Tyrimai nėštumo metu: svarbiausia informacija būsimoms mamoms

Tyrimai nėštumo metu: svarbiausia informacija būsimoms mamoms

Nėštumo laikotarpiu itin svarbu tinkama nėščiosios ir kūdikio vystymosi priežiūra, įvertinant visus veiksnius, galinčius turėti įtakos jo sveikatai gimus ir ateityje. Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena. Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka. Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims. Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, dažnai subklinikinis, nustatomos tik laboratorinių tyrimų pagalba. Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.

Nėštumo periodas skirstomas į tris trimestrus. Pirmasis nėštumo trimestras prasideda nuo pirmos paskutinių mėnesių dienos ir tęsiasi 12 savaičių. Antrasis nėštumo trimestras tęsiasi nuo 14 iki 28 nėštumo savaitės. Trečiasis nėštumo trimestras tęsiasi nuo 29 iki 40, kartais 41 savaitės.

Privalomieji tyrimai pirmajame nėštumo trimestre (iki 12 savaičių)

Pati nėštumo pradžia yra labai svarbi vaiko sveikatai ir vystymuisi, taigi pirmojo apsilankymo metu gydytojas pirmiausia pasikalbės su jumis, kad galėtų išsiaiškinti, kokia nėštumo situacija, jūsų sveikata. Iš šio pokalbio gydytojas nusprendžia, ar pakaks standartinių apžiūrų, ar atsižvelgdamas į situaciją, kažkokių tyrimų gydytojas nuspręs skirti papildomai. Pirmojo apsilankymo metu dažniausiai gydytojas taip pat apžiūri ir patikrina, ar nėštumas yra palankioje vietoje. Pirmaisiais apsilankymais gydytojas matuoja kraujospūdį, kūno masės indeksą, padaro šlapimo ir kraujo tyrimus. Iki dvyliktos savaitės taip pat padaromas Rh tyrimas, kurio metu nustatoma, ar jūsų ir vyro kraujo grupės nėra itin nepalankios susilaukti vaikų. Jei šio tyrimo rezultatai blogi, nėštumo metu atliekami papildomi tyrimai ir procedūros. Šiuo laikotarpiu gydytojas taip pat išsiaiškina, ar nepriklausote rizikos grupei. Tai gali būti įvairūs faktai: buvę du ir daugiau persileidimų, priešlaikinis gimdymas, B grupės streptokoko infekcijos buvimas, prieš tai gimę itin daug sveriantys vaikai, buvusios gimdos operacijos, pirmą kartą gimdo itin jauna (mažiau nei 18 m.) ar pavojingai didelio amžiaus (40 m.) moteris, buvusios gimdos operacijos, onkologinės ligos ir kt. Esant šiems ir kitiems faktoriams, gydytojai privalo daryti papildomus, pagal situaciją reikalingus, tyrimus. Be to, būtent šiomis savaitėmis būtina labai saugoti savo ir vaisiaus sveikatą, kadangi tai laikas, kuomet persileidimo rizika itin didelė.

Būtini laboratoriniai tyrimai pirmajame trimestre:

  • Automatinis kraujo tyrimas, dar vadinamas bendru kraujo tyrimu. Profilaktiškai šis tyrimas nėštumo laikotarpiu atliekamas bent 3-4 kartus. Bendras kraujo tyrimas atliekamas kiekvieno apsilankymo metu ir leidžia įvertinti bendrą moters sveikatos būklę. Jis apima šiuos rodiklius: hemoglobinas, eritrocitai, leukocitai, trombocitai. Jei visi bendro kraujo tyrimo rodikliai yra normos ribose, tai galima teigti, kad išsityręs asmuo daugelio ligų atžvilgiu yra sveikas. BKT parodo uždegimus, padeda atskirti bakterinės kilmės ir virusinės kilmės infekcijas. Parodo mažakraujystę.
  • Automatinis šlapimo tyrimas. Leidžia įvertinti ne tik inkstų ir šlapimo takų, bet ir kitų organizmo sistemų patologinius pokyčius. Vertinamas šlapimo lyginamasis svoris, ar yra baltymo, leukocitų, eritrocitų, gliukozės, ketonų, nitritų. Padeda nustatyti inkstų ligas, kai atliekamas nėštumo pradžioje.
  • Gliukozės tyrimas.
  • Hepatito B (HbsAg) tyrimas. Tai virusinė infekcija, kuria užskrečiama per kraują ar lytinių santykių metu. Šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama parentaliniu būdu (ne per virškinamąjį traktą) bei lytinio kontakto metu. Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų. Virusu užkrėsti naujagimiai suserga besimptomiu lėtiniu hepatitu. Liga sukelia kepenų uždegimą, cirozę, kuri vėliau gali išvirsti į kepenų vėžį. Infekuotiems kūdikiams tikimybė pasveikti yra maža. Kasmet nuo šios ligos ir jos sukeliamų pasekmių miršta daugiau kaip 1 mln. žmonių. Hepatitui B diagnozuoti atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore.
  • Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas. Šis tyrimas atliekamas pirmojo apsilankymo metu ir yra labai svarbus siekiant išvengti rezus konflikto tarp motinos ir vaisiaus. Jei moteris yra Rh neigiama (Rh-), o kūdikis Rh teigiamas (Rh+), gali išsivystyti imuninis atsakas, kuris pažeis kūdikio eritrocitus. Siekiant to išvengti, Rh- moterims skiriamas specialus imunoglobulinas. Jeigu moters kraujo grupė yra Rh(-), o jos partnerio kraujo grupė yra Rh(+), kūdikis gali būti Rh(+). Jeigu šis tyrimas buvo teigiamas, tai reiškia, jog motina, kurios kraujas yra Rh- gamina antikūnius prieš Rh+ vaisių. Šie antikūniai gali pereiti per placentos barjerą ir sunaikinti vaisiaus eritrocitus dar prieš vaisiaus gimimą arba jo gimimo metu.
  • Sifilio tyrimai (RPR, TPHA). Sifilis - gana lengvai lytiškai plitianti liga, kuri negydoma gali sukelti rimtų sveikatos problemų tiek motinai, tiek jos kūdikiui. Sifilis yra bakterinė infekcija, dažniausiai perduodama lytinių santykių ar labai artimo, intymaus kontakto su sergančiu šia liga žmogumi metu. Sifilis labai pavojingas dar negimusiam kūdikiui. Į vaisiaus organizmą ši infekcija patenka per kraują nėštumo ar gimdymo (tiek natūralaus, tiek cezario pjūvio) metu. Jei taip nutinka, kūdikis gimsta sirgdamas įgimtu sifiliu. Dėl to labai svarbu, kad visos nėščios moterys kuo anksčiau nėštumo metu atliktų tyrimus, skirtus sifiliui diagnozuoti. Ligos eiga susideda iš trijų stadijų. Pirmoje atsiranda neskausmingos raudonos opelės burnoje ir ant lyties organų. Laikosi apie 1-5 sav. Antroje ligos stadijoje pasireiškia bėrimas bet kurioje kūno vietoje, jaučiama panašūs į peršalimą požymiai. Trečioji stadija prasideda, jeigu liga neišgydoma per kelerius metus. Tada sifilis apima vidaus organus: kraujotakos sistemą, širdį, smegenis, akis, stuburą. Gali sukelti paralyžių ir mirtį.
  • ŽIV tyrimas. ŽIV užsikrėtusi nėščioji gali užkrėsti šia liga savo kūdikį nėštumo metu, gimdydama ir po gimimo žindydama krūtimi, todėl rekomenduojama ŽIV užsikrėtusiai nėščiajai skirti antiretrovirusinę terapiją (ART gydymą), 38 sav. atlikti planinę cezario pjūvio operaciją ir naujagimio nežindyti. Žmogaus imunodeficito virusas - viena iš pačių pavojingiausių lytiškai plintančių ligų. Jos kilmė - virusinė. ŽIV pažeidžia kraujyje esančius limfocitus, kurie atsakingi už organizmo apsaugą nuo svetimkūnių, todėl organizmas tampa ypač lengvai pažeidžiamas bet kokios kitos infekcijos ar uždegimo, kas pasitaiko gan dažnai, tik ne visada yra jaučiama. Šiuo virusu infekuotieji paprastai gyvena 2-5 metus nuo infekcijos, nors buvę ir 10 metų trukmės atvejų.
  • Rubella IgG antikūnų tyrimas. Šis tyrimas atliekamas imunitetui prieš raudonukę įvertinti. Nėštumo metu labai svarbu žinoti, ar esate persirgusi, ar paskiepyta nuo šios infekcijos ir ar jūsų organizmas jau turi imunitetą. Susirgus raudonuke nėštumo metu, tai gali labai stipriai atsiliepti vaisiaus sveikatai - sukelti sunkių apsigimimų ir vystymosi sutrikimų. Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus. Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu. Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius. Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija vystymosi/ formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris.

Jeigu nėščiosios rezus faktorius RhD (-), o vyro rezus faktorius RhD (+), antrojo nėštumo metu tokioms moterims papildomai atliekami tyrimai pirmajame trimestre ir 27-28 nėštumo savaitę dėl rezus (RhD) antikūnų - netiesioginė kumbso reakcija. Šis tyrimas svarbus, nes parodo, ar nepadidėjęs antikūnų titras nėščiosios kraujyje. Antikūnai gali pažeisti vaisių: jau gimdoje gali atsirasti jam anemija, prasidėti vaisiaus vandenė, būti pažeisti vidaus organai, smegenys.

Rekomenduojami laboratoriniai tyrimai pirmajame nėštumo trimestre

Atrodo, privalomų tyrimų sąrašas ir taip nemažas. Bet ar tikrai jų visų pakanka, kad vaikelis gimtų stiprus ir sveikas? Šiame sąraše įvardyti tyrimai nėra privalomi, bet visgi rekomenduojami nėščiosioms.

Rekomenduojami tyrimai:

  • Tokso IgG ir IgM, toksoplazmozė (atliekamas iki 12 sav.). Tai parazitinė infekcija, kurios simptomai panašūs į gripo. Nusilpus imunitetui, vaikams, užsikrėtusiems nuo motinos nėštumo metu, gali kilti rimtų komplikacijų. Dauguma besilaukiančių moterų, užsikrėtusių toksoplazmoze, nepastebi jokių ligos simptomų, tačiau yra 50 proc. tikimybė šią infekciją perduoti kūdikiui. Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje. Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika. Toksoplazmozės eiga tiek nėščiai moteriai, tiek gimusiam užkrėstam naujagimiui dažniausiai yra besimptomė, o jei būna simptomų, jie panašūs į gripo. Įgimtai toksoplazmozei būdingi trys požymiai: kalcifikatai smegenyse, chorioretinitas ir hidrocefalija. Toksoplamozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnių prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai. Jei pirmą trimestrą IgM (-), IgG (-), - infekcijos nėra.
  • CMV IgG/IgM, citomegalo virusas (rekomenduojama atlikti prieš pastojant, iki 12 sav.). Susirgus pirmine infekcija nėštumo metu, perdavimo rizika vaisiui yra apie 50 proc. Jei motinos organizme randama CMV IgG, infekcija jau persirgta, susiformavęs imunitetas ir pavojaus vaisiui nėra. Tyrimas rekomenduojamas prieš pastojant. Citomegalo viruso IgM rodo, kad yra aktyvi infekcija, kuria užsikrečiama neseniai, imunitetas nesusiformavęs. Itin svarbus nėščiųjų tyrimas, nes infekcija nėščiajai dažniausiai yra besimptomė. Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais (seilėmis, šlapimu, motinos pienu). Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą. Infekcija gali būti pirminė (ūminė) - jos atveju vaisiaus užkrečiamumo tikimybė yra 40 - 50 proc., arba lėtinė, kurios atveju vaisiaus užkrėtimo rizika yra maža. CMV paplitimas nėštumo metu įvyksta 1-7 proc. visų nėščių moterų. Ligos eiga nėščiai moteriai dažniausiai yra besimptomė. Nėštumas ligos sunkumo nekeičia. Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos. Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas. Piriminė CMV infekcija diagnozuojama: nustačius CMV IgG prieš tai buvusiai seronegatyviai moteriai; nustačius CMV IgM su žemo avidiškumo CMV IgG. Rekomenduojama tirti dėl CMV nėštumo metu: gripo ar infekcinės mononukleozės sindromo simptomai nėštumo metu; vaisiaus UG pakitimai (dažniausiai 18 sav.); imunosupresyvi nėščioji. 80 000 įgimtos CMV infekcijos per metus diagnozuojama JAV ir Europoje.
  • PRISCA (prenatal risk calculation) tyrimas. Lietuvoje vis dar nėra privalomas, tačiau rekomenduojamas visoms nėščiosioms. Tai neinvazinis kraujo tyrimas, kurio metu pagal keleto žymenų koncentracijų reikšmes, nėščiosios ir vaisiaus echoskopijos duomenis įvertinama vaisiaus chromosominių ligų ar kitų apsigimimų rizika. Jo metu nustatoma chromosominių ligų, tokių kaip Dauno, Edvardso, Patau sindromų ar nervinio vamzdelio pažeidimo, rizika. Šis tyrimas atliekamas 11-13 nėštumo savaitę, antrą kartą - antrajame nėštumo trimestre nuo 14 iki 22 nėštumo savaitės.
  • Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT). Tai neinvazinis mamos kraujo tyrimas dėl vaisiaus genetinių ligų rizikos. NIPT tyrimo metu iš mamos kraujo išskiriama vaisiaus DNR ir „patikrinama“ dėl dažniausiai pasitaikančių chromosomų skaičiaus pakitimų. Tai tiksliausias atrankinis vaisiaus genetinių ligų rizikos įvertinimo tyrimas rinkoje, tyrimo tikslumas >99,9 %.

Norint atlikti PRISCA ar NIPT tyrimus, reikalinga gydytojo akušerio ginekologo arba gydytojo genetiko konsultacija, kurios metu atliekamas vaisiaus ultragarsinis tyrimas.

Nėštumo trimestrų schema

Antrasis trimestras (13-28 savaitės)

Kiekvieno šių savaičių jūsų apsilankymo metu, gydytojas vėl kiekvieną kartą tikrina Jūsų spaudimą, atliekamas šlapimo tyrimas. Jau žiūrimas gimdos dugno aukštis, kuris matuojamas centimetrais nuo II trimestro jau turėtų atitikti nėštumo savaičių skaičių. Šiuo metu gydytojas taip pat atlieka vaisiaus širdies tonų vertinimą ir jau galite išgirsti savo mažylio širdies plakimus. Dėl padidėjusio estrogenų ir progesteronų kiekio, gydytojas gali patarti apsilankyti pas stomatologą, ypač jei smarkiai pajautrėja dantenos. Taip pat šiuo laiku jau turi būti atlikti tyrimai ne tik nuo sifilio ar AIDS, bet ir kitų lytiškai plintančių ligų, kadangi jos turėtų būti išgydytos iki 20 nėštumo savaitės. Taip liga nepažeidžia vaisiaus. Taip pat atliekami tyrimai nuo mažakraujystės, ištiriama gliukozės koncentracija kraujyje.

Tyrimai antrajame trimestre:

  • Gliukozės tolerancijos mėginys (GTM) (vertinant glikemiją nevalgius ir praėjus 2 val.). Šis tyrimas atliekamas siekiant nustatyti gestacinį diabetą - nėštumo metu atsiradusį gliukozės apykaitos sutrikimą. GTM metu moteris išgeria gliukozės tirpalą, o po to reguliariai matuojamas gliukozės kiekis kraujyje. Didžiąją hemoglobino dalį sudaro hemoglobinas A-HbA. Jis sudaro net 90 proc. viso hemoglobino. HbA dalis kitaip dar vadinama HbA1, yra glikuota. Tai reiškia, jog ši hemoblogino dalis absorbuoja gliukozę. Kai gliukozės kiekis kraujyje yra normalus, eritrocitų ląstelėse esantis hemoglobinas yra prisotinamas gliukoze. Šis hemoglobino prisotinimas vyksta visą eritrocito ląstelės gyvavimo laikotarpį, tai yra 120 dienų. Taigi, tiriant glikuoto hemoglobino kiekį eritrocito ląstelėje, galima spręsti apie tai koks vidutiniškai buvo paciento cukraus kiekis kraujyje 2-3 mėnesių laikotarpyje.
  • PRISCA II tyrimas (14-22 sav.). Vaisiaus chromosominių ligų rizikos įvertinimas: Dauno sindromo, Edwardo ir Patau rizika.
  • Rh antikūnų nustatymas (27-28 nėštumo savaitę), kai moters Rh (-), o vyro Rh (+). Jeigu antikūnų randama, nėščioji siunčiama į perinatologijos centrą. Jeigu antikūnų nerandama, 28-32 nėštumo savaitę suleidžiama anti-D imunoglobulino. Jeigu nerandama Rh D antikūnų, 28+0-30+6 nėštumo savaitę suleidžiama anti-D imunoglobulino.

Tai labai džiugus ir puikus laikas nėščiosioms. Šiomis savaitėmis ne tik pajuntami pirmieji vaikelio judesiai, bet ir būtent šiuo laiku atliekamas pirmasis ultragarsinis tyrimas, kuris leidžia ne tik girdėti, bet ir pamatyti savo vaikelį. Atliekant šį tyrimą gydytojas patikrina, kaip vaisius auga, ar sėkmingai vystosi, stebi jo kraujotaką.

Ultragarsinis vaisiaus tyrimas

Trečiasis trimestras (29-40 savaitės)

Šiuo laikotarpiu pakanka apsilankyti pas gydytoją vos du tris kartus arba pagal savo poreikius. Visų apsilankymų metu gydytojas nuolat tikrina jūsų spaudimą, gimdos dugną, vaisiaus širdies tonus, atlieka pakartotinį šlapimo tyrimą. 32 nėštumo savaitę atliekami pakartotiniai kraujo tyrimai, taip pat tyrimai nuo sifilio ir AIDS. 36 savaitę gydytojas įvertina vaisiaus padėtį. Vaikelis turi ruoštis išvysti pasaulį ir jo galvutė turi įsistatyti taip, kad gimdymo metu vaikelis lengvai išeitų pro gimdą.

Tyrimai trečiajame trimestre:

  • Bendras kraujo tyrimas.
  • Bendras šlapimo tyrimas.
  • Sifilio tyrimai (RPR, TPHA).
  • ŽIV tyrimas.
  • Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai nėštumo metu taip pat labai reikalingi tyrimai. ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas. Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placentą, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsianti placentos nepakankamumą. Nėštumo metu moteris gali sirgti tik nėštumui būdingomis ligomis, ūminėmis arba lėtinėmis kepenų ligomis. Jei moteris pastoja jau sirgdama kepenų liga, nėštumas gali komplikuotis persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus raidos sutrikimais ar net vaisiaus žūtimi. Būdingi požymiai I trimestro metu: užsitęsęs nėščiųjų vėmimas, II/III trimestro metu: intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, generalizuotas niežulys be odos bėrimo, padidėjusi tulžies rūgščių konc., cholio r. kraujo serume, gali pasireikšti sunki hipertenzija, proteinurija, kepenų infarktas, hemolizė.
  • B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS) pasėlis. Šios bakterijos sukelta infekcija yra pagrindinė ankstyvo naujagimių sepsio ar meningito priežastis. Moterims gali sukelti pogimdymines infekcijas. Randamas makštyje apie 20 proc. nėščiųjų. Diagnozuojama atliekant pasėlį po 35 nėštumo savaitės. Makšties pasėlis imamas iš makšties apatinio trečdalio ir išangės. B grupės streptokokas (BGS) - pagrindinis ankstyvo naujagimių sepsio ir meningito sukėlėjas. Makštyje randamas apie 20 % nėščiųjų. BGS nešiotojoms ir rizikos grupės moterims prasidėjus gimdymui arba nutekėjus vaisiaus vandenims skiriami antibiotikai. Pasėlis imamas 35-37 nėštumo savaitę. Tyrimo atlikimo technika: su specialiu tamponėliu iš makšties ir išangės imama medžiaga tyrimui. Makšties skėtikliai nenaudojami. Išaugus pasėliui, nustatomi antibiotikai, kuriems jautrus BGS. Esant alergijai penicilinui, nustatomi kiti antibiotikai, kuriems jautrus BGS.

Visi šie tyrimai yra privalomi kiekvienai nėščiajai. Jie atliekami, kadangi reikia nuolat sekti nėščiosios ir vaisiaus sveikatą. Yra moterų, kurioms pakanka ir privalomų tyrimų. Ypač jei nėštumas yra nekomplikuotas ir visi tyrimų rezultatai džiuginantys, nėra ko jaudintis ir norisi daugiau laiko skirti poilsiui bei ateinančio vaikelio laukimui ir pogimdyminių darbų planavimui. Tačiau kai kurios būsimos mamos visgi nori kuo daugiau sužinoti apie savo būsimą vaikelį ir dažnai atlieka kelis papildomus tyrimus. Tai reiškia, jog šie tyrimai yra mokami, tačiau gydytojai taip pat dažnai siūlo nepraleisti galimybės sužinoti, ar kūdikiui negresia apsigimimas, ar nenešiojate pavojingos infekcijos, kurią galite perduoti vaikeliui gimdymo metu. Tokių nebūtinų, o tik rekomenduojamų tyrimų yra įvairių.

Kiti svarbūs tyrimai ir procedūros

  • Privaloma apsilankyti pas odontologą pirmojo nėštumo trimestro metu, kad galėtų įvertinti burnos ertmės būklę. Jums bus išduota reikalinga sveikatos pažyma, suplanuoti apsilankymai.
  • Skydliaukės funkcijos tyrimai: skydliaukės funkcijos sutrikimas yra antra pagal dažnumą endokrininė patologija, kuri gali turėti neigiamą įtaką nėštumo eigai, normaliam vaisiaus augimui bei tolesniam vaikų ir paauglių protinės ir fizinės raidos sutrikimui. Netgi esant nedideliam jodo stygiui organizme, pasireiškia nuovargis, sumažėja darbingumas, didėja jautrumas, nervingumas. Jei nėštumo metu moteris su maistu gauna per mažai jodo, embrionas nepakankamai aprūpinamas skydliaukės hormonais (ypač T4), būtinais smegenų formavimuisi. Hormonų sekreciją nėštumo metu reguliuoja sudėtingi nerviniai - humoraliniai mechanizmai. Nėštumo metu gali pasireikšti ir hipertireozė, ir hipotireozė, kiekviena šių patologijų dar skirstoma į kliniškai pasireiškiančią ir subklinikinę formą. Vertinant skydliaukės hormonų tyrimus, kraujyje nustatomas laisvų FT4 ir FT3 kiekis, nes tik su plazmos baltymais nesusijungę hormonai yra biologiškai aktyvūs. Tireotoksikozė pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali būti būdingi normaliam nėštumui - nervingumas, prakaitavimas. Reiktų atkreipti dėmesį į tokius simptomus, kaip svorio netekimas, išverstakumas, nepraeinanti tachikardija ar drebulys. Diagnostika pagrįsta skydliaukės hormonų kiekio kraujyje nustatymu. Taigi, esant tirotoksikozei, bus dideli FT4 ar FT3 kiekiai ir mažai TTH. Skydliaukės hormonų normos skiriasi kiekvieną nėštumo trimestrą. Pagrindinis pagalbos tikslas gavus teigiamus tyrimo atsakymus - ankstyva diagnozė.
  • Lytiškai plintančių ligų tyrimai: Chlamydia trachomatis, Neisseria gonorrhoeae, Trichomonas vaginalis, Mycoplasma hominis, Mycoplasma genitalium, Ureaplasma urealyticum. Nėštumo metu galima užkrėsti dar negimusį kūdikį. Lytiškai plintančios ligos perduodamos vieno asmens kitam lytinių santykių metu.
  • Herpes simplex viruso (HSV) tyrimai. Skiriamas HSV1 ir HSV2 tipai, kurių išoriškai atskirti neįmanoma. HSV1 pažeidžia organus, esančius virš juosmens, HSV2 - sritį žemiau juosmens. Plinta kontaktiniu būdu. Patekęs į organizmą, herpes virusas visam gyvenimui išlieka nugarinio ir trišakio nervų mazguose. Nusilpus imuninei sistemai, susidarius palankioms sąlygoms, HSV reaktyvuojasi ir vėl keliauja per sensorinius nervus. HSV ypač pavojingas nėščiosioms. Nors HSV labai retai pereina placentą ir pažeidžia vaisių, virusas ypač pavojingas nėščiosioms gimdymo metu. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai. Rekomenduojama tirtis simptomų turinčioms nėščiosioms ir toms, kurių partneris serga. HSV ypač pavojingas nėščiosioms. Infekuotam naujagimiui gali būti pažeista oda, gleivinės, akys, vidaus organai.

Infografika apie lytiškai plintančias ligas nėštumo metu

Prenatalinė priežiūra: vizitai 1, 2 ir 3 trimestrais - Nėštumas - Nėščiųjų slauga | @LevelUpRN

tags: #kokie #tyrimai #atliekami #nesciajai #trecia #semestra