Vaikystė - tai nuostabus, bet kartu ir sudėtingas metas, kupinas atradimų, augimo ir pokyčių. Tačiau kartais šis kelias gali būti apsunkintas įvairių iššūkių, susijusių su vaiko nervų sistemos veikla. Šie sutrikimai, pasireiškiantys elgesio, emocijų ar dėmesio srityse, gali sukelti nemenkų sunkumų tiek vaikui, tiek jo artimiesiems. Svarbu suprasti, kad elgesio ir emocijų sutrikimai stipriai veikia vaiko prisitaikymą gyvenime, kelia nemažai iššūkių tiek jam, tiek aplinkiniams, todėl kalbėjimas apie šiuos sutrikimus ir žinojimas, kokiais požymiais jie pasižymi, gali padėti ne tik išvengti netinkamo etikečių klijavimo, tačiau ir rasti efektyvią pagalbą.

Vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai gali būti nelengvas iššūkis tiek pačiam vaikui, tiek ir jo artimiesiems. Elgesio ir emocijų sunkumų arba sutrikimų turi 1 iš 10 vaikų pasaulyje. Jų atsiradimo priežasčių yra ne viena, tačiau bene dažniausia - patologiniai vaikų santykiai su tėvais. Stokodami meilės ir prisirišimo, mažieji nesugeba suprasti savo kūno siunčiamų signalų ir į juos reaguoja visuomenei nepriimtinais būdais.

Elgesio ir emocijų sutrikimai - tai grupė sutrikimų, kurie pasireiškia elgesio ir (ar) emocinėmis reakcijomis, kurios stipriai skiriasi nuo įprastų amžiaus ir kultūros normų, nėra laikina reakcija į stresą keliančias situacijas bei pasireiškia nuolat bent dviejose skirtingose gyvenimo srityse. Šią sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje skirtingos smulkesnės sutrikimų grupės: elgesio sutrikimai; emocijų sutrikimai; aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai. Nepaisant to, kad visi šie sutrikimai tarpusavyje skiriasi, tačiau visi stipriai veikia vaiko prisitaikymą kasdienybėje.

Emocijų ir (ar) elgesio sunkumų pasitaiko daugumos žmonių kasdienybėje vienu ar kitu gyvenimo periodu. Dėl šios priežasties būna, kad vieno ar kito emocijų ir elgesio sutrikimo etiketė klijuojama vaikui net ir tada, kai vaiko patiriami simptomai neatitinka sutrikimo apibrėžimo. Svarbu suprasti, kad elgesio ir emocijų sutrikimai stipriai veikia vaiko prisitaikymą gyvenime, kelia nemažai iššūkių tiek jam, tiek aplinkiniams, todėl kalbėjimas apie šiuos sutrikimus ir žinojimas, kokiais požymiais jie pasižymi, gali padėti ne tik išvengti netinkamo etikečių klijavimo, tačiau ir rasti efektyvią pagalbą.

Vaikų elgesio sutrikimai

Jau iš pavadinimo galima suprasti, kad elgesio sutrikimų atveju daugiausiai iššūkių kyla būtent dėl vaiko elgesio - pasireiškia pasikartojantis ir nuolatinis agresyvus, provokuojantis, įžūlus elgesys. Tam, kad būtų nustatyti šie sutrikimai, simptomai turi trukti ilgiau nei 6 mėnesius bei jie turi skirtis nuo vaiko amžiui būdingų elgesio ypatumų.

Išskiriami du pagrindiniai elgesio sutrikimai: prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas ir elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).

Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas

Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas pasireiškia nepaklusnumu, pastoviais konfliktais su autoritetu, ginčais su suaugusiais, dažnais atsisakymais vykdyti suaugusiųjų reikalavimus, taisyklių pažeidimais, kitų kaltinimu. Prieštaraujantis elgesys paprastai pasireiškia ir yra laikomas normaliu apie 3-4 vaiko gyvenimo metus, tačiau, jei toks elgesys išlieka ar net padažnėja vaikui augant, šis elgesys jau laikomas problema ir gali būti naudingas įvertinimas dėl galimo prieštaraujančio neklusnumo sutrikimo.

Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys)

Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys) pasireiškia nuolatiniu kitų teises ir amžių atitinkančias visuomenės nustatytas elgesio normas pažeidžiančiu elgesiu. Jam būdingas agresyvus elgesys (muštynių iniciavimas, žiaurus elgesys tiek su žmonėmis, tiek su gyvūnais, tyčinis skausmo kėlimas, žeminimas, kankinimas), kitų nuosavybės gadinimas, melavimas, vagystės, taisyklių pažeidimai, bėgimas iš namų.

Vaikų emociniai sutrikimai

Emociniai sutrikimai paprastai skiriasi nuo elgesio sutrikimų, nes dažniausiai vaikai, patiriantys emocinius sunkumus, kenčia viduje, todėl juos sunkiau pastebėti. Dažniausi emocinių sutrikimų požymiai yra nerimas, nuolatinė liūdna nuotaika, irzlumas, jautrumas, vienišumas, įprastos veiklos vengimas, susidomėjimo praradimas, įtampa, nuovargis.

Emociniai sutrikimai yra skirstomi į dvi grupes - nerimo ir nuotaikos sutrikimus.

Nerimo sutrikimai

Nerimo sutrikimai susiję su streso/baimės sistemos disfunkcija, pasireiškia stipriu nerimu, kuris trunka ilgą laiką, gali kilti be aiškios priežasties, gali tapti nekontroliuojamu ir stipriai trukdyti kasdienei veiklai. Nerimo sutrikimams priskiriami generalizuoto nerimo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, panikos sutrikimas, specifinės fobijos, atsiskyrimo nerimo sutrikimas, selektyvus mutizmas, socialinė fobija, potrauminio streso sindromas.

Nuotaikos sutrikimai

Nuotaikos sutrikimams būdingas pasitenkinimo jausmo praradimas, žema savivertė, užsisklendimas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas. Dažniausiai pasitaikantis nuotaikos sutrikimas - depresija.

Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai

Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas - trečia grupė sutrikimų, sudarančių elgesio ir emocijų sutrikimus. Jam būdingas padidėjęs aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesio trūkumas. Vaikams, kuriems būdingas aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, atidėti kažką malonaus, nuolatinis judėjimas, bėgiojimas, triukšmavimas, silpna dėmesio koncentracija, sunkumas užbaigti pradėtą darbą. Tam, kad būtų nustatytas šis sutrikimas, jo požymiai turi pasireikšti bent dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, ir namie, ir mokykloje), dažniausiai išryškėja ikimokykliniame amžiuje.

Priklausomai nuo pasireiškiančių požymių, šis sutrikimas skirstomas į dėmesio (būdinga silpna dėmesio koncentracija), aktyvumo (būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, nuolatinis judėjimas) bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimus (būdinga tiek silpna dėmesio koncentracija, tiek stipriai išreikštas aktyvumas).

Priežastys ir rizikos veiksniai

Kadangi emocijų ir elgesio sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje pakankamai skirtingi sutrikimai, tai ir jų priežastys ar rizikos veiksniai tarpusavyje gali skirtis. Pavyzdžiui, dažniausiai įvardijama svarbiausia aktyvumo ir (ar) elgesio sutrikimų priežastis - neurologinės kilmės smegenų veiklos pakitimai bei paveldimumas. Tuo tarpu, nors elgesio sutrikimai taip pat gali atsirasti dėl biologinio paveldimumo aspekto, tačiau rizikos veiksniais laikomi ir šeimos aplinka, priešiškas, šiukštus tėvų elgesys, smurtas, nepriežiūra, apleistumas, alkoholizmas ar kivirčai šeimoje, rizikinga kaimynystė. Emocinių sutrikimų atsiradimo priežastys taip pat gali būti paveldimumas, tačiau taip pat ir vaiko patiriami stresiniai įvykiai, konfliktai.

Taip pat svarbu paminėti, kad kaip egzistuoja rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie sutrikimo atsiradimo, taip pat egzistuoja ir apsauginiai veiksniai, kurie gali sumažinti sutrikimo atsiradimo riziką.

Ankstyvieji psichikos sutrikimai: įgimti ar įgyti?

Ne visada lengva išsiaiškinti problemų, dėl kurių tėvai kreipiasi į psichologus, kilmę. Ankstyvieji savireguliacijos, emocijų ir elgesio (psichikos) sutrikimai pastebimi ir nustatomi būtent tėvų ir vaikų santykių kontekste. Mažyliai, kurių „aš“ dar tik formuojasi, neatskiria savęs nuo kito ir neišvengiamai „pasisavina“ emocijas, pvz., tėvų pyktį.

Biologinės arba organinės priežastys

Biologinės arba organinės priežastys: siejamos su įgimtais kūdikio savireguliacijos sunkumais, neuropsichologiniai sutrikimai (dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumas, autizmas).

Įgytos priežastys

Įgytos priežastys: mamos ar tėčio dėl įvairių priežasčių nepatenkina emocinių vaiko poreikių arba elgesys su vaiku neadekvatus (suaugęs asmuo nesugeba įveikti savo pykčio), todėl mažylis patiria nuolatinį stresą.

Taigi, psichopatologijos tikimybė labai padidėja, kai įgimtos ir įgytos savybės susideda į vieną vietą.

Minimali smegenų disfunkcija (MSD)

Minimali smegenų disfunkcija (MSD) - tai nežymūs centrinės nervų sistemos (CNS) pakitimai, pasireiškiantys mažylių elgesio sutrikimais: padidėjusiu ar sumažėjusiu aktyvumu, mokymosi sunkumais, kalbos vystymosi sutrikimais. Dažniausia MSD priežastis - gimimo trauma.

Pradėjus lankyti mokyklą, vaiko CNS sureaguoja į stipriai padidėjusį krūvį. MSD simptomai pasireiškia pokyčiais ir kitose sistemose.

Kada įtarti MSD?

• Kūdikystėje vaikas buvo labai neramus, daug verkė be aiškios priežasties, jam buvo sutrikęs raumenų tonusas.
• Vėliau pradėjo apsiversti, šliaužioti, savarankiškai sėdėti, atsistoti, tarti pirmus žodžius.
• Ilgai vaikščiojo ant pirštų galų.
• Galvelė netaisyklingos formos ar pernelyg didelė, nesimetriškas veidas, atsikišusios ausys.
• Yra regos sutrikimas - trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas, žvairumas.
• Vaikas ypatingai dirglus, kaprizingas, nevaldomas, skubantis arba atvirkščiai - nejudrus, tylus, „nematomas“ visur ir visada.
• Ugdymo užsiėmimuose jis pradeda dirbti, neišklausęs užduoties iki galo, daro daug klaidų ir nenori jų taisyti, jam sunku susikaupti skaitant ar žaidžiant stalo žaidimus, reikalaujančius dėmesio sukaupimo ir kantrybės.
• Neramiai miega, pabunda keletą kartų per naktį, šaukia per miegus, vakare sunku užmigdyti.
• Dažnai serga virusinėmis ligomis, ausų uždegimu, sloga, dermatozėmis, jam kraujuoja iš nosies.
• Turi jautrią virškinimo sistemą: jam raižo ir pučia pilvą, kietai tuštinasi.
• Greitai sunešioja avalynę, vaikštant šleivoja, pilnapadis, netaisyklingos laikysenos, kojos x formos.
• Periodiškai skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, alpsta be priežasties.
• Naktimis šlapinasi į lovą.
• Mikčioja ar neaiškiai kalba, neįsimena vaikiškų pasakų.
• Jam sunku atlikti sportines užduotis, važiuoti dviračiu.
• Negali atlikti smulkių judesių: užsisegti sagų, užsirišti batų raištelių, karpyti žirklėmis ir pan.

Pastebėjus šiuos sunkumus, svarbu kreiptis į specialistus.

Vaikų nerimas ir baimės

Vaikų nerimo sutrikimai - tai nuolatinis, intensyvus nerimas, kuris trukdo kasdieniam funkcionavimui ir viršija įprastus vaiko raidos etapus. Nerimą patiriantys vaikai dažniau reaguoja į neigiamus emocinius signalus, ypač pykčio išraiškas, todėl jiems sunku kurti santykius su bendraamžiais. Nerimas išbalansuoja kognityvinius išteklius, todėl vaikai sunkiau dalyvauja mokymosi veikloje ir bendradarbiauja.

Vaikų baimės priežastys

• Psichologiniai veiksniai: emocinis vaiko saugumas, susiformavęs prieraišumo stilius, ribų šeimoje nebuvimas, laki vaizduotė, baimės kaip pykčio išraiška, įgimtas jautrumas.
• Aplinkos poveikis: tėvų elgesys ir nerimas, traumos bei skausmingos patirtys, aplinkos informacija (žinios, filmai, kompiuteriniai žaidimai).

Kaip suprasti, kad vaikas bijo?

• Sunkumai užmigti/nemiga
• Apetito pokyčiai
• Neaiškūs, fizinės priežasties neturintys skausmai (pilvo, galvos, kojų)
• Sunkumu kvėpuoti
• Nuolatiniu nerimastingumu
• Nagų kramtymu
• Grįžimu į ankstesnę raidos stadiją (šlapinimasis į lovą)

Kaip padėti vaikui įveikti baimę?

• Nenuvertinkite vaiko baimės.
• Įsivertinkite, kas vyksta vaiko kasdienybėje.
• Paklauskite vaiko jo baimės objekto dydžio, spalvos, formos, vardo.
• Paprašykite vaiko papasakoti apie baimę piešiniu, šokiu, lipdiniu, žaidimu.
• Jei vaikas pasiruošęs, galite pakalbinti baimės objektą.
• Stenkitės susilaikyti nuo patarimų, geriau klauskite vaiko, kaip jis mano, kas jam padėtų.
• Saugumo kūrimas turint priemonių kaip apsiginti (purškiklis su vandeniu).
• Pasidarykite kraujo tyrimus (vitaminas D, Omega 3).
• Jei nerimas labai didelis, reikalinga psichiatro konsultacija ir medikamentinis gydymas.

Vaikų pykčio priepuoliai (tantrumai)

Pykčio priepuoliai registruojami ne tik emociniu ir kognityviniu lygiu, bet taip pat ir fiziniu bei neurologiniu. Vaikas, patiriantis tantrumą, reaguoja su savo pirmykštėmis smegenimis, kurios jį skatina pulti, bėgti arba sustingti.

Kas turi įtakos tantrumams atsirasti?

• Vaiko temperamentas
• Pavargęs, nemiegojęs, alkanas, perstimuliuotas ekranų vaikas
• Nesaugi aplinka, aukštas streso lygis gyvenime
• Šeimose vartojamas alkoholis, stebimas smurtas
• Kitaip funkcionuojančios smegenys ir ypač jautri nervų sistema (autistiškas vaikas)

Kaip elgtis, kai vaiką ištinka pykčio priepuolis?

• Suvokite savo kartais nerealius lūkesčius vaikų atžvilgiu.
• Svarbu atliepti vaikų emocinius poreikius ne tik priepuolių metu, bet ir apskritai kasdien.
• Jei mums yra žinoma, dėl ko vaiką ištinka įsiūtis, būkime protingesni ir planuokime šiuos dalykus.
• Ieškokime kuo daugiau nusiraminimo būdų santykyje su vaiku.
• Priminkite sau, kad tai nėra asmeniška.
• Pasirūpinkite vaiko saugumu ir aplinkos saugumu.
• Parodykite, kad būsite šalia nepaisant visko.
• Niekada nepalikite tokių vaikų vienų, nesiųskime jų į kambarį, neuždarykime mažose patalpose.
• Tantrumo situacijoje kuo mažiau kalbėkite - geriausia komunikuoti veidu, kūnu.

Nervinis tikas

Nervinis tikas - tai greiti bei nevalingi pavieniai raumenų arba jų grupių susitraukimai. Dažniausiai nervinis tikas prasideda vaikui sulaukus 3-7 metų, dažniau vargina berniukus ir niekada nepasireiškia miego metu.

Simptomai

• Nevalingi judesiai: dažniausiai pastebimi veide (akies trūkčiojimas, dažnas mirksėjimas, akių vartymas, lūpų laižymas, nosies sutraukinėjimas), bet gali būti pastebimi ir rankų, kojų judesiai (kojos judinimas, trepsėjimas, rankų gniaužymas).
• Nevalingi garsai: žagsėjimas, kosulys, garsus kvėpavimas.
• Keli vienu metu pasireiškiantys (kompleksiniai) tikai: įvairūs nevalingi judesiai veidu, rankomis, kojomis arba kitomis kūno dalimis.

Priežastys

• Stresas
• Paveldimumas
• Ligos ir traumos
• Bandymas eliminuoti fizinius pojūčius

Dažnu atveju neurologas rekomenduos luktelėti ir kardinalių gydymo būdų nesiūlys, nes paauglystėje dažniausiai (maždaug 90 proc. atvejų) nervinis tikas praeina savaime. Gydymas gali apimti vaistus ir psichologo konsultacijas.

Diagnostika ir gydymo galimybės

Pastebint, kad vaikui būdingos anksčiau aptartos emocinės ar elgesio reakcijos, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų - paauglių psichologu ir (arba) psichiatru.

Kokios yra gydymo galimybės?

Psichoterapija, elgesio terapija, vaistai.

Kadangi elgesio ir emocijų sutrikimai tarpusavyje nėra vienodi, tai gali skirtis ir pagalbos būdai. Kai kurie iš elgesių ir emocijų sutrikimų turi medikamentinį gydymą, kurį gali paskirti gydytojas psichiatras įvertinęs vaikui būdingus simptomus. Taip pat, dažnai rekomenduojama ir kompleksinė pagalba - vaistai ir psichologo/psichoterapeuto konsultacijos kartu. Kartais gydymas vaistais nėra paskiriamas, tokiu atveju dažniausiai rekomenduojamos vaikų - paauglių psichologo/psichoteraeuto konsultacijos.

Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra mokslo sritis, taikanti elgsenos ir mokymosi principus bei klinikiniais tyrimais patvirtintus metodus, pageidaujamam elgesiui įtvirtinti. ABA vardu dažniausiai vadinamos tos programos, kurios remiasi Lovaas’o metodu ir mokymosi teorija. ABA programos intensyviai vykdomos visose kasdienio gyvenimo srityse, ir reikalauja tėvų bei terapeutų atsidavimo ir nuolatinio darbo. ABA programa visuomet individualizuojama, t. y. kiekvienam vaikui pritaikoma atskirai, ir apima visas raidos sritis: komunikaciją, imitaciją, ekspresyviąją ir receptyviąją kalbą, socialinę raidą, vizualinius bei mąstymo gebėjimus ir savarankiškumą.

Vaikų neurologas

Vaikų neurologas yra specialistas, kuris dirba su vaikams pasitaikančiais nervų sistemos sutrikimais, padeda palaikyti tinkamą vaiko psichikos ir protinės veiklos vystymąsi. Vaikų neurologo darbo sritis yra centrinės bei periferinės nervų sistemos tyrimai vaikams bei paaugliams iki 18 metų amžiaus.

Kada kreiptis į vaikų neurologą?

• Galvos skausmai ir nerimas
• Prastas miegas
• Simptominiai traukuliai ar epilepsija
• Nugaros skausmai
• Sutrikusi bendrinė vaiko raida
• Epilepsija
• Cerebrinis paralyžius
• Migrena
• Nemiga
• Įvairios kitos nervinės ligos, kurios gali būti ir įgimtos

Labai dažnai vaikų neurologai dirba kartu su psichologais ar net psichiatrais, todėl esant specifiniams atvejams gali būti pasiūlytos ir šių specialistų konsultacijos, taip pat gali būti reikalinga ir logopedo pagalba.

Kaip tėvai ir pedagogai gali padėti vaikams?

Šalia specialistų pagalbos yra tikrai nemažai dalykų, kuriuos galima taikyti namuose. Svarbu žinoti, kad fizinis aktyvumas, tinkama mityba, miego įpročiai taip pat labai stipriai susiję su vaikų elgesiu ir kylančiomis emocijomis, tad šių dalykų užtikrinimas gali stipriai prisidėti prie geresnės vaikų savijautos. Taip pat, bet kurio sutrikimo atveju svarbus domėjimasis vaiku, kalbėjimas su juo, ryšio mezgimas ir stiprinimas - svarbu siųsti žinutę, kad jis rūpi ir Jūs visada būsite pasiruošę išklausyti, o išklausę nevertinti ar nekaltinti. Pomėgių skatinimas ir palaikymas gali prisidėti prie geresnė savijautos.

Kai kalbame apie elgesio ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimus, ypatingai svarbios tampa namie esančios ribos ir taisyklės - ribų svarbu laikytis nuosekliai, svarbu, kad jų nebūtų per daug, vaikas apie jas žinotų. Aiškios dienotvarkė, rutina būti labai naudinga. Galiausiai, labai svarbu pozityviai pastebėti vaiką - pasidžiaugti juo, įvardinti, kai jam pavyksta, jis stengiasi, pastebėti ir įvardinti jo stipriąsias savybes, padrąsinti.

Vaikų elgesio problemos darželyje yra iššūkis, su kuriuo susiduria tiek pedagogai, tiek tėvai. Elgesio sutrikimai būdingi 4-16 proc. berniukų ir 1,2-9 proc. mergaičių. Jei vaiko elgesys yra neįprastas ir skiriasi nuo kitų to paties amžiaus vaikų elgesio arba nuo paties vaiko ankstesnio elgesio, permainos atsirado staiga arba lėtai, tai gali reikšti, kad vaikui gali reikėti pagalbos. Atsiranda, kai vaikas patiria stresą, kai jam pernelyg sunku įveikti iškilusius sunkumus. Dažnai matoma problema yra elgesys, nematoma - emocijos. Netinkamas elgesys dažnai yra gilesnes problemas rodantis simptomas.

Elgesio problemų sprendimo būdai

• Sukurti vaikui tokias sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį.
• Tikslingas yra ir atsipalaidavimo, susivaldymo technikų mokymas, kai prieš kaip nors pasielgiant išmokstama nusiraminti (pvz., skaičiuoti iki dešimt).
• Padėti vaikui susiprasti savo jausmuose, suvokti savo emocijas. Kalbėdamiesi su vaiku.
• Paaiškinti vaikui, kas yra auka, kad kiti vaikai nenori bendrauti su tais, kurie juos skriaudžia.
• Tinkamai reaguodami situacijoje. Kai vaikas elgiasi netinkamai (pvz., muša kitus vaikus), imtis ryžtingų priemonių - atskirti nuo kitų vaikų, kad pabūtų kurį laiką vienas.
• Sužinoti, kokios emocijos kamuoja, kaip tvarkotės su savo jausmais?
• Užsiimdami su vaiku bendra veikla, fiziniu aktyvumu.
• Kartu su vaiku išdykauti ir žaisti.
• Ugdydami vaiko pasitikėjimą savimi, pastiprindami jo gerosios savybės pasireiškimą.
• Susidūrus su agresyviu vaiko elgesiu, nemaloniu veiksmu, jį iškart sustabdykite: jokiu būdu nemuškite vaiko, nepradėkite moralizuoti - tiesiog sulaikykite jį.
• Pasistenkite paroje turėti bent vieną valandą (pvz., vakarinio ritualo), kurią jūs kokybiškai praleisite su vaiku: tegu būna tai tik jūsų laikas - nusiteikite tuo metu skirti maksimalų dėmesį savo vaikui, sukurti gerumo bei intymumo atmosferą.

Pagalba šeimai

Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli. Įtraukiama visa šeima. Psichologinio tėvų mokymo grupės. Vilties skatinimas. Tėvai jaučiasi beviltiškai ir bejėgiškai, nemato išeities, neranda sprendimų. Grupėje jis sužino kitų žmonių gyvenimo istorijas, susipažįsta su jų patyrimu, problemų sprendimo būdais. Problemų universalumo įvardijimas.

Būsimų tėvų sveikata ir vaiko raida

Būsimų tėvų sveikata ir gyvenimo būdas lemia vaiko gebėjimus. Galvos smegenys pradeda formuotis trečią nėštumo savaitę ir sparčiai auga. Jau 6-14 nėštumo savaitę smegenys įgauna žmogui būdingą išvaizdą. 2-3 nėštumo mėn. prasideda sudėtingas nervinių ląstelių migracijos procesas.

Vaikų elgesio ir emocijų sutrikimai gali būti nelengvas iššūkis tiek pačiam vaikui, tiek ir jo artimiesiems. Svarbu suprasti, kad laiku suteikta pagalba gali ženkliai palengvinti vaiko adaptaciją ir gerinti jo savijautą.

tags: #del #ko #mazam #vaikui #sutrinka #nervai

• Socialinio draudimo išmokos Lietuvoje
• Vaiko auginimo atostogos tėčiui
• Privalomas priešmokyklinis ugdymas
• Viskas, ką reikia žinoti apie bulvių auginimą
• Kaip išsirinkti privatų darželį Vilniuje