Gyvūnų pasaulyje dauginimasis yra vienas iš svarbiausių procesų, užtikrinančių rūšies tęstinumą. Nors lytinis dauginimasis yra būdingas daugumai gyvūnų, tarp jų yra ir išimčių. Nelytinis dauginimasis, nors ir retesnis, yra būdingas kai kurioms gyvūnų grupėms, pavyzdžiui, duobagyviams.

Gyvūnų lytinės ląstelės - tai vyriškosios lytinės ląstelės, spermatozoidai, kurie yra judrūs, ir moteriškosios ląstelės, kiaušialąstės, kurios yra nejudrios. Šios ląstelės susijungia apvaisinimo metu, taip pradėdamos naujo organizmo vystymąsi. Apvaisinta kiaušialąstė vadinama zigota.

Gyvūnams būdingos dvi pagrindinės lytinės sistemos: hermafroditinė, kai viename organizme yra ir vyriška, ir moteriška lytinė sistema (būdinga daugumai kirmėlių ir moliuskams), ir skirtalytė, kai yra atskiri vyriškos ir moteriškos lyties atstovai. Pastaruoju atveju dažnai stebimas lytinis dimorfizmas, kai ryškiai skiriasi vyriškos ir moteriškos lytys.

Apvaisinimo tipai gyvūnų pasaulyje

Gyvūnams būdingi du pagrindiniai apvaisinimo tipai: išorinis ir vidinis.

Išorinis apvaisinimas

Išorinis apvaisinimas vyksta organizmo išorėje, dažniausiai vandenyje. Šis būdas būdingas vandenyje besiveisiantiems gyvūnams, tokiems kaip žuvys ir varliagyviai. Patelės išleidžia kiaušialąstes į vandenį, o patinai - spermatozoidus. Apvaisinimas įvyksta vandenyje, kai spermatozoidai pasiekia ir apvaisina kiaušinėlius.

Varliagyvių, tokių kaip varlės ir rupūžės, nerštas dažniausiai vyksta pavasarį. Patelės išleidžia ikrus į vandenį, o patinai apvaisina juos išleisdami spermą. Varlių ir rupūžių kiaušiniai padengti drebučiais ir sudaro sankaupas, vadinamas kurkulais. Kai kurių varliagyvių, pavyzdžiui, raudonpilvių kūmučių, patinų kurkavimas primena gegutės kukavimą, todėl jos kartais vadinamos balų gegutėmis. Tai specifinis garsas, skirtas privilioti pateles ir pažymėti teritoriją.

Išorinis apvaisinimas turi savų privalumų ir trūkumų. Jo privalumai - paprastumas ir galimybė išneršti didelį kiekį kiaušinėlių. Tačiau trūkumai yra mažesnė apvaisinimo tikimybė, nes daug kiaušinėlių ir spermatozoidų gali žūti, nepasiekę vienas kito, taip pat didesnis pažeidžiamumas plėšrūnų ir aplinkos sąlygų poveikiui.

Vidinio apvaisinimo ypatumai

Vidinio apvaisinimo metu kiaušialąstė apvaisinama organizmo viduje. Šis būdas būdingas sausumos stuburiniams gyvūnams, tokiems kaip ropliai, paukščiai ir žinduoliai, taip pat daugumai sausumos bestuburių. Vidinio apvaisinimo metu patinas spermatozoidus suleidžia tiesiai į patelės kūną, kur įvyksta apvaisinimas. Tai užtikrina didesnę apvaisinimo tikimybę, ypač sausumos gyvūnams, kurių lytinės ląstelės atvirame ore greitai išdžiūtų.

Žinduoliams būdingas vidinis apvaisinimas. Patinas suleidžia spermą į patelės lytinius takus, kur įvyksta apvaisinimas. Apvaisinta kiaušialąstė (zigota) vystosi patelės gimdoje. Žinduoliams būdinga tikra gyvavedystė, kai vaisius vystosi gimdoje ir turi ryšį su motinos organizmu.

Nors gyvūnams būdingas vidinis apvaisinimas, kai kurie varliagyviai, pavyzdžiui, tritonai, turi vidinį apvaisinimą. Skiauterėtojo tritono patelės padeda apie 200-300 kiaušinių, kurie atskirai suvyniojami į augalų lapus ir prilipdomi prie vandens augalų.

Varliagyvių vystymasis ir rūšys

Gyvūnams gali būti būdinga gyvavedystė, kuri gali būti netikra (kiaušiniai vystosi patelės kiaušintakiuose iki išsirita jaunikliai) ir tikra (vaisius vystosi gimdoje ir turi ryšį su motinos organizmu). Taip pat gyvūnams būdingi du vystymosi tipai: netiesioginis, kai iš kiaušinio vystosi lerva (tarpinė stadija), ir tiesioginis, kai iš kiaušinio vystosi jauniklis be tarpinės stadijos.

Varliagyviams būdingas netiesioginis vystymasis, kai iš kiaušinio išsirita lerva - buožgalvis. Buožgalviai vandenyje praleidžia apie tris mėnesius, kol palaipsniui virsta mažomis varlytėmis, kurioms išauga kojos ir sumažėja uodega. Galiausiai maža varlytė virsta suaugusia varle.

Netiesioginis vystymasis turi trūkumų: jis ilgiau trunka ir labiau priklauso nuo aplinkos sąlygų.

Lietuvos varliagyviai ir jų apsauga

Varliagyviai yra itin svarbi ekosistemų dalis, tačiau net trečdaliui jų rūšių pasaulio mastu gresia išnykimas. Pagrindinė varliagyvių nykimo priežastis - jiems tinkamų buveinių trūkumas. Lietuvoje gyvena 13 varliagyvių rūšių, iš kurių 5 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą: skiauterėtasis tritonas, europinė medvarlė, raudonpilvė kūmutė, žalioji rupūžė, nendrinė rupūžė.

Raudonpilvė kūmutė

Raudonpilvė kūmutė (Bombina bombina) yra viena iš Lietuvos raudonojoje knygoje esančių rūšių. Jos pilvinė pusė išmarginta ryškiomis raudonomis arba oranžinėmis dėmėmis, kurias ji rodo gąsdindama plėšrūnus. Kūmučių patinų kurkavimas primena gegutės kukavimą.

Europinė medvarlė

Europinė medvarlė (Hyla arborea) yra viena iš mažiausių varlių Europoje, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Jos pirštų galuose yra lipnūs diskai, leidžiantys laipioti vertikaliais paviršiais. Medvarlės dažniausiai būna ryškiai žalios spalvos, tačiau jų spalva gali kisti priklausomai nuo oro sąlygų.

Nendrinė rupūžė

Nendrinė rupūžė (Epidalea calamita) išsiskiria išilgai nugaros einančia ryškia geltona juosta. Ji gyvena smėlingų dirvožemių buveinėse, kur yra seklių, saulės įšildomų vandens telkinių. Ši rūšis taip pat priskiriama Lietuvos Raudonosios knygos 5 kategorijai.

Žalioji rupūžė

Žaliosios rupūžės (Bufotes viridis) nugara išmarginta marmurinėmis žaliomis dėmėmis. Jos yra aktyvios naktį, medžioja bestuburius augmenija neapaugusiose vietovėse. Žalioji rupūžė yra viena iš įvairiausius biotopus apgyvendinančių Palearktikos varliagyvių.

Skiauterėtasis tritonas

Skiauterėtasis tritonas (Triturus cristatus) yra didžiausias iš Europoje gyvenančių tritonų. Jo oda karpota, o pilvinė pusė ryški - geltona arba oranžinė su juodomis dėmėmis. Šiam gyvūnui būdinga sudėtinga tuoktuvių elgsena, patinai šoka tuoktuvių šokius.

Gamtoje egzistuojantys dauginimosi būdai

Be vidinio ir išorinio apvaisinimo, gamtoje egzistuoja ir kiti dauginimosi būdai. Partenogenezė - tai organizmo vystymasis iš neapvaisintų kiaušialąsčių, būdingas žemesniesiems augalams, dafnijoms, amarams. Gyvavedystė - jauniklių vystymasis patelės kūne. Netikra gyvavedystė pasitaiko žuvims ir ropliams, o tikra - tik žinduoliams.

Nors daugeliui varliagyvių būdingas išorinis apvaisinimas, svarbu suprasti, kad gamtoje egzistuoja įvairovė, ir kai kurios rūšys, pavyzdžiui, tritonai ar bekojo varliagyviai, naudoja vidinį apvaisinimą. Šis faktas paneigia plačiai paplitusį mitą, kad varliagyviams būdingas tik išorinis apvaisinimas.

tags: #varliagyviams #budingas #vidinis #apvaisinimas

• Darbo teisės aspektai tėvams
• Stebuklo fiksavimas
• Dviračio pasirinkimas 8 metų vaikui
• Gamtos teikiamos galimybės vaikų ugdymui privačiame darželyje
• Kaip užtikrinti kokybišką vaikų pietų miegą