• Didelė placenta (pvz., daugiavaisis nėštumas).
• Ankstesni nėštumo sutrikimai, tokie kaip placentos atšoka.
• Gimdos anomalijos.
• Gimdos abrazijos, instrumentiniai nėštumo nutraukimai.
• Pastojimas po IVF procedūros.
• Senesnis motinos amžius.
• Ankstesnių nėštumų nutraukimai.
• Chirurginės intervencijos gimdoje.
• Nevaisingumo gydymas.

„Šią retą, sudėtingą placentos patologiją galima nustatyti tik atlikus ultragarsinį tyrimą, todėl pacientės, turėjusios kelias Cezario pjūvio operacijas, turėtų būti siunčiamos gydytojo specialisto konsultacijai bei tolesnio nėštumo priežiūros plano sudarymui“, - sako E. Savukynė.

Patologinis placentos prisitvirtinimas

Patologinis placentos prisitvirtinimas yra reta, bet grėsminga akušerinė komplikacija, kai placenta tiesiogiai prisitvirtina arba per giliai prisitvirtina prie gimdos raumeninio sluoksnio. Dėl to po kūdikio gimimo placenta negali atsiskirti nuo gimdos sienelės. Patologinis placentos prisitvirtinimas skirstomas pagal gylį į placentos priaugimą, įaugimą arba peraugimą.

• Placentos priaugimas: Placentos audinys tiesiogiai prisitvirtina prie gimdos raumens sluoksnio (75 proc. visų patologinių placentos prisitvirtinimų).
• Placentos įaugimas: Placentos audinys įauga į dalį gimdos raumens sluoksnio (apie 18-20 proc.).
• Placentos peraugimas: Placentos audinys perauga per visą gimdos raumens sluoksnį ir gali įaugti į gretimus organus, dažniausiai į šlapimo pūslės sienelę (1 iš 250-500 patologinio placentos prisitvirtinimų). Kauno klinikose per metus placentos peraugimų nustatoma apie 1-2 moterų.

Patologinis placentos prisitvirtinimas diagnozuojamas ultragarsinio tyrimo metu. Pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinės patikros metu gydytojas akušeris-ginekologas, prižiūrintis nėštumą, turi pažymėti placentos prisitvirtinimo vietą ir įvertinti, ar nėščioji turi patologinės placentos prisitvirtinimo rizikos veiksnių. Antrojo nėštumo trečdalio metu patologinės placentos prisitvirtinimo požymiai būna jau ryškesni, o galiausiai diagnozė nustatoma 28-32 nėštumo savaitę.

Nėštumo priežiūra ir rekomendacijos

Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ar žemai prisitvirtinusi placenta, Jūsų nėštumo priežiūra bus atidesnė:

• Reguliarus stebėjimas: Bus atliekami pakartotiniai ultragarsiniai tyrimai, siekiant stebėti placentos padėtį ir vaisiaus būklę.
• Dubens ramybė („Pelvic Rest“): Siekiant sumažinti kraujavimo riziką, gydytojai paprastai rekomenduoja vengti lytinių santykių pro makštį viso likusio nėštumo metu. Taip pat gali būti rekomenduojama vengti sunkaus fizinio krūvio, sunkių daiktų kėlimo, vidurių užkietėjimo (svarbi pakankama skysčių ir skaidulų mityba).
• Kelionių ribojimas: Ypač vėlesniame nėštumo etape patariama vengti ilgų kelionių ir būti arčiau gydymo įstaigos, galinčios suteikti pagalbą kraujavimo atveju.
• Anemijos gydymas: Kadangi yra kraujavimo rizika, svarbu palaikyti normalų hemoglobino kiekį kraujyje. Jei nustatoma mažakraujystė, skiriamas gydymas geležies preparatais.
• Pasiruošimas galimam kraujavimui: Gydytojas aptars su Jumis galimą kraujavimą ir veiksmų planą, jei taip nutiktų. Kartais, esant didelei rizikai ar pasikartojantiems kraujavimams, gali būti rekomenduojama hospitalizacija stebėjimui.

Jei įtariamas placentos įaugimas, priaugimas arba peraugimas, nėštumą prižiūrinčiam gydytojui akušeriui ginekologui įtarus šią retą patologiją, pacientę reikėtų siųsti į Perinatologijos centrą, kuriame gydytojai specialistai suteiks reikalingas konsultacijas ir sudarys nėštumo bei gimdymo priežiūros planą. Kartais, diagnozavus patologinį placentos prisitvirtinimą, nėščiosioms reikia ne tik gydytojo akušerio-ginekologo, bet ir gydytojų intervencinių radiologų, neonatologų, anesteziologų reanimatologų ir urologų konsultacijų. Todėl šios pacientės turėtų būti konsultuojamos trečio lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse.

Gimdymo priežiūra

Gimdymo būdas priklauso nuo placentos padėties nėštumo pabaigoje:

• Planinė Cezario pjūvio operacija: Jei placenta visiškai, iš dalies ar kraštu dengia gimdos kaklelį, gimdymas natūraliais takais yra neįmanomas dėl itin didelės gyvybei pavojingo kraujavimo rizikos. Tokiu atveju planuojama Cezario pjūvio operacija, kuri paprastai atliekama šiek tiek anksčiau nei numatyta gimdymo data (pvz., apie 36-38 nėštumo savaitę), kad būtų išvengta savaiminės gimdymo veiklos pradžios. Dažniausiai pacientės, kurioms diagnozuotas patologinis placentos prisitvirtinimas, gimdo planinės Cezario pjūvio operacijos metu. Kartais dėl patologinio placentos prisitvirtinimo Cezario pjūvio operacija atliekama anksčiau nei 37 nėštumo savaitę.
• Gimdymo būdo svarstymas (esant žemai prisitvirtinusiai placentai): Jei placenta yra tik arti gimdos kaklelio (pvz., >2 cm atstumu), bet jo nedengia, kartais galima bandyti gimdyti natūraliai, tačiau sprendimas priimamas labai individualiai, įvertinus atstumą, kraujavimo riziką ir kitus veiksnius. Toks gimdymas turi vykti ligoninėje, kur yra galimybė bet kada skubiai atlikti Cezario pjūvio operaciją.

Dėl padidėjusios kraujavimo rizikos, moterims su placentos pirmeiga dažniausiai rekomenduojama gimdyti aukščiausio (tretinio) lygio ligoninėje (Lietuvoje - LSMUL Kauno klinikose arba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose), kur užtikrinama visapusė pagalba ir yra kraujo bankas.

Kada skubiai kreiptis pagalbos?

Jei Jums diagnozuota placentos pirmeiga ar žemai prisitvirtinusi placenta, nedelsdami vykite į artimiausią akušerijos stacionarą, jei:

• Prasidėjo bet koks kraujavimas iš makšties (net jei jis negausus ir neskausmingas).
• Prasidėjo reguliarūs sąrėmiai.
• Atsirado maudžiantis ar aštrus pilvo skausmas.

Nors placentos pirmeigos diagnozė gali kelti nerimą, svarbu žinoti, kad su šiuolaikine medicinos priežiūra dauguma moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo sveikus kūdikius. Svarbiausia - reguliari gydytojo priežiūra, nurodymų laikymasis ir savalaikis kreipimasis pagalbos, jei atsiranda nerimą keliančių simptomų.

Pagrindinė komplikacija - didelis kraujo netekimas. Nėščiosios, esant patologiniam placentos prisitvirtinimui, gali kraujuoti ir nėštumo metu. Daugiausia kraujo moterys netenka, kai placenta negali atsiskirti nuo gimdos sienos natūralaus gimdymo arba planinės Cezario pjūvio operacijos metu. Vidutiniškai pacientės netenka apie 2-3 litrų kraujo ir joms visada prireikia kraujo perpylimo. Todėl labai svarbi kraujo donorų pagalba, kurie gali padėti šioms pacientėms paaukodami kraujo.

Išvengimo galimybės

Šios patologijos išvengti galima sumažinus Cezario pjūvio operacijų skaičių, nes po kiekvienos atliktos operacijos pacientėms didėja rizika, kad atsiras patologinis placentos prisitvirtinimas kito nėštumo metu. Taip pat pacientės turėtų vengti instrumentinių nėštumo nutraukimų.

tags: #placentos #pirmeiga #nestumo #pradzioje

• apie merginos sprendimą turėti vaiką
• Knygos vaikams nuo pirmųjų žodžių
• Išmokos Lietuvoje
• Organizavimas šventinio laikotarpio
• Stalo puošmena