Žaidimai vaikams: kodėl jie svarbūs ir kaip juos pasirinkti
Žaidimai vaikams: kodėl jie svarbūs ir kaip juos pasirinkti
Vaikystė - purvinas reikalas. Jei nepabūsi laisvai ir nevaržomai išsitepęs vaikystėje, tai kada daugiau? Specialistai ir mokslininkai teigia tą patį - vaikams reikia purvinų žaidimų: smėlis, žemės, vanduo, klijai, dažai, košės ir makalošės.
Žaidimai yra vaiko gyvenimas ir ugdymosi būdas, todėl labai svarbu suprasti, kokią naudą visa tai duoda jo raidai bei emociniam pasauliui. Žaidimų metu vaikai mokosi naujų dalykų, pažįsta juos supantį pasaulį, lavina kalbą, vaizduotę, intelektinius gebėjimus per visus pojūčius. Iš šalies gali atrodyti, kad žaidimai yra tiesiog maloni veikla vaikui, tačiau už viso to slypi neįkainojama patirtis, kuri turės įtakos visą likusį gyvenimą.
Vaikams žaidimas yra pagrindinis komunikavimo būdas, nes bendrauti verbaline kalba - net ir pradinukams - vis dar sudėtinga. Per žaidimą jie efektyviausiai mokosi, gauna gerų emocijų, priima tėvų meilę bei rūpestį. Žaisti būtina.
Neretai žaidimai vakarais tampa privalomu, bet nebūtinai maloniu punktu. Ką daryti, kad žaidimas abiem pusėms taptų malonia veikla?
Kodėl žaidimai vaikams yra gyvybiškai svarbūs?
Psichologės D. Guzaitienės teigimu, žaidimai vaikams - tiesiog gyvybiškai svarbu. Dažnai nesklandus bendravimas tarp vaikų ir tėvų simbolizuoja apie individualaus dėmesio stoką, tad žaidimas gali tapti efektyvia terapine priemone siekiant išspręsti vaiko elgesio sutrikimus, santykių problemas. Vaikams dažnai reikia ne žaidimo savaime, o bendravimo su tėvais vaikams suprantamiausiu būdu.
Psichologės teigimu, žaidimo forma vaikas efektyviausiai mokosi apie pasaulį, o iš tėvų gauti patarimai, pagalba tokiame kontekste kur kas geriau suvokiama. Vaikai susiduria su problemomis, mokosi jas spręsti, ieškoti sprendimų, repetuoti tarpusavio santykius, reguliuoti savo emocijas. Jei tai fizinė veikla - valdyti savo jėgą. To irgi reikia mokytis - žaidžiant.
Vaikų žaidimai tarpusavyje dažnai būna konkurenciniai, rizikingesni, mokantys kurti jų bendraamžių tarpusavio santykius, o bendradarbiavimo, žaislų pasidalinimo, emocijų reguliavimo, pagalbos vienas kitam ir panašiose vaikams sudėtingose srityse retai kada ko nors naujo išmoko, nes visų vaikų gebėjimai čia yra nestiprūs, besivystantys. Tad laikas darželyje, žaidimų aikštelėje negali atstoti žaidimų su tėvais.
Užtenka vos valandos per savaitę, kad vaikų žaidimo poreikiai būtų patenkinti. Paskirkite konkrečią dieną, aiškų laiką, kuomet žaisite su vaiku. Nusiteikite žaidimui, nedarykite to per prievartą - vaikai puikiai jaučia emocijas. Taip pat svarbu nepamiršti žaidimo ir po konfliktų, ypač jei vaikas padarė kažką netinkamo ir sulaukė bausmės. Anot psichologės, žaidimas vaikui leidžia suvokti, kad tėvai jį priima tokį, koks yra ir myli bet kokiomis aplinkybėmis. Tegu jūsų laikas kartu tampa tradicija. Gal to įsipareigojimo ir nesilaikysite amžinai, tačiau jei vaikas pergyvena sudėtingesnį laikotarpį - skirkite tam prioritetą.
Taip pat kaip svarbu žaisti, vaikams būtina suvokti ir kitą pusę - tėvai žaisti nuolat negali. Vaikas turi išmokti pažaisti vienas, užsiimti savimi, suprasti, kad tėvai turi įsipareigojimų. Tuo pačiu, ir patys namų ruošos darbai, įtraukiant vaiką, kartais gali tapti žaidimu. Pabandykite kūrybiškai pažvelgti į laiką su vaiku. Juokitės, sugalvokite užduotis, klauskite vaiko, siūlykite jam pabandyti. Vaikai taip gauna žinutę, kad tėvams smagu su jais ir jie mėgaujasi buvimu kartu.
Idėjos žaidimams namuose ir lauke
Šiuolaikinėmis technologijomis vaikai įgunda naudotis ypač greitai, todėl tėvams vis anksčiau tampa svarbu pasirūpinti, kad virtuali erdvė atžaloms būtų ne tik pramogų, bet ir edukacijos šaltinis. Tačiau namuose taip pat galima atrasti daugybę veiklų, kurios praturtins vaikų ugdymą.
TOP 5 ŽAIDIMAI NAMUOSE:
- „Kliūčių ruožas“ Tai viena smagiausių veiklų vaikams namuose. Kliūčių ruožus galite suregzti tarpduryje, tarp stalų ir kėdžių, nuo vieno baldo iki kito. Pasitelkite savo kūrybą ir namuose randamas priemones: skareles, šalikus, pledus, virvutes ir kt. Kurkite kliūčių ruožus drauge su vaikais. Šią užduotį lengvai įgyvendinsite ir namuose, ir lauke. Ši veikla skatina fizinę raidą. Kliūčių ruožai bežaidžiant gali pavirsti ir į palapinę, namelį ar kitą vaikų norimą objektą. Ši veikla skatins visus šeimos narius ne tik pajudėti, pralįsti, pašliaužti ar praropoti, bet ir sukurs teigiamų emocijų laiką drauge.
- „Šeimos dirbtuvėlės“ Kalbos raidai lavinti namuose galite pasitelkti namie randamus daiktus - iš jų nesunkiai ir greitai pasigaminsite įvairių kortelių su vaisių, daržovių ar aplinkos daiktų piešinukais. Kortelių pagrindą iškirpkite iš kartono dėžės, ant jų flomasteriu ar žymekliu užrašykite raides, žodžius. Jei nesinori piešti, paveikslėlius, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių nuotraukas, galite iškirpti iš įvairių žurnalų, reklaminių leidinių. Kad būtų įdomiau, šias korteles galite paslėpti įvairiose kruopose ir paprašyto vaiko ten jų paieškoti, o suradus - įvardinti tai, ką mato. Tokiomis veiklomis lavinsite ne tik kalbinius jo gebėjimus, bet ir smulkiąją motoriką, atmintį bei regimąjį suvokimą.
- „Ku-kū!“ Socialinė emocinė vaiko raida lavinama per įprastus kasdienius ritualus bei prieraišumo ir saugumo jausmo formavimą. Pasiimkite namie esančia skarelę, lengvos medžiagos skiautę ir įsijunkite mėgstamą ramią muziką. Plevėsuokite skarele, sugniaužkite delne ir meskite ją į orą, pasislėpkite ir žaiskite ku-kū žaidimą, leiskite vaikui gniaužyti medžiagą ir visaip su ja eksperimentuoti. Galiausiai, darykite tai kartu mėgdžiodami vienas kitą. Tokie paprasti žaidimai padės vaikui pasijusti emociškai saugiam ir jaustis laimingam.
- „Kaimo sodyba“ Ši veikla ir žaidimas skatina pažintinę vaiko raidą. Nė nepajusite, kai aplink ją susiburs visa šeima. Pirmiausia visi kartu apsitarkite, kaip jūsų kaimas atrodys, tada ieškokite reikalingų medžiagų ir priemonių, kurkite drauge. Konstruokite pasitelkę visą savo kūrybiškumą ir plėtodami pažintinius bei kalbinius vaiko įgūdžius. Drauge aptarkite, iš ko norėsite kurti kaimą, kas jame turės būti? Lysvės? Gyvuliai? Jums prireiks visų namuose randamų daržovių, naminių gyvūnų figūrėlių, konstruktorių kaladėlių, lauke rastų ir parsineštų gamtinių priemonių. Tokią veiklą kartokite kas vakarą - sodindami, kurdami aptvarus gyvūnams, juos maitindami ir žaisdami drauge vaidybinius žaidimus.
- „Lobių paieška“ Tai puiki veikla ir žaidimas šeimos ryšiui kurti. Laukas - viena svarbiausių ir naudingiausių ugdymosi aplinkų, todėl labai svarbu, kad reguliariai jame leistumėte laiką. Pasiimkite kibirėlius ir leiskitės į medžioklę miške ar parke. Rinkite įvairias gamtos gėrybes, iš kurių namuose galėsite kurti ir visaip žaisti. Kasdienis buvimas gryname ore, tikslingos veiklos, gamtos vaizdai, garsai ir kvapai skatina vaikų raidą, pažinimo procesus, o tai atliekant visiems kartu - stiprinamas šeimos tarpusavio ryšys.
Dar daugiau veiklų vaikams ir šeimoms rasite Jovitos Starkutės ir Indrės Neimantės knygoje „Kaip auginti savarankiškus, kūrybingus vaikus?“
Tradiciniai ir lauko žaidimai:
- „Žemė“ Šis žaidimas turėjo kelias variacijas. Pavyzdžiui, ant smėlio nubraižydavo apskritimą, jį padalindavo į kelias dalis, o į jas mėtydavo peilius (atlenkiamus ar paprasčiausius virtuvinius) ašmenimis žemyn į svetimas sritis ir taip jas užkariaudavo. Šis žaidimas turėjo variacijų ir su kiek kitokiomis taisyklėmis - „suoliukai“, „laiveliai“ ir kt.
- „Bulvė“ (arba „šuniukas“) Visi sustoja ratu ir mėto vieni kitiems kamuolį. Tiesa, negalima jo gaudyti, juk „bulvė“ karšta. Jei kuris nesugeba atmušti kamuolio ir sugauna, eina sėdėti į rato vidurį ir, būdamas ten, bando sugauti kamuolį, kad išsilaisvintų. Taikliu metimu iš vidurio („katilo“) gali išlaisvinti bet kuris žaidėjas, o jeigu jam nepavyksta, jis irgi keliauja į vidurį.
- „Šviesoforas“ Vienas žaidėjas nusisuka nuo kitų ir pasako bet kokią spalvą, kurios visi ieško savo aprangoje, ant apavo. Radę spalvą, liečia ją pirštu ir perbėga į priešingą žaidimų aikštelės pusę, neradę irgi perbėga, norėdami apgauti žaidimo vadovą. Šis turi per kelias sekundes įžvelgti apgaulę ir sučiupti melagius.
- Kvadratas Aikštelėje vienas priešais kitą atsistoja du žaidėjai, jie mėto kamuolį ir stengiasi juo išmušti per vidurį bėgiojančius žaidėjus. Pastarieji stengiasi išsisukti nuo smūgio arba sugauti kamuolį, tada jie gauna prizą - papildomą gyvybę arba galimybę grąžinti į aikštelę ką nors iš išmuštų žaidėjų. Likęs vienas žaidėjas turi tiek kartų išsisukti nuo kamuolio smūgio, kiek jam yra metų.
- „Jūra banguoja“ Daugelis tikriausiai prisimena, kaip skaičiuojant iki trijų jūra banguoja, o, ištarus „trys“, reikia sustingti, įkūnijant kokią nors figūrą. Ši figūra gali būti bet kokia, o toliau galimi keli scenarijai - laimi tas, kieno figūrą greičiausiai atspėja žaidimo vedėjas, arba tas, kuris ilgiausiai išstovi nesujudėjęs ar tas, kieno figūra labiausiai patinka visiems žaidėjams.
- „Žiedas žydi“ Žaidėjai susėda ratu, suglaudžia delnus, o vedėjas eina aplink visus ir apsimeta, kad perduoda žiedą ar kokį mažą daiktą, taigi, neaišku, kam iš tiesų daiktas perduotas. Paskui jis atsitraukia ir sako: „Pele, pele, pas ką žiedas žydi?“ Daiktą turintis žaidėjas turi spėti prie jo pribėgti, o kitų žaidėjų užduotis - jį sulaikyti.
- „Kas aš?“ Žaidimo vedėjas uždavinėja klausimus (koks tavo vardas, iš kokio tu miesto ir kt.) ir meta kamuolį, vardindamas atsakymų variantus. Jei atsakymas teisingas, kamuolį reikia atmušti, jei neteisingas, sugauti.
- Šokinėjimas per gumą Mergaičių mėgstamas žaidimas. Reikia susirasti seną pakankamo ilgio gumą, surišti ją. Jeigu nėra keturių žaidėjų, gumą prilaiko medis ar sunki kėdė. Šokinėjant atliekami įvairūs deriniai, guma keliama vis aukščiau, judesiai darosi sudėtingesnis, greitis didėja. Jei suklysti ar užmini ant gumos - pralaimėjai.
Žaidimai ir vaikų saugumas internete
Internete laiką kasdien tiek darbui, tiek malonumui leidžia suaugusieji, tad natūralu, kad jis ir vaikus jis ima dominti vis ankstesniame amžiuje. Animaciniai filmukai, vaizdo žaidimai - nekaltos pramogos, tačiau neribotame informaciniame sraute slypi ir mažiesiems itin grėsmingi pavojai.
Europos tyrimų tinklo „EU Kids Online“ duomenimis daugiau nei 92 proc. nepilnamečių Lietuvoje kasdien leidžia laiką internete, o net 37 proc. jų jau yra tiesiogiai susidūrę su grėsmėmis internete. Virtualioje erdvėje netrūksta bandymų išvilioti pinigus, įtartinų naujų draugų ir net nusikaltėlių.
Tėvai į teismą padavė „Roblox“ dėl nepilnametės seksualinio išnaudojimo. San Franciske, JAV, prieš šią internetinių žaidimų kompaniją pateiktas ieškinys - „Roblox Corp“ kaltinama sudariusi galimybę suaugusiems vyrams seksualiai ir finansiškai išnaudoti nepilnametes mergaites iš Kalifornijos.
Lietuvos gyventojai mano, kad didžiausią žalą vaikams daro šie du dalykai: vaikams laisvai prieinami smurtiniai ir pornografiniai vaizdai internete bei galimybė vaikams laisvai žaisti smurtinius kompiuterinius žaidimus.
Nors pastaruoju metu daug kalbama apie tai, kaip vaikams kenkia per daug laiko prie kompiuterių, televizorių ir kitų išmaniųjų įrenginių, retas tėvelis žino, o ką gi daryti, kad situacija pasikeistų? Kaip vaiką sudominti žaidimais lauke ar mokymusi?
Kompiuteriniai žaidimai - viena populiariausių vaikų laisvalaikio priemonių. Kaip parodė „Danske“ banko užsakymu bendrovės „Socialinės informacijos centras“ atliktas tyrimas, juos žaidžia jau 75 proc. 8-9 m. amžiaus vaikų ir tai yra antra pagal populiarumą jų laisvalaikio praleidimo priemonė po televizijos.
Kompiuterių prijaukintų nepilnamečių problema vis dažniau šmėstelėja visuomenės akiratyje. Abejotinos pažintys pokalbių svetainėse, smurto kupini žaidimai, liguistas potraukis virtualiajai erdvei ir aibė kitų panašių dalykų įžengė į vaikų gyvenimą kartu su kompiuteriu.
Ką rinktis: edukaciniai ar paprasti žaidimai?
Itin populiarūs įvairūs edukaciniai žaidimai, psichologės D. Guzaitienės teigimu, nėra pats tinkamiausias pasirinkimas - žinoma, jei tai nėra vaiko noras. Šie žaidimai gan siauri - turi taisykles, apribojimus. Tačiau didesnę svarbą kūrybine prasme, efektyvesnį impulsą vaiko vystymuisi turi patys paprasčiausi užsiėmimai - vaidmenų žaidimai, lėlės, konstruktoriai, kaladėlės.
Nereikėtų pamiršti ir to, kad vaikas savo žaidime - pagrindinis šeimininkas. Ir nors tėvai, be abejonės, turi daugiau kompetencijos, nederėtų imtis mokytojo vaidmens, pataria D. Guzaitienė: „Jei per daug intensyviai demonstruosite savo žinias, vaikui nebus smagu. Stebėkite, kiek daug džiaugsmo vaikui suteikia galimybė kažko išmokyti savo mamą bei tėtį - leiskite jam diktuoti savo žaidimo taisykles.“
Psichologė taip pat pataria atsižvelgti ir į savo poreikius - jei tėvams nė kiek nemiela veikla, kurią siūlo atžalos, gal kartais galima nuveikti tai, kas patinka tėvams? Klauskite savęs, kas jums patinka žaidime - ieškokite jums abiem mėgstamos veiklos, tų pačių žaislų, su vyresniais vaikais - stalo žaidimų. Vaikams nereikia įmantrių žaidimų - jiems svarbiausia būti kartu. Tą tikrai galite skirti.
